Nuotrauka viršuje nėra koliažas – taip dažnai atrodo trijų dukrų kambarys. Vietos nėra, amžius skirtingas, įpročiai ne vienodi, o rezultatas toks. Žinoma, vienomis dienomis laikausi dzen principo – pačios tame kambaryje ir gyvena, kitomis pajuokauju, kad įsiveis gyvačių (tąnakt mažiausioji atlėkė išsigandusi gyvačių miegot pas mus), o dažniausiai – grasinimais ir riksmais priverčiu tvarkytis.
Problemų, aišku, daugiausiai su šešiamete, kuri negaliu sakyti, kad nesitvarko, tiesiog turi labai keistus tvarkymosi įpročius ir kaupimo pomėgį (paveldėjo iš šeimos vyro). Daikteliautoja, vis kraunanti savo gėrybių krūvas.
Pagrindinis veikėjas – tas pats juokingas mažylis monstriukas “Fulberas” ir šįkart jis narplioja tvarkos detektyvą. Man labai patinka monstriuko aliuzija į mažą vaiką – juk nei vienas, nei kitas nežino namuose esančių taisyklių ar net tvarkos naudos (krūvoje žaislų visad sunkiau rasti mėgstamą). Todėl tiek monstriuką, tiek ir mažiuką reikia supažindinti su tvarkos taisyklėmis.
Įdomi smulkmena – garantuoju Jessica Martinello (knygos autorė) neskaitė Kakės Makės knygų, bet abejose jų atsiranda personažas, “pasirūpinantis” vaikų žaislais. Jei daugelis mažylių žino Netvarkos nykštuką, tai šiose knygose atsiranda žaisliukus ėdantis monstras – nesitvarkai žaislų, neturi žaislų. Tik nereikėtų tėvams tapti tais nykštukais ar monstrais – pirmiau vaikus verta mokyti tvarkos, tartis, suprasti, argumentuoti, padėti ir ypatingais atvejais įspėti, kad jei negali susitvarkyti tokios gausybės, žaislų reikės sumažinti.
Oi tos raidės raidės – vis dar mūsų šešiametė jų nesurankioja. Po vieną žodį perskaito, pirštu vedžioja ir sunkiausia ne raides atpažinti, bet jas sujungti į skiemenis. Iš leidyklos “Debesų ganyklos” kaip tyčia atkeliavo dovana – nauja knyga besimokantiems skaityti “Skie-me-nuo-ta abėcėlė”.
Pirmiausia, tai maloniausia akiai ryškios, smagios, gražios iliustracijos. Prie kiekvienos jų – parašytas žodis, kuris, kaip jau ir supratote, suskiemenuotas. Kiekvienai lietuviškos abėcėlės raidei skirti du puslapiai – kairiajame išrašytos tos raidės, po jomis – trumpa frazė su kuo daugiau tų raidžių. Na, pavyzdžiui, “Au-ga auk-štas ą-žuo-las” ar “Kie-me kniau-kia ke-tu-rios ka-tės”.
Dešiniajame knygos puslapyje daug mažų paveikslėlių su apačioje išrašytais jų pavadinimais. Smagu, kad parinkti skirtingo lygmens žodžiai – čia mažieji skaitytojai ras ir “lė-lė”, o šalia “lai-kro-dis” arba “ru-da” ir “rank-šluos-čiai”. Žodžiu, bus ir malonių dovanų, ir rimtesnių išbandymų.
O pabaigai, pasidalinsiu sėkmės istorija, kaip mokėme vyriausią dukrą skaityti. Raidės ir jos nelabai klausė, bet mes, tada dar dviejų dukrų tėvai jau penkerių jai sulaukus ėmėmės reikalo – kaip gi čia vaikas neskaito. Vyras sugalvojo “geimifikuoti”, t.y. sužaidybininti visą procesą – sukūrė jai lentelę, kiek žodžių perskaičius ji vis perlipdavo į kitą lygį. Skaičiavosi ir žodžiai, ir skiemenys, o kiekvieną pažangą matuodavome… LEGO DUPLO kaladėlėmis! Tiesiog sudėlioja žodį – lipdo kaladėlę, o dienos pasiekimus suskaičiuodavome ir nufotografuodavome. Pirmas lygis, rodos, buvo žodžių pelytė, paskui žodžių nykštukas, žodžių princesė ir baigė, kaip žodžių karalienė. Tikrai buvo smagu visiems! O tada užklupo daugiavaikystė – vyriausioji išmokė skaityti viduriniąją, o va mažoji tuoj eis į mokyklą, bet žodžius dėlioja palengva. Ar jaudinuosi dėl to? Tikrai ne! Vietoje to, skaitom su ja va tokias knygeles, kaip “Skie-me-nuo-ta abėcėlė”.
“Mažas skubus reikaliukas” – intriguojančiai vadinasi nauja “Debesų ganyklos” knyga ir pamačius viršelį su katyte suspaudusia letenėles tarp kojų prie durų su širdele iškart pasidaro kas per reikaliukas!
Knygos siužetas tikrai atpažįstamas visiems tėvams – prieš iškeliaujant iš namų mama paprašo užsukti į tualetą, bet dukra patikina tai padariusi. Pakankamai nutolus nuo namų, pasigirsta tylus “noriu sysių”! Buvo taip? Mums ne kartą! Gali piktis, barti, grasinti, bet žinai, kad vaikas ilgai kentėti negali, todėl tenka ieškoti išeities.
Kadangi pasirinktas knygos laikas yra kokie 60-70 tieji, teks susipažinti ir su tokia transporto priemone, kaip tramvajus (žinau žinau, tramvajai važinėja ir dabar, bet pats dizainas jo nukelia ne vieną dešimtmetį atgal). “Reikaliukui” svarbumo suteikia ir tai, jog pagelbėti mažylei katytei apsiima ne policininkas šuo!
Knygą parašė Quentin Greban – belgų iliustratorius, paveikslėlius paišęs daugiau nei 50-čiai įvairių vaikiškų knygų. Būtent iliustracijos šioje knygoje ir yra jos stiprioji pusė – jomis itin gerai perteikiamas tas reikaliuko skubumas ir emocija, vandeninių dažų liejiniai knygą “sujaukina”.
Knygoje tikrai nedaug teksto, veikėjai yra lengvai vaikams atpažįstami gyvūnai, o siužetas artimas mažiausiems, todėl šią knygą rekomenduočiau skaityti 2-4 metų vaikams. Jie tikra ras ką ir pirštu pabaksnoti (o, žiūrėk, antis su megztiniu), ir dar kartą su tėvais aptarti pagrindinę šios knygos mintį – prieš keliaujant iš namų, visad reikia apsilankyti kambaryje su širdele!
Ilgai galvojau, kaip pavadinti šią apžvalgą ir gal šiek tiek sutirštinau spalvas, nes turbūt 99% tėvų mušis kumščiu į krūtinę, kad jiems jų vaikai svarbūs ir patys svarbiausi. Bet ar tikrai? Ar tikrai tu turi tą ryšį su vaiku? Nesuki galvos, kaip greičiau išeiti į darbą, išgrūsti vaikus seneliams, į stovyklas, nebumbi, kad jie greičiau užaugtų? Ir jei kažkur, širdies gilumoje, prisipažinsime, kad reikia didžiulių, labai kryptingų ir nuolatinių pastangų tam ryšiui su vaikais megzti, auginti, puoselėti, tada knyga „Kaip svarbu būti šalia“ (;eidykla VAGA) tikrai gali tapti vedliu.
Dr. Daniel J.Siegel, dr. Tina Payne Bryson tėvyste besidomintiems jau pažįstami iš turbūt vienos populiariausios knygos Lietuvoje apie vaikų auginimą „Auklėjimas be dramų“ arba mažiau žinomos “Smegenys tariančios TAIP”. Pirmoje paminėtoje aptariami vaikų elgesio modeliai, jų, vadinamos, dramos ir tėvai sužino, kaip į jas reaguoti (gal net labiau pasakyčiau – kaip nereaguoti), antroje pasakojama, kaip ugdyti vaiko smalsumą ir lavinti vaikus dažniau į viską pažvelgti pozityviai, nei negatyviai, kaip skatina aplinka. Šįkart autoriai lenda giliau ir kalba apie tėvų palaikymą, kuris, pasak jų formuoja vaiko asmenybę ir daro įtaką smegenų struktūrai.
Knygoje pristatomas modelis SMAGU (iš tiesų, labai gerai adaptuotas terminas, nors angliškai jis vadinamas „The Four S’s“):
Saugus vaikas Matomas vakas Apkabintas, Guodžiamas vaikas Užtikrintas vaikas
Autoriai itin pabrėžia, kaip svarbu būti šalia su vaiku: fiziškai, dvasiškai, matyti jį ne tik vizualiai, bet ir moraliai, palaikyti ne tik giriant, bet ir skatinant. Knygoje daug pavyzdžių iš praktikos – kaip tėvai dažnai elgiasi, o kaip būtų galima pasielgti. Kada mes skubėdami, susikoncentravę tik į save ir mums atrodančius šeimos poreikius pamirštame vaiko jausmus.
Knyga skatina saugų prieraišumą ir dar kartą primena, kaip kurti pasitikėjimu grįstą ryšį, kuris svarbus ir kūdikystėje, ir paauglystėje. Pabrėžčiau tai, kad nors šios knygos žinutė tėvams yra labai paprasta „būti šalia“, ji nagrinėjama itin įvairiapusiškai ir tame buvime šalia, pasirodo, slypi net mūsų, tėvų, vaikystėje patirti išgyvenimai, kurie dabar lemia mūsų elgesį su vaikais.
Tai tikrai ne tokia knyga, kurią gali skaityti norėdamas atsipalaiduoti ar tiesiog patvirtinti tai, ką rodos žinai. Kaip ir pradėjau šią apžvalgą – jei tau tikrai rūpi užmegzti artimą ryšį su vaikais, „Kaip svarbu būti šalia“ skaitosi labai lėtai, įdėmiai analizuojant savo elgesį, pagalvojant ką galėtum daryti kitaip. Aš net konspektavau mintis, kaip aš galėčiau koreaguoti tam tikrus dalykus, dar ir dar labiau į viską pažvelgiant iš vaiko perspektyvos, o ne iš savo poreikio.
Dar ir dar kartą sau primenu apie etiketes, kurias mes nieko blogo nenorėdami klijuojame savo vaikams. Net ir mes mažiausią dukrą dažnai vadiname „Mūsų princesė“, pabrėždami faktą, kad ji mėgsta puoštis, blizgučius, baletą ir išskirtinį dėmesį. Tad aišku, kad ji pateisindama mūsų lūkesčius taip ir elgiasi! Dabar save pagaunu vyresnėlę švelniai vadinat „mūsų paauglytė“ ir stabdau save, nes tai irgi yra etiketė.
Taip pat prieš reaguodama į bet kokią aštresnę situaciją stengiuosi atsitraukti ir pasinaudoti knygoje rekomenduojamu „Mąstymo matymo“ metodu, kuris skatina pažvelgti giliai į savo paties ir į kito asmens minčių procesą. Kodėl aš taip supykau, kai vaikai numetė ir sudaužė cukrinę? Tai juk tik pigus cukrus su pigia cukrine. Pasąmonėje pamenu, kad mano mama taip reaguodavo – gaudavau barti, kad esu neatsakinga, švaistau, gadinu. Bet juk visiems nutinka, ką nors sudaužyti! O ar mano vaikas tikrai tai padarė specialiai? Gal jis tiesiog buvo nepakankamai atsargus, bet pasimokė ir bus atsargesnis kitą kartą? Dar ir dar kartą įkvepiu kilus eilinei dramai dėl būtent tų vienintelių pirštinių, kurios tinka į darželį, kai eilėje laukia dar penkios. Bet gal tikrai vaikui tos pirštinės primena saugumą, močiutę, kuri jas dovanojo ir yra pačios patogiausios?
„Kaip svarbu būti šalia“ nėra trumpas patarimų vadovas tėvams, kurie nori, kad vaikai būtų ramūs ir gražiai elgtųsi. Tai knyga, kuri pažvelgia į auklėjimo procesą giliau ir bado pirštu į, rodos, tokias smukmenas, bet perskaitęs supranti, kad iš jų sudarytas visas ilgas ir iš mažų mažų dėlionės detalių sujungtas ryšys su vaiku. Suvalkiečiai (na, bent jau marijampoliečiai) turi tokį įdomų žodį apibūdinantį procesą, kai reikia kažką surinkti, sudėti, sujungti – SUTVERTI. Taip ir ryšį su vaiku mums reikia sutverti iš daugybės daugybės mažų gyvenimo momentų. Viena klaida – ryšio nesunaikins, bet pasikartojančios – atvers skyles, todėl tverti reikia labai kruopščiai ir pamažu. Džiugu tai, kad tvarų ryšį sugriauti yra labai sunku!
Knygynų lentynas jau pasiekė „13 lietuvių liaudies pasakų apie raganas“ – tai pirmasis šalyje liaudies pasakų apie raganas rinkinys. Jis iliustruotas originaliomis dailininko Ojaro Mašidlausko iliustracijomis. Vaizdingoje knygoje visos pasakos adaptuotos šiuolaikiniams vaikams, sušvelninti kraupūs istorijų fragmentai. Išskirtinę knygą išleido leidykla „Maketonas“.
Pasak leidinio redaktorės Birutės Talandienės, klasikinėse lietuvių liaudies pasakų versijose drąsiai vaizduojami žiaurumai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuolaikiniai tėvai kartais net neskatina vaikų domėtis lietuvių liaudies kūriniais. Redaktorės pagalba pasakų turinys pritaikytas dabartiniams vaikams – į siužeto vingius įpinta humoro gaida, o itin žiaurios scenos pakeistos subtilesnėmis, istorijų veikėjai savo tikslą pasiekia išmintimi, gerumu, atkaklumu ir be smurto. Rengiant rinkinį išlaikytas visų pasakų autentiškumas.
Leidinys iliustruotas dailininko O. Mašidlausko iliustracijomis, leidžiančiomis kitu žvilgsniu pažvelgti į raganos atvaizdą – šiuolaikišką, tačiau kartu įkūnijantį blogio jėgas. Kiekvienai pasakai sukurtose spalvingose ir intriguojančiose iliustracijose vaizduojamas gėrio triumfas, mažieji skatinami susikurti savitą istorijos paveikslą.
Raganų tematika pasirinktina neatsitiktinai
Rinkinio įvadinėje dalyje pateikiamos mokslininko – etnografo Arūno Vaicekausko įžvalgos apie raganos kilmę, jos atsiradimą liaudies pasakų siužetuose ir aptariama, kokią įtaką vaikų auklėjimui turi jiems sekamos siaubo stebuklinės pasakos.
Anot A. Vaicekausko, viena pagrindinių „baisių“ pasakų apie raganas paskirčių būdavo edukuoti vaikus apie tai, kad šalia laimės ir sėkmės žmogų visuomet lydi pavojai ir netektys. Tik sukrečiantys pavydžiai padėdavo susipažinti su realiu gyvenimu. Taip pat pasakos tapdavo pagalbine priemone, padedančia geriau perprasti ir atpažinti savo emocijas, prisitaikyti prie supančios aplinkos.
Raganos – mistinės būtybės, kurių įvaizdis iki pat šių dienų išlikęs nevienareikšmis ir spalvingas. Jos siejamos su kaimo žmonių senuoju tikėjimu ir stebuklinėmis pasakomis. Mūsų protėviai tikėdavo, kad senovėje raganos gyvendavo tarp žmonių ir nuo jų skirdavosi tik išskirtiniais savo gebėjimais. Jas senieji gyventojai atpažindavo tik tapę atsitiktiniais neįprastų įvykių liudininkais, o laikydamiesi tam tikrų draudimų arba patys griebdamiesi magijos – apsisaugodavo nuo kerų.
Tuo tarpu stebuklinių pasakų ragana išsiskirdavo savo nepatrauklia išvaizda ir priklausė žmogui nepavaldžiam laukinės gamtos pasauliui. Savyje ši būtybė nešė grėsmę – žmogus lengvai galėjo pražūti tiek laukinėje gamtoje, tiek nuo piktų raganos pinklių.
Knyga ir vaikams, ir suaugusiems
Mistinių tautinių motyvų adaptavimas ir pritaikymas šiandien – naujai atgimstanti tradicija. Pastebima vis daugiau liaudies elementų populiariuose teatro, dailės, muzikos kūriniuose. Tradicinėse pasakose užkoduoti simboliai vis dar tebėra aktualūs ir sutinkami kasdienybėje.
Naująjį pasakų rinkinį sudaro 13-a lietuvių liaudies pasakų, tarp kurių ir pačios žinomiausios „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Auksaplaukis ir auksažvaigždė“, „Trys broliai“ bei kitos daugeliui nuo vaikystės puikiai pažįstamos pasakos. Knyga skirta vaikams nuo 7 metų ir visiems, norintiems pasinerti į stebuklingų istorijų pasaulį.
Leidinį galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, elektroniniuose knygynuose bei pasakų rinkinio leidėjo „Maketonas“ interneto parduotuvėje. Pandemijos metu išleista knyga jau susilaukė pirmųjų skaitytojų dėmesio.
Džiugu, kad kasmet tėvams skirtų knygų išleidžiama vis daugiau ir jos verčiamos vis greičiau nuo jų parašymo. Pastaraisiais metais nebekyla klausimų dėl to, kad tėvystė būtina ugdyti, lavinti ir tik labai nedaug pavyzdžių (arba nedaug žmonių) turi-me ką pasiimti iš savo vaikystės. Pasidalinsiu praėjusiais, 2020 metais, išleistų knygų tėvams apžvalga. Tai ne visos išleistos knygos – kai kurios jų pasirodė tik metų gale ir dar nespėjau perskaityti, kitos perskaičius nepaliko didesnio įspūdžio, tad topas tikrai labai asmeninis. Turite rekomendacijų? Rašykite komentaruose arba seimosgidas@gmail.com!
Asmeniškai dar pridurčiau, kad šią knygą vertėtų skaityti dar kai tik laukiatės antro ar trečio šeimos nario. Taip pat prisiminti, kad stebuklų nebūna, o jūsų laukia ilgas ir kruopštus darbas.
“Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai”
Viena iš labiausiai įstrigusių knygų, nes joje autorė Philippa Perry sugeba apie auklėjimą kalbėti ne pagal tai, kaip reikėtų kitaip elgtis su vaikais, bet kaip kitaip turėtume elgtis mes patys. Taip pat knygoje patiko esantys pratimai, kurie lavina savistabą, empatiją. Greitai skaičiau norėdama spėti paruošti apžvalga dar praėjusiems metams, tad dabar kibau antrą kartą ir lėčiau, giliau. Apžvalgą rasite Search tevams Knyga tėvams: ne apie vaikus, bet apie juos pačius.
“Pasimatymas su mama”
Juokas, bet nors ši knyga yra skirta vaikams, ją siūlyčiau įdėmiai perskaityti ir tėvams. Tinklaraštininkė Rasa Borodina kažkaip sugebėjo labai taikliai, paprastai ir jautriai paliesti tas vietas, kurios labiausiai skauda ir tėvams, ir vaikams. Apie knygą plačiau rasite čia: Knyga vaikams, kurią turi skaityti visos mamos. Tiesa, lauksiu tęsinio!
“Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais”
Būtent šios knygos įkvėpta ir parašiau įžangos eilutes. Aišku, ši knyga netiks tiems tėvams, kam dabar dvidešimt, nes jie apie devyniasdešimtuosius žino tiek, kiek ir apie Žalgirio mūšį – “kažkada, seniai seniai…”. Bet tie, kurie augo su “raktu po kaklu”, kurie žino, kas yra “žvėreliai”, pamena pirmuosius džinsus ir pirmą banano skonį tiesiog privalo paskaityti šią Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės knygą, kuri man buvo tarsi atverianti akis – nors autorė situaciją nagrinėja iš sociologinės pusės, pamatai savo sprendimus iš šono ir supranti, kodėl tu esi toks. Perskaitę šią knygą, tuomet griebkite “Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai” 🙂 Apžvalga – Sveiki, mano vardas Goda ir aš augau devyniasdešimtaisiais.
„Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“
Marina Melija parašė knygą, kuri yra lyg patarimų rinkinys įvairiausiomis temomis. Nuo to, kodėl vaikai turėtų nekeliauti su savo tėvais, kaip elgtis su vaiko kišenpinigiais ir net kaip išsirinkti auklę. Knyga smagiai sumaketuota, lengvai parašyta, todėl puikus įvadas tiems, kurie nori pradėti skaityti “kažką apie vaikus ir tėvus”. Plačiau apie knygą – „Palikite vaiką ramybėje“ – kitu kampu apie vaikų auklėjimą
Turbūt tai knyga vienu ilgiausiu man matytu pavadinimu: “Knyga, kuria turėjo perskaityti jūsų tėvai. (o jūsų vaikai džiaugsis, jei perskaitysite jūs)” – ir tiesą pasakius, pradėjus ją skaityti, supranti, koks jis taiklus!
Iš tiesų, leidyklos “Helios” išleista knyga yra tėvams apie… tėvus! Jei kitose auklėjimo temas narstančiose knygose skamba “elkitės su vaikais taip ir taip”, čia viskas paremta “jūsų pačių elgsys turi būti toks ir toks”. Iš tiesų, viskas apie tą patį, tik šiek tiek iš kito kampo.
Knygos autorė britė Philippa Perry yra žinoma D.Britanijoje psichoterapeutė, savo patarimais besidalijantis įvairiuose žurnaluose ir televizijoje. Ji yra parašiusi ne vieną mokslinės fantastikos knygą (!!!), jos vyras yra žinomas menininkas Grayson Perry, o jos pačios išvaizda, juodai/baltai dryžuoti plaukai yra kažkas WOW! Tikrai ryški asmenybė! O skaitant knygą, atrodo, kad ir smagi, nes jos parašytos eilutės liejasi lengvai ir “su vėjeliu”.
Rašytoja (dešinėje) su savo vyru – “The Times” nuotr.
Knygoje gausu pavyzdžių iš įvairių gyvenimiškų situacijų, kaip kam buvo ir kaip žmonės galėjo pakeisti tą situaciją. Taip pat ir pokalbių pavyzdžių, kaip juos reikėtų vystyti su vaikais. Na, o įdomiausia dalis – tai pratimai mums, suaugusiems. Jie ne apie vaikus ir atliekami ne su vaikais, o mums patiems – sakyčiau, tokios rimtos savęs analizavimo užduotėlės. Pavyzdžiui, reikia kurį laiką pabandyti stebėti savo kylančias emocijas – iš kur jos, kodėl jos būtent tokios. Arba išmokti savęs nevertinti, o pagirti vietoj peikiant, menkinant. Taip pat – pastebėti momentus, kai šeimos nariai kviečia bendrauti ir rodo iniciatyvą. Rodos, paprasta, bet kai susimąstai, kažkaip tikrai supranti, kiek daug darome automatizuotai, nesigilindami ir net nepagalvodami, kodėl taip elgiamės. Todėl ir knygą siūlyčiau skaityti ramiai, skiriant laiko įsigilinti į savo santykius su savo tėvais ir su savo vaikais.
Pirmoje knygos dalyje P.Perry aptaria tai, ką esame paveldėję iš savo tėvų. Kalba ne apie gimtadienio tradicijas ar ritualus, bet tokias smulkmenas, kurios atrodo savaime suprantamos mums, o kitiems kelia klausimų. Pavyzdžiui, vieni tildo vaikus, kad šie netriukšmautų, nors ribų jie neperžengia kodėl? Galbūt vaikystėje jūs patys gaudavote pylos už didesnius garsus? Aš asmeniškai kartais būnu pamišusi dėl tvarkos, nors iš esmės, kai pagalvoju ramiai, ji man net nerūpi, bet… mano mama buvo itin tvarkinga ir mūsų namuose nė dulkelė neskraidžiojo. Todėl ir savo vaikus kartais uju, kad tvarkytųsi, nors stabtelėjusi suprantu, kad – koks skirtumas! Ir tokios smulkmenos yra mūsų tėvystės paveldas, kurį gavome iš savo tėvų ir perduodame savo vaikams. Bet ar tikrai visai tai norime perduoti?
Antroji knygos dalis gilinasi į vaikų aplinką – trumpai aptariamos išsiskyrusios arba konfliktiškos šeimos ir kaip tai veikia vaikus. Man asmeniškai tai mažiausiai aktualus skyrius, bet tikrai, manau, jis turi savo skaitytojų ratą, kam svarbu.
Trečioje knygos dalyje aptariami jausmai – dar ir dar kartą primenama, kad mes turime vaikams leisti jausti, liūdėti, pykti ir tuos jausmus išgyventi patiems. Amžina tiesa, bet visada reikia su tuo dirbti!
Ketvirta dalis labai svarbi dar tik belaukiantiems kūdikio, nes čia analizuojamas nėštumas, gimdymas, tėvystės teorijos ir net pogimdyvinė depresija.
Penktoje dalyje kalbama apie vaikų psichinę sveikatą, kuri šiuolaikiniame pasaulyje yra labai kritinės būklės. P.Perry aptaria pirmuosius mėnesius, metus, kurie įtvirtina tarpusavio ryšį, sukuria saugumo jausmą. Dar išskirčiau tai, kad autorė ne vieną kartą primena, kad nesvarbu, kiek darėte klaidų iki šiol, kokia traumuojanti buvo jūsų pačių vaikystė, bet visada galima sustoti ir pradėti viską iš naujo, stengtis ir pasiekti rezultatų. Tad ir knygą naudinga skaityti ne tik leliukų tėvams, bet ir paaugliams (šiems, beje, yra specialiai skirtas skyrius pabaigoje).
Šešta knygos dalis plačiausia ir labiausiai aptaria elgesį. Šis skyrius bene svarbiausias ir, kaip autorė teigia, tik pasirūpinus anksčiau minėtais dalykais jau galima eiti prie to paskutinio “dramblio”, kuris yra auklėjimas. Būtent čia ji kalba apie griežtumą, zirzimą, ko reikia, kad vaikai gerai elgtųsi, kas yra laimėtojų ir pralaimėtojų žaidimas.
Atminkite: kai iškyla problema, nesusitelkite vien į vaiką ir negalvokite, kad bėda tik dėl jo. Žvelkite. savo santykį ir tai, kas vyskta tarp jūsų. Tada ir rasite atsakymą.
Žodžiu, nors knygą išleido tikrai dar mažai kam girdėta leidykla – “Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai” yra labai verta dėmesio! Sakyčiau, viena iš šių metų mano tėvystės knygų TOP trejetuko. Ji labai konkreti, labai koncentruoti, be paveiksliukų ar bereikalingo lialiakinimo smogia ten, kur net nepagalvotum, bet tiesiai į silpniausią mūsų tėvų vietą, kurioje visi mes galvojame, jog nesame tobuli tėvai. Taip, nesame, bet kas jums pasakė, kad tokie turime būti?
Namuose turime vieną astronomijos mėgėją, tad dukros gali išvardinti ir pagrindines planetas, papasakoti, kad saulė nėra tarp jų, gal kokią vieną kitą žvaigždę ar žvaigždyną parodyti. Todėl naujoji “Debesų ganyklų” knyga “Kelionė po naktinį dangų” viena iš tų, kurią skaitant vakare įdėmiai klausosi visos trys. Aš ją vadinu astronomijos pradžiomoksliu, bet iš tiesų tai nėra mokslinė knyga, o labiau pažintinė.
Pirma, knyga yra verstinė – ją parašė britas Stuartas Atkinsonas, o iliustravo Brendojas Kearney’is. Rašytojas visą gyvenimą domisi astronomija, skaito paskaitas, rašo apie Marse nusileidusio marsaeigio Rover kasdieninius atradimus, yra astronomijos pedagogas vaikams sukūręs per 14 knygų šia tema. Tad labai smagu pagaliau ir lietuviškai rasti šio autoriaus knygą vaikams.
Pasakojama, kad šį tyrinėtoją knygą parašyti įkvėpė jo paties katė, kuri smalsiai dairėsi į naktinį dangų. Todėl pagrindine knygos veikėja, vedle per įvairias astronomijos temas irgi tapo katė. Ir nepaprasta, o Felicija – tokiu pačiu buvo ir benamė katė, 1963 metais tapusi pirmąja į kosmosą pakilusia kate. Smagu susipažinti ir su kitais gyvūnais, ne tik su Laika 🙂
Knygos informacija tikrai ne mėgėjiška, o rimta, pagrįsta faktais, skaičiais. Dažniausiai jei kalbama apie kosmosą įvairiose pažintinėse knygose vaikams, daugiausiai dėmesio skiriama planetoms ir saulei. Šioje knygoje man labai patiko, kad vaikai (ir nemažai suaugusių) sužinos plačiau apie ūkus, žvaigždžių spiečius, tarptautines kosmines stotis, mėnulio kilmę, žvaigždynus ir taip toliau.
Kiekviena tema nagrinėjama per keletą puslapių ir gausiai iliustruota pavyzdžiais. Dar vienas įdomus dalykas, kodėl knygą norėsis atsiversti dar ir dar – tai dangaus atvaizdavimas skirtingais metų laikais. Didžiuosius Grįžulo ratus galima pamatyti ištisus metus, o štai kitus žvaigždynus ar žvaigždes, tik keletą mėnesių, todėl tas dangaus tyrinėjimas niekad nesibaigiantis ir nepabostantis procesas. Todėl kartu su šia knyga bus galima patiems žvelgti į naktinį dangų ir ieškoti aprašytų žvaigždynų. Gaila, kad oras dažniausiai tam palankiausias vasarą, bet dangus anksčiau sutemsta ir šaltesniu sezonu.
Iš tiesų, kadangi tai neilgos temos, knyga labai smagiai skaitosi prieš miegą. Viena tema – lyg viena neilga pasaka, o kas gali būti geriau, nei prieš naktį pasvajoti apie žvaigždes ar kitas planetas?
Kokio amžiaus vaikams skirta knyga? Sakyčiau, įdomiausią ją skaityti su priešmokyklinukais ir pradinukais, penktų-šeštų klasių moksleiviais, bet pasikartosiu – neabejoju, jog daugybę negirdėtos informacijos išgirs ir kartu skaitantys tėčiai ar mamos. O jei žinote daugiau – galėsite vaikams papasakoti dar gilesnių subtilybių. Tokios knygos labai praturtina akiratį, plečia žodyną, pasaulio supratimą ir man labai patinka, kad mus veda tolyn į pažinimą. Pas mus dažniausiai būna, kad vaikai pradeda klausinėti – o kas toliau, o kas dar, o kodėl vyksta tas ir tas, tada jau išsenka žinios, tenka pasitelkti google ir nukeliauji į dar keistesnes, pačiam negirdėtas temas. Jums taip nebūna?
Tai, pridurčiau, puiki “dovaninė” knyga – kai nežinia ką jubiliatas norėtų skaityti, tai ši knyga tiks ir berniukams, ir mergaitėms, ir didesniems, ir mažesniems.
Besidairantiems kuo papildyti Kalėdų Senelio maišą knyga tampa puikia išeitimi. Tiesa, jei vaikas mėgsta skaityti, verta paieškoti naujesnės, šiais metais išleistos knygos. Dalijamės knygų vaikams topais, kuriuose galite rasti tikrai puikią kalėdinę dovaną. Nesame visažiniai, todėl jei turite savų atradimų, idėjų, kaip papildyti šiuos sąrašus – negailėkite, dalinkitės komentaruose arba goda@seimosgidas.lt – papildysime jūsų patarimais.
Kokiais kriterijais atrinktos knygos? Tokios, kurias atsiversite su vaikais ne vieną kartą, vienų labai išskirtinės iliustracijos, kitų tekstas ypatingas, o trečios tiesiog vaikams perduoda labai svarbią žinutę. O tam, kad paprasčiau būtų ieškoti, suskirstėme knygas į kategorijas:
Lietuvoje tikrai jaučiamas didžiulis lietuvių autorių knygų vaikams pakilimas – gražios, įdomios, išskirtinės, iliustruotos, eiliuotos, kalbančios socialinėmis temomis, jautrios džiugina mažuosius skaitytojus ir jų tėvus. Dalinuosi išskirtiniausiomis išleistomis 2020 metais, o jei turite savų rekomendacijų – rašykite komentaruose arba info@seimosgidas.lt
Paslapčiausia paslaptis
Vaikų rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai patiks 3-8 metų vaikams. Lengvi it pūkai, žaismingi it dūkstantys vasaros vėjai, šilti it mamos apkabinimas rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai mažiesiems. Apie vaikų patirtis, kasdienybę, mėginimus suvokti didelį, įdomų ir, rodos, tokį keistą pasaulį. Vaikai klausinėja, svajoja, žaidžia, stipriai myli, o kartais ir užsispiria. Tiek visko šiame pasaulyje, bet svarbiausia, kad visada šalia būtų mama. Jaukios Agnės Nananai iliustracijos praturtina eilėraščių pasaulį ir žadina kūrybiškumą, – taip apie šią knygą atsiliepia vaikų literatūros žinovė Eglė Baliutavičiūtė.
Iš pirmo žvilgsnio Vytautės Žilinskaitės apysakos-pasakos„Kelionė į Tandadriką“siužetas atrodo paprastas. Vaikų išmesti žaisliukai randa erdvėlaivį ir išskrenda laimės ieškoti į žaislų planetą Tandadriką. Ten apgadinti veikėjai ir vėl taps gražūs bei geidžiami. Visgi knyga savyje talpina gerokai daugiau nei paprastą nuotykių istoriją. Vytautės Žilinskaitės kūryba pasižymi tuo, kad ji nuo vaikų neslepia aštrių kampų: kalba linksmai, bet tuo pačiu ir rimtai. „„Kelionė į Tandadriką“ – gili, daugiasluoksnė istorija apie draugystę, gerąsias draugų savybes ir tamsiąsias ydas.
Kartais jį taip sunku prisikviesti. Guli užmerkęs akis, o jis neateina ir tiek. Net jei mintyse priverti avis šokinėti iš vienos pusės į kitą. O kartais vos spėji padėti galvą ant pagalvės ir jau nebeturi jėgų atsimerkti. Vokai tampa sunkūs, o kvėpavimas gilus ir lėtas. Tu grimzti vis gilyn ir gilyn. Jis saldesnis už medų ir lengvesnis už pūką. Taip, tai jis… MIEGAS.
Klausydamiesi šviesaus, lengvo ir puikiai surimuoto naujos „Miego“ knygos teksto, mažieji skaitytojai drauge su įvairiausias gyvūnais, angelais, gamyklomis ir traukiniais palengva nukeliaus į miego karalystę. Nes kas gi gali būti geriau, nei švelnus mamos balsas, trapios, tarsi močiutės nėriniai Lauros Tulaitės iliustracijos ir lengvas, puikiai surimuotas poeto Mariaus Marcinkevičiaus tekstas.
Tomas Dirgėla– vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas, o vaikai tiesiog eina iš proto dėl jo detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“! Savo skaitytojams T.Dirgėla dovanoja jau septynioliktą knygą ir kviečia įžengti į rūką, kuriame dedasi neįtikėtinai šiurpūs dalykai.
Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai mieste išsisklaidė rūkas ir atsitraukė staiga smogęs šaltis, į policiją prisistatė žinomas vaikų rašytojas ponas Kukas. Jis prisipažino nesugalvojęs, apie ką rašyti naują knygą, ir prisiminė vaikystėje girdėjęs apie sandėrius su Šėtonu (Dienraštis „Publika“, Nr. 142 (73)) Ką darytum, jei vieną dieną paslaptingai dingtų tavo mama, o miestą apgaubtų nepaaiškinamas rūkas ir šnabždesiai? Atsiversk šią siaubo knygą ir ženk į priekį! Tik nepamiršk – „Užkeiktosios pono Kuko knygos“ nevalia palikti atverstos.
Miela eiliuota kartoninė knygelė, kuri vaikui atveria modernaus miesto pasaulį. Mieste pradėjus lyti lietaus lašeliai krinta ant įvairiausių mieste esančių daiktų: šviesoforo, balandžio ir net paštomato. Miestas neatsiejamas ir nuo žmonių – vos lašelis nukrinta ant vaikučio, tėvai tuojau jį kviečia pas save po skėčiu. Indrė Zalieckienė – pati rašo ir iliustruoja savo knygas. Pirmoji autorės knygelė „Kapt kapt kapt“ laimėjo pirmą vietą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skelbtame Pirmosios knygos konkurse. Skiriama 1–3 metų vaikams.
Kaip gerai būtų turėti stebuklingus akinius, pro kuriuos galėtume pažvelgti į kito žmogaus vidų – pamatyti, ką jis galvoja, kaip jaučiasi, apie ką svajoja! Šioje knygoje rasite tris spalvotus langelius, pro kuriuos žvelgiant į iliustracijas, ryškėja trys skirtingos tikrovės: vienoje yra tai, ką mes įpratę matyti, kitoje – kaip herojus iš tiesų jaučiasi, o trečioje – ko jis norėtų. Trumpi pasakojimai apie skaudžius vaikų išgyvenimus, kuriuos lydi tokie „stebuklingi“ piešiniai, padės geriau suprasti kitą – kitokį, keistą, neįprastą, nesuprastą, atstumą. Atvers slaptus nematomus praradimus. Autorė – Rasa Joni.
Šioje nuotaikingoje knygelėje poetė, daugelio vaikiškų knygų autorė Ramutė Skučaitė nedidelėmis, šmaikščiomis, nostalgiškomis ar pamokančiomis eiliuotomis istorijomis supažindina vaiką su pirmaisiais skaičiais (nuo 1 iki 9) ir pagrindinėmis spalvomis. Juos įsiminti padeda dėmesį prikaustančios iliustracijos: raudona braškė, boružėlė, trys rudi voveriukai, šešios juodumą mylinčios katės, aštuonios kėkšto nesulestos mėlynės. Knygelę įgarsino Ilona Balsytė, o iliustracijas piešė Agnė Nananai.
Pažintinė knyga – miesto gidas 7–12 m. vaikams ir visai šeimai. Nuotaikingoje kelionėje po Lietuvos sostinę jus lydės mergaitė Vija ir išdykusi jos šunytė Meška. Knygos autorė Rūta Norkūnė – kūrybinga gidė ir edukatorė, viena iš „Idėjų karalystės” įkūrėjų, arba tiesiog – Vilniaus istorijų pasakotoja. Ji veda ekskursijas vaikams ir suaugusiems. Laisvalaikiu Rūta skaito knygas, piešia, keliauja, gamina maistą, o labiausiai mėgsta miestinėti su savo smalsia garbane augintine – didžiuoju pudeliu Frėja, kuri mielai atsišaukia ir Meškos vardu. Dailininkė Asta Kulikauskaitė-Krivickienė tapo paveikslus, iliustruoja vadovėlius ir knygas vaikams.
Antroji knyga apie laukinį arklį Dominyką, pamilusį rugiagėlę Svajonę. Dominykas iškeliauja į kosmoso platybes ieškoti savo mylimajai stebuklingo karšto brangakmenio, kuris neatšąla nei rudenį, nei žiemą. Dominykas žino, kad užkasus tokį brangakmenį po rugiagėlės šaknimis, toji niekad nebenušals. Dominykas aplanko Mėnulį, paskui Venerą, Jupiterį, Marsą ir kitas aplink Saulę besisukančias planetas. Vienoje jų jis ir randa ieškomą brangakmenį. Pirmoji Vytauto V.Landsbergio knyga „Arklio Dominyko meilė“ buvo išrinkta geriausia 2004 metų knyga vaikams, o trečioji istorija „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ – geriausia 2011 metų knyga vaikams.
Trumpakojė gauruota žmogysta žaliomis akimis (taip, taip, tie, kurie pagalvojo apie Pasaibą – nesuklydo) vėl įsivelia į bėdą. Na, gal tiksliau būtų sakyti, į bėda pakliūva tie, kurie kėsinasi pavogti nuostabųjį Pasaibos sukurtą „Pelkių miglos“ receptą. Kas tai per receptas? Negaliu Jums pasakyti. Tai Pasaibos paslaptis, kurią jis papasakoja tik tikriems draugams. Knygos autorė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė nuo pat mažens mėgo skaityti, taigi nenuostabu, kad dienų dienas leisdavo bibliotekoje. O tiems, kas skaito knygas, gimsta įdomių minčių.
Tikros paskutinio pasaulyje baltojo raganosio istorijos įkvėpta, ši paveikslėlių knyga pasakoja apie vienatvę ir draugystę, apie praradimą ir suradimą, apie liūdesį ir džiaugsmą, apie nusivylimą ir viltį. Vieną dieną aerodrome atsiranda narvas, kuriame – baltas raganosis. Aplink slampinėjantis rainas katinas susidomi svečiu ir bando išsiaiškinti ką gi jis čia veikia. Kadangi raganosis ir pats to nežino, atsakymo ieškoti jiedu patraukia kartu. Paprasto atsakymo ieškojimas iškelia sudėtingus klausimus: Kur pradingo baltieji raganosiai? Kodėl? Ką galime pakeisti? Ar galime? Skaitykite šią Giedrės Rakauskienės knygą ir sužinosite.
„Mažas kaip vabalėlis” – trumpa istorija apie pasaulį atrandantį vabalėlį. Dėl unikalaus jos turinio skirtingos amžiaus grupės knygą pažins skirtingais lygmenimis. Kūdikius iki 18 mėn. domins puslapių iškirtimai, spalvos, skaitančiojo intonacijos ir pasikartojimai. Augesni mažyliai kartu su Ūpu atras vis platesnio, draugiško ir įvairaus pasaulio pažinimo džiaugsmą. Kartu skaitantys suaugusieji įžvelgs gilesnius istorijos sluoksnius: į pasaulį atkeliaujančio mažylio istoriją, suvokimo pločio ir žiūros taško svarbą mūsų gyvenime. Knyga “Mažas kaip vabalėlis” pelnė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skelbto „Pirmosios knygos” konkurso II-ąją premiją.
Knygos autorė Kotryna Zylė – vaikų ir jaunimo knygų autorė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo kūrybą pelniusi ne vieną apdovanojimą. Kotryna ne tik kuria, bet ir aktyviai buria vaikų bei jaunimo literatūros lauko kūrėjus. Ji – platformos „KnyguKurejai.lt“ sumanytoja ir bendraautorė, skaitymo skatinimo programos „Vaikų žemė“ komandos narė.
Dvidešimt septynios istorijos – ir tiek pat Juzulių. Jie iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, kitų etnografinių Lietuvos rajonų. Todėl kartais vietos tarme prabyla. Juzulis – ne vien dabarties (ir ne tik vaikų) gyvenimo atpasakotojas, bet ir kai kurių istorinių įvykių liudininkas bei dalyvis. Autoriui maga pažvelgti į socialinius, moralinius mūsų gyvenimo dalykus, tarpusavio santykius šeimoje, vaikų augimo skaudulius anuomet ir dabar. Knygą Vytautas Vytautas Račickas skiria jaunesniesiems paaugliams.
Ši istorija nutiko Vilniuje. O gal Kaune? Gal Varšuvoje, Berlyne, Romoje, Paryžiuje? Antrojo pasaulinio karo metu tokia istorija galėjo nutikti bet kur Europoje. Tai pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, apie karštą vasarą, skanų beigelį ir piktą varną. Apie tikrą draugystę, baimę ir viltį. Ir apie atmintį.
Marius Marcinkevičius – knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, keliautojas ir tėtis. Gražiausių knygų “Draugystė ant straublio galo”, “Maži eilėraščiai mažiems” autorius. Už knygą vaikams “Sivužas” apdovanotas dr. A. Petriko literatūrine premija. Jo knygos išverstos daugiau nei į dešimtį kalbų, pagal jas statomi spektakliai, kuriamos dainos vaikams. Inga Dagilė – dizainerė ir vaikų knygų iliustruotoja. Jos iliustruotos knygos pelno apdovanojimus ir verčiamos į užsienio kalbas. Daugiausiai įvertintos knygos – “Drambliai ėjo į svečius”, “Istorijos skanėstai”.
Įsivaizduok, kad vieną dieną Vilniuje, stovėdamas sankryžoje, išgirsti gatvių pokalbį. Jos aptarinėja reikalus, giria viena kitą, ginčijasi, svajoja, juokauja… Ir nenuostabu, nes senojo miesto gatvės mena skirtingų amžių istorijų, yra sutikusios įdomiausių ir keisčiausių žmonių. Ir saugo daug paslapčių! Ši knyga – tai komiksų kolekcija, linksmai tyrinėjanti margą Vilniaus gatvių žemėlapį. Gal čia sužinosi ir savo gatvės istoriją? Knygos autorės – sesės Agnė ir Monika – kviečia tave pasivaikščioti miesto gatvių labirintais kartu! Plačiau apie knygą https://www.seimosgidas.lt/prabilusios-vilniaus-gatves-knygoje-gatviu-susitikimai/
Vieno mažo miestelio paštas veikia geriau nei visi kiti. Jame nedingsta siuntiniai, o laiškai visuomet laiku pasiekia adresatus. Jei kas pasakytų, kad tas paštas stebuklingas, būtų beveik teisus. Čia darbuojasi slapti paštininkai – Berta Ilgauodegė ir Liudvikas Šlaputis. Kasnakt jie išlenda iš savo urvelio ir kimba į darbus: rūšiuoja laiškus, dėlioja juos į tvarkingas krūveles, užklijuoja atplyšusius vokus… Pala, sakysit, o kodėl jie dirba tik naktį ir gyvena urve?
Rašytoja Ignė Zarambaitė skaitytojų ir literatūros kritikų jau įvertinta už vaikams ir paaugliams skirtas knygas „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, „Stebuklingi senelio batai“, „Skudurinukė“, „Juodavandeniai“. Naują „Emilio laiško“ leidimą puošia jaukios ir spalvingos dailininkės Gretos Alice iliustracijos. Sumaniųjų pašto pelyčių nuotykiai tęsis knygoje „Slapta laiškų rašymo agentūra“.
