main

KnygosTitulinis 

„Melas“ – knyga, įkvėpta J. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“

2020-07-04 — by Agnė Žemaitytė0

20200704_204705-e1593886956627-960x635.jpg

„Melas“ – vienos populiariausių Ispanijos jaunimo rašytojų Care Santos knyga. Prestižinėmis literatūros premijomis apdovanota knyga paaugliams bei vyresniems suprantama kalba nagrinėja aktualias santykių su tėvais, draugais, meilės, socialinės aplinkos ir atskirties, paauglių nusikalstamumo temas.

Pirmieji „Melo“ puslapiai skirti pastarųjų dvylikos mėnesių Ispanijos nepilnamečių nusikalstamumo statistikai. Svarbiausias skaičius atrodo yra trys keturiolikmečiai žmogžudžiai. Nesunku atspėti, kad vienas iš trijų statistinių nusikaltėlių bus šios knygos herojus.

Tolesnis pasakojimas labai įtraukiantis, daug netikėtų siužeto posūkių ir apgavysčių – melo. „Ši knyga – viena mano mylimiausių“, – vienu prisėdimu ją perskaitęs savo įspūdžius apibendrino mano vyresnėlis Kasparas. Kadangi „Melo“ siužete įpintas ir garsusis J. D. Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“, beveik neabejoju, kad netrukus jo rankose atsidurs ir ši legendinė knyga… Iš tiesų labai vertinu knygas, kurios ne tik pačios praturtina skaitytoją, bet ir paskatina skaityti kitas.

Šešiolikmetė Ksenija auga su griežtokais, bet mylinčiais tėvais, jai sekasi mokslai. Mergina mėgsta skaityti, turi ateities planų. Su Marselu Ksenija susipažįsta nusprendusi perskaityti „Rugiuose prie bedugnės“. Pažintis su paslaptinguoju Marselu merginai prilygsta penktosios kategorijos uraganui. Nes Ksenijos širdyje įsiliepsnoja meilė. Marselas nesutinka pasimatyti su Ksenija ir elgiasi nepaaiškinamai paslaptingai, tad nenuostabu, kad Ksenija pasiryžta susirasti ir pamatyti savo virtualų sielos draugą. Jos laukia staigmena: pasirodo, viskas – melas.

„Melas“ – tai knyga ne tik apie internete slypinčius netikėtumus, socialiai remtinų šeimų vaikų problemas ar išankstinį neigiamą visuomenės požiūrį į tokius vaikus. Tai knyga apie mus visus.

  • – Gyvenimas tikrai yra lošimas, vaikeli. Ir lošti reikia pagal taisykles.
  • – Taip, tamsta mokytojau, žinau. Aš visa tai suprantu.

“Rugiuose prie bedugnės”

J. D. Salinger

Knygos pabaigoje Care Santos prisipažįsta savo kūryba siekianti sujaudinti jaunuosius skaitytojus taip, kaip ją sujaudino kai kurie jos pačios paauglystės skaitiniai. „Nes jei pavyks sukelti nors penkias minutes apmąstymų, jausiuosi laiminga“, – rašo ji. Rašytoja taip pat atskleidžia, kad papasakota istorija – pramanyta, kaip ir jos veikėjai, nors scenarijai ir kai kurios situacijos – tikros. Martos Vijanuevos žmogžudystė paremta tikru įvykiu, kurį įvykdė nepilnamečiai devyniasdešimtųjų pradžioje. Pateikta statistika – irgi tikra.

Care Santos, „Melas“, 192 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/melas/

KnygosTitulinis 

Ar ir tu gali parašyti knygą? Pasitikrink!

2020-07-02 — by Agnė Žemaitytė0

parasiau2-960x1280.jpg

„Kaip aš netyčia parašiau knygą“ – Nyderlandų rašytojos Annet Huilzing „Sidabriniu gifeliu“ apdovanota knyga.

Žinodama, kad joje ras nemažai patarimų, kaip rašyti (nebūtinai knygą, gal laišką draugui, mokyklinį pasakojimą ar dienoraštį), aprašyti šį kūrinį paprašiau vienuolikmečio Kasparo. Knygą jis „prarijo“ per kelias dienas, tačiau buvo smalsu, ar galvoje liko bent kiek naudingų patarimų, kaip savo rašymu sudominti skaitytoją.

„Knygoje gausu patarimų, kaip rašyti romaną bei trumpus pasakojimus. Ją skaitydamas ir pats užsimaniau parašyti  istoriją. Manau, ir jūs panorėsite padaryti tą patį, jeigu tik ją perskaitysite. O knyga įtraukia nuo pat pirmojo sakinio.

Pagrindinė veikėja – trylikametė Katinka – labai nori rašyti knygas, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Mergaitės gyvenime vyko ir vyksta daug keistų dalykų. Kai ji buvo trejų, mirė motina. O neseniai kelte Katinka, jos tėvas ir brolis susipažįsta su Dirkje. Katinkos tėvas Dirkję įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir pradeda bendrauti. Nors tėtis ir Dirkjė vienas kitą pamilsta, Katinka su naująja pažįstama sutaria nekaip. Ar pavyks joms susidraugauti? Nenoriu atskleisti, kuo baigsis jųdviejų istorija, tačiau Katinka ją nuo pradžios iki laimingos pabaigos aprašo ir gimsta nebloga knyga.

Įgyvendinti savo svajonę Katinkai padeda jos kaimynė, garsi rašytoja Lidvinė. Jos puikiai sutaria ir padeda viena kitai, nes Katinka už pamokas, kaip rašyti knygą, susimoka pagalba sode.

Knygą siūlau skatyti visiems, bet labiausiai norintiems rašyti knygas ir istorijas. Rašytoja Lidvinė padės suprasti, kokių klaidų gali pridaryti pradedantis rašytojas, taip pat atskleis paslaptį, kaip užkariavus skaitytojo dėmesį išlaikyti jį iki paskutinio knygos sakinio.

Kartu tai ir knyga apie draugystę. Katinkos ir Dirkjės santykių istorija – tai puikus pavyzdys, kad negalima apie žmogų spręsti pagal pirmąjį įspūdį. Dažnai gali prireikti laiko ir distancijos, kad žmogus, kurį manei esant savo priešu, pasirodytų esąs geriausias tavo draugas“.

Toks nuoširdus, nors ir paprastas Kasparo pasakojimas apie šią knygą. Man ji patinka dėl kelių aspektų: visų pirma, moko pažinti ir įvardinti savo jausmus, vertinti draugystę, išgyventi artimo žmogaus netektį. Tačiau tai daro daugelis grožinės literatūros kūrinių. „Kaip aš netyčia parašiau knygą“ dar ir skatina išlaisvinti savo kūrybingumą, lavinti vaizduotę, moko mintis reikšti ne tik tiksliai, bet ir originaliai. Pagauti skaitytojo dėmesį  pavyksta daugeliui, išlaikyti jį iki pabaigos – tik patiems talentingiausiems.

Rašykite, nes kūryba – jūsų emocijų ir santykių veidrodis. Gal ja sudominsite ir kitus, juk knygos herojei tai pavyko.

Linas Slušnys, vaikų ir paauglių psichiatras

Annet Huizing, „Kaip aš netyčia parašiau knygą“, 157 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kaip-as-netycia-parasiau-knyga/

KnygosTitulinis 

Gidas, padėsiantis atrasti gražiausias vietas Lietuvoje

2020-06-25 — by Goda Leo0

IMG_20200625_095325-960x1280.jpg

Kaskart pamačiusi postą socialinėję erdvėje „oi, pasirodo, Lietuvoje yra tokių ypatingų vietų“, „nereikia turkijų, kai turim lietuvišką pajūrį“, „nesitikėjau, kad Lietuvoje taip gražu“ atsidūstu iš pasitenkinimo. Nors labai „neskaniai“ skamba, bet  – ačiū, karantinui, kuris uždarė sienas ir privertė žmones pakeliauti po savo šalį. Pagaliau!

Tiesa, ne visiems taip paprasta atrasti tą įstabiąją Lietuvą – naršyti, dėlioti, planuoti mėgsta ne kiekvienas, todėl labai džiaugiuosi, kad leidykla „Terra Publica“ padovanojo šviežut šviežutėlį gidą šiai vasarai „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“. Tai trečiasis knygos leidimas atnaujintas pagal paskutinius duomenis.

Jame smulkiausiai išnarstyti 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatai. Projekto partneris – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Pirmuosiuose puslapiuose – smulkus Lietuvos žemėlapis, kuris padės susigaudyti kur koks parkas ar rezervatas. Vienas iš knygos autorių, Vytautas Kandrotas labai taikliai pastebi: „Juose lankytis saugu ir nebrangu: daugelį gamtoje esančių objektų galima apžiūrėti bet kuriuo metu, nebūtina eiti į patalpas, nėra didelių žmonių srautų, nereikia ilgai ruoštis ar pirkti specialios aprangos.“

Kiekvienas parkas ar rezervatas aptartas atskirai – pirmiausia, trumpas jo pristatymas, o šalia labai detalus žemėlapis su sunumeruotas lankytinais objektais. Kituose puslapiuose šie objektai aprašomi plačiau. Šiame vadove nėra tiksliai sudėliotos maršrutų trajektorijos – pvz, pirmas ir antras toje teritorijoje esantis objektas gali būti visai nepakeliui. Keliautojai patys gali nuspręsti ir susidėlioti, kaip jiems yra patogiau.

Prie kiekvieno objekto rasite tikslias koordinates, kurios neleis pasiklysti. Ir, žinoma, daug daug spalvotų nuotraukų, kurios puikiai reprezentuoja lankytinus objektus. Kai kurie išskirti pažintiniai takai iliustruoti nedideliais žemėlapiais, kurie neleis pasiklysti.

Žinoma, čia daugybė žinomų objektų, bet tikrai rasite ir netikėtų, mažai girdėtų vietų. Pavyzdžiui, kiek iš jūsų būdami pajūryje aplankėte paukščių stebuklą prie Plazes (Plocio) ežero? Ar senosios Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį?

Lietuvoje daugybė neįtikėtinų objektų. Pavyzdžiui, ar esate matę akmenį su Dievo pėdomis? Užlipę į Indiją (t.y. Indijos piliakalnį)? Ilsėjotės milžiniškų medžių paunksnėjėje Liepų pavėsinė? Žinote, kas yra sufozinis cirkas? Visi šie gamtos stebuklai aprašyti „Ypatinga Lietuva“, o jums teliks juos surasti ir pasimėgauti.

Knyga – kietais viršeliais, storais lakuotais puslapiais, labai maloni ir solidi, todėl tai gali būti ir puiki dovana.

Knygą rasite knygynuose arba galite įsigyti internetu www.terrapublica.lt/produktas/ypatinga-lietuva-keliaujame-po-lietuvos-saugomas-teritorijas/

KnygosTitulinis 

Atsinaujinęs žurnalas „Bitutė“ – skaitantiems vaikams!

2020-06-15 — by Goda Leo3

IMG_20200615_173747-960x720.jpg

Žurnalas „Bitutė“ labai patiks tiems, kuriems įdomus pasaulis, žmonės, veiklos, gamta ir dar daugybė kitų dalykų. Tiems tėvams, kurie nori, jog vaikas augtų, sužinotų ir neprarastų to ypatingo vaikiško smalsumo „kodėl?“. Žurnalas visai nepatiks ieškantiems blizgančio kiniško žaisliuko, lipdukų ar filmukų herojų. Ne, apie filmukus čia šiek tiek yra, bet jie tik maža dalis visko, ką 36 puslapiuose.

Senai senai viena leidykla pasikvietė mane kurti vaikiško žurnalo. Tai buvo svajonių darbas! Kurti žurnalą, kurį norėčiau skaityti pati. Gaila, bet projektas komerciniais sumetimais buvo greitai nutrauktas. Gailiausia tai, jog tiek metų neradau to svajonių žurnalo vaikams lietuviškai, kol kažkam nušvito idėja jo redaktore paskirti nuostabiąją Viktoriją Urbonaitę, kurią mano merginos puikiai pažįsta iš knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“, nes pusę istorijų ji ir parašė. Dar nuostabiau, kad Viktorija niekur neina be kolegės, „Krekždyno“ kūrybinio dueto antros pusės, fotografės ir dizainerės Laimos Penek. Ir štai, birželį renkose laikau jų sukurtą „Bitutę“!

Turinys

Pirmiausia į akis krenta nerealus, šiuolaikiškas, išskirtinis žurnalo dizainas. Aišku, čia jau plojimai Laimai! Smagu, kad pagaliau leidinys vaikams sulaukė tikro profesionalo rankos (ir galvos), nes iškart matosi, jog nepagailėta laiko jį maketuojant ir apipavidalinant.

Kai pasigrožėjau, pradėjau vartyti ir gilintis į turinį. Pirmasis numeris – teminis, visi straipsniai „Aukščiau žemės“ tema tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nežinau, ar ir toliau autorės juos kas du mėnesius temins, bet idėja smagi.

Antra, žurnale yra labai labai LABAI daug skaitalo. Tokio smagaus ir prieš miegą, ir sode po obelimi susiskaitančio, kuris įdomus ne tik 7-11 metų vaikams (kam ir skirtas žurnalas), bet ir jų tėvams. Istorijos, žmonės, interviu, įdomiausi faktai – viskas, kas susiję su oru, skraidymu, technologijomis, gamta ar net lubomis, parašyta lengvai ir smagiai.

Žurnale taip pat vaikai ras ir užduočių, ir eksperimentų, ir origami pamokų. Visko, kas ir priklauso tikram vaikiškam žurnalui. Aš, jeigu galima, norėčiau „užsisakyti“ komiksus! Jie tiesiog privalo būti!

Šypseną sukėlė tema apie Lisaboną – sekdama Laimos ir Viktorijos istorijas, puikiai žinau, jog šios joje gyveno, ekskursijas vedė ir šiaip įsimylėjusios šį miestą. Duoklė atiduota ir privalomam žurnalui „atributui“ – žvaigždei. Dainininkė Ieva Narkutė ne tik pakalbinta, bet šalia ir QR kodas, kurį nuskaičius galima išgirsti naujausią jos dainą!

O kokie minusai? Na, turbūt tekstas apie pirmąją komuniją, skirtas ne visiems vaikams (bent jau ne maniškiams). Aišku, žinoti tradicijas gerai, tad lauksime ir apie kitų kultūrų bei tikėjimų iniciacijas.

Visų temų nevardinsiu, pirkite ir tegu tai lieka jums staigmena, o autorėms linkiu begaliniai didžiulės rezervuarų kūrybiškumo!

p.s. dabar tik paskaičiau, kad žurnalo misija ugdyti krikščioniškas vertybes. Chm, svarstau, o ką daryti su savo nekrikščionėmis skaitytojomis? 

KnygosTitulinis 

Parsisiųskite ir susilankstykite patys mini knygeles „Knygiukai“

2020-06-01 — by Goda Leo0

Knygiukai-i-pagalba-vaikams-960x493.png

Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga garsūs vaikų knygų kūrėjai dovanoja Lietuvos vaikams visiškai naują, nematytą, dar niekada neskaitytų istorijų, formatą – „Knygiukus“. „Knygiukai“ – tai iš vieno A4 lapo išlankstomos knygutės, kurias tereikia parsisiųsti, atsispausdinti ir sulankstyti pagal pateiktas instrukcijas. Jie jau laukia savo skaitytojų interneto svetainėje adresu www.knygiukai.lt.

Projektą „Knygiukai į pagalbą vaikams“ inicijavo vaikų ir jaunimo literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ kartu su VšĮ Vaiko psichologijos centru ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi. Prie projekto įgyvendinimo prisijungė penkiasdešimt penki gerai žinomi vaikų knygų rašytojai ir iliustruotojai, kurie susiskirstę kūrybiniais duetais sukūrė net trisdešimt septynias unikalias istorijas vaikams – „Knygiukus“. Projekto sumanytoja, rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė džiaugiasi, kad tiek daug vaikų knygų kūrėjų susivienijo dėl bendro tikslo – padėti vaikams šiuo emociškai sudėtingu laikotarpiu, padovanojant jiems savo kūrybą. „Gegužės pradžioje projektas tebuvo mažutė mintis, o šiandien tai kūrybos milžinas, atkeliaujantis tiesiai pas jo laukiančius vaikus. Negaliu patikėti, kokio gerumo „išėjo“ „Knygiukai“. Nuo kai kurių jautrumo man šiurpsta oda, kai kurie iš graudumo susuka skrandį į mazgelį, o kai kurie tiesiog verčia iš kojų juoku.“

Visos 37 vaikų laukiančios istorijos – labai skirtingos. Vienos pataria, kaip dorotis su sunkumais ir prasta nuotaika, kitos – nerūpestingai pokštauja eilėmis ar net parausti verčiančiomis istorijomis. Yra labai filosofiškai nuteikiančių pasakojimų ir meistriškai suskambėjusių teksto ir vaizdo derinių. Svarbiausia, kad šioje įvairovėje kiekvienas vaikas atras jam patinkantį pasakojimo būdą, o tuo pačiu pamatys, koks spalvingas ir skirtingas gali būti vaikų literatūros pasaulis!

I KNYGIUKŲ RINKINYS

II KNYGIUKŲ RINKINYS

Apie projektą ir jo iššūkius geriausiai papasakoti gali patys „Knygiukus“ kūrę dalyviai. Kaip duetams sekėsi dirbti kartu ir kokią žinutę vaikams siunčia Lietuvos rašytojai ir iliustruotojai?

Lina Itagaki („Sibiro haiku“): Pirmąjį „Knygiuką“ pavadinimu „Visokia“, kuriam tekstą parašė Modesta Jurgaitytė, tiesiog nupaišiau. Pagrindinė istorijos herojė – pašėlusi, permainingų nuotaikų mergaitė – pasirodė artima, suprantama, tad viskas vyko labai sklandžiai. Antrąjį „Knygiuką“ pavadinimu „Balandėliai“ su Marium Marcinkevičium sugalvojome kartu. Pasiūliau sukurti ką nors labai juokingo. Marius sakė, kad vaikams juokingiausia – perdimas. Man į galvą, pirmiausia, atėjo bobutė ir balandėliai.

Marius Marcinkevičius („Maži eilėraščiai mažiems“, „Kaip pelėdžiukas iš namų pabėgo“): Nieko nedarau tik šiaip pralinksmint – visur turi būti gili mintis. Keliaujant po Aziją, sutikti lamos ir vienuoliai labai mėgdavo juokus apie perdimą. Tiesiog kvatodavo susiriesdami. Kadangi mūsų vaikai tokius juokus tiesiog dievina, manau, jie eina teisingu dvasinio tobulėjimo keliu. Taigi, knygelė „Balandėliai“ yra skirta visiems siekiantiems nušvitimo, o „79 batai“ meditacijai ir susikaupimui skaičiuojant batus.

Linos ir Mariaus Knygiukas

Benas Bėrantas („Baubaimė“, „Ponas Kampas“): Pirmiausia, sužavėjo projekto idėja – juk kai žmonės susikimba už rankų, nutinka stebuklai. O čia – tiek talentingų rašytojų ir dailininkų, pasiryžusių pasidalinti su vaikais savo pasakojimais ir iliustracijomis! Ir padirbėti su išburta dailininke man, kaip rašytojui, pasirodė labai įdomi galimybė. Tokia pasitaiko ne kasdien. Mano ir Aušros Kiudulaitės „Knygiukas“ nukelia į naktį – vaikams paslaptingą paros metą. O dar, kai žinai, kad laukia mėnulio užtemimas, kuris pasirodo labai netikėtai… Tad šia istorija norėjosi parodyti, kad pasaulyje daug stebuklų, kurių verta laukti. Arba, kad stebuklą galima pamatyti ir pusryčių lėkštėje.

Aušra Kiudulaitė („Laimė yra Lapė“, „Maksas ir 92 musės“): Pasiūlymas prisijungti prie projekto mane pasivijo labai sudėtingu laiku. Kaip ir daugumai, karantinas gerokai pakoregavo planus, nuotaikas ir produktyvumą. Bet po dvejonių, galbūt net šiek tiek prisibijodama naujų iššūkių ir įsipareigojimų, sutikau. Be jokios abejonės, motyvacija tapo paties sumanymo esmė ir galimybė padirbėti su autoriais, su kuriais, galbūt, kūrybinis duetas paprastomis sąlygomis nenutiktų. Tikiu, kad daugybė naujai susibūrusių duetų galės sėkmingai dirbti ir ateityje. Visgi paveikslėlių knygoms, kur tiek tekstas, tiek vaizdas turi vienodą svarbą, susikalbėjimas tarp abiejų autorių dažniausiai duoda puikių vaisių.

Vaiva Rykštaitė („Ugnikalnio deivė ir Džonas iš Havajų“, „Pirmąkart mama“): Buvo įdomu patį siužetą kurti drauge su dailininke Vanda Padimanskaite. Paprastai aš rašau tekstą, o dailininkas piešia vaizdą. Bet šįkart kūrėme kartu, buvo netikėta, bet labai smagu. Savo knygiuko istorijoje nenorėjau jokių moralų ar pritemptų vertybių, mano tikslas buvo pakelti vaikams nuotaiką. Jei skaitydami kikens – tikslas pasiektas.

Vando ir Vaivos Knygiukas

Vanda Padimanskaitė („Taip tyčia“): Smagu buvo nuo pat pradžių – Vaiva atsiuntė linksmo veikėjo idėją ir kažkaip labai įsitraukiau į jo vaizdinį ir paišymą, į jo charakterį, kad net nutiko toks, kaip čia pasakius, įdomus sutapimas. Vieną vakarą baigiau paišyti tą puslapį, kur Tralivokas šoka su barbėmis. O kitą rytą išėjusi į lauką žiūriu – Barbė numesta. Oho, galvoju, tas Tralivokas bus kažkur netoliese apsilankęs. Barbę, aišku, parsinešiau kaip talismaną. Pasisodinau ant darbo stalo. Sėdi dabar.

Vilija Kvieskaitė („Riešutortas“, „Baubaimė“): Rašytojas Vytautas V. Landsbergis, su kuriuo kūrėme „Knygiuką“, pasiūlė dirbti atvirkščiai nei įprasta – ne iliustruoti jo parašytą tekstą, o nupiešti iliustracijas, pagal kurias jis sukūrė istoriją. Buvo smagu išbandyti man dar naują kūrybos būdą.

Vytautas V. Landsbergis („Arklio Dominyko meilė“, „Rudnosiuko raštai“): Net dvi knygutės susirašė – pirmoji apie slibiną, nekontroliuojantį savo emocijų ir karščiavimosi. Idėją pasiūlė dailininkė Vilija Kvieskaitė. Buvo lengva šią konkrečią jos idėją apžaist, paieškot paradokso trumpoj istorijoj, kaip vaikas savo griežtą tėvą slibiną pamoko ugniaspjaudystės meno. O antroji eiliuota apie Pabaisiuką – ji gimė iš noro juoktis iš baimių, t.y. padėti mažiesiems saugiai įeiti į baubų ir maumų teritoriją.

Greta Alice („Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“): Su „Knygiukais“ susipažinau VšĮ Vaiko psichologijos centro steigėjos psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės dėka, kai ji 2019 metais pakvietė prisijungti prie „Knygiukai į pagalbą vaikams“ projekto pirmtako – Advento „Knygiukų“ kūrimo. Projektas pasirodė stipriai reikalingas tiek mažiems, tiek jau vyresniems skaitytojams, tad išgirdusi apie naują „Knygiukų“ projektą iš karto sutikau dalyvauti, nekantriai tryniau rankomis, ką gi burtas man priskirs į porą. Tikiu, kad šis projektas svarbus ne tik kaip rezultatas, kuriuo pasidalinsime su skaitytojais, bet ir kaip procesas mums, kūrėjams, kaip galimybė bendradarbiauti, susipažinti ir kartu įjungus aukščiausią pavarą per keletą savaičių sukurti knygą, kad ir mažą, bet vis tik – knygą.

Gretos ir Evelinos Knygiukas

Evelina Daciūtė („Laimė yra lapė“, „Drambliai ėjo į svečius“): Smagiausias buvo tas momentas, kai atrodė, jog nieko neparašysiu ir staiga viena po kitos iššoko net dvi istorijos. Tarsi tik to ir būtų laukusios. Ir, žinoma, buvo labai smagu pabendrauti su puikiom iliustratorėm Greta Alice ir Viktoru Ežiuku – nauji žmonės, naujos idėjos, greitas ir išlankstomas rezultatas. Nors „Knygiuko“ tekstas labai trumpas, net ir šiuo atveju jaučiau pareigą papasakoti istoriją su savo veikėjais, pradžia ir pabaiga.

„Tikiu, kad šis projektas galėtų paskatinti vaikus skaityti – ne visiems drąsu iš karto paimti į rankas didelę, storą, gražiai išleistą knygą. „Knygiukai“ galėtų būti pirmas žingsnis skaitymo džiaugsmo link,“ – šypsosi projekto bendraautorė, psichologė Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė.

KnygosTitulinis 

Monstriškai didelė ir kakėmakiškai juokinga „Monstropedija“

2020-05-29 — by Goda Leo0

IMG_20200529_073827-960x1280.jpg

Aš buvau iš tų mamų, kuri įsigijo pirmosios „KaKės Makės ir Netvarkos nykštuko“ pirmojo leidimo knygą. Ir mes ją skaitėm, skaitėm… Smiltei poryt dvylika. O čia, pasklinda žinia, kad Kakei Makei jau dešimt ir ta proga Lina Žutautė skaitytojams dovanoja knygą visai ne apie tą mielą mergaitę, bet jos išgalvotus geriausių draugų Mamaisą ir Pabaisą giminaičius – monstrus.

„Alma littera“ išleista „Monstropedija“ pirmiausiai kiekvieną skaitytoją pribloškia savo dydžiu – kaip tikra enciklopedija knyga yra didesnė nei įprastai. Skaityti tokias labai smagu, bet kai reikia įkišti į lentyną – ne taip.

Knygos vidiniai puslapiai – išsilanksto

Šioje knygoje pasakojama apie visus ir visokius monstrus, kokių net mūsų, darbuose paskendusių tėvų, galvelės neišneša. Čia, kaip tikrame žinyne atidžiai nagrinėjama visa monstrų rūšis – nuo jų gimimo, augimo, gyvenamosios vietos, darbų ir net pomėgių.

Viską labai smagu skaityti, ieškoti ir nagrinėti, nes informacija pateikta daugybėje smulkių piešinukų su trumpais tekstais, o smulkios detalės kartais pasako daugiau už juos. Kakė Makė taip pat nėra visai pradingusi, ji tuos monstrus išgalvojo ir myli.

Kokie įspūdžiai skaitant šią knygą?

  • Labai smagu skaityti – tekstai juokingi, gyvenimiški, su ironija
  • Dar smagiau nagrinėti paveiksliukus
  • Tikrai lavinama fantazija ir kūrybiškumas – galima susigalvoti savo monstrus
  • Knygos pabaigoje yra spalvinimui skirti puslapiai
  • O svarbiausia – perskaičius šią knygą TIKRAI NEBIJOSITE JOKIŲ MONSTRŲ!

Tikrai, kai monstrai išnarstomi po kaulelį, visas jų baisumas išgaruoja lyg dūmas.

Knygos minusai:

  • mano paminėtas dydis, nes sunkiai tilps į lentynas.

Įdomu tai, jog atrodo, tematika labiau priešmokyklinukams, bet šeimos pradinukė Eleonora, rodos, labiau pamilo monstrus, nes keletą dienų citavo mums išmintį iš „Monstropedijos“.

Knygos kaina apie 15 Eur. 

KnygosTitulinis 

Komiksai ne komiksai vaikams – „Agus ir monstriukai“

2020-05-19 — by Goda Leo0

IMG_20200519_162829-960x1280.jpg

Šiuolaikiniai vaikai turi pamilti, tai ką skaito, jiems turi būti įdomu ir tik tada, žingsnelis po žingsnelio jie užsikrės tuo skaitymo virusu, kai norisi skaityti viską. Vienas geriausių tai priklausomybei nuo knygų gimti – įtraukiančios knygos, kurios balansuoja tarp jau skirtų vyresniems, nes jose gausu juokelių, atsiranda mokykla, tėvai, bet tuo pačiu parašytos trumpais sakiniais, su paveiksliukais ar net komiksų tipo.

Viena iš tokių mano vyresnėlių (tiek aštuonmetės, tiek vienuolikmetės) mylimiausių – ispanų autorių Jaume  Copons, Liliana Fortuny „Agus ir monstriukai“ serija, kurią leidžia išskirtinių knygelių leidykla „Apkabink mėnulį“. Karantiną vainikavo trečioji šios serijos knyga – „Parko daina“. Apie pirmas dvi galite skaityti čia: https://www.seimosgidas.lt/demesi-kaustanti-agus-ir-monstriukai-serija/

Kaip ir pirmosios dvi – tai knyga, balansuojanti tarp įprasto grožinio kūrinio ir komiksų, nes pusę teksto parašyta vienaip, pusę kitaip. O tai vaikams labai patinka, nes nereikia skaityti ilgų „paklodžių“, kaip mes vadiname tūkstančių ženklų tekstus. Pati leidyklą knygą priskiria komiksams nuo 6 metų.

Kitas privalumas – ši knyga nedidelio formato, puikiai telpa į kuprinę, mokyklą, kelionę ar mamos rankinę. Pirmą kartą šios serijos knygelė pasirodė kietais viršeliais! Pirmosios dvi buvo minkštais.

Knyga taip pat kupina spalvotų juokingų iliustracijų. Tų, kurių tėvai nesupras, bet vaikai krizena sau tyliai ir nesutinka gesinti šviesos prieš miegą, nes „mam, dar vieną puslapį, prašau…“

Šios knygos istorija kvepia nuotykiu – Agus jau susidraugavęs su savo netikėtų formų ir dydžių draugeliais knygų montriukais šįkart gelbėja parką. Tą, kurį labai myli ne tik jis, bet ir visi vaikai, bet ne godišiai, kurie nori šioje vietoje statyti prekybos centrą. Eh, kaip pažįstama tai ir Lietuvoje, atrodo, greitai gyvensime prekybos centruose. Tai va, ir prasideda parko gelbėjimo operacija.

Nors aprašiau gal čia paprastai ir konkrečiai, bet iš tiesų tokios knygos ne tik skatina vaikus skaityti, bet ir turi nematomą didaktinę pusę – kalba apie draugystę, pasiaukojimą, empatiją, atkaklumą ir norą padėti kitiems.

Žinote, kiek yra „Agus ir monstriukų“ serijos knygų neskaitant užduočių knygelių ir pan.? KETURIOLIKA. Na, „Apkabink mėnulį“, stiprybės jums 🙂

O jei dar su Agumi ir monstriukais nesusipažinote, griebkite visą rinkinį, „Apkabink mėnulį“ taiko draugišką kainą https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/j-copons-l-fortuny-agus-ir-monstriukai-knygu-rinkinys/

KnygosTitulinis 

Sužavės mažuosius: knyga su tikrais laiškais

2020-05-16 — by Goda Leo0

IMG_20200516_124133-960x1280.jpg

Leidykla „Apkabink mėnulį“ knygų nekepa, o leidžia su didžiule meile skaitytojui, nes atranda kažką originalaus, ypatingo ir tikrai netikėto. Paskutinė jų pristatyta naujiena – Emma Yarlett knyga „Drakono paštas“.

Ant kvadratinio, sakyčiau, įprasto dydžio, knygos viršelio tupi fosforinės spalvos drakonas. Toks, į kurį žiūrint net akis skauda. Bet ir toliau žiūrėti norisi 🙂 Autorė, knygos nugarėlėje paliko laišką skaitytojui „Mielasis (taip, TU!!!), Aleksas savo namuose aptiko DRAKONĄ! ir nežino, ką daryti! Išsiimk laiškus ir PERSKAITYK JUOS. TAČIAU BŪK ATSARGUS!!! DRAKONAI YRA PAVOJINGI… o gal ne? Su meile, Emma“.

Jau turbūt ir supratote, kad knygos „vinis“ yra laiškai, kuriuos vaikai ištraukia iš skirtingų vokų ir gali perskaityti.Kiekvienas jų labai skirtingas, atkeliavęs iš vis kitokio adresato ir skirtas Aleksui, kuris radęs drakoną nežino, ką daryti – kaip jį maitinti, dresiruoti, rūpintis???

„Apkabink mėnulį“ yra išleidę knygelę „Bučkis prieš miegą“ su popieriniais žaisliukais, kuriuos reikia paguldyti ir „apkamšyti“. Šeimos pagrandukė taip tą knygą mylėjo, kad žaisliukai visiškai sudrisko, jog svarsčiau ar įmanoma nusipirkti naujų. Įtariu, ši knyga su laiškais taps dar vienu topu, nes paskutinis, Alekso draugės siųstas laiškas su jame nupieštu vienaragiu yra skaitomas kasdien!

Tad apie ką ši knyga? Pirmiausia, apie draugystę, rūpestį vienu kitu, empatiją ir nesavanaudiškumą. Juk Aleksui drakoną kažkada teks paleisti, nors širdelę ir labai skauda… Tad tai tikrai puiki proga pakalbėti su vaikais apie tai, ko kartais labai labai norisi, bet vis dėl to reikia atsisakyti. Ne dėl savęs, dėl kito.

Antras knygelės „sluoksnis“ labai paprastas – jis apie laiškus. Apie tai, kaip juos gauti yra malonu, kaip galima juos išsiųsti ir tai vėl kalba į tą patį rūpestį kitu žmogumi.

Tad tikrai rekomenduoja šią knygelę pirkti ar dovanoti – ji labiausiai patiks 3-6 metų vaikams, nors ir aštuonmetė ją „suskaitė“ su didžiuliu malonumu.

Apie autorę: E. Yarlett yra labai gausiai apdovanota iliustratorė ir rašytoja iš Jungtinės Karalystės. Tai ne pirma jos knyga išversta lietuviškai – pirmoji buvo „Orionas ir tamsa“, bet jos knygynų lentynose jau neberasite. Autorė išgarsėjo su knygučių serija „Nibbles“, kurios parduoda per pusę milijono egzempliorių ir Emma už ją susižėrė ne vieną apdovanojimą.

Rašytoja taip pat yra parašiusi dar vieną naujesnę knygelę su laiškais „Beast Feast“ (liet. „Pabaisų šventė“) ir tikėkimės ją greitai pamatyti ir lietuvių kalba.

„Drakono paštas“ įsigysite knygynuose arba https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/emma-yarlett-drakono-pastas/

KnygosTitulinis 

Sveiki, mano vardas Goda ir aš augau devyniasdešimtaisiais

2020-05-12 — by Goda Leo0

IMG_20200511_154251-960x1280.jpg

Pamenate, kaip vilnijo bumas nuomonių perskaičius Vaivos Rykštaitės „Pirmąkart mama“, taip dabar internetas klegena nuo Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės „90-tųjų vaikai tampa tėvais“ (leidykla „Dvi tylos“). Skaičiau autorės blogą pterodaktilis.lt, bet dar labiau susižavėjau po progos pasikalbėti su ja dviese apie knygą www.lrytas.lt/tevams/tevyste/2020/05/01/news/knygos-apie-90-uju-vaikus-autore-karantinas-leidzia-pajusti-ka-isgyveno-musu-tevai. Tiesa, pokalbis gavosi šiek teorinis, nes prasidėjus karantinui perskaityti daugiau nei du sakinius nebuvo laiko, tad knygą baigiau tik dabar.

„Pirmąkart mama“ skaičiau su didžiuliu malonumu (ji be galo įdomi, informatyvi, smagiai parašyta), bet jau buvau pagimdžius trečią kartą, ji nekėlė man tokio susižavėjimo, kad linksėčiau ties kiekvienu sakiniu. Užtat „devyniasdešimtieji“ man, galima sakyti, susuko nugarą, nes galva pritardama kinkavau, kaip arklys pievoje.

Turbūt, kaip vaikams atradus Narniją ar Terabitiją, taip man, lyg žaibu tvokstelėjo suvokimas – tai va kodėl man vis dar atrodo, jog vaikai turi elgtis gražiai, pagal taisykles ir man patogiai, tai va, kodėl aš vis dar kaupiu stalčius maišelių, tai va kodėl man norisi bučiuoti nukritusią duoną, esu įsitikinusi, jog uoliai dirbdamas, kaldamas, besistengdamas ir besižudydamas pateksi į rojų/gausi naują darbą/užauginsi tobulus vaikus. IR TAIP JAUČIUOSI NE TIK AŠ! Tokią įtaką padarė man tai, jog augau devyniasdešimtaisiais, kai tėvai kovojo už būvį, o mes mokėmės gyvenimo/empatijos iš „Be namų negerai“.

Knygoje daug asmeniškumo, autorės vaikystės istorijų ar mamystės patirčių, bet tai patį turinį lyg palengvina ir taip kūrinys netampa daugybės citatų (knygų autorių, tinklaraštininkų, sociologų, psichologų) rinkiniu kvepiančiu moksliniu sterilumu.

Jei negimėte 1980-2000, apie kuriuos autorė ir rašė, tai vis tiek atsakys į daugybę klausimų. Kodėl nepažįstamos moterys leidžia sau kištis į jūsų vaikų auklėjimą, kodėl mums norisi vaikams nupirkti absoliučiai viską ir dar daugiau, ko mes patys neturėjome, bet tuo pačiu klykiančius ir gulinčius parduotuvėje ant žemės grasiname atiduoti policininkui ar tai nepažįstamai tetai.

Čia daug vietos skirta ir pačiai motinystei, kuri jau su autorėmis patirtimi netampa geresnė, tobulesnė ar labiau pavyzdinė. Na, ta iš instagramo paveikslėlių, kur mamos nieko nedaro, tik puikiai leidžia laiką su savo mažyliais, kurie aprengti suderintais komplektukais. Ir jokių neišskalbiamų dėmių! Tai nėra ką tik pagimdžiusios ir motinyste šokiruotos mamos paverkšleninimai (negaliu pakęsti tokių blogų, kur mamos kalba apie realybę turėdomos procentą patirties).

Juk realybė juk kita. Tai va apie ją ir paskaitykit.

Tiesa, vienintelis užkliuvęs dalykas – knyga plona! Rimtai, tikėjausi kažko storiau ir ilgiau skaitomo. O čia, bac, kai jau prisiruošiau, taip ir baigiau. Ir tai pirmoji motinystės knyga su tokiomis nerealiomis iliustracijomis. Pagarba Ūla Šveikauskaitė!

Knygą įsigysite visur internete arba http://dvitylos.lt/lt/work/devyniasdesimtuju-vaikai-tampa-tevais/

KnygosTitulinis 

Antroji Ūkė Pūkė istorijų dalis: ne tik įdomi, bet ir naudinga

2020-05-05 — by Goda Leo0

IMG_20200505_151348-960x1012.jpg

2018 metų pabaigoje daug liaupsių sulaukė žurnalistės, mamos ir vaikiškų knygelių autorės Zane Zusta knyga „Ūkė Pūkė grįžta namo”. Apie ją plačiau galite pasiskaityti čia: „Ūkė Pūkė – nepasiduodanti pelėda iš kaimynų latvių“ o mūsų karantino vakarus užkariavo šios knygos tęsinys – „Ūkė Pūkė randa išeitį”.

Kaip ir pirmoje knygoje, šįkart irgi tai nėra tik paprasta grožinė istorija. Ūkės Pūkės nuotykiai slepia kur kas daugiau ir moko vaikus nepasiduoti, nenuleisti rankų ir visur ieškoti sprendimų.

Kvadratinė, malonaus formato knyga kietais viršeliais savyje talpina 11 istorijų šalia kiekvienos jos yra atskira Evija Timma Novika iliustracija. Man patinka toks formatas, nes tai kaip tik tiek, kiek spėju paskaityti vakare vienai iš dukrų. O ji tuo metu gali nagrinėti kas pavaizduota paveikslėlyje.

Jei pirmoji knyga buvo šiek tiek pažintinė, joje galėjai rasti informacijos apie namuose gyvenančius voriukus, skruzdėles, ši kaip tik kviečia keliauti į vaizduotės šalį ir lavinti kūrybiškumą. Juk visad gali užsimerkęs nukeliauti į kvepiančią pievą ar susapnuoti pasakišką gimtadienį.

Knygos „vinis“ – prie knygos viršelio magnetukais prispausta, žaislinė Ūkės Pūkės figūrėlė, kuri nusiima ir vėl „prisiklijuoja“, o ją patraukus už virvelės, juda paukščiuko sparnai. Šeimos penkiametė nepaleidžia jos iš rankų – dabar kiekvienas vaikas gali turėti savo pelėdytę.

Kaip ir pirmoji, taip ir ši knyga savo pabaigoje slepia papildomų užduočių. Optinės apgaulės piešiniai  skatina lavinti kūrybiškumą, išlaisvinti vaizduotę ir ieškoti išeičių. Rodos, matai vieną, bet pavertus juos į kitą pusę vaikai atranda visai kitą objektą. Smagu!

Knyga nominuota Latvijos geriausios knygos vaikams apdovanojimui ir ją Lietuvoje išleido leidykla „Debesų ganyklos“ ir ją rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/uke-puke-randa-iseiti/