main

KnygosTitulinis 

Knyga “Iš kur atsiranda vaikai?” kviečia tėvus nemeluoti

2021-11-17 — by Goda Leo — 0

IMG_7881-960x1187.jpg

Jei reikėtų išrinkti opiausią tėvus ištinkantį klausimą, tai, kad ir kaip bebūtų gaila, mums vis dar sunku atsakyti mažiesiems į paprastą klausimą: iš kur aš atsiradau? Nemokame, dar kalbėti atvirai, nevartoti visokių metaforų, o intymias vietas vadinti tikrais pavadinimais pamiršus “peliukus” ir “putytes”. Jėtau, žmonės, mes suaugę, bet daugeliui mūsų vis dar sunku ištarti “makštis”, “varpa”! Tai va, reik auklėtis, o tai daryti galime kartu su savo vaikais.

Įžanga ilga, bet naujiena linksma – “Debesų ganyklų” mama Danguolė Kandrotienė pristato naują savo kūdikį – knygą “Iš kur atsiranda vaikai?”!

Kadangi esu kalbinusi ne vieną psichologą, visi jie sutartinai primena, kad su vaikais reikia kalbėtis jų amžių atitinkančiais terminais. Ir nepulti gilintis į smulkmenas, kurių jie neklausia. Meluoti, šiukštu, negalima. Tai va ši Danguolės naujoji knyga būtent ir tiks kalbantis su priešmokyklinio ir pradinių klasių vaikais apie nėštumą, gimdymą, lytiškumą.

Pati istorija prasideda, mano galva, ironiškai – mergaitė Marija laukia broliuko arba sesers, kurį, pasak jos močiutės, jai turi atnešti gandras. Marija, mergaitė nepėsčia, tad susiranda pati gandrą ir pradeda taršyti jam plunksnas, kur ir kada bus jos brolis/sesė. Gandras didžiai pasipiktinęs tokiais reikalavimais, nusprendžiai Marijai atskleisti tiesą. Prasideda judviejų kelionė, kurios metu pasakojama, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai, ko reikia, kad vaikelis gimtų, kiek trunka nėštumas, kaip vyksta gimdymas ir net aptariama, kas geriau – turėti brolį ar sesę. Koks atsakymas? Žinote visi – jokio skirtumo, nes abu myli vienodai!

Be puikaus D.Kandrotienės teksto atskiri plojimai skamba ir Gretai Alice, talentingai ir daugybės autorių bei skaitytojų mylimai iliustratorei. Jos piešiniai ryškūs, aiškūs ir spinduliuojantys itin gera nuotaika. Kol tėvai skaitys jiems tekstą, jie galės tyrinėti paveiksliukus. Tikrai labai labai PRIMYGTINAI rekomenduoju su vaikais šią knygą skaityti kartu ir iškart atsakyti į kylančius klausimus, o ne palikti vietą interpretacijoms.

Knygos viduryje PATS PATS PATS karščiausias atverčiamas puslapis sulaukęs mūsų pirmokės šūksnių, juoko, susižavėjimo ir vartytas nuvartytas 🙂

Kas dar? Ši knyga gali būti puiki įžanga pranešti vaikams, kad jie turės brolį ar sesę, o gal pusbrolį ar tetą (nesijuokit, mano dukros turi vienerių metų dėdę). Tai labai puiki pradžia pradėti pokalbį neraudonuojant, nemykčiojant “a ten žinai kaip yra bitutė gėlytė” ir pasakant tiek, kiek reikia žinoti vaikui. Jei jam reikia žinoti daugiau, garantuoju, jis tikrai jūsų paklaus detalių.

Tiesa, teko bendrauti su vaikelio negalėjusiomis susilaukti poromis, tai jos, kaip ir aš mieliau vartoja terminą “pagalbinis apvasinimas”, vietoje autorės parašyto “dirbtinio apvasinimo”. Na, bet čia tik asmeninė nuomonė. Užtat papildomi balai apie informaciją apie ankstukus!

Knygą, kaip visuomet, galima įsigyti knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/is-kur-atsiranda-vaikai/

KnygosTitulinis 

Trilogija “Prašau neatidaryti” vaikams, mėgstantiems nuotykius

2021-10-19 — by Goda Leo — 0

IMG_7413-960x459.jpg

Vokiečių rašytoja Charlotte Habersack užkariavo tūkstančių vaikų širdis sukūrusi intriguojančią ir smagią trilogiją “Prašau neatidaryti”, kurios knygos išsiskiria ypatingu viršeliu ir stulbinančiais nuotykiais. O viskas prasidėjo labai įprastai, nes veiksmas rutuliojasi tokiame kaip visi mieste, pavadinimu “Nuoboduliai”. Pažįstama, ar ne? Ir pagrindinio herojo Nemo tėvai, kaip ir visų kitų – dirba, o jis turi lankyti mokyklą. Rodos, nieko įdomaus nevyksta, kol į namus neatkeliauja paslaptingas siuntinys ant kurio užrašyta…”Prašau neatidaryti. Kanda”. Koks berniukas atsispirs pagundai tikrai neatidaryti siuntinio ir grąžinti jį į paštą? Žinoma, kad joks, todėl Nemo jį atidaro ir ten randa… Neišduosiu, nes į nuotykį galima leistis tik nežinant, kas tai per nuotykis, ar ne?

Ir tai dar ne viskas – Nemo įveikus pirmo siuntinio mįslę, netrukus su antrąja knyga atkeliauja dar viena užduotis. Šįsyk, su įspėjimu: “Prašau neatidaryti. Glitu”! Pasirodo, kad glitėsiai laukia ne tik siuntinyje, bet ir iš dangaus, nes tik atidarius dėžę miestas paskęsta gličiame lietuje.

Ir manote, kad dabar viskas? Ne! Nes Nemo adresas tikrai patiko paslaptingam siuntėjui, kuris berniukui atsiuntė trečiąją staigmeną, apie kurią aprašyta knygoje “Prašau neatidaryti. Trokšta kraujo”! Sakyčiau, šioji knyga labiausiai patiks Heloviną mėgstantiems vaikams, nes čia aprašomi ne šiaip nuotykiai, o tikrų tikriausi pavojai, kurie kartais gresia net gyvybei.

Žinoma, su tokiais iššūkiais susitvarkyti lengviau, nes Nemo juos įveikti padeda du draugai – Fredis ir… Odilė, kuri su Nemo anksčiau net nepastebėjo, o jam taip norėjosi ją pakalbinti.

Knygą rekomenduoju skaitantiems pradinukams, mažiau knygas graužiantiems 5-8-kams ir vaikiškus detektyvus dievinantiems tėveliams (čia tokiems, kaip aš). Iškart įsigykite visą trilogiją ir vaiko per atostogas – net nepamatysite 🙂

Vaikų smalsumą, kaip atrodo viena ar kita pabaisa, kur iš tiesų gyvena Nemo, papildo ir keletas iliustracijų. Tiesa, pats didžiausias džiaugsmas ir nustebimas bus pats knygos viršelis su maža… skylute. Na, kad bent akies krašteliu galėtumėte pamatyti, kas gi laukia toje paslaptingoje dėžeje 🙂

O leidėjams linkiu supakuoti rinkinį į šventinę dėžutę ir pritaikyti draugišką kainą 🙂

KnygosTitulinis 

Naujienos patiems mažiausiems: pažintis su klasikine muzika ir taktilinių įgūdžių lavinimas

2021-10-19 — by Goda Leo — 0

knygos-960x540.jpg

Rudenį leidykla “Baltos lankos” pradžiugino pačių mažiausių vaikučių tėvus/senelius/tetas ir dėdes (nes jie visi žino, kad geriausia dovana yra… taip, teigingai – knyga!) ir išleido keletą labai smagių garsinių knygelių, kurios ne tik smagios, bet ir tikrai lavinančios.

Ne visos knygos, skirtos mažiausiems, yra tik mažiausiems, tokią trumpą išvadą galiu padaryti apie  muzikinę knygą “Maestro, muzika”, kurioje skamba ištraukos iš 12 garsiausių klasikinių kūrinių. Bachas, Šopenas, Mocartas, Vivaldis nuskamba paspaudus knygelės puslapius, kurie, klausant muzikos pakeri ryškiaspalviais paveikslėliais.

Nors knyga, kaip sakiau, tinkama ir mažiausiems kukuliukams, ja vis dar džiaugiasi net ir mano pradinukės. Žinoma, labiausiai jas sužavėjo Džoakino Rosinio “Kačių duetas” 🙂 Smagu ir tai, kad muziką ir vaizdus lydi keli trumpi, taiklūs sakinukai.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/maestro-muzika

Mažiausi liks sužavėti ypatinga dar viena neseniai išleista liečiama knygele mažyliams – “Nekutenk meškos! Nes ji ims riaumoti…” su medžiagėlėmis.

Ši ypatinga tuo, kad kedenant gyvūnų kailiukus ar pluksneles pasigirsta liečiamų gyvūnų švelnūs balsai, kurie tikrai neišgąsdint nė kelių mėnesių pupulio. Knyga aiškiais ryškiais paveiksliukais, o mažiems piršteliams patiks ir iškirstos forminės vietos. Žodžiu, puiki garsinė knygelė tiek keliaujant, tiek laukiant vizito pas gydytoją ar prieš miegą kutenantis. 

Turbūt savo lentynose turite ne vieną, kurią reikia pačiupinėti, patraškinti ir paglostyti, jos pas mus likdavo net ir išaugus kūdikystę, tad ši gali būti viena jų.

Knygą galima įsigyti knygynuose arba  https://www.baltoslankos.lt/nekutenk-meskos

KnygosTitulinis 

Pikta taip, kad norisi trypti kojomis? Susipažinkite su PIKTULIu!

2021-10-19 — by Goda Leo — 0

IMG_7402-960x1280.jpg

Skaičiau naują knygą mažyliams “Piktulis” ir tyliai širdyje juokiausi – tai ne tik apie vaikus, daugelis suaugusiųjų joje lengvai atpažins save 🙂 O ar jums nebūna pikta? Nesinori spirt į sieną ar trenkt lėkšte į grindis? Taip pikta, kad, rodos, gali sėdėdamas miegot ir atsibust dar piktesniu? Man būna. Ir tikrai reikia viso savo suaugėliško proto susiimti ir suprasti, kad aplinkiniai – niekuo dėti!

Būtent apie šias emocijas ir kalba vokiečiai “aprilkind”, kurie sukūrė Piktulį (vokiškai “grolltroll” – niurzgą trolį). Pagarba vertėjai Indrei Daliai Klimkaitei už tokį smagų ir lietuvišką šio niurzgo trolio vardą. 

Piktulis – tai lyg mūsų (mažųjų) sielos veidrodis, kurio emocijos tiek liejasi per kraštus, kad trukdo ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Iš pykčio sprogstantis Piktulis savo skundais įgrįsta draugams ir šie nusprendžia žaisti be jo, bet… Vienam juk liūdna, ar ne? Tad kartais verta pagalvoti, kaip tavo jausmai, emocijos ir elgesys paveiks ir kitus. 

Perskaitę knygą, paklauskite vaikų, ar jiems smagu žaisti su tokiu draugu, kuris viską daužo, pyksta ir niurga? Ne? O kaip tada jaučiasi kiti, kai tu taip elgiesi? 

Piktulis Vokietijoje taip išpopuliarėjo, kad tapo lyg Kakė Makė, nes turi visą seriją piktuliškų daiktų ir net patį pliušinį Piktulį, kuris moka keisti emocijas! 

Kietais viršeliais “Debesų ganyklos” išleista knyga parašyta labai lengvai, suprantamai vaikams, trumpais sakinukais ir viskas iliustruota smagiais (ir suprantamais) piešinukais. Knygos apimtis, kaip tik pasakai prieš miegą su vėliau daug daug temų pokalbiams užgesinus šviesą. 

Pirmokė Olivija knygą nusinešė ir į mokyklą (buvo akcija atrakcija tokia “atsinešk savo mėgstamiausią knygą”) – tai perdavė linkėjimų nuo mokytojos, kuriai ši knyga labai patiko!

Na, o šeimos mažiausiai skaitytojai labiausiai patiko Piktulio frazė uolai – “Riedėk gi šalin, kukuli tu” 🙂

Knygą galite įsigyti  https://debesuganyklos.lt/knygynelis/piktulis/ ir kitose knygų prekybos vietose.

KnygosTitulinis 

Debi Gliori graudina vėl: knyga, padėsianti vaikams susitaikyti su netektim

2021-09-04 — by Goda Leo — 0

IMG_6568-960x1280.jpg

„Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“, „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ – neabejoju, kad šios Debi Gliori knygos yra daugelio vaikų bibliotekoje. O jei ne – verta papildyti lentynas ne tik jomis, bet ir naujausia šios populiarios škotų rašytojos knyga „Širdyje mylėsiu visada“ (leidykla „Baltos lankos“).

Prisipažinsiu, paėmusi knygą į rankas galvojau, kad čia tai bus labai panaši į ankstesnes jos knygas – apie meilę vaikams, rūpestį, artumą, palaikymą, šilumą. Ir, iš dalies, galima sakyti, kad taip yra, bet…

Nors išoriškai ir stilistiškai knyga panaši į ankstesnes, bet, pirmiausia, ji nėra eiliuota. Visos ankstesnės D. Gliori knygos parašytos rimuotai – ir išverstos irgi. Na, o antra – tema šįkart nėra cukraus vatos saldumo, o greičiau, kupina graudumo. Trečiame puslapyje numiršta pagrindinis knygos veikėjas! Taip, vaikiškoje knygelėje…

Artimieji jį rado po ąžuolu – nejudantį ir šaltą…

Oho, skaitydama mažajai knygą galvoju, stipru. Ir knyga susidomėjo jau ir vyresnės dukros, kuri joms prieš tai skambėjo lyg fonas. Ir toliau pasakojama, kaip mirusio lapino draugai susitaiko su netektimi – išgyvena skausmą, neigimą, kol atranda tai, apie ką ir kalba knygos pavadinimas – širdyje mylėsiu visada. Atvirai, pabaigus skaityti, liko gumulas kažkur galugerklyje, nuo gražumo, mokėjimo perteikti ir minties gilumo. Nors knyga vaikams, bet ji ir daugeliui suaugusiųjų primins, kaip iš tiesų reikėtų susitaikyti su mirtimi.

Nereikia vengti šių temų. Emocinis intelektas ugdomas ne nutylint ir tamsiuose pakampiuose slepiant jausmus, o kaip tik atvirai kalbant apie juos. Mokantis priimti, išgyventi, išjausti. Neapsaugosime savo vaikų nuo netekčių – atsisveikinti teks ir su mylima žuvyte, ir, labai gaila, su prosenele ar seneliu. Džiaugiuosi, kad tokia atsirado knyga, padėsianti su mažaisiais pasikalbėti tokia jautria tema – nešabloniškai (tupi ant debesies ir žiūri į tave), negąsdinant ar graudinant, bet supratantamai ir nelėkštai.

Labai rekomenduoju – Debi Gliori „Širdyje mylėsiu visada“ https://www.knygos.lt/lt/knygos/sirdyje-mylesiu-visada/

KnygosTitulinis 

Detektyvų serija mergaitėms: skaitant taip niežės nosis, kad sunku bus atsitraukti nuo knygos

2021-08-24 — by Goda Leo — 0

IMG_6248-960x676.jpg

Pavadinimas klaidinantis: knyga puikiai tinka ir berniukams 😀 Žinau žinau, sulauksiu iškart tokių komentarų ir jie visiškai teisingi – serija „Kvapų vaistinė“ tikrai tinkama visų lyčių ir net labai skirtingo amžiaus vaikams. Leidykla „Debesų ganyklos“ ką tik išleido antrąją šios knygos dalį, o būsima septintokė dabar mušasi į krūtinę, kad rasčiau jai trečiąją – skaitysianti angliškai. Deja, autorė Anna Ruhe yra vokietė ir, kaip bebūtų keista, net šešių knygų serija nėra išversta į anglų kalbą.

Ne kartą esu minėjusi, kad vyresnėlė nėra labai didelė knygų mėgėja, todėl tikrai labai džiaugiuosi, kai pavyksta atrasti tai, kas jai patinka. Pirmąją šios knygos dalį atnešė močiutiškas Kalėdų senelis, o antrąją – gavome iš leidyklos ir tik tada dukra susidomėjo. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad aš pati puoliau skaityti ir su ja aptarinėti herojus, siužeto vingius ir spėlioti, kas laukia (idėja tiems, kurių vaikai neskaito!).

“Kvapų vaistinė” – knygos apie mergaitę, kuri persikrausto su tėvais ir mažesniu broliu į kitą miestą (eh, kaip pažįstama!) į labai keistą namą, su daugybe slaptų praėjimų ir dar daugiau stebuklingų kvapų. Taip, pagrindinė siužeto linija vystosi būtent apie „Kvapų vaistinę“ – magišką kvepalų kūrimo vietą, kurioje sukurti kvapai tiesiog… išsipildo. Aš dar nebaigiau pirmos dalies, bet Smiltė, net ir perskaičiusi abi, tikina, kad knygoje apie meilę nėra (nors priešais heroję gyvena simpatiškas berniukas) ir tai grynių gryniausias detektyvas. Gerai, nors aš manau, čia daug ir apie šeimos santykius, socialinį gyvenimą ir pasitikėjimo savimi ugdymą.

Pirma knyga „Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore“ labiau įžanginė, pristato herojus, situaciją ir intriguoja – kas čia per stebuklinga vieta, kas čia gali įvykti? Žinoma, knygoje yra ir blogiukas, nuo kurio reikia gelbėti malonią ponią!

Antroje knygos dalyje „Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė“ skaitytojus jau iškart kviečia nerti į nuotykius – vaistinė išgelbėta iš priešo rankų, bet… priešas sprukdamas pasigrobė svarbiausią ingredientą. Kas toliau?

Knygos puslapiai nėra skirtingų spalvų, tiesiog paslapties skraistei sukurti straipsnio autorė užsižaidė su telefono filtrais 😀

Abi knygas iliustravo Claudia Carls ir tai labai pagyvina knygos puslapius – besivijančios kvapų gijos rodos, tuoj padvelks iš pačių puslapių. Tiesa, nepaminėjau, kad tai, jog šios knygos vertos dėmesio įrodo ne tik mano asmeninė nuomonė, bet ir garbūs apdovanojimai – pirmoji knygos dalis pateko į „Der Spiegel“ – vieno didžiausių Europos žurnalų – bestselerių dešimtuką, pelnė kelis vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimus („Leipziger Lesekompass“, „Ulmer Unke“).

Ši serija puikiai tiktų ir noriai skaitančiam pradinukui, ir sunkiau į jas žiūrinčiam vidurinių klasių moksleivių. Ai, neslėpkime, net ir man ją buvo smagu skaityti.

Na, o dabar tik laikau „špygas“ – kada kada KADA pasirodys trečioji dalis.

Knygas rasite knygynuose arba tiesiai iš leidėjų:

I dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-magija-tvyro-ore/

II dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-juodosios-geles-misle/

KnygosTitulinis 

Penkiametės vilnietės minčių knygą palaimino gyvasis klasikas Juozas Erlickas

2021-08-21 — by Goda Leo — 0

Untitled-design-2-960x540.png

Audra grįžo iš darbo, o Justė į ją žiūrėjo iš padilbų.

Justė: „Aš žiūriu žvairai.“

Audra: „Kodėl?“

Justė: „Nes aš – MOTERIS. O moterys visada žiūri žvairai.“

Justei – 3 metai ir 1 mėnuo

Justė: „Močiute, ar žinai, kodėl yra lėlės?“

Audra: „Kodėl?“

Justė: „Vaikai jas gerai prižiūri, auklėja, o tėvai tada išmoksta, kaip prižiūrėti savo vaikus.“

Justei – 4 metai ir 1 mėnuo

Tai – ne dviejų suaugusių moterų, o dabar penkiametės Justės pokalbiai su suaugusiaisiais. 

Justė Telksnytė – penkiametė vilnietė, ko gero, jauniausia autorė šalyje ar net pasaulyje, kurios MINČIŲ knyga „NEsijuok NUsijuok“ gali tapti originaliausiu 2021-ųjų leidiniu.  

„Aš nesu RAŠYTOJA. Kol kas. Aš esu KALBĖTOJA. Bet MANO mintys, tik UŽRAŠYTOS kitų, vis tiek yra MANO!  Kas tie kiti? Na, tie, kurie ne tik klausosi, bet ir įsiklauso“, – taip pristatoma knyga Justės, kuriai GYVENIMAS – RIMTAS dalykas. Todėl – NEsijuok. O kartais jis JUOKINGAS. Tada – NUsijuok. Ir kartu su Juste gliaudyk gyvenimo žirnius. Kad išmoktum GYVENTI. 

Justės MINČIŲ knygos „NEsijuok NUsijuok“ sudarytoja žurnalistė Audra Telksnienė trejus metus rašė anūkės auksines mintis – nuo tada, kai Justė vos ėmė kalbėti, iki jai sukako penkeri. 

Gyvasis klasikas JUOZAS ERLICKAS, palaiminęs JUSTĖS TELKSNYTĖS gyvosios vaikystės klasikos knygą savo eilėraščiu apie vaikystę, į kurią jo, suaugusiojo, nebeįsileidžia pliušiniai meškiukai, pabaigoje pridūrė: „Todėl tegu kalba vaikai…“

Justė tepėsi veidą mamos kosmetikos priemonėmis. 

Audra: „Nesitepliok su mamos dažais veido, gali alergija susirgti.“

Justė: „Aš pasenau. Man reikia.“ 

Justei – 2 metai ir 9 mėnesiai

Prieš pietų miegą Audra skaitė Justei pasaką „Ledo šalis“: „Ana paprašė vyresniosios sesers Elsos leisti jai tekėti už Hanso, o Elsa atsakė – mano atsakymas yra NE.“

Justė: „Mano atsakymas irgi VISADA bus NE.“

Audra: „Eisim į muzikos mokyklėlę?“

Justė: „Taip.“

Audra: „Na, matai, negali VISADA atsakymas būti NE.“ 

Justė: „Bet kai aš užaugsiu ir ištekėsiu, mano atsakymas VISADA bus NE.“

Justei – 3 metai ir 2 mėnesiai

Neįtikėtina, kaip kalba vaikai. Jei įsiklausytumėte, taip šneka ir jūsų mažieji. 

Galbūt Justės Telksnytės knyga „NEsijuok Nusijuok“ paskatins ir jus užrašinėti savo vaikų ar anūkų mintis. Įsiklausykite, kol dar nevėlu.

Audra ruošė kepti vištą. 

Justė griežtu tonu: „Ji buvo gyva?“

Audra sutrikusi: „Kažkada buvo.“

Justė: „Tai kodėl mes ją valgysim?“

Audra: „Žmonės nuo seno augina paukščius, gyvulius, kad turėtų, ką valgyti.“

Justė: „Tai gerai, kad žmonių dar niekas nevalgo.“ 

Justei – 4 metai ir 10 dienų

Justė su Audra ėjo pasivaikščioti ir kalbėjosi apie 85 metų promočiutę. 

Justė: „Žmonių nebepakeisi.“

Audra: „Senų tikrai nebepakeisi.“

Justė: „Ir manęs jau nepakeisi.“

Audra: „Tave dar galima pamokyti.“

Justė: „Ne, ne, kokia esu, tokia ir būsiu. Manęs nepamokysi, jei aš nenoriu. Mano toks charakteris – darau TIK TAI, ką NORIU.“

Justei – 4 metai ir 1 mėnuo

Justė su seneliais važiavo automobiliu prie ežero. 

Justė: „Ar žinai, kodėl man reikalingi ilgi plaukai?“

Audra: „Ilgi plaukai puošia mergaitę.“

Justė: „Ne. Ilgi plaukai reikalingi, kad važiuodamas mašina žinotum, ar langas ne per daug atvertas – jei plaukai neplazda, tada gerai, jei plazda – per daug langas atidarytas, gali susirgti, nes perpūs vėjas.“ 

Justei – 4 metai ir 3 mėnesiai

Kartą „Yamahos“ mokyklėlėje, kurią lankė ir tamsesnio gymio mergaitė Alina, Justė Audrai pasakė: „Nesvarbu, kokia tavo odos spalva, svarbiausia – kokia tavo širdis.“ 

Justei – 3 metai ir 11 mėnesių

Net 120 puslapių knygos „NEsijuok NUsijuok“, iliustruotos netikėtomis Justės nuotraukomis, tiražas yra mažas, todėl ji greitai gali tapti bibliografine retenybe. Šio leidinio nerasite įprastose prekybos vietose. 

Jei norite knygą įsigyti, rašykite justesknyga@gmail.com

Mes taip pat galime patarti, kaip įamžinti vaikų kūrybą, pagal jūsų pasakojimus parašyti, suredaguoti, sumaketuoti ir parengti spaudai JŪSŲ ŠEIMOS knygą. Jei susidomėjote, rašykite tuo pačiu adresu justesknyga@gmail.com

BlogasKnygosTitulinis 

Ruošiamės pirmai klasei: trys svarbiausios kompetencijos, kurių prireiks jūsų vaikui

2021-08-20 — by Goda Leo — 0

IMG_6166-960x1280.jpg

Šį rudenį manęs trečią kartą laukia pirma klasė. Jau ir mažiausioji pagrandukė Olivija „sės“ 12 metų į suolą, bet sulig kiekvienu kartu aš vis mažiau suku galvą, ar ji pažįsta visas raides, iki kelių gali garsiai suskaičiuoti ir kokius skaitmenis geba parašyti. Suprantu, kad iš tiesų, svarbiausios kompetencijos yra ne šios išvardintos, bet visai kitos, tad dalinuosi savo prioritetais.

Kūrybingumas

Dažnai kartoju, kad kūrybiškumas man yra nr. 1 savybė, kurią noriu puoselėti tiek dukrose, tiek savyje. Man rodos, kad kūrybiškam žmogui viskas daug paprasčiau – į kiekvieną gyvenimo iššūkį gali žvelgti ne tiesmukai „ką daryti?“, o įvairiapusiškai „kaip įdomiau tai išspręsti?“.

Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad likimas suvedė mus su Valdorfo pedagogika, kuri ne tik kad „neužmušė‟ Olivijos kūrybiškumo nurodymais „visi lipdome gėlytes iš mėlynos ir žalios spalvos“, bet jį dar labiau užaugino. Spėju, kad ji dabar turbūt ir dykumoje rastų priemonių savo darbeliams, po vandeniu išgirstų skambančią melodiją, spręsdama matematikos uždavinius sukurtų istoriją.

Kūrybiškumą galima lavinti įvairiausiomis priemonėmis – tai ne tik darbelių ar eksperimentų darymas namuose, bet vaiko akiračio plėtimas teatre, kelionėse, parodose ar knygose ir dar daugybėje kitų dalykų.

Dėmesingumas

Dar vienas sėkmės banginių yra gebėjimas susikaupti – dėmesingumas. Garantuoju, kad atidžiam, galinčiam išklausyti mokytojos skirtą užduotį ir gebančiam ją atlikti iki galo, viskas sekasi daug lengviau.

Kaip jau minėjau, mūsų namuose kūrybingumo netrūksta, o su dėmesio suvaldymu turime bėdų. Kartais juokauju, kad kažkokį lengvą dėmesio sutrikimą turiu ir aš, nes man sunku susikaupti ilgiau nei 15-kai minučių. Todėl dabar su Olivija abi mokomės nusiraminti ir susikoncentruoti į tai, ką darome čia ir dabar.

Mūsų šios vasaros atradimas – leidinys„Dėmesingumas. Kaip išmokti susikaupti“ ir pratybų uždaviniai „Dėmesingumo link. Veiklos knyga“ iš serijos „Smagioji edukacija“ (leidykla „Šviesa“). Jose vaikų psichologė ir psichoterapeutė Chiara Piroddi sukūrė žaidimus ir pratimus, kurie padeda išmokti sulaikyti dėmesį. Pagrindinė knygelė nėra grožinė istorija, o daugybės praktinių mankštų, lavinančių būtent dėmesingumą rinkinys – kiekviename puslapyje po naują idėją, kaip nusiraminti, kaip įgalinti vaizduotę ar suteikti sau saugumo jausmą.

Prie kiekvieno pratimo aprašoma, kokiu gyvenimo momentu jis labiausiai padės. Pavyzdžiui, norint susikaupti, kartais verta įkišti ranką tiesiog sau į kišenę, kur visad užčiuopsi kokį nors daiktą. „Atsistok, užsimerk ir įkvėpk. Ištiesk dešinę ranką ir įkišk ją į dešinę kišenę. Ką tavo ranka užčiuopia? KVĖPUOK. Neskubėdamas nupasakok, ką jauti.“

Labai patiko užduotis šeimai, kuri stiprina savigarbą. Tereikia ryte per pusryčius visiems kartu pasiėmus po kelis popieriaus lapelius parašyti (ar nupiešti) kažką, skirtą kiekvienam šeimos nariui ir išdalinti tuos lapelius, kad jie galėtų įsidėti į kišenę. Dieną, kai pritrūks jėgų, jie (ir tu) perskaitysite šį lapelį.

Veiklos knyga pirmiausia mane sužavėjo savo estetika. Ji, kaip ir pratimų knyga, švelnių, pastelinių spalvų, o joje pavaizduotų vaikų veidai puikiai atspindi įvairias emocijas. Olivija labiausiai susižavėjo daugybe lipdukų, o aš jai skaičiau tekstus prie užduotėlių. Pavyzdžiui, man labai patikęs prie labirinto: „Kas ateis pirmas? Atskleisime tau paslaptį. VISIŠKAI NESVARBU. Tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris džiaugėsi visa kelione.“

Savarankiškumas

Šiuolaikiniai tėvai dažnai kaltinami buvimu „tėvais malūnsparniais“ (angl. helicopter parents), kurie rūpinasi kiekvienu vaiko žingsniu. Ar pavalgei? Ar pasiėmei sąsiuvinį, parkerį, sportbačius? Ar nepamirši padaryti to ir ano? Manau, kad gebėjimas būti savarankišku vaikui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikrą „stuburą“ – jis žino, kad pats yra atsakingas už tą sąsiuvinį, sportbačius, o jei nepavalgys, liks alkanas.

Neseniai kalbėjau su intuityvaus valgymo specialiste – pasirodo, tėvai tiek dažnai vaikams kemša maistą, siūlo dar kąsnelį, kol vaikai pamiršta alkio jausmą. Tiesiog nežino, ką tai reiškia, nes jie niekad nesijaučia alkani – tuoj mama pasiūlys obuoliuką, močiutė suteps sumuštinuką.

Manau, kad panašiai yra ir su savarankiškumu. Jei visada rūpinsimės viskuo už vaikus, jie tiesiog nemokės pajusti pasekmių. O kas būna, kai pamiršti reikalingą sąsiuvinį? O kaip eiti į kūno kultūros pamoką be sportbačių?

Savarankiškumas man nereiškia, kad vaikai turi individualiai pasirūpinti savo poreikiais – ne, nereikia jų palikti likimo valiai. Savarankiški vaikai patys nusprendžia, suvalgys vieną ar du kotletus, suole sėdės su Emilija ar Simu, namų darbus padarys mokykloje ar prieš miegą.

Kokios dar, jūsų nuomone, kompetencijos svarbios būsimiems pirmokams?

 

KnygosTitulinis 

Pats storiausias ir išsamiausias pažintinių takų gidas Lietuvoj

2021-07-05 — by Goda Leo — 0

IMG_5243-960x1280.jpg

Tinklaraštis “Nesėdėk namuose” visuomet man buvo įkvėpimo šaltinis ieškant dar įdomių, neaplankytų Lietuvos vietų. Jo autorius Ramūnas Šukauskas įsitikinęs, kad “jei nori mylėti Lietuvą – keliauk po ją, jei nemyli – vadinasi per mažai keliauji” ir aš jam visiškai pritariu, todėl su džiaugsmu sutikau jo k100 pažintinių takų ir maršrutų Lietuvoje kelionių vadovą “Nesėdėk namuose” (leidykla “Terra Publica”).

Manau, kad pažintiniai takai Lietuvoje išgyvena tikrą pakilimą – dar niekad lietuviai tiek neleido laiko gryname ore, neieškojo įdomių lankytinų vietų gamtoje, kaip per/po karantiną. Pažintiniai takai yra puiki galimybė pažinti skirtingą Lietuvos florą ir fauną, pamatyti netikėtas vietas (į kurias, tikėtina, paprastai neužsuktume), ir, nepaskutinėje vietoje, PAJUDĖTI! Asmeniškai aš, kaip mama su vaikais pridurčiau, kad pažintiniai takai yra absoliučiai nemokama pramoga, kurią galima papildyti smagiais elementais, jos nereikia iš anksto rezervuoti ir ją galima lankyti visus metus. Pažintinių takų lankymui mes visada susiruošiame pikniko krepšelį, nes labai smagu valgyti gamtoje, “apsiginkluojame” muilo burbulais, o kartais išsidrožiame po žygio lazdą. Jei galima ir turime laiko, susikuriame laužą, o jei takas lygesnis – pasiimame dviračius. Žodžiu, pažintiniai takai yra universalus reikalas tinkantis ir seneliams, ir šeimoms su vaikais, ir porelėms, ir valandėlei, ir visai dienai.

R.Šukausko knygoje pažintiniai takai suskirstyti į:

  • Takus laukinėje gamtoje – ieškantiems laukinės gamtos ir nebijantiems iššūkių;
  • Maršrutus smagiems pasivaikščiojimams – takai su gražiu kraštovaizdžiu ir lankytinomis vietomis;
  • Takus su apžvalgos aikštelėmis – ten, kur rasite įdomesnį reljefą ant kurio užlipus galima pasidairyti iš aukštai;
  • Teminius takus – įdomesnių potyrių ieškantiems;
  • Vaizdingus maršrutus – daugelis jų ant vandens;

Knygos priekyje – Lietuvos žemėlapis su visais pažymėtais takais. Užkliuvo tai, jog tas takų sunumeravimas šiame žemėlapyje neatsispindi pačioje knygoje – buvo galima tuos pačius skaičiukus prirašyti ir plačiau aprašant taką. Dabar tiesiog to tako reikia ieškoti turinyje, versti nurodytą puslapį ir tik tada pasiskaityti.

Na, bet čia maža smulkmena palyginus su tokiu almanachu, kurį sudarė autorius. Iki šiolei visi pažintiniai takai buvo įvairiose vietose – tai turizmo informacijos, tai atskiri keliautojai rašė, bet tikrai į vieną vietą šimto nė vienas nesurinko. Kiekvienas maršrutas pažymėtas itin tiksliai – įdėtos koordinatės, nupieštas aiškus žemėlapis, kur autorius rekomenduoja eiti, nes pats išbandė maršrutą. Platus ne per vieną puslapį driekiantis aprašymas papildytas lankytinais objektais ir įdomiais faktais, pavyzdžiui, senoviniais vietos pavadinimas, vietos istorija ar šiaip smagybė, kaip didžiausiu Lietuvoje po Grybiškių ąžuolu rastu baravyku, kuris svėrė 3,5 kg! O kur dar tikroviškos, autoriaus darytos nuotraukos, kurios masina viską mesti ir kuo greičiau sekti jo pėdomis.

Labai patiko ir tai, jog Ramūnas rašo pirmuoju asmeniu, o ne oficialiai, sausai beria faktus “tiek metrų, toks aukštis”. Autorius tiesiai šviesiai nevynioja žodžių į vatą ir prisipažįsta, kada maršrutas išvargino, kaip sugėlė sparvos, kur trūksta informacijos.

“Dėl nublukusių stendų apkaltinti galima nebent saulę, tačiau už itin nuobodų, neįdomų ir enciklopediją informacijos pateikimą gerą akmenį reikėtų įmesti į Aukštaitijos regioninio parko daržą”

Taip pat ir pasidžiaugia įspūdingais Lietuvos vaizdais, netikėtais atradimais ir skatina keliautojus likti smalsiems, nes smalsumas, pasak autoriaus, visada atsiperka. Tik smalsaujant galima atrasti įdomius griuvėsius, paslaptingus akmenis ar kvapą gniaužiančias panoramas.

“Mados su laiku keičiasi, todėl keliaujant nebūtina visada ieškoti tik pačių gražiausių vietų. Kartais verta paieškoti kažko kitokio ir Žiegždrių geologinis takas čia pranoksta lūkesčius.”

Knygos apie lankytinas vietas Lietuvoje dažnai kelia klausimą, kam jos leistos, nes jose būna tik atkartota turizmo informacijos centrų informacija. Tad “Nesėdėk namuose” tikiu, kad turi atsigulti kiekvienos šeimos bibliotekoje ir tik prašvitus giedresnei dienai, čiupus ją, atrasite ne tik ką nuveikti toje gražiojoje Lietuvoje, bet ir patį Lietuvos gražumą.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/pazintines-knygos/knygos-apie-lietuva/nesedek-namuose-100-lietuvos-pazintiniu-taku/

KnygosTitulinis 

Vadovas tėvams, ką veikti su vaikais ir kaip neužgniaužti jų kūrybingumo

2021-05-18 — by Goda Leo — 0

IMG_3524-960x1280.jpg

Nebūsiu originali pasikartodama, kad vaikai iš savęs yra kūrybiški ir tik augdami, pakliūdami į devynis standartinio ugdymo pragaro ratus, tą kūrybiškumą išbarsto. Dabar kūrybiškumas švietimo specialistų įvardijamas kaip ateities gebėjimas, kuris padės pasiekti norimas profesines ir asmenines aukštumas. Todėl mūsų, tėvų, pareiga, duoti kuo įmanoma labiau tvirtesnius pagrindus šioje srityje, o jei nežinome, kaip – verta sekti profesionalų patarimais.

Labai smagu, kad kūrybiškumo tema Lietuvoje kalbama garsiau ir labiau. Pamenu, kai tik pradėjau domėtis būtent vaikų kūrybiškumu, be Julia Cameron „Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą“, daugiau literatūros lietuviškai nebuvo. Todėl itin vertinu leidyklos „Debesų ganyklos“ sprendimą išleisti dviejų edukologių, „Family Lab Academy“ įkūrėjų Indrės Neimantės ir Jovitos Starkutės bendrą kūrinį „Kaip auginti savarankiškus kūrybingus vaikus. Vaikų ugdymas nuo gimimo iki 5 metų“.

Pirmiausia, apie patį knygos formatą. Tai šiek tiek didesnio nei standartinio knygos formato leidinys kietais viršeliais – beveik du šimtai spalvotų puslapių su daugybę iliustracijų, išnašų, praktinių idėjų, kaip gi tuos vaikus auginti. Knyga tvirta, o žinant kad jos prireiks penkerius metus – tai tikrai svarbu!

Autorės teigia, kad pirmieji penkeri metai yra vieni svarbiausių vaiko ankstyvajame ugdyme. Pirmoji ir plačiausia knygos dalis skirta apžvelgti vaikų raidą nuo gimimo iki penkerių metų. Skyriai yra suskirstyti pagal amžių – nuo gimimo iki vienerių metų, nuo vienerių iki trejų ir nuo trejų iki penkerių. Raidos apžvalga perteikiama per keturias skirtingas sritis: socialinę ir emocinę raidą, fizinę raidą, pažinimo raidą ir kalbos raidą. Taip ir keliaujame per knyga – pasirenkame savo vaiko amžių ir sritis, kurias norime tobulinti. Kiekvienas atskiras skyrius pristato temą, tada apžvelgiama, kaip raida vystosi, kokie iššūkiai laukia ir kas svarbiausia, o vėliau duodami praktiniai patarimai, užduotys, ką mes, tėvai galime padaryti vaiko labui.

Dar vienas skyrius, kuris vertingas tėvams, tai vaiko erdvės, kuri skatintų jo kūrybiškumą ir savarankiškumą kūrimas. Indrė ir Jovita dalijasi patarimais, ne tik kas svarbu kambaryje, kaip jį įrengti, kur laikyti žaislus, bet ir kaip vaikus ugdyti tą erdvę tvarkytis.

Antroji knygos dalis, kaip ją įvardinčiau, yra tiesiog aukso lobynas tėvams – tai žaidimų ir veiklų namuose idėjos. Autorės, rodos, apsuko pirmąją knygos dalį atvirkščiai ir pažvelgė priešingu kampu – jei pirmoje buvo einama per raidos sritis ir duodami patarimai, ką veikti, tai šioje pateikiamos žaidimų idėjos ir jau jose siūloma, kaip lavinti tam tikrus įgūdžius. Pavyzdžiui, dalijamasi idėja, kaip sukurti „Dinozaurų salą“, kurioje būtų lavinama motorika ir kalba. Arba temoje „Prie jūros“ susitelkiama į pojūčių lavinimą.

Ši knyga nėra ta, kurią perskaitėte, padėjote į lentyną ir pamiršote. Taip pat tai nėra darbelių knyga, kur atsiverti ir seki instrukcijas, kaip kažką padaryti. Tai praktinis vadovas kasdienai – ją atsiversite kiekvieną kartą, svarstydami ką įdomaus bei, svarbiausia, NAUDINGO, nuveikti su vaikais, paskaitysite apie vaiko raidą gerdami kavą, kol mažyliai miega pietų miego. Tokią knygą siūlau dovanoti užsukant į naujagimio palankynas, nes tai ne žaisliukas, kurį mažylis pamirš po pirmų savaičių, bet neišsenkantis šaltinis idėjų mamai ir tėčiui, kurie vadovaudamiesi šia knyga galės su vaiku leisti kokybišką ir smagų laiką kartu. O juk tai, pati geriausia dovana visiems, ar ne?

Knygą rasite knygynuose arba čia https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kaip-auginti-savarankiskus-kurybingus-vaikus/

NaujesniSenesni