Kur švęsti vienuolikamečio gimtadienį? Sakysite, pasiūlymų pilnas internetas, tereikia išsirinkti pagal vaiko norus ir tėvų kišenę? Tačiau 11 metų – tai amžius, kai tradicinius žaidimų kambarius norisi aplenkti iš tolo, aktyvios pramogos batutų centre ar boulinge išbandytos ne tik savo, bet ir dešimčių draugų gimtadieniuose, o vis dar norisi švęsti su minia draugų. Trumpai tariant, gausiai ir triukšmingai. Žinoma, ir originaliai.

Planuodami 11-ąjį Kasparo gimtadienį svarstėme apie pabėgimo kambarį, į paiešką įtraukėme ir jo paties pageidavimą švęsti siaubo labirinte, nors pastarąjį vertinome atsargiai. Tačiau bent 20 draugų į šventę pasikviesti ketinusiam sūnui tokių ir panašių idėjų teko atsisakyti, nes tokiam būriui vaikų pasiūlymų radome lygiai nulį.

Benaršydami internete užkliuvome už TAMSU BAISU kvietimo gimtadienį švęsti žaidžiant slėpynes tamsoje. Išstudijavę žaidimo aprašymą, galimybę pasikviesti iki 30 svečių, įsirašėme šį variantą į galimų šventės vietų sąrašą.

Taip, tai ne pabėgimo kambarys, ir ne siaubo labirintas. Čia nežadėjo ir žaidimo lazeriniais ginklais. TAMSU BAISU formatas – naujos kartos slėpynės, iš pirmo žvilgsnio tokios pat kaip vaikystėje, tačiau ir kitokios, nes žaidžiama visiškoje tamsoje, specialiai įrengtoje saugioje erdvėje, kuri pripildyta garso ir šviesos efektais ir netikėtais siurprizais pagal vaidmenų žaidimų taisykles.

Tai komandinis žaidimas, kai vieni slepiasi, o kiti ieško. Galutinai apsispręsti padėjo draugės rekomendacija: “Pažiūrėk TAMSU BAISU. Vakar kaip tik žaidėme su kolegomis. 200 kvadratinių metrų absoliučios tamsos! Ir žinai, kas man labiausiai patiko – niekas negąsdina specialiai!”

Ir štai vasario 1-ąją svečiuojamės TAMSU BAISU. Slėpynių tamsoje kambarys įsikūręs patogioje sostinės vietoje visai šalia centro – Šeimyniškių g. 5 A. Jaukiai ir stilingai, tamsos ir baimės stiliumi įrengtos erdvės, vienkartiniai ir stikliniai indai vaišėms (jei kartais pamiršite pasirūpinti), praktiškos juodos staltiesės ir net kolonėlė, kad galėtumėte klausytis patinkančios muzikos. Tik paprašyti parodyti, kur vyks pagrindinis veiksmas, mus pasitikę administratoriai nerekomendavo taip smalsauti: kad nedingtų paslaptingumas ir intriga.

Tad iki žaidimo tiek ir žinojome, kad dalyvių tamsoje laukia begalinė erdvė, keisti daiktai, teminė muzika, garso efektai, tuneliai ir daugybė vietų, kur galima pasislėpti. Žodžiu, nuotykiai atrodė garantuoti ir ranka pasiekiami.

Gimtadienio scenarijui pasirinkome “Vaiduoklių medžiotojus”. “Vos tik tamsa pradeda karaliauti, medžiotojai įžengia į seną apleistą namą. Jie apieško kiekvieną kampą, ištiria kiekvieną plyšį tam, kad sugautų visus šio namo gyventojus – vaiduoklius. Tačiau vaiduokliai yra gudrūs ir išradingi. Jie ieško pačių slapčiausių vietų, susilieja su sienomis, ištirpsta pačioje tamsoje, kartais net kiaurai neria pro medžiotojus!”

Žaisdami pagal šį scenarijų svečiai pasidalina į dvi komandas – vaiduoklių ir medžiotojų. Vaiduokliai slepiasi, medžiotojai ieško. Po pertraukos komandos pasikeičia vaidmenimis. Žaidimo taisyklės išsamiai paaiškinamos instruktažo metu. Žaidimo trukmė – 1,5 val. (trys raundai po 20 min. su instruktažais ir pertraukomis). Visi žaidėjai aprūpinami apsauginiais šalmais ir akiniais, jiems parodomas ir sutartinis ženklas, kurį bus galima parodyti, jei bus taip baisu, jog norėsis išeiti iš tamsos. 

Kadangi šis scenarijus skirtas dalyviams nuo 11 metų, nerimavome, kaip seksis keletui aštuonmečių. Perspėjimas pasirodė ne iš piršto laužtas: vargais negalais įveikę baimę peržengti paslaptingojo kambario slenkstį, trys aštuonmečiai jau po pirmųjų 5 minučių pasiprašė išvedami. Nerizikuokite ir geriau net nemėginkite įkalbėti jaunesnių nei rekomenduojama vaikų, jeigu jie nėra superdrąsūs ir patys nesiveržia į tamsą. Po pirmojo raundo žaidimo tęsti nepanoro ir du dešimtmečiai – buvo matyti, kad jiems nejauku, nors panikos jų akyse ir nebuvo. Tačiau mažieji smalsiai ir linksmai tolesnį veiksmą stebėjo kompiuterių ekranuose.

Na, o tie, kurie žaidė iki galo, emocijų patyrė tikrai pačių įvairiausių: jie bijojo tamsos, tyrinėjo liesdami, slėpėsi sulaikę kvėpavimą arba medžiojo gaudydami kiekvieną “aukos” atodūsį, džiūgavo radę, ko ieškojo, šliaužiojo, kai manė, kad taip saugiau ir t. t.. Laikas žaidusiems neprailgo, įspūdžių liko ilgam, o galimybė nugalėti tamsos baimę tapo netikėta dovana ne tik pačiam sukaktuvininkui, bet ir jo svečiams.

Ir pabaigai noriu pasidžiaugti mus priėmusiais “Tamsu baisu” administratoriais. Ačiū!

Profesionalus instruktažas, nuolatinis stebėjimas kompiuterių ekranuose, kas vyksta žaidimo erdvėje, ir greita reakcija į prašymus išvesti, taip pat nuoširdus ir kantrus bendravimas ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais – atrodo, kad TAMSU BAISU šeimininkams taip pat smagu priimti svečius, kaip ir mums lankytis jų valdose.

Daugiau informacijos: https://tamsubaisu.lt/