Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad 11 metų paaugliams rekomenduojama pasiskiepyti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina. Nemokamai, t. y. valstybės biudžeto lėšomis, skiepijamos mergaitės, kurios gimė 2004 m. rugsėjo 2 d. ir vėliau ir berniukai, gimę 2011 m. vasario 1 d. ir vėliau. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės su ne mažesne kaip 6 mėn. pertrauka. Jeigu vaikas nebuvo pradėtas skiepyti 11 m., galima tai padaryti vėliau iki jam sueis 15 m. Jeigu paauglys pradedamas skiepyti 15 m. ir vėliau, skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės iš kurių kompensuojamos tik dvi, o už trečiąją reikia susimokėti.
Skiepai apsaugo nuo vėžio
Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad tikslinė grupė vakcinacijai nuo ŽPV yra 9-14 metų paaugliai iki jiems tampant lytiškai aktyviems. Jei paskiepijama > 80 proc. tikslinės grupės mergaičių, ŽPV infekcijos dažnis tarp berniukų sumažėja net jų neskiepijant. Tačiau berniukų vakcinacija padeda ne tik jiems patiems neužsikrėsti, bet ir mažinti infekcijos plitimą visuomenėje, ypač jeigu mergaičių skiepijimo apimtys nėra pakankamos. Vis daugiau pasaulio valstybių į nacionalinės imunoprofilaktikos kalendorius įtraukia lyčiai neutralią vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, šiandien tokių šalių jau 55-ios.
Tyrimų duomenimis skiepijimas nuo ŽPV ne tik sumažina ikivėžinių ligų paplitimą, tačiau ligos ir rečiau atsinaujina.
Kas yra ŽPV infekcija?
Tai virusinė liga, šios infekcijos sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus ar galimi ikivėžiniai ar vėžiniai susirgimai.
Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti vėžį. ŽPV tipai skirstomi į žemos vėžio rizikos (6,11, 42,43,44) ir didelės vėžio rizikos (16,18, 31, 33, 35, 39, 45, 50, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 64, 68) tipus. Žemos vėžio rizikos ŽPV dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis. Didelės rizikos ŽPV susiję su paminėtų sričių vėžiniais susirgimais. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – ŽPV infekcija lytiniuose takuose. 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su lytinių organų ŽPV infekcija.
Kaip plinta ŽPV?
ŽPV plitimas įvairus, dažniausiai plinta:
- lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu;
- ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio sąlyčio su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu;
- sąlyčio būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas;
- ŽPV užsikrėtusi motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
Kas gali užsikrėsti ŽPV?
ŽPV infekcijos šaltinis yra ŽPV jau užsikrėtęs žmogus. ŽPV infekcija gali užsikrėsti visi, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus.
Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų, tačiau jie yra viruso nešiotojai, t. y. virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo lytinio gyvenimo pradžios, seksualinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių. Teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Tyrimų duomenimis, net ir po po pirmųjų lytinių santykių jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose.
Kokias ligas ir komplikacijas sukelia ŽPV?
Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo. Tais atvejais, kai ŽPV infekcija pasilieka organizme, neretai ji sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį. Sveikatos problemos, kurias sukelia skirtingi ŽPV tipai – tai odos ir genitalijų karpos (makšties, varpos, išangės, tarpvietės ir kt.); gerklės, gerklų papilomatozė; makšties, varpos, išangės vėžys; gimdos kaklelio vėžys; tonzilių, liežuvio ir kt. vėžys.
Kaip gydoma ŽPV infekcija?
Gydymo nuo paties viruso nėra, tačiau ŽPV sukeliami sveikatos sutrikimai gali būti gydomi įvairiais būdais. Lytinių organų karpos gydomos vaistais arba šalinamos chirurginiu būdu. Dėl konkrečių gydymo būdų reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Gimdos kaklelio vėžį ir ikivėžinius gimdos kaklelio audinio pakitimus galima aptikti anksti, atliekant gimdos kaklelio vėžio tyrimą, ir taikyti gydymą. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Kitų rūšių su ŽPV susijusį vėžį taip pat lengviau gydyti, jei jis nustatomas ir gydomas anksti.
Kaip apsisaugoti nuo ŽPV?
ŽPV užsikrėtimo riziką mažina susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių, o juos pradėjus (ar turint naują partnerį), patartina naudoti prezervatyvą. Nors prezervatyvai dažniausiai neuždengia visų odos vietų, dėl to prezervatyvų efektyvumas, apsaugant nuo ŽPV perdavimo, nėra šimtaprocentinis, tačiau dažnesnis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas susijęs su mažesne ŽPV rizika.
Siekiant apsisaugoti nuo ŽPV patekimo į organizmą, reikia laikytis asmens higienos, naudotis individualiais rankšluosčiais, kempinėmis, skutimosi peiliukais ir kt. Tikimybė užsikrėsti ŽPV išlieka bet kuriuo amžiaus tarpsniu.
