Kauno tautinės kultūros centras primena, kad 2021 metų sausio 6 dieną baigiasi tarpušventis. Į Kauną atkeliauja Trys karaliai, laimindami miestą, linkėdami sveikatos, santarvės ir meilės, tačiau šiemet visi turime padėti jiems atrasti kelią prie prakartėlės kitaip, nei kasmet, nes tradicinė Trijų karalių eisena persikelia į virtualią erdvę. Organizatoriai kviečia dalyvauti žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“, kuris atskleis Jums daug įdomių ir netikėtų faktų apie šį laikotarpį, tradicijas, atsakys į iškylančius klausimus.
Įveikę kiekvieną užduotį kartu su Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru keliausite nuo Soboro puošniomis miesto gatvėmis šventiškai nusiteikę, jausdami bendrystę, dalindamiesi dvasinėmis dovanomis.
Žaidimą galėsite žaisti 2021 m. sausio 6-20 d. Jums tereikia išmaniajame įrenginyje arba planšetėje atsisiųsti ir instaliuoti nemokamą mobiliąją programėlę „Actionbaund“ iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių. Žaidimui skirtą QR kodą galėsite rasti: Kauno tautinės kultūros centro internetinėje svetainėje www.ktkc.lt, Facebook’o paskyroje „Kauno tautinės kultūros centras“.
Jeigu padėsite Trims karaliams atkeliauti iki prakartėlės, pažadame, kad visos negandos tikrai pasibaigs ir jus lydės visokeriopa sėkmė!
Tad pirmyn į įtraukiantį žaidimą!
Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautoinės kultūros centras
Džiugu, kad kasmet tėvams skirtų knygų išleidžiama vis daugiau ir jos verčiamos vis greičiau nuo jų parašymo. Pastaraisiais metais nebekyla klausimų dėl to, kad tėvystė būtina ugdyti, lavinti ir tik labai nedaug pavyzdžių (arba nedaug žmonių) turi-me ką pasiimti iš savo vaikystės. Pasidalinsiu praėjusiais, 2020 metais, išleistų knygų tėvams apžvalga. Tai ne visos išleistos knygos – kai kurios jų pasirodė tik metų gale ir dar nespėjau perskaityti, kitos perskaičius nepaliko didesnio įspūdžio, tad topas tikrai labai asmeninis. Turite rekomendacijų? Rašykite komentaruose arba seimosgidas@gmail.com!
Asmeniškai dar pridurčiau, kad šią knygą vertėtų skaityti dar kai tik laukiatės antro ar trečio šeimos nario. Taip pat prisiminti, kad stebuklų nebūna, o jūsų laukia ilgas ir kruopštus darbas.
“Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai”
Viena iš labiausiai įstrigusių knygų, nes joje autorė Philippa Perry sugeba apie auklėjimą kalbėti ne pagal tai, kaip reikėtų kitaip elgtis su vaikais, bet kaip kitaip turėtume elgtis mes patys. Taip pat knygoje patiko esantys pratimai, kurie lavina savistabą, empatiją. Greitai skaičiau norėdama spėti paruošti apžvalga dar praėjusiems metams, tad dabar kibau antrą kartą ir lėčiau, giliau. Apžvalgą rasite Search tevams Knyga tėvams: ne apie vaikus, bet apie juos pačius.
“Pasimatymas su mama”
Juokas, bet nors ši knyga yra skirta vaikams, ją siūlyčiau įdėmiai perskaityti ir tėvams. Tinklaraštininkė Rasa Borodina kažkaip sugebėjo labai taikliai, paprastai ir jautriai paliesti tas vietas, kurios labiausiai skauda ir tėvams, ir vaikams. Apie knygą plačiau rasite čia: Knyga vaikams, kurią turi skaityti visos mamos. Tiesa, lauksiu tęsinio!
“Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais”
Būtent šios knygos įkvėpta ir parašiau įžangos eilutes. Aišku, ši knyga netiks tiems tėvams, kam dabar dvidešimt, nes jie apie devyniasdešimtuosius žino tiek, kiek ir apie Žalgirio mūšį – “kažkada, seniai seniai…”. Bet tie, kurie augo su “raktu po kaklu”, kurie žino, kas yra “žvėreliai”, pamena pirmuosius džinsus ir pirmą banano skonį tiesiog privalo paskaityti šią Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės knygą, kuri man buvo tarsi atverianti akis – nors autorė situaciją nagrinėja iš sociologinės pusės, pamatai savo sprendimus iš šono ir supranti, kodėl tu esi toks. Perskaitę šią knygą, tuomet griebkite “Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai” 🙂 Apžvalga – Sveiki, mano vardas Goda ir aš augau devyniasdešimtaisiais.
„Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“
Marina Melija parašė knygą, kuri yra lyg patarimų rinkinys įvairiausiomis temomis. Nuo to, kodėl vaikai turėtų nekeliauti su savo tėvais, kaip elgtis su vaiko kišenpinigiais ir net kaip išsirinkti auklę. Knyga smagiai sumaketuota, lengvai parašyta, todėl puikus įvadas tiems, kurie nori pradėti skaityti “kažką apie vaikus ir tėvus”. Plačiau apie knygą – „Palikite vaiką ramybėje“ – kitu kampu apie vaikų auklėjimą
Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale bei socialiniame tinkle Facebook.
Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Žiūrėdami virtualias edukacines pamokėles mažieji lankytojai sužinos, kokius augintinius savo namuose laikė Jonas Basanavičiaus, ką archeologai pažadino kasinėdami Gedimino kalną, kokios paslaptys slypi Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, kaip savo laisvalaikį praleisdavo akmens amžiaus žmonės ir dar daug visko. Virtualias pamokėles lydės specialiai paruoštos užduotys, kurias bus galima spręsti su artimaisiais, draugais, ar mokykloje:
Sausio 9 d. 11 val. virtuali pamokėlė iš Naujojo arsenalo „Vaikai vakar ir šiandien“.
Sausio 16 d. 11 val. virtuali pamokėlė iš Buvusios areštinės „Unikalūs 1863-1864 m. sukilimo dalyvių radiniai“.
Sausio 23 d. 11 val. virtuali pamokėlė iš Gedimino pilies bokšto „Geležinio Vilko pėdomis“.
Sausio 30 d. 11 val. virtuali pamokėlė iš Senojo arsenalo „Pasirenkime žygiui į praeitį“.
Programa gali keistis.
Įdomiam laiko praleidimui namuose taip pat siūlo:
Tiesiogiai 15min.lt portale transliuojamų Vilniaus miesto istorijai skirtų paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“: spausti čia (nuoroda)
Parsisiųskite ir namie žaiskite populiarius tarpukario Lietuvos stalo žaidimus (vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16): spausti čia (nuoroda)
Nukeliaukite į renginius, kuriuose sudalyvauti neturėjote galimybės: spausti čia (nuoroda)
Pažinkite muziejaus eksponatų pagrindu sukurtas virtualias temines parodas: spausti čia (nuoroda)
Buvai moksleivis 1991 metų sausį? Ieškok savo vaikystės piešinio virtualioje galerijoje: spausti čia (nuoroda)
Klausykite pirmojo karantino metu sukurtų trumpų video pasakojimų apie įdomiausius eksponatus: spausti čia (nuoroda)
Ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikai, darželių – mokyklų, pradinių, pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, neformalaus švietimo įstaigų mokiniai, jų šeimų nariai, pedagogai kviečiami dalyvauti virtualiame respublikiniame kūrybiniame etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Konkurso tikslas – skatinti vaikų ir mokinių, jų šeimos narių, pedagogų iniciatyvumą, kūrybiškumą, aktyvumą, puoselėjant etninės kultūros vertybes, siekiant pažinti, rinkti ir saugoti senuosius etnografinius buities ir gyvensenos daiktus bei tautodailės dirbinius, atskleidžiant jų prasmę bei reikšmę žmogui, šeimai, bendruomenei ir tautinėms tradicijoms.
Konkursinis darbas gali būti pristatomas dviem būdais:
1) eksponato skaitmeninė nuotrauka su aprašu,
2) vaizdo įrašas su eksponato kūrybiniu pristatymu.
Konkurso baigiamasis renginys vyks 2021 m. kovo 9 d. Zoom platformoje (nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams).
Konkurso laureatai bus apdovanojami prizais. Papildomi apdovanojimai skiriami už publikos viešąjį vertinimą, kuris vyks nuo 2021 m. vasario 15 d. iki kovo 1 d. internetinėje svetainėje ktkc.lt.
Baigiamojo renginio, apdovanojimų metu dalyviai bus fotografuojami ir filmuojami. Nuotraukos bei filmuota medžiaga laikoma Kauno tautinės kultūros centro nuosavybe ir gali būti naudojamos įstaigos kultūros, švietimo ir reklamos tikslams, skelbiama šviečiamaisiais tikslais Kauno tautinės kultūros centro svetainėje.
Informaciją teikia Kauno tautinės kultūros centro metodininkė Inga Nėnienė, tel. 8 699 54856, el.p. inga.neniene@ktkc.lt.
Naujieji metai labai gera proga pradėti ką nors naujo. Daugybė žmonių pasižada atsisakyti blogų įpročių, dažniau sportuoti ar sveikiau maitintis. Dalijamės idėjomis, ką galima pasižadėti pasiekti visai šeimai kartu. Galbūt, vienas iš šių pažadų, pagerintų jūsų šeimos gyvenimą?
1. Dažniau būsime gryname ore
Pasižadėdami iškart sudarykite planą, kaip pasieksite šio tikslo. Galbūt kiekvieną savaitgalį aplankysite vis kitą pažintinį taką ar gamtos objektą? Arba galima šio tikslo siekti palaipsniui ir kas antrą dieną eiti su šeimai į valandos pasivaikščiojimą. Arba vasaros atostogas galima praleisti palapinėje.
2. Išbandysime dėkingumo praktiką
Labai paplitusi tarp tų, kurie įsigilinę į savęs pažinimą, bet ši praktika taip pat naudinga vaikams ir šeimoms. Teigiama, kad dažniau dėkojantys ir dėkingi žmonės būna laimingesni. Verta išbandyti? Galite kasdien vakarienės metu ar prieš miegą pasakyti už kokius dalykus šiandien esate dėkingi. ar vesti šeimos dėkingumo dienoraštį.
3. Daugiau skaitysime kartu
Net ir dideliems vaikams verta skaityti garsiai arba galite skaityti vienas kitam. Jei auginate paauglius – galite namuose surengti knygų klubą ir perskaičius vienodas knygas jas aptarti. Užsibrėžkite, kiek knygų perskaitysite šiemet. Jei daug skaitote, galbūt verta išbandyti kitą stilių? Pavyzdžiui, 2021-ieji tegu tampa poezijos metai jūsų šeimai.
4. Naujos tradicijos
Sugalvokite, kokiomis naujomis tradicijomis galėtų pasipildyti jūsų šeimos gyvenimas. Jei penktadienio vakaras – filmų naktis, galbūt šeštadienį skirkite stalo žaidimams? O gal paskutinį mėnesio sekmadienį išbandykite netradicinę kokių nors šalių virtuvę?
5. Šeimos meniu
Gal verta pagalvoti apie tradiciją, visiems kartu sekmadienio vakarą suplanuoti ateinančios savaitės meniu? Psichologai teigia, kad jei vaikai patys prisideda prie maisto ruošimo (nuo idėjos iki pagaminimo), jie mieliau ragauja ir geriau valgo. Be to, toks meniu padės ir sutaupyti.
6. Sveikinsimės ir atsisveikinsim
Daug laiko neatimantis, bet ypatingai gerus jausmus sukeliantis įprotis, tai šilti pasisveikinimai (ryte atsibudus, susitikus virtuvėje ar pasiimant iš darželio) ir meilės kupini atsisveikinimai, lyg matytumėtės paskutinį kartą.
7. Šlovė patisonui (arba baklažanui, arba kitai daržovei)
Paskelbkite šlovinimo mėnesį vienai daržovei, kurios anksčiau nebuvo jūsų maisto racione. Nereikia jos vaikams kišti per prievartą ar iš jos gaminti kažką kasdien, bet sutarkite, kad pagaminsite keletą patiekalų iš jos ir visi šeimos nariai pabandys paragauti. Dažnai net suaugę vengia naujų daržovių (pavyzdžiui, kada paskutinį kartą ragavote pankolio?), todėl bus puiki proga supažindinti savo gomurį su naujais skoniais, o šeimos meniu – su naujais patiekalais.
8. Eisime į pasimatymus
Jei auginate daugiau nei vieną vaiką, būtina kiekvienam jų skirti bent kiek nors individualaus dėmesio – žaisti, išeiti pasivaikščioti ar apsilankyti renginyje. Šia tema rašytoja Rasa Borodina išleido knygą „Pasimatymas su mama“, kurioje pataria, ką galim įdomaus nuveikti kartu ir kodėl tai svarbu.
9. Taupykime!
Sugalvokite, kam norėtų sutaupyti VISA šeima ir suplanuokite, kaip tai galite padaryti. Žinoma, didžiausia dalis teks tėvams, bet ir vaikai gali prisidėti savo būdais – galbūt atlikdami smulkius darbus kaimynams arba atsisakydami kai kurių nereikalingų išlaidų.
10. Įgyvendinsime svajonę
Sugalvokite tikslą, užduotį ar svajonę, kurie būtų svarbūs visai šeimai. Ne visiems jiems reikia pinigų, bet kai kuriems – daugiau laiko, kantrybės ar darbo. Galbūt metų iššūkis gali tapti namelio medyje statybos. Arba kelionė kemperiu? Išsirinkę tikslą, surašykite visus darbus į smulkiausius žingsnelius, kurių reikia, kad jį pasiektumėte. Pasidalinkite, kas ką darys. Pirmyn!
Virtualios edukacijos vaikams tampa geriausia alternatyva vis besitęsiančiu pandemijos laikotarpiu. Jeigu vaikai laiko mašina nusikeltų į praeitį, turbūt gerokai nustebtų – kaip jų bendraamžiai gyveno be interneto, kompiuterinių žaidimų, o po pievą lakstydavo basi? Ansamblis „Lietuva“ kviečia susipažinti su nauju projektu „Tada ir dabar“. Pramoginės-edukacinės laidelės, skirtos mažiausiems žiūrovams ir pritaikytos klausos negalią turintiems vaikams, kvies pasinerti į nuotykį bei kartu su laidos herojais Vyčiu ir DI pažinti tuometinio Lietuvos jaunimo „madas“, pomėgius ir tradicijas. Bene smagiausia projekto dalis – visa tai palyginti ir išbandyti šių dienų kontekste.
„Labai norėtųsi, kad vaikai sužinotų kažką naujo ir suprastų, jog ir šiais laikais turime daug panašių žaidimų ir veiklų. Iš esmės nesam atitolę nuo anų laikų, tik inventorius kiek patobulėjęs! Kadangi jau 10 metų dirbu su vaikais įvairiose vasaros stovyklose ir renginiuose, susiduriu su metų skirtumo iššūkiais, bet jie yra labai geri mokytojai ir moko taip, kaip jiems atrodo suprantamiausia“, – įspūdžiais dalinasi ansamblio „Lietuva“ šokėjas Modestas Jančiulis, laidoje įkūnijantis personažą Vytį.
„Be to, su ansambliu „Lietuva“ esu apvažiavęs daugybę mokyklų, kaip personažas Šaras, kuris bandė supažindinti su įvairiais Lietuvos etnografiniais regionais, jų tarmėmis, šokiais bei dainomis. Tikiuosi, jog ir su „Tada ir dabar“ projektu būsime aktualūs – nuo darželinukų iki paauglių“, – pozityviai nusiteikęs Modestas.
Smalsiajam Vyčiui laidose talkins kompiuterinės grafikos pagalba sukurtas herojus – dirbtinis intelektas DI. Išmanusis Vyčio draugas padės atsakyti į visus jam užduodamus klausimus.
Idėja gimė pandemijos metu
Kiekvieną savaitę edukacinės „Tada ir dabar“ pamokėles yra viešinamos projekto „Youtube“ paskyroje. Ansambliui „Lietuva“ idėja sukurti atvirą, interaktyvų ir šiuolaikiniam jaunimui suprantamą turinį kilo dar pavasarį, siaučiančios pandemijos metu.
„Mintis kurti virtualias edukacijas ar organizuoti nuotolinį mokymąsi gimė tuomet, kai pavasarį sudalyvavome viename televizijos projekte. Jame ansambliečiai virtualiai ir šiuolaikiškai supažindino vaikus su tradiciniu lietuvių menu. Dėl projekto formato, stebėjome ir savo vaikus, ką jie žiūri, kas jiems įdomu, t. y. kokiuose socialiniuose tinkluose lankosi ir kokius „Youtube“ kanalus prenumeruoja. Vaikams patinka trumpi, spalvingi, modernios raiškos vaizdai, įspūdingi kontrastai. Kodėl tokių nesukūrus apie Lietuvą bei jos papročius“, – pasakoja Jurgita Kubilienė, ansamblio „Lietuva“ kultūrinės veiklos vadybininkė.
Daugeliui mūsų vis dar nežinoma, kuo lietuviai gyveno seniau ir kaip pasikeitė jų gyvenimas šiandien. Tai, kas kadaise būdavo populiaru, šiandien atranda visai kitas formas: nuo medinių žaislų iki kompiuterinių technologijų, nuo lietuvių liaudies šokių iki socialinėse platformose paplitusių „Tiktok“ madų, nuo senovėje pasigaminamų iki šiuolaikinių krepšinio kamuolių ir t.t.
Tokio pobūdžio turinys – vis dar trūkumas
„Manome, kad šiame globaliame interneto kartos pasaulyje, kuriame jaučiamos suvienodėjimo tendencijos, tautinį meną integruojant į šiuolaikines tendencijas gebėsime patraukti jaunosios kartos dėmesį. Tokio pobūdžio turinys, novatoriškai supažindinantis su lietuvių tautosaka, vis dar yra trūkumas. Norėtume, kad šios laidelės taptų stimulu domėtis šalies kultūra bei tautos palikimu“, – tikisi „Tada ir dabar“ projekto vadovas, ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis.
„Kas svarbu mūsų vaikams, už tai didžiąja dalimi atsakingi mes, suaugę. Ir tai yra ne tik taisyklės, reikalavimai – kuo domėtis, kaip elgtis. Tai pirmiausiai yra mūsų tiesioginis, gyvas pavyzdys vaikams. Ypač jei mes kartu su vaikais domimės savo tautos papročiais, apeigomis, prigimtiniu gyvenimo būdu, tikėjimu, per tautosaką mums paliktomis žiniomis, kas mus ne tik pripildo savitu turiniu, bet ir padeda išjausti savo gyvenimus, tęsti protėvių kelią“, – priduria vienas iš projekto partnerių, laidų garso takelio kūrėjas Aras Žvirblys.
Edukaciniame projekte dalyvauja įvairūs partneriai, patikėję šio projekto idėja: Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus lopšelis-darželis „Užupiukas“, Lietuvos policija, Žaislų muziejus, Elnių SPA, VIKO Menų ir kūrybinių technologijųfakultetas, Vilnius International Meridian School, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir kt.
Valstybinis ansamblis „Lietuva“, puoselėdamas švietėjišką misiją ir turėdamas ilgametę edukacinių projektų patirtį, siekia kurti novatoriškus sprendimus. Naujausiu projektu bandoma integruoti profesionalų scenos meną į kitas sritis, prisidėti prie skaitmeninės kultūros kūrimo ir sklaidos.
Nors šiuo metu Kauno miesto muziejaus skyriai yra uždaryti lankytojams, muziejininkų kuriamas turinys nuo šiol yra patogiai prieinamas virtualioje erdvėje. Kauno miesto muziejus pristato turinio platformą „Virtualus muziejus“ (virtualus.kaunomuziejus.lt), kurioje kviečia pažinti miesto istoriją ir kultūrą, atrasti muziejaus eksponatus ar įsitraukti į edukacinę veiklą neišeinant iš namų.
„Virtualus muziejus“ leis vienoje vietoje rasti įtraukiančius vaizdo, garso ar teksto pasakojimus, 3D eksponatus ir turus, archyvų fotogalerijas, virtualias parodas bei edukacinius užsiėmimus, paskaitų, renginių įrašus ir kt.
Užklupusios pandemijos metu Kauno miesto muziejus virtualų turinį kūrė kartu su vietos kūrėjais, kūrybinių industrijų atstovais-profesionalais, taikydamas inovatyvius informacinių technologijų naudojimu pagrįstus sprendimus.
Virtualaus turinio platforma bus pildoma šiuo laikotarpiu rengtu ir visiškai nauju turiniu.
„Pandemijos metu atsiradę apribojimai nepristabdė Kauno miesto muziejaus veiklų, o tik paskatino veikti – mąstyti apie galimybes perkelti veiklas į virtualią erdvę ir būdus, kaip tai padaryti. Taip gimė idėja sukurti virtualaus turinio platformą, kurioje lankytojai galėtų patogiai rasti ir atrasti jiems įdomią informaciją apie miestą. Svarbu, kad muziejaus komanda mąstė apie itin skirtingas auditorijas, tad numatoma formatų įvairovė, kuri, tikime, sudomins kiekvieną“, – teigia Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
„Virtualiu muziejumi“ siekiama didinti Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą bei pasiekiamumą – suteikti galimybę apsilankyti muziejuje, kuris atviras visada ir visiems. „Virtualus muziejus“ ne tik užtikrina sistemingą muziejaus sukurto turinio sklaidą, bet ir yra pritaikytas žmonėms su regėjimo negalia bei sutrikimais.
Tinklapis virtualus.kaunomuziejus.lt yra projekto „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ dalis, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Pasitikdamas karantino apribotas didžiąsias metų šventes, Kauno valstybinis lėlių teatras intensyviai galvojo, kaip nudžiugintisavo žiūrovus ir paruošė dailiai įpakuotus, virtualius, bet saugius ir dosnius Kalėdinius pasiūlymus – šventinius spektaklius DOVANA KALĖDŲ SENELIUI ir KALĖDOS PASAKŲ NAMUOSE + Kalėdų Senelio programą (vaizdo įrašas arba gyvas susitikimas Zoom platformoje)+ Teatro dovaną – Muzikinę dėžutę (spektaklių dainelių rinkinį).
Virtualius šventinius paketus gali įsigyti ir šeimos, ir kolektyvai.
Spektaklius galima užsisakytibilietai.lt sistemoje ir pamatyti Zoom platformoje (teirautis teatro kasoje 8-37 221691, (8 – 620) 74242)
Virtualus spektaklis „Kalėdos Pasakų namuose“ apie tai, kaip visur gerai švęsti šventes, o namuose – geriausia.
Autorė ir režisierė – Rasa Bartninkaitė
Dailininkė – Edita Lei
Daineles kūrė – Rasa Čižauskaitė
Pasaką seka – Rasa Bartninkaitė ir Dominyka Budinavičiūtė
Deivė Medeina ir Kalėdų Elfėkviečia vaikus į muzikinę pasaką apie Kiškytę Kampiškytę, kuriai pabodo jos gimtiejinamučiaipo šimtamečiu ąžuolu, sniego bumsėjimas į stogą, šakų traškėjimas ir vėjo švilpimas. Didžiosios metų šventės buvo jau visai ant nosies, o Kiškytės ūpas geso, blėso, kol visai išnyko…Nusprendė Kiškė naujo jaukaus prieglobsčio paieškoti ir aplankė visus miško žvėrelius, bet niekur saugesnio, mielesnio ir brangesnio kampelio, nei jos gimtieji namučiai, nerado. „Visur gerai švęsti šventes, o namuose – geriausia“, – pagalvojo Kampiškytė ir nuskubėjo Kalėdoms ruoštis ir svečių laukti.
Virtualus Kalėdinis spektaklisDOVANA KALĖDŲ SENELIUI apie paiką beždžionėlę Monkę, ledu paverstą nedorėlį Varveklį ir stebuklingą Senelio lazdą/
Autorius ir režisierius – Andrius Žiurauskas
Dailininkė – Aldona Jankauskienė
Kompozitorė – Raminta Naujanytė – Bjelle
Vaidina: Indrė Endriukaitė, Darius Krapikas, Remigijus Endriukaitis, Laima Strazdauskienė, Jolita Ross, Mindaugas Černiauskas / Arvydas Šaučiūnas /Andrius Žiurauskas
Miškinukai Blizgutis ir Bumbulas pluša Kalėdų Senelio namuose – ruošiasi didžiosioms metų šventėms. Bet, kas gi čia? Bumbulas aptinka didžiulę paslaptingą dėžę – siuntinį Kalėdų Seneliui iš Afrikos. Kaip smalsu sužinoti, kas jos viduje…! Miškinukai neiškenčia ir praplėšia dėžę. O čia jų laukia staigmena – iš šalčio drebanti beždžionėlė Monkė. Ji labai norėjo paragauti ledų, pasivėžinti rogutėmis ir pasimatyti su Kalėdų Seneliu – todėl ir nepabūgo tolimos kelionės iš saulėtos savo šalies.
Išdykaudama su miškinukais beždžionėlė nugvelbia stebuklingą Senelio lazdą. Tik to ir telaukia piktasis miško baubas Varveklis. Pažadėjęs paikai Beždžionėlei ledo rūmus, nedorėlis atima iš jos stebuklingą lazdą ir viską aplinkui rengiasi sušaldyti į ragą. Laimei, laiku pasirodo Kalėdų Senelis ir amžiną žiemą žadėjusį Varveklį paverčia ledo luitu. Šventė prasideda!
“Labaiteatras” 2020 m. gruodžio 22 d., 23 d., 25 d., 26 d. 12 val. kviečia žiūrėti kalėdinė video pasaką „Pačios labiausios Kalėdos“ savo namuose!
“PAČIOS LABIAUSIOS KALĖDOS”- tai nuotaikinga video pasaka apie tai, kas nutiko vieną gražią popietę, prieš pat 2020-ųjų kalėdas Kalėdų senelio namuose. Apie paslaptis, burtus ir apie tai, kada ateina pačios labiausios Kalėdos. Pasibaigus pasakai, Kalėdų senelis pasveikins jus tiesiai iš savo namų!
Rekomenduojame 4-10 metų vaikams ir visai šeimai. Trukmė- 24 min.
Režisierė – Agnė Sunklodaitė
Kompozitorius, garso dizaineris – Deividas Gnedinas
Kamera, montažas – Deividas Gnedinas
Postprodukcija – Jonas Sunklodas
Vaidina: Dominykas Vaitiekūnas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas , Mindaugas Gargasas , bokseris Tučkus
Turbūt tai knyga vienu ilgiausiu man matytu pavadinimu: “Knyga, kuria turėjo perskaityti jūsų tėvai. (o jūsų vaikai džiaugsis, jei perskaitysite jūs)” – ir tiesą pasakius, pradėjus ją skaityti, supranti, koks jis taiklus!
Iš tiesų, leidyklos “Helios” išleista knyga yra tėvams apie… tėvus! Jei kitose auklėjimo temas narstančiose knygose skamba “elkitės su vaikais taip ir taip”, čia viskas paremta “jūsų pačių elgsys turi būti toks ir toks”. Iš tiesų, viskas apie tą patį, tik šiek tiek iš kito kampo.
Knygos autorė britė Philippa Perry yra žinoma D.Britanijoje psichoterapeutė, savo patarimais besidalijantis įvairiuose žurnaluose ir televizijoje. Ji yra parašiusi ne vieną mokslinės fantastikos knygą (!!!), jos vyras yra žinomas menininkas Grayson Perry, o jos pačios išvaizda, juodai/baltai dryžuoti plaukai yra kažkas WOW! Tikrai ryški asmenybė! O skaitant knygą, atrodo, kad ir smagi, nes jos parašytos eilutės liejasi lengvai ir “su vėjeliu”.
Rašytoja (dešinėje) su savo vyru – “The Times” nuotr.
Knygoje gausu pavyzdžių iš įvairių gyvenimiškų situacijų, kaip kam buvo ir kaip žmonės galėjo pakeisti tą situaciją. Taip pat ir pokalbių pavyzdžių, kaip juos reikėtų vystyti su vaikais. Na, o įdomiausia dalis – tai pratimai mums, suaugusiems. Jie ne apie vaikus ir atliekami ne su vaikais, o mums patiems – sakyčiau, tokios rimtos savęs analizavimo užduotėlės. Pavyzdžiui, reikia kurį laiką pabandyti stebėti savo kylančias emocijas – iš kur jos, kodėl jos būtent tokios. Arba išmokti savęs nevertinti, o pagirti vietoj peikiant, menkinant. Taip pat – pastebėti momentus, kai šeimos nariai kviečia bendrauti ir rodo iniciatyvą. Rodos, paprasta, bet kai susimąstai, kažkaip tikrai supranti, kiek daug darome automatizuotai, nesigilindami ir net nepagalvodami, kodėl taip elgiamės. Todėl ir knygą siūlyčiau skaityti ramiai, skiriant laiko įsigilinti į savo santykius su savo tėvais ir su savo vaikais.
Pirmoje knygos dalyje P.Perry aptaria tai, ką esame paveldėję iš savo tėvų. Kalba ne apie gimtadienio tradicijas ar ritualus, bet tokias smulkmenas, kurios atrodo savaime suprantamos mums, o kitiems kelia klausimų. Pavyzdžiui, vieni tildo vaikus, kad šie netriukšmautų, nors ribų jie neperžengia kodėl? Galbūt vaikystėje jūs patys gaudavote pylos už didesnius garsus? Aš asmeniškai kartais būnu pamišusi dėl tvarkos, nors iš esmės, kai pagalvoju ramiai, ji man net nerūpi, bet… mano mama buvo itin tvarkinga ir mūsų namuose nė dulkelė neskraidžiojo. Todėl ir savo vaikus kartais uju, kad tvarkytųsi, nors stabtelėjusi suprantu, kad – koks skirtumas! Ir tokios smulkmenos yra mūsų tėvystės paveldas, kurį gavome iš savo tėvų ir perduodame savo vaikams. Bet ar tikrai visai tai norime perduoti?
Antroji knygos dalis gilinasi į vaikų aplinką – trumpai aptariamos išsiskyrusios arba konfliktiškos šeimos ir kaip tai veikia vaikus. Man asmeniškai tai mažiausiai aktualus skyrius, bet tikrai, manau, jis turi savo skaitytojų ratą, kam svarbu.
Trečioje knygos dalyje aptariami jausmai – dar ir dar kartą primenama, kad mes turime vaikams leisti jausti, liūdėti, pykti ir tuos jausmus išgyventi patiems. Amžina tiesa, bet visada reikia su tuo dirbti!
Ketvirta dalis labai svarbi dar tik belaukiantiems kūdikio, nes čia analizuojamas nėštumas, gimdymas, tėvystės teorijos ir net pogimdyvinė depresija.
Penktoje dalyje kalbama apie vaikų psichinę sveikatą, kuri šiuolaikiniame pasaulyje yra labai kritinės būklės. P.Perry aptaria pirmuosius mėnesius, metus, kurie įtvirtina tarpusavio ryšį, sukuria saugumo jausmą. Dar išskirčiau tai, kad autorė ne vieną kartą primena, kad nesvarbu, kiek darėte klaidų iki šiol, kokia traumuojanti buvo jūsų pačių vaikystė, bet visada galima sustoti ir pradėti viską iš naujo, stengtis ir pasiekti rezultatų. Tad ir knygą naudinga skaityti ne tik leliukų tėvams, bet ir paaugliams (šiems, beje, yra specialiai skirtas skyrius pabaigoje).
Šešta knygos dalis plačiausia ir labiausiai aptaria elgesį. Šis skyrius bene svarbiausias ir, kaip autorė teigia, tik pasirūpinus anksčiau minėtais dalykais jau galima eiti prie to paskutinio “dramblio”, kuris yra auklėjimas. Būtent čia ji kalba apie griežtumą, zirzimą, ko reikia, kad vaikai gerai elgtųsi, kas yra laimėtojų ir pralaimėtojų žaidimas.
Atminkite: kai iškyla problema, nesusitelkite vien į vaiką ir negalvokite, kad bėda tik dėl jo. Žvelkite. savo santykį ir tai, kas vyskta tarp jūsų. Tada ir rasite atsakymą.
Žodžiu, nors knygą išleido tikrai dar mažai kam girdėta leidykla – “Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai” yra labai verta dėmesio! Sakyčiau, viena iš šių metų mano tėvystės knygų TOP trejetuko. Ji labai konkreti, labai koncentruoti, be paveiksliukų ar bereikalingo lialiakinimo smogia ten, kur net nepagalvotum, bet tiesiai į silpniausią mūsų tėvų vietą, kurioje visi mes galvojame, jog nesame tobuli tėvai. Taip, nesame, bet kas jums pasakė, kad tokie turime būti?
Mes naudojame slapukus siekdami Jums suteikti geriausią naršymo patirtį. Jei ir toliau naršysite svetainėje, manysime, kad esate tuo patenkinti.SutinkuSlapukų politika
