main

KnygosTitulinis 

Dar vienas hitas apie vienaragius – jie visai nėra tokie mieli ir draugiški!

2022-10-07 — by Goda Leo0

IMG_5741-960x1061.jpg

Pakelkite rankas, kas auginate tokius mažus skaitytojus, kuriems jei ant viršelio yra vienaragis – knyga iškart tampa pačia geriausia? Ir jau net nesvarbu, kas joje parašyta! Aš pirmoji stoju į klubą, nes knygos apie vienaragius pas mus jau užima beveik lentyną. Tik, prisipažinsiu, puse jų (tokių minkštais viršeliais), kurių garsiai skaityti man neleidžia sveikas protas – ten visi personažai žvaigždutės, sidabriukės ir kiti mieli nuostabūs  švelnūs pūkuoti rožiniai padarai. Pilvą suka!

Marc-Uwe Kling ir Astrid Henn knyga „NE vienaragis“ (leidykla „Debesų ganyklos“) jau viršelyje įspėja – šis vienaragis kitoks. Dėbso piktu žvilgsniu agresyviai atkišęs ragą… Pažįstama povyza – daugeliui mūsų kažką primena, ar ne? Nevalgysiu daržovių! Nenoriu rengtis, nenoriu eiti, nesitvarkysiu kambario ir apskritai – ne ne ne.

Toks buvo ir „Ne vienaragis“ – Širdžių girioje, saldžioje kaip mokyklinė arbata, gimė NE vienaragis, kuriam visi tie meilūs žodžiai buvo tokie atgrasūs, kad jis viskam sakydavo ne. Tai truko taip ilgai, kad visi jie ėmė vadinti tiesiog – vieNEragiu! Atsipyko vieneragiui saldus gyvenimas, tad patraukė jis nuotykių ieškoti. Pasirodo, pasaulyje jis toks ne vienas – štai sutiktas meškėnas nuolat kartoja „Ką???“, šunėkui viskas vienodai, tad klausimus palydi atsakymu „tai kas“, o įnoringa princesė viskams rėkia „Taip!“. VieNEragis, mešKĄnas, šuo Taikas ir TAIPprincesė, pasirodo, yra tobula komanda!

Tiek trumpai apie siužetą nes ką jie nuveikė sužinosite perskaitę knygą, o aš dabar norėčiau pasidžiaugti pačia knygos struktūra – labai patiko rašytojų išmonė pirmą dalį knygos parašyti saldžiomis eilėmis, kuomet tikrai pasijungti esantis toje Širdžių girioje besimaudantis malonumų ežere, dūkstantis norų krioklyje ar vaikštantis supersaulėtu šlaitu. Kai vienaragis ištrūksta iš artimųjų globos – pasikeičia ir jo kalba, jis nebekalba eilėmis.

Plojimus siunčiu ir už paskutinių puslapių sumanymą – vaikams pasiūlyti žaidimą ir patiems sugalvoti gyvūnus (ar net žmones). Štai aš, tapau – čiamama, nes visad sakau „kodėl čia viskas mėtosi?“, „kur čia padėjai!” ir pan. Nelinkiu tapti NUtėvams, kurie sako dažnai „nununu“ ar KURtėčiams, kai vaikai nežino, kur yra jų tėtis, nes seniai jį matė ir leido su juo laiką.

Knyga gausi iliustracijomis, kurių dalis primena komiksus, nes į jas įrašytas ir tekstas. Nors rožinė spalva piešiniuose dominuojanti, bet garantuoju, tai nėra knyga tik mergaitėms. Su tuo vienaragiu susitapins ir daugybė NE berniukų 🙂 „NE vienaragis“ – bestseleris Vokietijoje (amazon.de jos vertinimas 4,8 tarp beveik 14 tūkst. pirkėjų), o jos vienas iš autorių Marc-Uwe ne šiaip rašytojas vaikams bet vokiečių dainų autorius, autorius ir „Kabarett“ atlikėjas. Jis taip pat rašo  istorijas apie princesę Snargliagalvę ar įžuliai kalbančią kengūrą.

Knygą rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/ne-vienaragis/

KnygosTitulinis 

Juokingiausia metų knyga vaikams: yra ar nėra joje katinų?

2022-09-15 — by Goda Leo0

IMG_5206-960x1147.jpg

Ką tik leidyklos „Apkabink mėnulį“ autorės Viviane Schwarz „Šioje knygoje nėra kačių” net į darbą atnešiau kolegėms pavartyti – nesvarbu, kad neturi vaikų, bet tai viena smagiausių pastaruoju metu matytų knygų.

Siužetas tai labai paprastas – iš knygos nusprendė išsikraustyti joje gyvenantys trys katinai. Aišku, tam reikia nemažai pastangų, bet jiems pavyksta. O kas lieka knygoje, kurioje nėra katinų? Aha, tą ir sužinosite perskaitę ją.

Labai mėgstu interaktyvias knygas, kurias reikia ne tik skaityti, protingai aptarinėti, bet tiesiog – įtraukiančias į žaidimą, kažkokį veiksmą. Ši būtent tokia – teksto čia turbūt penki sakiniai, bet smagumo pilna. Iš knygos pasitraukti nusprendusios katės priverčia skaitytoją tapti istorijos dalyviu nori jis to a ne. Išduosiu, kad net kai kurie puslapiai išsilanksto. Įdomiausia, kad nors vaikai po pirmo ar antro perskaitymo mintinai žino, kas nutiks, bet jiems tai patinka kartoti ir kartoti.

Iš tiesų, tai antroji šios autorės knyga – pirmoji buvo „Šioje knygoje yra kačių“, ji taip pat kvietė interaktyviai prisijungti ir padėti paslėpti išdaigas, bet nėra išversta į lietuvių kalbą. Jungtinėje karalystėje gyvenanti  V. Schwarz yra ne tik rašytoja, bet ir žaidimų kūrėja bei komiksų autorė. Kūrybinga asmenybė gimė Vokietijoje, bet dabar gyvena Londone – jos pirmoji knyga išleista 2001 metais ir nuo tada ji sukūrė per tuziną kitų. Viviane knygos buvo išverstos ir išleistos tarptautiniu mastu, įvertintos apdovanojimais. Rašytoja taip pat kuria interaktyvias instaliacijas, studentus moko iliustracijos ir žaidimų dizaino meno.

„Goodreads“ abejas Viviane knygas įvertinusi daugiau nei keturiais balais, o komentatoriai negaili liaupsių – daugelis tikina, kad tai jų vaikų, anūkų, dukterėčių mėgstamiausia knyga. Ji taip pat siūlo nemokamai atsisiųsti šeimai skirtą žaidimą „Button dance“ (liet. „Sagų žaidimas“) iš čia https://www.vivianeschwarz.co.uk/button-dance/

Knygą „Šioje knygoje nėra kačių“ rasite knygynuose arba dailiai supakuotą galite atsisiųsti iš https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/viviane-schwarz-sioje-knygoje-nera-kaciu/

KnygosTitulinis 

Vaikas turi nematomą draugą? Jei ne – knyga, kaip jį susirasti

2022-09-14 — by Goda Leo0

IMG_5202-960x1114.jpg

Intriguojanti antraštė, bet iš tiesų noriu pristatyti knygą visiems ikimokyklinukams ir pirmų antrų klasių moksleiviams – apie draugystę, nesvarbu turi ar neturi jie nematomų draugų. Dan Santan kūrinys „Biklio nuotykiai. Neįsivaizduojamas draugas“ (leidykla „Apkabink mėnulį“) yra vienas tų, kur perskaitęs atsidūsti iš to gerumo ir gražumo. Ach, kaip taip gražiai ir giliai sudėlioti – mažesni džiaugsis mielomis iliustracijomis, o su didesniais turėsite temų gilesniam pokalbiui.

Knygoje pasakojama apie ypatingą salą, kur įsivaizduojami (nematomi) draugai laukia, kol juos į žemę išsikvies jų tikrieji draugai. Laukia laukia, kol sulaukia arba… ne! Biklis, kuris tada dar net nebuvo Biklis, savo žmogaus nesulaukė, todėl nusprendė ryžtingai sprendimus priimti pats ir susirasti jį savarankiškai.

Tai va čia tas paprastasis knygos sluoksnis, kurį supras ir keturmetis. O jei pakalbėtume rimtai – kaip yra su ta draugyste? Draugų reikia ieškoti ar jie patys atsiranda? Biklis nenuleido rankų, nepasidavė ir nugalėjo visus sunkumus, o ar mes esame pasiryžę padaryti tą patį?

Vienintelis dalykas, ko man pritrūko knygoje – pabaigos, norėjosi kad kažkaip išsirištų istorija į dar kažką, bet ji baigiasi labai paprastai. O gal draugystė tokia ir yra? Paprasta?

Man dar labai įsiminė momentas, kad Biklis iš tiesų, be draugo, buvo visai ne Biklis, o tiesiog „jis“ – dar viena tema pokalbiui apie tai, kas mes esame draugams, kaip mato mus draugais – godomis, lukučiais ar emilijomis?

Pridurčiau, kad atskirų pagyrų nusipelnė ypatingai mielos iliustracijos – jos aiškios, bet tuo pačiu leidžiančios fantazuoti, kurti savo įsivaizduojamų draugų pasaulį.

„Biklio nuotykiai. Neįsivaizduojamas draugas“ yra tarptautinis bestseleris ir pelnė auksinį „Caldecott” medalį, kuris laikomas svarbiausiu prestižiniu JAV vaikų literatūros apdovanojimu. Taip pat ji paskelbta kaip mokytojų pasirinkimas užsienio mokyklose, teigiama knygos pristatyme.

Knygą rasite knygynuose arba ypatingai gražiai supakuotą gausite iš https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/dan-santat-biklio-nuotykiai-neisivaizduojamas-draugas/

 

KnygosTitulinis 

Apie paauglystės iššūkius paaugliams jiems suprantama kalba: „Tiesa“

2022-09-12 — by Goda Leo0

IMG_5173-960x1280.jpg

Gyvenimas nėra rožinis ir pūkuotas, kaip dažnai piešia socialiniai tinklai. Daugeliui paauglių atrodo, kad jų gyvenimas šūdinas, o tuo tarpu kiti mirksta turkijose, linksminasi su draugais ar shopinasi. Ir sakyk ne sakęs, kad tai tik apgaulė, iliuzija ir vaizdas, kurį norime rodyti. Vienas iš būdų pažinti pasaulį yra knygos, tad jei pavyksta paauglį sudominti (o gal iki šiol nepavyko, nes nebuvo įdomus turinys), pasiūlykite perskaityti Care Santos „Tiesa“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Tai bestselerio “Melas“ tęsinys, bet knygas galima skaityti visiškai atskirai viena nuo kitos.

Erikas – išeina iš kalėjimo. Tiksliau, nepilnamečių kolonijos. Priešais jį – naujas gyvenimas, baltas it popieriaus lapas, kurį galima kurti nuo pradžių ir nekartojant tų pačių klaidų, kurios jį atvedė iki kameros. Taip, jis buvo nekaltas, bet dabar tai jau nesvarbu, nes jis „sėdėjo“ ir naujame gyvenimo lape naujai sutiktiems žmonėms (kaip ir merginos tėvams), tai nėra vienodai.

Knygoje labai gerai piešiamas tipinio paauglio paveikslas – išdidumas neleidžia prašyti pagalbos, beviltiškumo jausmas bandant susirasti paprasčiausią darbą ir širdyje rusenanti meilė Ksenijai, kurią reikėjo užgesinti. Gal ši vieta ir pasirodė silpniausiai įtikinanti, nes paauglystėje tokios brandos, kad atsisakytume santykių dėl kito gerovės, nedažnai yra. Na, o gal būna ir kitaip?

Visa istorija sukasi apie 18-metį Eriką, kuris išėjo iš kalėjimo pasiryžęs susirasti naują darbą ir pradėti naują gyvenimą toli nuo savo šeimos ir rajono. „Gerais norais pragaras grįstas“, turime tokią keistą patarlę ir ji čia tinka idealiai. Žodžiu, norėk tu nenorėjęs, su etikete „sėdėjęs“ daug ko nepriveiksi, o ypač jei tavo nuostavybės užsireikia pačiam narkotikų baronui. Aišku, tada į visa tai vėl įsivelia policija, atsiranda keistas darbo pasiūlymas ir gyvenimas atrodo niekad neleis pailsėti.

Knyga gal kiek primena veiksmo filmą, bet tai puikiai padeda išlaikyti dėmesį ir nepaleisti jos iš rankų. Gyvenimas vaikinui beveik visos knygos metu ritasi velniop ir atrodo, kad blogiau būti negali, pasiekęs visišką dugną Erikas nuo jo atsispiria.

Primenu dar kartą – nereikia būti perskaičius pirmosios trilogijos dalies, kurioje pasakojama Eriko ir Ksenijos meilės istorija bei Eriko išpažintis, kodėl jis kalėjime, nes beveik viskas papasakojama antrąkart antroje dalyje tik gal ne taip nuosekliai. Bet perskaitę šią, greičiausiai užsinorėsite atsiversti ir pirmą dalį.

Ispanijoje garsi rašytoja Care Santos (tikrasis vardas Macarena Santos i Torres) yra išleidusi ir trečią dalį, tad užvertę paskutinį puslapį būsite tikri – sužinosite, kas nutiko toliau knygoje „Baimė“ (originalo kalba „Miedo“).

Knygą „Tiesa“ rasite knygynuose arba internetu: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/tiesa/

KnygosTitulinis 

Kodėl J. Žilinsko „Bėgliai“ turi būti įtraukti į privalomos literatūros sąrašą paaugliams?

2022-08-17 — by Goda Leo1

IMG_4678-960x1280.jpg

Neseniai teko dalyvauti net keliose draugų rato diskusijose apie privalomos literatūros sąrašą moksleiviams. Atgyvena. Dvelkiantis pelėsiais. Neaktualus. Neįdomus. „Komplimentai“ skriejo vienas po kito. Stengiuosi laikytis pozicijos, kad jei neturi ką pasiūlyti – nepulk kritikuoti. Peikti visada lengviau, bet nė vienas iš mano oponentų negalėjo pasakyti – o ką tada vaikai turėtų skaityti? Ar tikrai mes turime lengva ranka sudeginti ant laužo visą mūsų literatūrinį paveldą, nors jis gal iš tiesų vietomis praradęs aktualumą ir dabar skaityti vaikams tik užsienines knygas, nes jos geresnės?

Skaitydama naują Justino Žilinsko ir Ūlos Šveikauskaitės iliustruotą romaną „Bėgliai (leidykla „Aukso žuvys“) visą laiką sukosi galvoje mintis, kad čia yra atsakymas. Ši knyga yra tai, ką privalo perskaityti mūsų vaikai. Ne, nesiūlau išmesti žemaičių ir kitų lietuvių autorių, vis dar laikausi nuomonės, kad privalome smulkiau žinoti savo šalies literatūrą, nei kitų, bet tuo pačiu turime ir nesustoti tik ties tais dešimčia autorių, kurie visad buvo sąraše ir bus.

Tai tokia įžanga, o dabar apie pačią knygą. „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką” –  toks pilnas jos pavadinimas ir jau minėjau, kad tai yra iliustruotas romanas. Kodėl iliustruotas? Nes dalis teksto yra pateikiami komiksų pavidalu. Tai labai praturtina knygą, pagilina jos vizualiką ir nekalbant apie jauno žmogaus didesnį įsitraukimą. Ūlos Šveikauskaitės tiek komiksai, tiek ir pačios iliustracijos yra kažkas neįtikėtinai skoningo – dominuoja vos kelios spalvos, piešiniai neperkrauti, bet tuo pačiu labai emociškai išraiškingi, kai net neskaitant gali tiek daug suprasti, pajusti tą atsisveikinimo skausmą ar neteisybės jausmą.

Dėl knygos žanro, manau, kad jį galima apibūdinti itin plačiai. Ši knyga yra istorinė, nes remdamasis istoriniais šaltiniais Justinas Žilinskas pasakoja apie 20 amžiaus pradžios (dar prieš I pasaulinį karą) vykusias pirmąsias lietuvių emigracijas  į JAV. Pasirodo, knygos idėja gimė Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Daumantui Kiulkiui: „Rengdamas videoparodą apie okeaninius lainerius, kuriais lietuviai emigravo į JAV, supratau, kad lietuvių kalba nėra knygos, detaliai pasakojančios apie tą kelią, kurį tekdavo patirti kiekvienam lietuvių emigrantui.“ Kadangi tokiomis sąlygomis į JAV išvyko šimtai tūkstančių lietuvių, muziejus inicijavo knygos leidybą, pasiūlė daug dokumentinės medžiagos ir konsultavo viso darbo metu.

Tuo pačiu ši knyga yra ir meilės romanas – įsimylėjęs gimnazistas dėl lietuviškos veiklos bėgantis nuo policijos Jokūbas ir kilminga, bet jau nuskurusios šeimos numylėtinė Veronika nusprendžia išbandyti laimę kažkur ten, toli, amėrikėj. Ir nors pirmuosiuose knygos skyriuose aistra tiesiog kibirkščiuoja, bet meilė, kaip tas banduojantis Atlanto vandenynas, būna visokia, ne visad saldi, bet reikalaujanti ir pasiaukojimo. Man patiko, kad tai ne saldus romanas meilė-seilė-ilgai-laimingai, bet labai realistiškai perteikti dviejų žmonių santykiai.

Gražiausia iliustracija.

Taip pat šioje knygoje yra ir detektyvinių elementų (kurie, tiesa, labiausiai ir patiko mano dukrai) – pora įsivelia į rimtus nuotykius, kuriems išnarplioti reikės daugybės pastangų, nes kaip tikrame Nojaus laive, taip ir šiame garlaivyje yra visokio plauko keliautojų.

Žodžiu, visi 375 (!!!!) puslapiai neprailgsta. Labai labai tingintys skaityti knygą, ją jau gali išgirsti ir garsiniu pavidalu audioteka.lt, tik pridursiu, kad tikrai jūsų akys neteks didelio malonumo išvysti Ūlos darbų talentingai dizainerių komandos sudėliotų į knygą.

Iš tiesų, tai viena iš tų nedaugelio lietuviškų knygų, kuri turi šansą sudominti net ir skaitymo nelabai mėgstantį paauglį. Ji įdomi, nemonotoniška, įvairiapusiška ir praturtinanti tiek žinias, tiek vaizduotę. Taip pat garantuoju, kad su nors ji

Knygą rasite knygynuose arba https://www.auksozuvys.lt/products/begliai

 

Knygos

6 priežastys, kodėl vaikams verta skaityti grožinę literatūrą

2022-07-21 — by Goda Leo0

grožinė-literatūra-vaikam-960x576.png

Daugelis iš mūsų neabejojame, kad grožinės literatūros skaitymas yra labai naudingas vaikams. Kaip rodo vienas po kito atliekami tyrimai, tokių knygų skaitymas mažiesiems ne tik padeda nurimti ir susimąstyti, bet ir teikia daug kitų naudų. Kai vaikai atsipalaiduoja skaitydami gerą istoriją, jie pasineria į kitą pasaulį ir lavina vaizduotę bei kitus įgūdžius. Čia apžvelgsime 6 svarbiausius grožinės literatūros teikiamus privalumus. 

Emocinis intelektas, atvirumas ir altruizmas

Ar tikrai literatūros skaitymas gali skatinti empatiją ir atvirą protą? Taip, kaip rodo daugybė pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimų. Aukštas EQ, arba emocinis intelektas, yra esminis bendrojo intelekto elementas ir pagrindinis veiksnys, lemiantis klestėjimą gyvenime. Jis toks pat svarbus kaip IQ, jei ne svarbesnis. O vienas iš grožinės literatūros skaitymo privalumų būtent ir yra teigiamas poveikis asmeniniam augimui bei EQ. Tyrimai parodė, kad tokios knygos skatina:

  • Proto teoriją – gebėjimą mąstyti apie kitų žmonių ir savo pačių psichikos būsenas;
  • empatiją – gebėjimą suprasti kito žmogaus jausmus ir jais dalytis;
  • altruizmą – ištirta, jog grožinės literatūros skaitytojai beveik 3 kartus dažniau savanoriauja nei neskaitantys, nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio, amžiaus, lyties ar etninės priklausomybės;
  • socialinį pažinimą – gebėjimą interpretuoti socialinę informaciją ir naudoti ją kaip elgesio orientyrą;
  • atvirumą – požiūrį, kuris būtinas ir mąstymui, ir kūrybiškumui. Be to, tai yra aukštam EQ būdingas bruožas.

Nusiraminimas ir mažiau streso

Jei matote, jog vaikas yra įsitempęs, gera knyga gali būti išeitis. Įrodyta, kad vos 30 minučių per dieną trunkantis skaitymas sumažina bendrą kortizolio, vadinamojo streso hormono, kiekį smegenyse. Tiesą sakant, įrodyta, kad skaitymas net veiksmingiau mažina stresą nei muzikos klausymasis ar karštos arbatos gėrimas!

Žodyno praturtinimas

Nesvarbu, ar mažasis yra įnikęs į knygą apie ateivius, jūros gyvūnus ar tyrinėtojų nuotykius, kiekvienas kūrinys turi savitą žodyną. Skaitydamas jūsų vaikas susipažins su begale žanrų ir spalvingos kalbos. Ypač išraiškingais aprašymais pasižymi ši serija. 

Vaikų, kuriems skaitoma arba kurie patys tuo užsiima, žodynas yra gerokai platesnis ir labiau išvystytas nei kitų vaikų. Tai suteikia jiems didelį intelektualinį pranašumą ir padeda geriau mokytis mokykloje. Šie vaikai ne tik išvysto platesnį žodyną, bet ir susipažįsta su daugybe neįprastų žodžių, kurie kasdienėje kalboje nėra dažni.

Ar jūsų vaikas domisi konkrečia tema, pavyzdžiui, kosmoso tyrinėjimu? Supažindindami jį su šios temos knygomis, paskatinsite atžalą susikurti specializuotą žargoną. Skatinkite vaikus susidurti su įvairiomis temomis, tačiau nepamirškite puoselėti jų aistrų. Tarkim, mažuosius nuotykių ieškotojus tikrai sudomins „Narnijos kronikos“ – šias knygas rasite paspaudę čia.

Geresni bendravimo įgūdžiai

Skaitydami turime apie ką mąstyti, todėl mintys nuolat klaidžioja ir tyrinėja įvairias problemas bei istorijas. Turėdami lakią vaizduotę ir platų žodyną vaikai gauna pranašumą konstruodami paprastus ar sudėtingus sakinius. Daugumai skaitančiųjų yra kur kas lengviau save išreikšti, todėl kalbėti apie savo emocijas ir jausmus ar vesti paprastus pokalbius jiems nesunku.

Atminties gerinimas

Smegenys veikia kaip ir bet kuris kitas raumuo. Kad jos būtų sveikos, būtina reguliariai mankštintis. Fantastinių ir kitų knygų skaitymas gali pagerinti atmintį – juk skaitydami turime prisiminti siužetą ir veikėjus. Tai stimuliuoja įvairias smegenų dalis, todėl jos gali užmegzti naujas jungtis ir pagerinti gebėjimą prisiminti. Ypač mažųjų atmintį stimuliuoti gali informacijos vizualizavimas.

Ryšio kūrimas

Vaikams augant jie vis mažiau laiko nori praleisti su tėvais. Be to, kai jie pradeda lankyti mokyklą ir užsiimti kita veikla, su jais praleidžiate nebe tiek daug laiko, kiek anksčiau, kai jie buvo mažyliai. Todėl grožinės literatūros skaitymas vaikams, ypač prieš miegą, yra puikus būdas jums ir jūsų vaikui atkurti artimą ryšį. Galbūt pusvalandis skaitymo kartu vakarais gali tapti tradicija?

Ar grožinė literatūra yra geresnė už negrožinę?

Neabejotina, kad vaikams naudingas įvairus skaitymo racionas, o negrožinės literatūros knygos tikrai turi vietą bet kurioje namų ar mokyklos bibliotekoje. Tačiau grožinės literatūros skaitymo nauda yra unikali – išgalvotos istorijos padeda vaikams lengviau suprasti juos supantį pasaulį ir užjausti sutiktus žmones. Grožinės istorijos leidžia atsiriboti nuo temų ir problemų, kurios jiems gali pasirodyti sudėtingos ar keliančios nerimą. Jos suteikia vaikams galimybę tyrinėti, mokytis ir suprasti šiuos iššūkius bei tai, ką jie dėl jų jaučia. 

Padeda ir kalbėjimas apie knygas – dalydamiesi perskaitytomis knygomis ir kalbėdami apie jas, galime geriau ištirti, ką jos mums reiškia ir kaip jos susijusios su mūsų pačių gyvenimu. Skaitydami kartu ir kalbėdami apie perskaitytus tekstus, tėvai ir vaikai turi puikią progą saugioje aplinkoje aptarti sudėtingus klausimus. Be to, kai kurios knygos gali būti įdomios tiek tėveliams, tiek jų atžaloms – tokį kūrinių pasirinkimą galite rasti e. parduotuvėje.

KnygosTitulinis 

„Kaip karas pakeitė Rondą” – knyga, padėsianti paaiškinti karą ir mažiausiems

2022-06-22 — by Goda Leo0

IMG_3433-960x1237.jpg

Jei atvirai, net šiurpuliukai perbėgo laikant šią knygą savo rankose. Atrodo, kad ukrainiečiai rašytojai, sutuoktinių pora Romana Romanyšyn ir Andrij Lesiv turėjo krištolinį rutulį, nes jų knyga “Kaip karas pakeitė Rondą” (leidykla „Baltos lankos“), išleista 2015-tais, yra šių dienų realijų atspindys.

Pirma, tai neapsakomai graži knyga su ypatingai skoningomis iliustracijomis. Ir nors knyga kalba tokia baisia tema – ji kupina šviesos, vilties ir optimizmo. Knyga įvertinta įvairiuose pasauliniuose apdovanimuose – „Kirkus“, USBBNY, net Bolonijos vaikų knygų mugėje. Joje teksto nedaug, tad puikiai tiks ritualui prieš miegą arba pradinukui perskaityti pačiam.

„Kaip karas pakeitė Rondą“ pasakojama apie fantastinį miestą Rondą, kuriame žydi ypatingos gėlės, galinčios dainuoti, miesto gyventojai gyvena įprastą malonų, kupiną kasdieninių smulkmenų gyvenimą. Kol vieną dieną… atėjo karas. Juodi, persmelkti skausmo puslapiai puikiai perteikia tamsą, kuri dabar užvaldžiusi Ukrainą. Pagrindiniai knygos herojai – trys draugai Danta, Fabianas ir Zirka supranta, kad reikia kažko imtis, bet ko? Ar vienas lauke yra karys? Kaip suvienyti visus Rondos gyventojus? Ir kas tas vilties spindulys, galintis išvyti karą?

Perskaitę šią knygą vaikai supras, kad karas smogia tada, kai tu nesitiki ir ten, kur tu nė nepagalvotum. Kare vienam kariauti nepavyks ir be vilties laimėti neįmanoma. Knygoje daug simbolių, kuriuos galėsite aptarti su mažaisiais skaitytojais. Net knygos viršelį puošiančios skaisčiai raudonos aguonos, kurios po karo pražysta ir Rondos mieste, neša svarbią žinutę.

Psichologai teigia, kad šalia vykstantis karas tiesiogiai veikia ir mūsų vaikus, o vienintelis šiuo metu padėti galintis būdas – tai kalbėtis kalbėtis kalbėtis su jais. Ši knyga padės užmegzti su vaikais pokalbį apie tai, kas mums gresia, ko labiausiai bijome, ką galime padaryti, kad sumažintume jaudulį.

Knygą „Kaip karas pakeitė Rondą“ rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/kaip-karas-pakeite-ronda

KnygosTitulinis 

Nauja S. Paltanavičiaus knyga gamtos mylėtojui padės labiau pažinti Lietuvos lobius

2022-05-29 — by Goda Leo0

IMG_2265-960x1280.jpg

Knyga mažam ir dideliam gamtos mylėtojui – taip trumpai apibūdinčiau naują Selemono Paltanavičiaus knygą „Atradimai gamtoje. Keliauk ir pažink“ (leidykla „Terra Publica“. Tai nėra turistinis vadovas (bet šiek tiek ir yra), tai nėra žinynas (bet tuo pačiu ir yra) ir tai nėra Lietuvos gamtos fotoalbumas  (bet irgi yra!). Žodžiu, tai knyga iškrentanti iš visų knygos žanrų ir tuo pačiu savyje talpinanti juos visus. Suprantu, supainiojau jus, tad apie viską nuo pradžių.

Gamtos pažinimo vadovas – taip knygą apibūdina pats autorius. Ar nepagalvojate, kad mes dažnai gamtoje būname akli? Prabėgame tais išreklamuotais pažintiniais takais, užlipame į apžvalginius bokštus, atsidūstame pamatę tolius, bet iš tiesų taip nieko ir nesužinome. Kas slepiasi pas samanomis, kodėl būtent šioje vietoje auga tiek berželių ir kokie garsai iš jų sklinda? Knyga „Atradimai gamtoje. Keliauk ir pažink“ yra skirta stabtelėti ir keliaujant susipažinti su gamta iš arčiau, atidžiau ir su didžiule meile. Rašytojas ir gamtininkas kviečia įdėmiau pažvelgti į mus supančią gamtą ir knygoje narsto tokias, rodos, savaime suprantamas temas taip įdomiai, kad nejučia norisi bėgti į mišką, pievas ar pelkes, kad galėtum pats įsitikinti autoriaus žodžiais.

Man, kaip skaitytojai, asmeniškai labiausiai imponavo tai, jog knygos turinys yra 100 proc. lietuviškas. Taip dažnai skaitome apie atogrąžų miškus, bet nieko nežinome kuo skiriasi aukštapelkė nuo žemapelkės. O dar visos tos nuotraukos mūsuose augančių augalų ir gyvūnų! Gali net neskaitydamas jomis grožėtis.

Knygos turinys suskirstytas į negyvąją (pelkės, uolos, ežerai, atodangos ir t.t.) ir gyvąją (vabzdžiai, gyvūnija ir augalija) gamtą. Knygos nereikia skaityti nuo pradžių iki galo (nors galima!), bet galima atsiversti ir kelių puslapių skyrelyje „apsišviesti“ norima tema. Kokie augalai auga ežeruose? Kokios yra žvėrių ir paukščių maitnimosi žymės? Kokie Lietuvoje gyvena varliagyviai ir kodėl neverta bijoti angies? Temos netradicinės ir į gamtą kviečiama pažvelgti kitu kampu.

Prie kiekvienos temos skaitytojas ras skyrelį „Tai įdomu“ su išskirtinais faktais apie gyvūnus, augalus ar negyvąją gamtą. O labiausiai verta pasidomėti patarimais „Gamtos tyrinėtojui“ skirtame skyrelyje, kuris irgi yra kiekviename skyriuje.

Ši knyga taip pat tinkama ieškant naujų idėjų, ką aplankyti Lietuvoje – šalia išskiriamų gamtos rūšių, gyvūnų ar augalų grupių nurodomos ir jų radybos vietos Lietuvoje, tad paskaitę apie ozus, cirkus ir rėvas sužinosite ir kur juos galite aplankyti. Knyga ir patogaus formato – mažesnė nei įprastai ir minkštais viršeliais ji primena tradicinį kelionių vadovą, kuris telpa į kišenę.

Tad, kaip ir minėjau – knygoje daugybė skerspjūvių atskleidžia mums tikrąjį lietuviškos gamtos grožį, informacija pateikiama paprastai ir lengvai suprantamai tiek vaikui, tiek suaugusiam. O aš, kaip „Šeimos gido“ autorė, tikiuosi, kad į gamtos tyrinėjimus šeimos leisis kartu, nes tai dvigubai smagiau.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/pazintines-knygos/kelioniu-vadovai/atradimai-gamtoje-keliauk-ir-pazink/

KnygosTitulinis 

Pasaulio paauglius užkariavęs bestseleris – jau ir lietuviškai: įspūdžiai perskaičius „Skandaras ir vienaragių vagis”

2022-05-17 — by Goda Leo1

IMG_1749-960x1280.jpg

Knyga apie vienaragius? Oi, sakau, maniškėms labai patiks – septynmetė juos labai myli. Ne, sako, leidyklos „Naminukas“ atstovė – čia vienaragiai yra kitokie, tad į namus atkeliavus ką tik išleistos knygos „Skandaras ir vienaragių vagis“ tomui ją griebė mūsų labiausiai skaitanti dešimtmetė. Ir dvi dienas vaiko nebuvo 🙂

Annabelė Steadman tituluojama, kaip didžiausią honorarą už debiutinę knygą vaikams gavusi rašytoja. Nuo darbo perdegusi teisininkė iš Didžiosios Britanijos parašė romaną, kuriam dar nepasirodžius knygynuose buvo nupirktos ir filmo teisės. Ši knyga yra pirmoji iš būsimų penkių knygų serijos.

Koks knygos žanras? Fantastinis nuotykių romanas. Pirmoje dalyje susipažinsite su Skandaru – paaugliu našlaičiu, kurio pasaulyje netrūksta stebuklų ir magijos. Pavyzdžiui, ypatingų vienaragių, kuriuos valdyti nuo kraujo troškimo gali tik saujelė išrinktųjų, kurie tampa vienaragių raiteliais. Žinoma, juo tapti nėra paprasta, o Skandarui sukuriamos dar ir papildomos kliūtys. O dėl ko viskas taip vyksta? Gal su tuo yra susijusi jo mamos mirtis? Autorė teigia, kad istorija dar gilesnė: „Skandaras ir vienaragių vagis“ kalba apie santykius su šeima, emocinę sveikatą, draugų palaikymą, vietos po saule paieškas ir absoliutų savęs priėmimą net tuomet, kai pasaulis atrodo nuožmesnis nei kraugeriški vienaragiai.

Dešimties Eleonora teigia, kad ši knyga įkvėps kiekvieną siekti svajonės ir nekreipti dėmesio į jokias kliūtis. Sunku perpasakoti, kaip jai ta knyga patiko – vaikas iš tiesų buvo nuo jos neatplėšiamas, tad garantuoju, kad nuo jos neatsitrauks ir sunkiai mėgstamą knygą randantys ar visai nemėgstantys skaityti.

Aptarusios siužetą su dukra radome net šiek tiek panašumų su jos mėgstamu Hariu Poteriu. Veikėjas – taip pat berniukas. Na, šįkart pusiau našlaitis. Veiksmas vyksta magiškoje aplinkoje, kur netrūksta stebuklų. Knygos autorė – taip pat iš Didžiosios Britanijos. Svarbiausias tikslas – pasitikėti savo jėgomis, turėti draugų, nebijoti rizikuoti ir tikėti gėriu.

Anonsuodama savo knygą „Twitter“ A.Steadman rašo, kad skaitytojų čia laukia: kraujo ištroškę vienaragiai, stichijų magija, dangaus mūšiai, nuožmi draugystė, namai medyje, mirtini priešai, netikėti herojai ir epinis nuotykis. Ir visa tai tikra tiesa!

Dabar vienintelis iššūkis namuose, kaip paaiškinti dviems vienu kambariu besidalijančioms merginoms, kokie iš tiesų yra vienaragiai – vaivorykštėmis tviskantys mieli sutvėrimai ar aršūs žudikai neatsispiriantys kraujo kvapui?

Prisipažinsiu, kad neatsispyriau ir knygą po dukros pradėjau skaityti aš pati. Ir lygiai taip pat įtraukia ir mane! Todėl noriu pasveikinti „Naminuko leidyklą“ su puikiu autorių teisių pirkiniu – paaugliai (ir jų tėvai) jus tikrai nuo šiol labai labai mylės! Na, ir nekantriai laukiame tęsinio 🙂

Knygą rasite knygynuose arba internete https://vaga.lt/skandaras-ir-vienaragiu-vagis?search=skandaras

 

KnygosTitulinis 

Knygą drakoniukų mamoms! Pasirodo, jie irgi gali būti mieli

2022-04-20 — by Goda Leo0

IMG_1416-960x993.jpg

Namuose skraido daiktai? Kiekvienas vakaras palydimas pasipiktinimo šūksniais, nes reikia valytis dantis ir eiti miegoti? O kur dar amžinas nepasidalijimas žaislais? jei situacija pažįstama, verta su mažyliais atsiversti Caryl Gart ir Rosalind Beardshat knygą „Kai drakoniukai ateina į svečius“ (ledykla „Baltos lankos“).

Tai visai ne patarimai, kaip elgtis svečiuose drakonams, bet taikli užuomina, ką daryti, jei mūsų tie nuostabūs angeliai tampa dar nuostabesniais drakonėliais, kuriems viskas netinka, jie siautėja ir naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Tą patvirtina ir knygos viršelyje esanti rekomendacija „Gero elgesio vadovas mažiesiems drakonams“.

Spalvingomis iliustracijomis ir eiliuotu tekstu pasakojama apie drakoną, kuris atėjo į svečius pas du vaikus – berniuką ir mergaitę. Pirmiausia, nuskamba nuotaikinga prielaida:

Kai drakoniukai ateina į svečius,  ar riaumoja jie labai? Ar puola stumdyti kitus?

Mažųjų skaitytojų galvos linksi nuo pritarimo – žinoma, ko reikėtų tikėtis iš drakono? O tuomet laukia staigmena – „Ne! Taip nesielgia tikraiĄ Drakonai moka žaisti ir dalintis, eilės palaukti ir kartu mokintis.”

Dažnai psichologai kartoja tėvams, kad draudimai ir barimai nėra veiksmingi – mes turime keisti vaikų elgesį tinkama linkme, o ne baksnoti ką jie daro blogai. Turime paskatinti juos, kaip elgtis gražiai, o ne barti, kad viską daro blogai. Tad socialinių įgūdžių reikia mokytis ne baksnojant „nu nu nu“, bet pasikalbant, kaip jiems patinka, kai draugai elgiasi? Ar smagu būtų, jei tėtis verktų besivalydamas dantis? O jei mama nežinotų kur yra šakutės ir puodeliai, nes visur būtų netvarka? Kodėl verta dalintis žaislais ir valgyti gražiai?

O paskutinis patarimas – tėvams. Visi drakoniukai pavargsta ir kartais pravirksta, o tuomet reikia ne barti, o tik tvirtai apkabinti… Jetau, tiek kartų skaičiau šitą knygą, jog, rodos, pradėjau kalbėti eilėmis 😀

Knyga „Kai drakoniukai ateina į svečius“  patogaus didelio formato, kietu viršeliu ir mielais paveikslėliais (dukra net pastebėjo, kad drakoniuko dantų šepetėlis – atšipęs!) puikiai tiks nuo trejų metų iki… Nežinau, nors ji tikrai vaikiška, bet septynmetė (ir apsimetusi, kad neklauso, net dešimtmetė) mielai suklausė.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/kai-drakoniukai-ateina-i-svecius