main

KnygosTitulinis 

Pikta taip, kad norisi trypti kojomis? Susipažinkite su PIKTULIu!

2021-10-19 — by Goda Leo — 0

IMG_7402-960x1280.jpg

Skaičiau naują knygą mažyliams “Piktulis” ir tyliai širdyje juokiausi – tai ne tik apie vaikus, daugelis suaugusiųjų joje lengvai atpažins save 🙂 O ar jums nebūna pikta? Nesinori spirt į sieną ar trenkt lėkšte į grindis? Taip pikta, kad, rodos, gali sėdėdamas miegot ir atsibust dar piktesniu? Man būna. Ir tikrai reikia viso savo suaugėliško proto susiimti ir suprasti, kad aplinkiniai – niekuo dėti!

Būtent apie šias emocijas ir kalba vokiečiai “aprilkind”, kurie sukūrė Piktulį (vokiškai “grolltroll” – niurzgą trolį). Pagarba vertėjai Indrei Daliai Klimkaitei už tokį smagų ir lietuvišką šio niurzgo trolio vardą. 

Piktulis – tai lyg mūsų (mažųjų) sielos veidrodis, kurio emocijos tiek liejasi per kraštus, kad trukdo ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Iš pykčio sprogstantis Piktulis savo skundais įgrįsta draugams ir šie nusprendžia žaisti be jo, bet… Vienam juk liūdna, ar ne? Tad kartais verta pagalvoti, kaip tavo jausmai, emocijos ir elgesys paveiks ir kitus. 

Perskaitę knygą, paklauskite vaikų, ar jiems smagu žaisti su tokiu draugu, kuris viską daužo, pyksta ir niurga? Ne? O kaip tada jaučiasi kiti, kai tu taip elgiesi? 

Piktulis Vokietijoje taip išpopuliarėjo, kad tapo lyg Kakė Makė, nes turi visą seriją piktuliškų daiktų ir net patį pliušinį Piktulį, kuris moka keisti emocijas! 

Kietais viršeliais “Debesų ganyklos” išleista knyga parašyta labai lengvai, suprantamai vaikams, trumpais sakinukais ir viskas iliustruota smagiais (ir suprantamais) piešinukais. Knygos apimtis, kaip tik pasakai prieš miegą su vėliau daug daug temų pokalbiams užgesinus šviesą. 

Pirmokė Olivija knygą nusinešė ir į mokyklą (buvo akcija atrakcija tokia “atsinešk savo mėgstamiausią knygą”) – tai perdavė linkėjimų nuo mokytojos, kuriai ši knyga labai patiko!

Na, o šeimos mažiausiai skaitytojai labiausiai patiko Piktulio frazė uolai – “Riedėk gi šalin, kukuli tu” 🙂

Knygą galite įsigyti  https://debesuganyklos.lt/knygynelis/piktulis/ ir kitose knygų prekybos vietose.

KnygosTitulinis 

Detektyvų serija mergaitėms: skaitant taip niežės nosis, kad sunku bus atsitraukti nuo knygos

2021-08-24 — by Goda Leo — 0

IMG_6248-960x676.jpg

Pavadinimas klaidinantis: knyga puikiai tinka ir berniukams 😀 Žinau žinau, sulauksiu iškart tokių komentarų ir jie visiškai teisingi – serija „Kvapų vaistinė“ tikrai tinkama visų lyčių ir net labai skirtingo amžiaus vaikams. Leidykla „Debesų ganyklos“ ką tik išleido antrąją šios knygos dalį, o būsima septintokė dabar mušasi į krūtinę, kad rasčiau jai trečiąją – skaitysianti angliškai. Deja, autorė Anna Ruhe yra vokietė ir, kaip bebūtų keista, net šešių knygų serija nėra išversta į anglų kalbą.

Ne kartą esu minėjusi, kad vyresnėlė nėra labai didelė knygų mėgėja, todėl tikrai labai džiaugiuosi, kai pavyksta atrasti tai, kas jai patinka. Pirmąją šios knygos dalį atnešė močiutiškas Kalėdų senelis, o antrąją – gavome iš leidyklos ir tik tada dukra susidomėjo. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad aš pati puoliau skaityti ir su ja aptarinėti herojus, siužeto vingius ir spėlioti, kas laukia (idėja tiems, kurių vaikai neskaito!).

“Kvapų vaistinė” – knygos apie mergaitę, kuri persikrausto su tėvais ir mažesniu broliu į kitą miestą (eh, kaip pažįstama!) į labai keistą namą, su daugybe slaptų praėjimų ir dar daugiau stebuklingų kvapų. Taip, pagrindinė siužeto linija vystosi būtent apie „Kvapų vaistinę“ – magišką kvepalų kūrimo vietą, kurioje sukurti kvapai tiesiog… išsipildo. Aš dar nebaigiau pirmos dalies, bet Smiltė, net ir perskaičiusi abi, tikina, kad knygoje apie meilę nėra (nors priešais heroję gyvena simpatiškas berniukas) ir tai grynių gryniausias detektyvas. Gerai, nors aš manau, čia daug ir apie šeimos santykius, socialinį gyvenimą ir pasitikėjimo savimi ugdymą.

Pirma knyga „Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore“ labiau įžanginė, pristato herojus, situaciją ir intriguoja – kas čia per stebuklinga vieta, kas čia gali įvykti? Žinoma, knygoje yra ir blogiukas, nuo kurio reikia gelbėti malonią ponią!

Antroje knygos dalyje „Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė“ skaitytojus jau iškart kviečia nerti į nuotykius – vaistinė išgelbėta iš priešo rankų, bet… priešas sprukdamas pasigrobė svarbiausią ingredientą. Kas toliau?

Knygos puslapiai nėra skirtingų spalvų, tiesiog paslapties skraistei sukurti straipsnio autorė užsižaidė su telefono filtrais 😀

Abi knygas iliustravo Claudia Carls ir tai labai pagyvina knygos puslapius – besivijančios kvapų gijos rodos, tuoj padvelks iš pačių puslapių. Tiesa, nepaminėjau, kad tai, jog šios knygos vertos dėmesio įrodo ne tik mano asmeninė nuomonė, bet ir garbūs apdovanojimai – pirmoji knygos dalis pateko į „Der Spiegel“ – vieno didžiausių Europos žurnalų – bestselerių dešimtuką, pelnė kelis vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimus („Leipziger Lesekompass“, „Ulmer Unke“).

Ši serija puikiai tiktų ir noriai skaitančiam pradinukui, ir sunkiau į jas žiūrinčiam vidurinių klasių moksleivių. Ai, neslėpkime, net ir man ją buvo smagu skaityti.

Na, o dabar tik laikau „špygas“ – kada kada KADA pasirodys trečioji dalis.

Knygas rasite knygynuose arba tiesiai iš leidėjų:

I dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-magija-tvyro-ore/

II dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-juodosios-geles-misle/

KnygosTitulinis 

Vadovas tėvams, ką veikti su vaikais ir kaip neužgniaužti jų kūrybingumo

2021-05-18 — by Goda Leo — 0

IMG_3524-960x1280.jpg

Nebūsiu originali pasikartodama, kad vaikai iš savęs yra kūrybiški ir tik augdami, pakliūdami į devynis standartinio ugdymo pragaro ratus, tą kūrybiškumą išbarsto. Dabar kūrybiškumas švietimo specialistų įvardijamas kaip ateities gebėjimas, kuris padės pasiekti norimas profesines ir asmenines aukštumas. Todėl mūsų, tėvų, pareiga, duoti kuo įmanoma labiau tvirtesnius pagrindus šioje srityje, o jei nežinome, kaip – verta sekti profesionalų patarimais.

Labai smagu, kad kūrybiškumo tema Lietuvoje kalbama garsiau ir labiau. Pamenu, kai tik pradėjau domėtis būtent vaikų kūrybiškumu, be Julia Cameron „Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą“, daugiau literatūros lietuviškai nebuvo. Todėl itin vertinu leidyklos „Debesų ganyklos“ sprendimą išleisti dviejų edukologių, „Family Lab Academy“ įkūrėjų Indrės Neimantės ir Jovitos Starkutės bendrą kūrinį „Kaip auginti savarankiškus kūrybingus vaikus. Vaikų ugdymas nuo gimimo iki 5 metų“.

Pirmiausia, apie patį knygos formatą. Tai šiek tiek didesnio nei standartinio knygos formato leidinys kietais viršeliais – beveik du šimtai spalvotų puslapių su daugybę iliustracijų, išnašų, praktinių idėjų, kaip gi tuos vaikus auginti. Knyga tvirta, o žinant kad jos prireiks penkerius metus – tai tikrai svarbu!

Autorės teigia, kad pirmieji penkeri metai yra vieni svarbiausių vaiko ankstyvajame ugdyme. Pirmoji ir plačiausia knygos dalis skirta apžvelgti vaikų raidą nuo gimimo iki penkerių metų. Skyriai yra suskirstyti pagal amžių – nuo gimimo iki vienerių metų, nuo vienerių iki trejų ir nuo trejų iki penkerių. Raidos apžvalga perteikiama per keturias skirtingas sritis: socialinę ir emocinę raidą, fizinę raidą, pažinimo raidą ir kalbos raidą. Taip ir keliaujame per knyga – pasirenkame savo vaiko amžių ir sritis, kurias norime tobulinti. Kiekvienas atskiras skyrius pristato temą, tada apžvelgiama, kaip raida vystosi, kokie iššūkiai laukia ir kas svarbiausia, o vėliau duodami praktiniai patarimai, užduotys, ką mes, tėvai galime padaryti vaiko labui.

Dar vienas skyrius, kuris vertingas tėvams, tai vaiko erdvės, kuri skatintų jo kūrybiškumą ir savarankiškumą kūrimas. Indrė ir Jovita dalijasi patarimais, ne tik kas svarbu kambaryje, kaip jį įrengti, kur laikyti žaislus, bet ir kaip vaikus ugdyti tą erdvę tvarkytis.

Antroji knygos dalis, kaip ją įvardinčiau, yra tiesiog aukso lobynas tėvams – tai žaidimų ir veiklų namuose idėjos. Autorės, rodos, apsuko pirmąją knygos dalį atvirkščiai ir pažvelgė priešingu kampu – jei pirmoje buvo einama per raidos sritis ir duodami patarimai, ką veikti, tai šioje pateikiamos žaidimų idėjos ir jau jose siūloma, kaip lavinti tam tikrus įgūdžius. Pavyzdžiui, dalijamasi idėja, kaip sukurti „Dinozaurų salą“, kurioje būtų lavinama motorika ir kalba. Arba temoje „Prie jūros“ susitelkiama į pojūčių lavinimą.

Ši knyga nėra ta, kurią perskaitėte, padėjote į lentyną ir pamiršote. Taip pat tai nėra darbelių knyga, kur atsiverti ir seki instrukcijas, kaip kažką padaryti. Tai praktinis vadovas kasdienai – ją atsiversite kiekvieną kartą, svarstydami ką įdomaus bei, svarbiausia, NAUDINGO, nuveikti su vaikais, paskaitysite apie vaiko raidą gerdami kavą, kol mažyliai miega pietų miego. Tokią knygą siūlau dovanoti užsukant į naujagimio palankynas, nes tai ne žaisliukas, kurį mažylis pamirš po pirmų savaičių, bet neišsenkantis šaltinis idėjų mamai ir tėčiui, kurie vadovaudamiesi šia knyga galės su vaiku leisti kokybišką ir smagų laiką kartu. O juk tai, pati geriausia dovana visiems, ar ne?

Knygą rasite knygynuose arba čia https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kaip-auginti-savarankiskus-kurybingus-vaikus/

KnygosTitulinis 

Turite problemų dėl tvarkos vaikų kambaryje? Kvieskite monstrus!

2021-05-06 — by Goda Leo — 0

IMG_2934-960x1280.jpg

Nuotrauka viršuje nėra koliažas – taip dažnai atrodo trijų dukrų kambarys. Vietos nėra, amžius skirtingas, įpročiai ne vienodi, o rezultatas toks. Žinoma, vienomis dienomis laikausi dzen principo – pačios tame kambaryje ir gyvena, kitomis pajuokauju, kad įsiveis gyvačių (tąnakt mažiausioji atlėkė išsigandusi gyvačių miegot pas mus), o dažniausiai – grasinimais ir riksmais priverčiu tvarkytis.

Problemų, aišku, daugiausiai su šešiamete, kuri negaliu sakyti, kad nesitvarko, tiesiog turi labai keistus tvarkymosi įpročius ir kaupimo pomėgį (paveldėjo iš šeimos vyro). Daikteliautoja, vis kraunanti savo gėrybių krūvas.

Todėl labai laiku į namus atkeliavo nauja “Debesų ganyklų” knyga “Net monstrai tvarkosi”. Pamenate, prieš keletą metų buvo išpopuliarėjusi “Net monstrai valosi dantis” (ją aprašiau čia: Kai namuose dantų šepetėliai pamiršti, kviečiame į pagalbą knygą „Net monstrai valosi dantis“), tad čia – knygos tęsinys.

Pagrindinis veikėjas – tas pats juokingas mažylis monstriukas “Fulberas” ir šįkart jis narplioja tvarkos detektyvą. Man labai patinka monstriuko aliuzija į mažą vaiką – juk nei vienas, nei kitas nežino namuose esančių taisyklių ar net tvarkos naudos (krūvoje žaislų visad sunkiau rasti mėgstamą). Todėl tiek monstriuką, tiek ir mažiuką reikia supažindinti su tvarkos taisyklėmis.

Įdomi smulkmena – garantuoju Jessica Martinello (knygos autorė) neskaitė Kakės Makės knygų, bet abejose jų atsiranda personažas, “pasirūpinantis” vaikų žaislais. Jei daugelis mažylių žino Netvarkos nykštuką, tai šiose knygose atsiranda žaisliukus ėdantis monstras – nesitvarkai žaislų, neturi žaislų. Tik nereikėtų tėvams tapti tais nykštukais ar monstrais – pirmiau vaikus verta mokyti tvarkos, tartis, suprasti, argumentuoti, padėti ir ypatingais atvejais įspėti, kad jei negali susitvarkyti tokios gausybės, žaislų reikės sumažinti.

O kad apie tvarką diskutuoti būti smagiau – vartykite, skaitykite spalvingą knygą “Net monstrai tvarkosi!”, kurią rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/net-monstrai-tvarkosi/

KnygosTitulinis 

Mokotės naudotis puoduku? Vaikams paskaitykite šią knygelę

2021-04-02 — by Goda Leo — 0

IMG_2117-960x1280.jpg

“Mažas skubus reikaliukas” – intriguojančiai vadinasi nauja “Debesų ganyklos” knyga ir pamačius viršelį su katyte suspaudusia letenėles tarp kojų prie durų su širdele iškart pasidaro kas per reikaliukas!

Knygos siužetas tikrai atpažįstamas visiems tėvams – prieš iškeliaujant iš namų mama paprašo užsukti į tualetą, bet dukra patikina tai padariusi. Pakankamai nutolus nuo namų, pasigirsta tylus “noriu sysių”! Buvo taip? Mums ne kartą! Gali piktis, barti, grasinti, bet žinai, kad vaikas ilgai kentėti negali, todėl tenka ieškoti išeities.

Kadangi pasirinktas knygos laikas yra kokie 60-70 tieji, teks susipažinti ir su tokia transporto priemone, kaip tramvajus (žinau žinau, tramvajai važinėja ir dabar, bet pats dizainas jo nukelia ne vieną dešimtmetį atgal). “Reikaliukui” svarbumo suteikia ir tai, jog pagelbėti mažylei katytei apsiima ne policininkas šuo!

Knygą parašė Quentin Greban – belgų iliustratorius, paveikslėlius paišęs daugiau nei 50-čiai įvairių vaikiškų knygų. Būtent iliustracijos šioje knygoje ir yra jos stiprioji pusė – jomis itin gerai perteikiamas tas reikaliuko skubumas ir emocija, vandeninių dažų liejiniai knygą “sujaukina”.

Knygoje tikrai nedaug teksto, veikėjai yra lengvai vaikams atpažįstami gyvūnai, o siužetas artimas mažiausiems, todėl šią knygą rekomenduočiau skaityti 2-4 metų vaikams. Jie tikra ras ką ir pirštu pabaksnoti (o, žiūrėk, antis su megztiniu), ir dar kartą su tėvais aptarti pagrindinę šios knygos mintį – prieš keliaujant iš namų, visad reikia apsilankyti kambaryje su širdele!

Knygą rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/mazas-skubus-reikaliukas/

KnygosTitulinis 

„Mama, noriu į darželį nusinešti…“ Pažįstama? Tada skaitykite šią knygą!

2020-12-09 — by Goda Leo — 0

IMG_0617-960x1090.jpg

Ši frazė pas mus yra legendinė. Kas įdomiausia, kad Olivija lanko Valdorfo pedagogikos grupę ir ten NIEKADA nebuvo galima nieko neštis. NIEKAS ir nesineša, bet kažkoks vaikų instinktas pasirodyti kitiems kokiu nors blizgučiu, turbūt yra įgimtas ir normalus. Neslėpkime, net suaugusieji jei ne atvirai, tai paslapčia nužiūri ir vertina pas ką kas nors geriau. Butas, automobilis, telefonas, geriau klausantys vaikai, meilesnis vyras… Na, bet šįkart į gyvenimiškus pamąstymus nesivelsiu, o pasidalinsiu labai smagia knyga, kuri galbūt padės išvengti amžino prašymo leisti neštis į darželį.

„Tukas mokosi dalintis“ autorė Danguolė Kundrotienė vaikams jau pažįstama iš „Pasaibos“ knygų serijos. Rašytoja viename interviu prisipažino, kad karantinas padėjo įgyvendinti anksčiau kirbėjusį norą parašyti paveikslėlių knygą vaikams, o trimetis sūnus Vytautas pametėjo idėja.

Knygos siužetas paprastas ir, kas svarbiausia, iki skausmo pažįstamas ir tėvams, ir vaikams. Skaičiau ir šypsojausi, kaip Danguolė taikliai pataikė perteikti visas emocijas. Kiškutis Tukas gimtadienio proga gauna daug dovanų ir, visi darželinio amžiaus vaikus auginę tėvai žino atsakymą – kitą rytą paprašo leisti vieną jų nusinešti į darželį. Kiškučio mama daug minkštaširdingesnė nei aš ir jam leidžia tai padaryti su sąlyga, kad jis pasidalins su draugais. Na, o toliau kas buvo nepasakosiu, nors, manau, daugelis irgi galite atspėti.

O dabar paanalizuokime knygą giliau. Man labai patiko, kad D.Kandrotienė negrūmoja pirštu ir neverčia kiškučio jaustis blogai, nekaltina jo, neaiškina „ar aš tau nesakiau“, kai atsineštas daiktas dingsta. Jokio puolimo, pasyvios agresijos, o tik nuoširdus rūpestis. Noriu gatvėje papurtyti kiekvieną mamą, kuri vietoje to, kad guostų savo užsigavusi, pavyzdžiui, parkritusį vaiką jam kvaksi „sakiau, nebėk, pargriūsi, o tu manęs neklausei, va dabar ir pakentėk…“ Ar tikrai manote, kad tuo momentu vaikui reikia būtent jūsų moralizavimo? Jam skauda! Atjauskite, paguoskite, vėliau, nusiraminus, galėsite aptarti smulkmenas. Tuko auklėtoja laikosi pozityvaus auklėjimo principų ir vietoje to, kad kiškutį bartų, suburia visą darželį pradingusio daikto paieškoms.

Antra, asmeniškai mane labai sušildė smagus autorės sumanymas – Tuko darželyje daug skirtingų grupių: kiškučių, pelėdžiukų, meškučių, lapiukų, boružiukų kurios yra ne pavadinimai, kaip įprasta tradiciniuose vaikų darželiuose, o iš tiesų jose ir ugdomi tik meškučiai, tik lapiukai, tik pelėdžiukai. Dabar eidama į Olivijos „Bitučių“ grupę visad šypteliu – ne vaikai ten dūzgia, o tikros bitutės.

Žinoma, knyga nebūtų tokia graži be Dainiaus Šukio iliustracijų, kurios vaikams labai suprantamos, aiškios, mielos, juokingos, šiltos, įkvepiančios… Tokios, kokios visuomet pradžiugina mažuosius skaitytojus. Knygos kuliminacijos net dvi – pirmoji parodo, kas nutiko visiems pradingusio daikto beieškojusiems darželinukams, o antroji atskleidžia, tai kur tas daiktelis buvo. Tad garantuoju, pabaiga jus privers nusišypsoti, o mažuosius – saldžiai užmerkti akeles.

Naujają leidyklos „Debesų ganyklos“ knygutę siūlau skaityti su darželinukais – nuo trejų iki septynerių, kol jie iškeliaus į mokyklą, o jei norisi ir toliau, nes, kaip minėjau, tos dalybos ir vertinimai – amžina tema.

Kaip visuomet, knygą rasite knygynuose arba galite įsigyti internetu: https://www.patogupirkti.lt/knyga/tukas-mokosi-dalintis.html

KnygosTitulinis 

„Paskutinis žodis“ – antroji istorijos apie kalbos galią dalis

2020-12-07 — by Goda Leo — 0

Red-and-Cream-Christmas-Consumer_Personal-Poster-960x1358.png

Jeigu jūsų rankose naujoji Patricijos Forde knyga „Paskutinis žodis“ (leidykla „Debesų ganyklos”), tikriausiai kiek anksčiau skaitėte jos pirmąją dalį „Žodžių sąrašas“ – apie jį rašėme „Žodžių sąrašas“ padės suprasti, kad būti geram reikia drąsos.

„Žodžių sąrašas“ – įtraukianti distopinė istorija paaugliams apie ateities pasaulį. Ekologinių katastrofų nustekentoje Žemėje vienintelė saugi vieta – Arka. Už saugių Arkos sienų – tik laukinė gamta ir viską semiantis vandenynas. Žmonijos gelbėtojas ir Arkos valdovas Jonas Nojas įsitikinęs, jog kalba yra žmoniją apėmusių negandų šaltinis. Gerai, kad jis jau turi visų bėdų sprendimą – tereikia sunaikinti kalbą.

Tuo tarpu paskutinės žodininkės ekologinę katastrofą išgyvenusiame pasaulyje Letos pareiga – rinkti ir saugoti senus žodžius, kad niekas nenueitų veltui. Jos pasaulyje neskamba muzika, nėra paveikslų ir knygų. Žmonės susikalba naudodami vos 700 Sąrašo žodžių. „Žodžių sąrašas“ baigiasi Jono Nojaus žūtimi, o šio įvykio kaltininke tampa Leta. Ar dabar kalba jau saugi? Ar dabar pasaulis taps saugesnis ir geresnis?

Ieškodama atsakymų į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų, Leta keliasi į antrąją P. Forde distopijos dalį „Paskutinis žodis“. Čia ir vėl sutinkame Letą, tęsiančią savo misiją išsaugoti kalbą. Daryti tai tenka itin pavojingomis sąlygomis, tačiau Leta nė akimirkai nedvejoja nerdama į pavojus. Juk dalis knygos herojų jau kalba skurdžia „sąrašo“ kalba. Beje, skaitydama dialogus vis pagaudavau save galvojančią, kad ir šiandien daug jaunų žmonių visiškai nesirūpina dėl skurdaus gimtosios kalbos žodyno ar nesuskaičiuojamos galybės gramatinių bei stiliaus klaidų. Socialinių tinklų kalba tampa panaši į „sąrašo“ kalbą, ir net populiauriausių nuomonės formuotojų įrašuose ieškant klaidų žiburio tikrai neprireiktų… Tad greta siekio atkreipti dėmesį į katastrofos link artėjančią ekologinę žemės būklę Patricia Forde man atrodo kurianti ir kita ypatingai svarbia tema – gimtosios kalbos išsaugojimo problema.

Ši distopija iš tiesų skirta bet kokio amžiaus skaitytojui, išskyrus mažesniuosius. Ūgtelėję skaitytojai knygą skaitys dėl įtampos ir nuotykių dvasios, tačiau noriu tikėti, kad tarp eilučių besislepianti mintis apie gimtosios kalbos svarbą palies ir jų protą bei širdis. Negali nejaudinti scena, kai atokioje pamiškėje į mokyklą susirenkantys vaikai taip siekia išmokti savo kalbos, kad daro tai rizikuodami savo gyvybėmis ir drebėdami nuo kiekvieno pavojų pranašaujančio garso.

Man visada nejauku skaityti distopijas, o kino ekranuose ir apskritai jų vengiu. Tačiau tai nereiškia, kad nevertinu tokio literatūros ar kino žanro. Tiesiog vos prieš penkerius ar kiek daugiau metų parašytos knygos pildosi neįtikėtinu tikslumu, o jų siužetai dažniausiai pranašauja visai ne šviesų rytojų. Tad nors „Paskutinis žodis“ iš pirmo žvilgsnio lyg ir baigiasi Letos pergale, jos mintys sėja tam tikrą abejonę: „Ar jie tinkamai rūpinsis žeme, vieninteliais savo namais? Ar kalbą vartos kurti, o ne griauti?“

Šiandieninis pasaulis vis dar krečiamas COVID-19. Viruso akivaizdoje visi vieningi – pasauliui reikėjo pauzės. Galima tik įsivaizduoti, kad po ekologinės katastrofos panašiai jaučiasi ir Letos bendruomenė: „Jų laukia sunkus kelias. Reikės viską pradėti iš naujo. Kurti pasaulį, kuriame visiems būtų gera.“

Tad jau dabar galima nuspėti, kad Letos misija dar nebaigta. Telieka laukti trečiosios P. Forde distopijos dalies.

I dalį knygos “Žodžių sąrašas” rasite knygynuose arba https://www.patogupirkti.lt/knyga/zodziu-sarasas.html

II dalis – netrukus!

KnygosTitulinis 

Knyga vaikams, kuri galėtų būti puiki dovana po eglute

2020-12-02 — by Goda Leo — 0

IMG_0504-960x1280.jpg

Kalėdų Senelis turėtų perskaityti šį atsiliepimą, nes tuoj pristatysiu dovaną, kuri verta jo maišo! Tas Senelis juk dažnai nori vaikus pradžiuginti ne tik smagia, bet ir lavinančia, kūrybingumą skatinančia ir ilgai naudojama dovanėle, ar ne? Todėl siūlyčiau jam pasidairyti knygynuose, nes knygos, kaip žinia – geriausia dovana! Pažadu, dar grįšiu prie knygų sąrašo, kurios papildyti Senelio maišą, o šįkart pirmoji jų – tai Selemono Paltanavičiaus „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“ (leidykla „Debesų ganyklos“).

Pirma, kas nežino šio aplinkozininko, gamtininko, ne vienos knygos vaikams autoriaus. Jo indėlis į vaikų švietimą jau daugybę metų yra tikrai svarbus – jis rašo, savo nuotraukomis puošia tiek pažintinias, tiek grožines knygas vaikams. Žodžiu, tai yra tas žmogus, kuris apie gamtą žino ne tik iš enciklopedijų ar paskaitęs „gūglėje“, o iš savo patirties ir praktikos.

Kodėl sakau, kad ši knyga galėtų būti puiki dovana? Nes knyga atrodo įspūdingai – didelė, stora, kietais viršeliais, auksuotais užrašais. Tokias vadinu „dovaninėmis“, nes tikrai gavus ar įteikus tokią, pasijaučia jos vertė. Na, bent jau išorinė, o apie vidinę vertę aiškinamės toliau.

Atsivertus pirmus puslapius dukras sužavėjo natūralaus dydžio gyvūnų pėdsakų anspaudai. Labai smagu pasilyginti, kokio dydžio rudono lokio pėda (lygiai tokio pačio, kaip mūsų šeimos vyro 46 „išmieros“ pėdutė). Nustebino bebro užpakalinių letenų dydis. Žodžiu, nuo pat pradžių knyga „užkabina“, sudomina ir vilioja aiškintis toliau.

Knygoje yra 150 gyvūnų rūšių aprašymų, kurie pirmiausia suskirstyti į klases – bestuburiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Tuomet skirtomi smulkiau – į  būrius, šeimas: tilvikai, kiškiai, rupūžės, drugiai ir t.t. O pačiame tekste – aptariamos ir žinomiausios tos šeimos/būrio rūšys. Kiekvienos klasės pradžioje detaliau aptariama, kas būdingai – biologija, jaunikliai, gyvenimo būdas, įvairovė. Ir tik tada jau verti dominantį puslapį ir gali lįsti giliau į žinių tankumyną – pavyzdžiui, žalčių puslapyje sužinosite, kur jie gyvena, kaip žiemoja, ką valgo, kaip gimsta jaunikliai ir susipažinsite su geltonskruosčiu bei lygiažvyniu žalčiais. Daugelis skyrelių papildyti įdomia informacija „Ar žinai kad…“ arba „Tai įdomu“. Pavyzdžiui:

  • – Visi girdėjo uodą zyziant, tačiau ar nors kartą matė zyziant nutūpusį uodą? Uodai neturi balso aparato, o zyzimo garsą sukelia jų sparnai.
  • – Žinduolių dantų skaičius nevienodas. Žiurkė jų turi 16, voverė – 22, katė – iki 30, žmogus – 32, šuo, – 42, arklys – 44, delfinas – 200.

Visi aprašymai, gyvūnai, jų aplinka iliustruoti 400 ryškių, realistiškų nuotraukų (o ne vektorinių paveikslėlių!). Na, o dabar uoga ant torto arba kaspinas ant kalėdinės dovanos – knygoje taip pat 60 QR kodų, kuriuos nuskaičius telefonu išgirsite, pamatysite gyvūnus vaizdo ir garso įrašuose „gyvai“.

Šią knygą galima skaityti nuo pradžių iki galo, nuo galo iki pradžios ar atsiversti bet kur bei pasidomėti tam tikra gyvūnų šeima. Iš tiesų, nežinau kitos tokios išsamios, turiningos ir turtingos knygos lietuviškai ir, svarbiausia, apie Lietuvos gyvūnijos pasaulį. Nors knyga skirta vaikams, patikėkite, skaičiau (ir vis dar skaitau) su didžiausiu malonumu.

Labai taiklūs autoriaus žodžiai: “Kad būtų smagiau pažinti mūsų gyvūnus, kad rastųsi noras juos stebėti ir rodyti kitiems, parengiau šią knygą” – taip, išties, noras tikrai didėja ir jau laukiu kada keliausim į miškus, laukus ar net mūsų sodą ir ten jaukinsimės tokią artimą, bet tokią nepažintą mūsų gamtą!

Knygą galite įsigyti visuose knygynuose arba internetu www.patogupirkti.lt/knyga/lietuvos-gyvunu-didzioji-knyga.html

KnygosTitulinis 

Knyga paauglystės pradžiai: verta prisiminti, kodėl gyvename taip gerai

2020-11-23 — by Goda Leo — 0

IMG_0167-960x1280.jpg

Tėvai dažnai bamba kalbėdami apie savo nedėkingus paauglius, kurie nevertina jiems įprastų dalykų, kaip saugumas, namai, tėvai… Norite jiems tai priminti? Pasiūlykite paskaityti Vanessa Walder knygą „Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida“ (leidykla „Debesų ganyklos“).

Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę Enę, kuri keliauja per vaikų namus, globėjus, ieškodama švelnumo ir meilės, bet… iš tiesų, jog gyvenimas tikrai užknisantis. Viso to kuliminacija – jos patekimas į prestižinį internatą, kuriame, pasirodo, gyvenimu nusivylusi yra ne tik jinai, bet ir ten besimokantys. Žinoma, su tinkama kompanija Enė gali patirti daug nuotykių ir net išpildyti svajones.

„Aš ir nevykėliai“ išsiskiria ypatingai paaugliška kalba. Pats parašymo principas – tai lyg psichoterapeuto konsultacija ir Enė visą savo istoriją pasakoja, tiksliau, rašo, psichologui. Jo paprašyta, ji negali keiktis, todėl visus keiksmažodžius užbraukia. Tad, kiekvienas skaitytojas turi sau įsivardinti ar jis vietoje tarpų vartos „šūdas“ ar rimtesnius žodelius. Tiesą pasakius, šiek tiek nervino, nes skaitant vis norisi priderinti tinkamą emocijai keiksmažodį, tad net užtrukdavau, kol jį rasdavau.

Knyga skaitosi tikrai labai lengvai, parašyta gyvai, su emocija. Joje daug nuoširdumo ir tarp eilučių tekančio liūdesio apie nelabai nusisekusias gyvenimo kortas, tad puikiai tiks pamąstymui šiuolaikiniams paaugliams – kaip gyvena jie? Pats siužetas įtraukiantis, vientisas ir norisi sužinoti istorijos pabaigą iki paskutinės eilutės. Apie pačią Eni, sužinosite nedaug, nes, kaip ji pati sako, laikosi taisyklės „nepasakoti apie save daugiau nei būtina – antraips tai gali būti panaudota prieš tave.“

Knygoje taip pat yra ir šiek tiek realistiškų lyg paprastu pieštuku pieštų Barbaros Kortues iliustracijų, kurios padeda įsijausti.

Man asmeniškai smagu, kad vis dažniau leidyba Lietuvoje žygiuoja koja kojon su pasauliu – ši knyga vokiškai (nes autorė – austrė) pasirodė 2019. 2020 pavasarį išleistas ir antroji dalis , tikiuosi, kad netrukus ją galėsime skaityti lietuviškai, nes labai maga sužinoti daugiau apie mergaitę ir jos naujuosius draugus iš interneto.

Įdomu tai, kad knygos autorė V.Walder studijavo teisę ir dirbo didelėje advokatų kontoroje. Studijuodama kaip laisvai samdoma žurnalistė rašė įvairiems laikraščiams ir žurnalams. 2001-aisiais pasirodė pirmasis jos romanas. Šiuo metu Vanesa Valder jau yra parašiusi daugiau nei 90 knygų vaikams ir jaunimui, jos išverstos į daugiau nei 27 kalbas. Lietuviškai 2004-2005 buvo išverstos dvi knygas: „Meilė ir pasimatymai“, „Netikri pasimatymai ir tikra meilė“. Nuo 2009 m. rašytoja gyvena Berlyne, taip pat turi seną namą prie jūros.

Knygą rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/as-ir-nevykeliai-gyvenimas-skaiciavimo-klaida/

 

KnygosTitulinis 

„Viskas bus gerai” – kai aplink trūksta šviesos ir optimizmo

2020-11-14 — by Agnė Žemaitytė — 0

IMG_20201114_163003-960x720.jpg

Jums, ieškantiems laisvės. Tokia serbų vaikų ir paauglių rašytojos Jasminkos Petrović novelių romano „Viskas bus gerai“ dedikacija. Romano herojai – 15-48 metų serbai, išgyvenantys sudėtingus savo gyvenimo laikotarpius. Paauglystė net ir palankiausiomis gyvenimo sąlygomis gali tapti sunkiu išbandymu. Ką ir kalbėti, jei esi paliktas sotesnio kąsnio į užsienį ieškoti išvykusių tėvų, lieki prižiūrėti močiutės, kurią iš tavęs bando pasiglemžti klastingas Alzheimeris, tačiau nesutinki atiduoti jos į senelių namus, išgyveni bendraamžių patyčias ar būdama vos šešiolikos supranti, kad mėnesinės šįkart nevėluoja ir tikrai nesergi vėžiu…

Jei tau 15 ar 16 metų, visiškai nesvarbu, esi serbas, lietuvis ar norvegas – iššūkiai, dilemos, baimės, asmeninės dramos tokios pačios… Atrodo, kad aplinkui nesibaigianti naktis. Ir niekas tavęs nesupranta. J. Petrović knygą pradėjau skaityti kaip tarpusavyje nesusijusių novelių romaną ir tik vėliau supratau, kad apie savo gyvenimą, sielos skaudulius ir optimistiškus lūkesčius, šviesos, laisvės ir meilės siekimą pasakojančius paauglius bei suaugusiuosius sieja įvairiausi saitai. Anot autorės, visi veikėjai išgalvoti, bet jų problemos tikros.

Knygos herojai ir jų likimai – margaspalviai. Tačiau juos sieja kiekvieno gyvenime patiriami sunkumai. Nepaisant jų, knyga skleidžia pozityvumą, ją užvertęs patiki – „Klausyk, sutiksi ar nesutiksi su manimi, vis tiek viskas gerai. Viskas yra visiškai gerai“.

Beje, nors dauguma knygos herojų – paaugliai, ją tikrai gali skaityti ir jaunesni skaitytojai. Juk pirmieji paauglystės ženklai ir išgyvenimai dažnai pasirodo ir jaunesnių vaikų gyvenime, tad atpažinti juos, neišsigąsti, o patikėti, kad viskas bus gerai, labai svarbu būnant bet kokio amžiaus.

Per trisdešimt knygų vaikams ir paaugliams parašiusi Jasminka Petrović (g. 1960) studijavo ispanų kalbą ir literatūrą. Ji yra dirbusi radijo laidos jaunimui redaktore, bendradarbiavo su įvairių leidinių rengėjais, redagavo serbų kalba leidžiamą žurnalą „National Geographic Junior“. Rašytoja dalyvauja vaikų vaizduotę ir kūrybingumą skatinančiuose projektuose ir programose, su asociacija „Krokodil“ organizuoja vaikų literatūros festivalį „Krokodokodil“, yra Serbijos radijo ir televizijos vaikų laidos „Kukuriku šou“ scenaristė, taip pat viena iš judėjimo vaikų ir jaunimo kultūrai gerinti „Ura kultura“ steigėjų. Tad nieko nuostabaus, kad J. Petrović nagrinėjamos temos ir problemos yra artimos įvairaus amžiaus skaitytojams, gyvenantiems visoje Europoje – serbų autorės kūryba versta į daugiau nei dvidešimt penkias kalbas. Pagal kai kurias knygas vaikų teatruose Belgrade, Sarajeve, Zagrebe ir Stokholme pastatyti spektakliai.

Lietuvoje knygos leidimas finansuotas pagal ES programą „Kūrybiška Europa“. Knyga išleista įgyvendinant projektą „Knygos ateities lyderiams“.

Jasminka Petrović, „Viskas bus gerai“, 240 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia:https://debesuganyklos.lt/knygynelis/viskas-bus-gerai/.