Apokaliptinis Tirpsmas nusiaubė viską ir pavertė žemę laukine planeta. Nedidelė išgyvenusių žmonių bendruomenė glaudžiasi Arkos mieste. Jo įkūrėjas ir valdovas, Jonas Nojas, nė už ką neleis katastrofai pasikartoti, todėl Arkos gyventojai suvaržyti taisyklių, jiems normuojami ne tik maistas, vanduo, drabužiai, bet ir… žodžiai. Mat Jonas Nojas suvokia, kad tereikia sunaikinti kalbą – visų žmonijos blogybių šaltinį.
Kadangi žodžiai ir sukėlė Tirpsmą, Arkos gyventojai turi ribotą 700 žodžių sąrašą. Kalbėti ne sąrašo kalba Arkoje draudžiama, už šį prasižengimą gali būti ištremtas į už miesto sienų esantį tamsų mišką.
Pagrindinė airių rašytojos Patricijos Forde knygos „Žodžių sąrašas“ veikėja Leta – paskutinė Arkos žodininkė. Žodininkai sudarinėja žodžių sąrašus skirtingų specialybių atstovams ir apskritai saugo žodžius. Jie žino daugiau žodžių už kitus Arkos gyventojus, todėl yra galingi ir gerbiami. Kita vertus, daugiau žinoti gali būti ir pavojinga.
Anot literatūrologės Ingos Mitunevičiūtės, žodžiai yra galingi – gali sužeisti, gali pagydyti, gali pražudyti, visi tai žinome, tačiau P. Forde knygoje žodžiai yra pagrindiniai veikėjai ir jų galia siekia visos žmonijos pražūtį ar išgelbėjimą. „Tačiau žinoti daugiau žodžių kartu ir pavojinga, teigia I. Mitunevičiūtė. – Žodžiai įgalina išreikšti mintis, o mintys nuveda prie klausimo kodėl – kodėl reikia gyventi pagal sąrašą, kuriame nėra žodžių „meilė“, „viltis“, „muzika“? Kodėl reikia gyventi gyvenimą, kuriame nėra spalvų nei garsų?“ Nėra jokių abstrakcijų, nėra jausmų“. Pasak Jono Nojo, jie nuvedė žmoniją į pražūtį, todėl juos reikia sunaikinti. Ar pavyks Letai išsaugoti ne tik valdovo leidžiamus, bet ir draudžiamus žodžius, o drauge ir pasaulį?
Fantastinis žmonijos ateities pasaulis tampa populiarus ne tik suaugusiųjų literatūroje. Vis gausiau ir paaugliams skirtų, distopijomis vadinamų kūrinių, vaizduojančių ateitį, paveiktą įvairių technologijų, žmonių sukeltų katastrofų ir atsainaus požiūrio į gyvenamąją aplinką (Suzanne Collins „Bado žaidynės“, Veronica Roth „Divergentė“, Jamesas Dasheris „Bėgantis labirintu“).
„Šis distopinis pasakojimas, parašytas pagal geriausias žanro tradicijas, privers jus susimąstyti apie žodžius, -apibendrina literatūrologė. – Žodžius, kuriuos sakome, kuriais tikime, kuriais gydome ar žeidžiame. Žodžius, kurie pražudys arba išgelbės. Sunaikins arba sukurs pasaulį.“
Leta man pasirodė ir savotiška Švedijos aplinkosaugos aktyvistės klimato kaitos klausimais Gretos Thunberg bendramintė. Jos abi savaip suvokia šiuolaikinės civilizacijos planetai keliamas grėsmes ir bando su jomis kovoti. Tad knyga tikrai turi toli gražu ne vien pramoginę prasmę.
Jis pagrasė Letai pirštu.
- – „Ačiū“ – ne Sąrašo žodis!
- Žinoma, ne. Sąraše nebuvo nei „prašau“, nei „ačiū“.
- Jau nebe.
Knygos autorė Patricia Forde gyvena Vakarų Airijoje, Golvėjaus grafystėje. Jos kūriniai airių kalba jaunimui įtraukti į skaitomiausių knygų sąrašus Airijoje. „Žodžių sąrašas“ yra jos pirmasis romanas, jau pelnęs „Baltasis varnas 2015“, „Airijos metų knygos vaikams 2016“ ir „Notable Children’s Books List 2018“ apdovanojimus.
Anot knygos vertėjos Viktorijos Uzėlaitės, būti geram reikia drąsos – kad ir kokiame pasaulyje gyventum. Tai mums dar kartą primena P. Forde knyga „Žodžių sąrašas“.
Patricia Forde, „Žodžių sąrašas“, 320 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 8,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/zodziu-sarasas/
