main

KnygosTitulinis 

Nesutramdomiems vaikams skirta „Blogykla“ – ne apie blogį, bet apie meilę

2020-07-15 — by Agnė Žemaitytė0

Blogykla1-960x605.jpg

Esame įpratę, kad knygos moko gėrio, jos – išminties ir žinių šaltinis. O ką pagalvotumėte knygos anonse perskaitę, kad ji skirta vaikus išmokyti blogio?

Čekų rašytoja Daniela Fišerova pasakoja vaikams šmaikščią istoriją, kurios herojai – blogiukai. Tačiau jie visai nenori tokie būti! Todėl tėvų nurodymu šie vaikai turi lankyti… Blogyklą, kad būtų pabloginti. Ar tikrai iš pirmo galima pasakyti, kas geras, o kas – atvirkščiai? Jeigu gimei laumių, kurios linki nelaimių, pasaulyje, ar ir tu būtinai turi būti toks? Pasirodo, ne. Tu gali linkėti tik laimės… Draugystė, tolerancija, atsakomybė, garbingas elgesys ir, be abejo, humoras – pagrindiniai dalykai, kuriuos skaitytojams perteikia „Blogyklos“ autorė ir veikėjai.

Devynmetis Simonas, perskaitęs „Blogyklą“, apie šią knygą pasakoja: „Blogykla – tai mokykla, kurioje vaikai mokosi blogio. Blogyklą lanko nepatenkinti laumių vaikai. Ir aš net neabejoju, kad tu nenorėtum pakliūti į Blogyklą. Knygoje žmonės (ir ne tik žmonės) elgiasi labai keistai. Pavyzdžiui, vaikai daro, ko jie nenori. Tėvai siunčia juos į Blogyklą, nors vaikai taip pat to nenori“. O juk tai, kas keista, neįprasta, vaikams dažnai ir patinka. Todėl drąsiai siūlykite vaikams skaityti „Blogyklą“, nes ją skaitantis vienu šūviu nušaus du zuikius: mokysis atskirti gėrį nuo blogio ir tikrai smagiai praleis laiką!

Patyrusi Nenaudėlė pablogins jūsų gerus vaikus. Jūsų vaikas geros širdies? Patikėkite jį man! Grąžinsiu tikrą niekšą.

Knygos vertėjos Aigustės Vykantės Bartkutės nuomone, „Blogykla“ – tai knyga apie meilę, kurią kartais sunku atpažinti po kasdienybės kauke ir kuri pasibeldžia į širdį labai netikėtai. „Bet jaunieji skaitytojai, tikėtina, labiau mėgausis juokingais personažais ir patraukliu, permainingu siužetu“, – sako A. V. Bartkutė.

Simonui knyga patiko, nes ją skaitydamas gali išmokti, kad blogykloje vaikai nepablogės. Priešingai – pikčiurna jų mokytoja pati tapo gera. O kai paprašiau pasakyti, ką jaučia užvertęs paskutinį „Blogyklos“ puslapį, Simonas atsakė: „Aš jaučiu šią knygą perskaitęs, kad mano mama nori mane išsiųsti į tą blogyklą, nes negali manęs sutramdyti!“ Ką čia bepridursi…

Daniela Fišerova, „Blogykla“, 120 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/blogykla/

KnygosTitulinis 

„Melas“ – knyga, įkvėpta J. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“

2020-07-04 — by Agnė Žemaitytė0

20200704_204705-e1593886956627-960x635.jpg

„Melas“ – vienos populiariausių Ispanijos jaunimo rašytojų Care Santos knyga. Prestižinėmis literatūros premijomis apdovanota knyga paaugliams bei vyresniems suprantama kalba nagrinėja aktualias santykių su tėvais, draugais, meilės, socialinės aplinkos ir atskirties, paauglių nusikalstamumo temas.

Pirmieji „Melo“ puslapiai skirti pastarųjų dvylikos mėnesių Ispanijos nepilnamečių nusikalstamumo statistikai. Svarbiausias skaičius atrodo yra trys keturiolikmečiai žmogžudžiai. Nesunku atspėti, kad vienas iš trijų statistinių nusikaltėlių bus šios knygos herojus.

Tolesnis pasakojimas labai įtraukiantis, daug netikėtų siužeto posūkių ir apgavysčių – melo. „Ši knyga – viena mano mylimiausių“, – vienu prisėdimu ją perskaitęs savo įspūdžius apibendrino mano vyresnėlis Kasparas. Kadangi „Melo“ siužete įpintas ir garsusis J. D. Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“, beveik neabejoju, kad netrukus jo rankose atsidurs ir ši legendinė knyga… Iš tiesų labai vertinu knygas, kurios ne tik pačios praturtina skaitytoją, bet ir paskatina skaityti kitas.

Šešiolikmetė Ksenija auga su griežtokais, bet mylinčiais tėvais, jai sekasi mokslai. Mergina mėgsta skaityti, turi ateities planų. Su Marselu Ksenija susipažįsta nusprendusi perskaityti „Rugiuose prie bedugnės“. Pažintis su paslaptinguoju Marselu merginai prilygsta penktosios kategorijos uraganui. Nes Ksenijos širdyje įsiliepsnoja meilė. Marselas nesutinka pasimatyti su Ksenija ir elgiasi nepaaiškinamai paslaptingai, tad nenuostabu, kad Ksenija pasiryžta susirasti ir pamatyti savo virtualų sielos draugą. Jos laukia staigmena: pasirodo, viskas – melas.

„Melas“ – tai knyga ne tik apie internete slypinčius netikėtumus, socialiai remtinų šeimų vaikų problemas ar išankstinį neigiamą visuomenės požiūrį į tokius vaikus. Tai knyga apie mus visus.

  • – Gyvenimas tikrai yra lošimas, vaikeli. Ir lošti reikia pagal taisykles.
  • – Taip, tamsta mokytojau, žinau. Aš visa tai suprantu.

“Rugiuose prie bedugnės”

J. D. Salinger

Knygos pabaigoje Care Santos prisipažįsta savo kūryba siekianti sujaudinti jaunuosius skaitytojus taip, kaip ją sujaudino kai kurie jos pačios paauglystės skaitiniai. „Nes jei pavyks sukelti nors penkias minutes apmąstymų, jausiuosi laiminga“, – rašo ji. Rašytoja taip pat atskleidžia, kad papasakota istorija – pramanyta, kaip ir jos veikėjai, nors scenarijai ir kai kurios situacijos – tikros. Martos Vijanuevos žmogžudystė paremta tikru įvykiu, kurį įvykdė nepilnamečiai devyniasdešimtųjų pradžioje. Pateikta statistika – irgi tikra.

Care Santos, „Melas“, 192 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/melas/

KnygosTitulinis 

Ar ir tu gali parašyti knygą? Pasitikrink!

2020-07-02 — by Agnė Žemaitytė0

parasiau2-960x1280.jpg

„Kaip aš netyčia parašiau knygą“ – Nyderlandų rašytojos Annet Huilzing „Sidabriniu gifeliu“ apdovanota knyga.

Žinodama, kad joje ras nemažai patarimų, kaip rašyti (nebūtinai knygą, gal laišką draugui, mokyklinį pasakojimą ar dienoraštį), aprašyti šį kūrinį paprašiau vienuolikmečio Kasparo. Knygą jis „prarijo“ per kelias dienas, tačiau buvo smalsu, ar galvoje liko bent kiek naudingų patarimų, kaip savo rašymu sudominti skaitytoją.

„Knygoje gausu patarimų, kaip rašyti romaną bei trumpus pasakojimus. Ją skaitydamas ir pats užsimaniau parašyti  istoriją. Manau, ir jūs panorėsite padaryti tą patį, jeigu tik ją perskaitysite. O knyga įtraukia nuo pat pirmojo sakinio.

Pagrindinė veikėja – trylikametė Katinka – labai nori rašyti knygas, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Mergaitės gyvenime vyko ir vyksta daug keistų dalykų. Kai ji buvo trejų, mirė motina. O neseniai kelte Katinka, jos tėvas ir brolis susipažįsta su Dirkje. Katinkos tėvas Dirkję įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir pradeda bendrauti. Nors tėtis ir Dirkjė vienas kitą pamilsta, Katinka su naująja pažįstama sutaria nekaip. Ar pavyks joms susidraugauti? Nenoriu atskleisti, kuo baigsis jųdviejų istorija, tačiau Katinka ją nuo pradžios iki laimingos pabaigos aprašo ir gimsta nebloga knyga.

Įgyvendinti savo svajonę Katinkai padeda jos kaimynė, garsi rašytoja Lidvinė. Jos puikiai sutaria ir padeda viena kitai, nes Katinka už pamokas, kaip rašyti knygą, susimoka pagalba sode.

Knygą siūlau skatyti visiems, bet labiausiai norintiems rašyti knygas ir istorijas. Rašytoja Lidvinė padės suprasti, kokių klaidų gali pridaryti pradedantis rašytojas, taip pat atskleis paslaptį, kaip užkariavus skaitytojo dėmesį išlaikyti jį iki paskutinio knygos sakinio.

Kartu tai ir knyga apie draugystę. Katinkos ir Dirkjės santykių istorija – tai puikus pavyzdys, kad negalima apie žmogų spręsti pagal pirmąjį įspūdį. Dažnai gali prireikti laiko ir distancijos, kad žmogus, kurį manei esant savo priešu, pasirodytų esąs geriausias tavo draugas“.

Toks nuoširdus, nors ir paprastas Kasparo pasakojimas apie šią knygą. Man ji patinka dėl kelių aspektų: visų pirma, moko pažinti ir įvardinti savo jausmus, vertinti draugystę, išgyventi artimo žmogaus netektį. Tačiau tai daro daugelis grožinės literatūros kūrinių. „Kaip aš netyčia parašiau knygą“ dar ir skatina išlaisvinti savo kūrybingumą, lavinti vaizduotę, moko mintis reikšti ne tik tiksliai, bet ir originaliai. Pagauti skaitytojo dėmesį  pavyksta daugeliui, išlaikyti jį iki pabaigos – tik patiems talentingiausiems.

Rašykite, nes kūryba – jūsų emocijų ir santykių veidrodis. Gal ja sudominsite ir kitus, juk knygos herojei tai pavyko.

Linas Slušnys, vaikų ir paauglių psichiatras

Annet Huizing, „Kaip aš netyčia parašiau knygą“, 157 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kaip-as-netycia-parasiau-knyga/

KnygosTitulinis 

Ką veikti, kai vėl nėra ką veikti? Kurk nuosavą automobilių parką!

2020-04-17 — by Agnė Žemaitytė0

IMG_20200414_165013-e1587150503839-960x844.jpg

Nuo patarimų, ką veikti su vaikais karantino laikotarpiu, internetas net lūžta. Tačiau vaikai taip greitai atlieka net ir pačias sudėtingiausias užduotis, kad idėjų ir pasiūlymų niekada nebus per daug.  Atrodo, ką tik pradėjo žaisti naują žaidimą, o jau kvaksi: „Maaama, ką man veikt?”

Esu gana skeptiška gausybės spalvinimo knygelių atžvilgiu – dukra parduotuvėje jų nuolat prašo, o parsinešusi namo jau kitą dieną net žiūrėti į pirkinį nebenori, ką ir kalbėti apie spalvinimą… Vis galvojau, koks kodas turėtų būti užkoduotas spalvinimo knygelėje, kad vaikui nepabostų spalvinti nuo pirmo iki paskutinio puslapio? Kitaip kokia tokio leidinio prasmė?

Nežinau, ar šią užduotį įveikė knygelės „3D Pasidaryk ir žaisk. Automobiliai“ autoriai dailininkai Živilė Adomaitytė ir Juozas Čiuplys. Trims mano vaikams kol kas užteko kantrybės nuspalvinti, iškirpti ir suklijuoti tik po vieną mašinėlę. Tai ne tik kruopštumo, bet ir tam tikrų rankdarbių įgūdžių jau reikalaujantis užsiėmimas. Na, bet vaikų planuose – visas popierinių automobilių miestas. Lauksiu, kol jis bus sukurtas.

Knygelės sudarytojai mažiesiems krapštukams, kuriems pakaks užsispyrimo susikurti daugiau mašinėlių, siūlo patiems susigalvoti ar žaisti autorių jau sugalvotus žaidimus. „Gaudynėms mieste“  prireiks piktojo džipo monstro, mažutėlio „Mini Cooper“, čia vietą ras net ir traktoriai bei gaisrinės, ką ir kalbėti apie visur pravažiuoti galinčius policijos automobilius. „Automobilių parodoje“ tikrai galima demonstruoti legendinį „Volkswagen“ autobusiuką, ryškų geltoną mokyklinį autobusą, taksi , sportinius ir kitus populiarius automobilių modelius. „Gelbėjimo tarnybų vadas“  galės su gaisrine skubėti gesinti gaisro, greitosios pagalbos automobilį siųsti sužeistiesiems, o policijos ekipažą  – tirti įvykio ir surinkti įkalčių.Dar keletas žodžių apie tai, kodėl  spalvinti ir karpyti taip svarbu. Spalvinimas ir karpymas lavina smulkiąją motoriką, o ši itin svarbi sklandžiai kalbai, rašymui ir net skaitymui. Spalvindamas ir karpydamas išmoksi susitelkti, lavinsi koordinaciją ir rankos tikslumą. Be to, spalvinimas, kaip ir piešimas, ugdo kantrybę, mažina emocinį nuovargį ir padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.

Tiesa, tai ne pirmoji tokio tipo knygelė, praėjusiais metais kita „Šeimos gido“ komandos mama su dukromis išbandė „3D Pasidaryk ir žaisk. Žvėrys ir gyvūnėliai” ir tai aprašė čia: https://www.seimosgidas.lt/knygele-kuri-taps-puikiu-zaidimu/

Živilė Adomaitytė, Juozas Čiuplys „3D Pasidaryk ir žaisk. Automobiliai“, 2020 m., leidykla „Baltos lankos“. Kaina – 3,76 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://www.baltoslankos.lt/knygos/literatura-vaikams/pasidaryk-ir-zaisk-3d-automobiliai

IšbandomeTitulinis 

TAMSU BAISU – naujos kartos slėpynės saugioje erdvėje

2020-02-03 — by Agnė Žemaitytė0

tamsubaisu-1-960x540.png

Kur švęsti vienuolikamečio gimtadienį? Sakysite, pasiūlymų pilnas internetas, tereikia išsirinkti pagal vaiko norus ir tėvų kišenę? Tačiau 11 metų – tai amžius, kai tradicinius žaidimų kambarius norisi aplenkti iš tolo, aktyvios pramogos batutų centre ar boulinge išbandytos ne tik savo, bet ir dešimčių draugų gimtadieniuose, o vis dar norisi švęsti su minia draugų. Trumpai tariant, gausiai ir triukšmingai. Žinoma, ir originaliai.

Planuodami 11-ąjį Kasparo gimtadienį svarstėme apie pabėgimo kambarį, į paiešką įtraukėme ir jo paties pageidavimą švęsti siaubo labirinte, nors pastarąjį vertinome atsargiai. Tačiau bent 20 draugų į šventę pasikviesti ketinusiam sūnui tokių ir panašių idėjų teko atsisakyti, nes tokiam būriui vaikų pasiūlymų radome lygiai nulį.

Benaršydami internete užkliuvome už TAMSU BAISU kvietimo gimtadienį švęsti žaidžiant slėpynes tamsoje. Išstudijavę žaidimo aprašymą, galimybę pasikviesti iki 30 svečių, įsirašėme šį variantą į galimų šventės vietų sąrašą.

Taip, tai ne pabėgimo kambarys, ir ne siaubo labirintas. Čia nežadėjo ir žaidimo lazeriniais ginklais. TAMSU BAISU formatas – naujos kartos slėpynės, iš pirmo žvilgsnio tokios pat kaip vaikystėje, tačiau ir kitokios, nes žaidžiama visiškoje tamsoje, specialiai įrengtoje saugioje erdvėje, kuri pripildyta garso ir šviesos efektais ir netikėtais siurprizais pagal vaidmenų žaidimų taisykles.

Tai komandinis žaidimas, kai vieni slepiasi, o kiti ieško. Galutinai apsispręsti padėjo draugės rekomendacija: “Pažiūrėk TAMSU BAISU. Vakar kaip tik žaidėme su kolegomis. 200 kvadratinių metrų absoliučios tamsos! Ir žinai, kas man labiausiai patiko – niekas negąsdina specialiai!”

Ir štai vasario 1-ąją svečiuojamės TAMSU BAISU. Slėpynių tamsoje kambarys įsikūręs patogioje sostinės vietoje visai šalia centro – Šeimyniškių g. 5 A. Jaukiai ir stilingai, tamsos ir baimės stiliumi įrengtos erdvės, vienkartiniai ir stikliniai indai vaišėms (jei kartais pamiršite pasirūpinti), praktiškos juodos staltiesės ir net kolonėlė, kad galėtumėte klausytis patinkančios muzikos. Tik paprašyti parodyti, kur vyks pagrindinis veiksmas, mus pasitikę administratoriai nerekomendavo taip smalsauti: kad nedingtų paslaptingumas ir intriga.

Tad iki žaidimo tiek ir žinojome, kad dalyvių tamsoje laukia begalinė erdvė, keisti daiktai, teminė muzika, garso efektai, tuneliai ir daugybė vietų, kur galima pasislėpti. Žodžiu, nuotykiai atrodė garantuoti ir ranka pasiekiami.

Gimtadienio scenarijui pasirinkome “Vaiduoklių medžiotojus”. “Vos tik tamsa pradeda karaliauti, medžiotojai įžengia į seną apleistą namą. Jie apieško kiekvieną kampą, ištiria kiekvieną plyšį tam, kad sugautų visus šio namo gyventojus – vaiduoklius. Tačiau vaiduokliai yra gudrūs ir išradingi. Jie ieško pačių slapčiausių vietų, susilieja su sienomis, ištirpsta pačioje tamsoje, kartais net kiaurai neria pro medžiotojus!”

Žaisdami pagal šį scenarijų svečiai pasidalina į dvi komandas – vaiduoklių ir medžiotojų. Vaiduokliai slepiasi, medžiotojai ieško. Po pertraukos komandos pasikeičia vaidmenimis. Žaidimo taisyklės išsamiai paaiškinamos instruktažo metu. Žaidimo trukmė – 1,5 val. (trys raundai po 20 min. su instruktažais ir pertraukomis). Visi žaidėjai aprūpinami apsauginiais šalmais ir akiniais, jiems parodomas ir sutartinis ženklas, kurį bus galima parodyti, jei bus taip baisu, jog norėsis išeiti iš tamsos. 

Kadangi šis scenarijus skirtas dalyviams nuo 11 metų, nerimavome, kaip seksis keletui aštuonmečių. Perspėjimas pasirodė ne iš piršto laužtas: vargais negalais įveikę baimę peržengti paslaptingojo kambario slenkstį, trys aštuonmečiai jau po pirmųjų 5 minučių pasiprašė išvedami. Nerizikuokite ir geriau net nemėginkite įkalbėti jaunesnių nei rekomenduojama vaikų, jeigu jie nėra superdrąsūs ir patys nesiveržia į tamsą. Po pirmojo raundo žaidimo tęsti nepanoro ir du dešimtmečiai – buvo matyti, kad jiems nejauku, nors panikos jų akyse ir nebuvo. Tačiau mažieji smalsiai ir linksmai tolesnį veiksmą stebėjo kompiuterių ekranuose.

Na, o tie, kurie žaidė iki galo, emocijų patyrė tikrai pačių įvairiausių: jie bijojo tamsos, tyrinėjo liesdami, slėpėsi sulaikę kvėpavimą arba medžiojo gaudydami kiekvieną “aukos” atodūsį, džiūgavo radę, ko ieškojo, šliaužiojo, kai manė, kad taip saugiau ir t. t.. Laikas žaidusiems neprailgo, įspūdžių liko ilgam, o galimybė nugalėti tamsos baimę tapo netikėta dovana ne tik pačiam sukaktuvininkui, bet ir jo svečiams.

Ir pabaigai noriu pasidžiaugti mus priėmusiais “Tamsu baisu” administratoriais. Ačiū!

Profesionalus instruktažas, nuolatinis stebėjimas kompiuterių ekranuose, kas vyksta žaidimo erdvėje, ir greita reakcija į prašymus išvesti, taip pat nuoširdus ir kantrus bendravimas ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais – atrodo, kad TAMSU BAISU šeimininkams taip pat smagu priimti svečius, kaip ir mums lankytis jų valdose.

Daugiau informacijos: https://tamsubaisu.lt/

KnygosTitulinis 

„Žodžių sąrašas“ padės suprasti, kad būti geram reikia drąsos

2020-01-17 — by Agnė Žemaitytė0

20200117_123954-e1579258699310-960x1202.jpg

Apokaliptinis Tirpsmas nusiaubė viską ir pavertė žemę laukine planeta. Nedidelė išgyvenusių žmonių bendruomenė glaudžiasi Arkos mieste. Jo įkūrėjas ir valdovas, Jonas Nojas, nė už ką neleis katastrofai pasikartoti, todėl Arkos gyventojai suvaržyti taisyklių, jiems normuojami ne tik maistas, vanduo, drabužiai, bet ir… žodžiai. Mat Jonas Nojas suvokia, kad tereikia sunaikinti kalbą – visų žmonijos blogybių šaltinį.

Kadangi žodžiai ir sukėlė Tirpsmą, Arkos gyventojai turi ribotą 700 žodžių sąrašą. Kalbėti ne sąrašo kalba Arkoje draudžiama, už šį prasižengimą gali būti ištremtas į už miesto sienų esantį tamsų mišką.

Pagrindinė airių rašytojos Patricijos Forde knygos „Žodžių sąrašas“ veikėja Leta – paskutinė Arkos žodininkė. Žodininkai sudarinėja žodžių sąrašus skirtingų specialybių atstovams ir apskritai saugo žodžius. Jie žino daugiau žodžių už kitus Arkos gyventojus, todėl yra galingi ir gerbiami. Kita vertus, daugiau žinoti gali būti ir pavojinga.

Anot literatūrologės Ingos Mitunevičiūtės, žodžiai yra galingi – gali sužeisti, gali pagydyti, gali pražudyti, visi tai žinome, tačiau P. Forde knygoje žodžiai yra pagrindiniai veikėjai ir jų galia siekia visos žmonijos pražūtį ar išgelbėjimą. „Tačiau žinoti daugiau žodžių kartu ir pavojinga, teigia I. Mitunevičiūtė. – Žodžiai įgalina išreikšti mintis, o mintys nuveda prie klausimo kodėl – kodėl reikia gyventi pagal sąrašą, kuriame nėra žodžių „meilė“, „viltis“, „muzika“? Kodėl reikia gyventi gyvenimą, kuriame nėra spalvų nei garsų?“ Nėra jokių abstrakcijų, nėra jausmų“. Pasak Jono Nojo, jie nuvedė žmoniją į pražūtį, todėl juos reikia sunaikinti. Ar pavyks Letai išsaugoti ne tik valdovo leidžiamus, bet ir draudžiamus žodžius, o drauge ir pasaulį?

Fantastinis žmonijos ateities pasaulis tampa populiarus ne tik suaugusiųjų literatūroje. Vis gausiau ir paaugliams skirtų, distopijomis vadinamų kūrinių, vaizduojančių ateitį, paveiktą įvairių technologijų, žmonių sukeltų katastrofų ir atsainaus požiūrio į gyvenamąją aplinką (Suzanne Collins „Bado žaidynės“, Veronica Roth „Divergentė“, Jamesas Dasheris „Bėgantis labirintu“).

„Šis distopinis pasakojimas, parašytas pagal geriausias žanro tradicijas, privers jus susimąstyti apie žodžius, -apibendrina literatūrologė. – Žodžius, kuriuos sakome, kuriais tikime, kuriais gydome ar žeidžiame. Žodžius, kurie pražudys arba išgelbės. Sunaikins arba sukurs pasaulį.“

Leta man pasirodė ir savotiška Švedijos aplinkosaugos aktyvistės klimato kaitos klausimais Gretos Thunberg bendramintė. Jos abi savaip suvokia šiuolaikinės civilizacijos planetai keliamas grėsmes ir bando su jomis kovoti. Tad knyga tikrai turi toli gražu ne vien pramoginę prasmę.

Jis pagrasė Letai pirštu.

  • – „Ačiū“ – ne Sąrašo žodis!
  • Žinoma, ne. Sąraše nebuvo nei „prašau“, nei „ačiū“.
  • Jau nebe.

Knygos autorė Patricia Forde gyvena Vakarų Airijoje, Golvėjaus grafystėje. Jos kūriniai airių kalba jaunimui įtraukti į skaitomiausių knygų sąrašus Airijoje. „Žodžių sąrašas“ yra jos pirmasis romanas, jau pelnęs „Baltasis varnas 2015“, „Airijos metų knygos vaikams 2016“ ir „Notable Children’s Books List 2018“ apdovanojimus.

Anot knygos vertėjos Viktorijos Uzėlaitės, būti geram reikia drąsos – kad ir kokiame pasaulyje gyventum. Tai mums dar kartą primena P. Forde knyga „Žodžių sąrašas“.

Patricia Forde, „Žodžių sąrašas“, 320 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 8,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/zodziu-sarasas/

KnygosTitulinis 

Sveiki atvykę į „Viešbutį „Didžioji M“! Skirta berniukams, bet tinka ir mergaitėms

2019-11-24 — by Agnė Žemaitytė0

20191124_174133-e1574611717799-960x1280.jpg

Knyga „Viešbutis „Didžioji M“ subalansuota paaugliams berniukams. Tačiau puikiai tiks ir paauglėms panelėms.

Sjoerdas Kuyperis – ne vieną apdovanojimą pelnęs nyderlandų knygų autorius ir scenaristas. Jo knyga „Viešbutis „Didžioji M” 2015 m. pelnė „Zilveren Griffel” apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuota „Bologna Ragazzi Award”.

Trylikamečio Koso gyvenimas – tikras išbandymas. Vienuolikos berniukas praranda mamą, lieka su į viešbučio reikalus panirusiu tėčiu ir keistuolėmis seserimis – Libe, Brike ir mažąja Pele. Vieną dieną tėtis patenka į ligoninę. Šeimoje kyla suirutė. Kas nors privalo pasirūpinti viešbučiu. Šios užduoties imasi Kosas ir jo seserys. Tik iš kur saujelė paauglių gali gauti pinigų?

Knyga labai linksma. Kosas nuolat patenka į iki ašarų juokingas ir absurdiškas situacijas, iš kurių kaip iš balos kartais išlipa sausas, o kartais permirkęs iki paskutinio siūlo.

Knyga ir labai liūdna. Nes Kosas savo dienoraštį (tik ne rašo jį, o įkalba į senovinį juostinį magnetofoną) skiria prieš dvejus metus mirusiai mamai. Sūnaus santykiai su mama – be galo šilti, jaudinantys, tokių pavydėti galėtų kiekviena paauglį auginanti mama. Lygiai tokie pat šilti ir Koso santykiai su tėvu – tyros širdies berniukas ryžtasi jam meluoti turėdamas vienintelį tikslą: apsaugoti sušlubavusią tėvo širdį.

Knyga pamokanti, tačiau nepriekaištaujanti. Kosui tenka ne vienąkart susimauti, kad suprastų, jog tik būdamas savimi jis pelnys patinkančios mergaitės draugystę.

Tai knyga apie meilę: tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, vaikinų ir merginų. Apie visas jos spalvas ir atspalvius: švelnią, bijančią žvelgti į mylimosios akis, pasiaukojančią, aistringą, beviltišką…

Tad jei turite šeimoje paauglių, pamėginkite sudominti šiuo pasakojimu net ir knygų neskaitantį berniuką ar mergaitę. Tikrai nepasigailėsite. Gali būti, kad knyga paskatins ieškoti ir daugiau panašių istorijų. Nors pasakojimas vyksta Koso vardu ir skiriamas mirusiai mamai, yra ir antrasis pasakotojas: Kosui patinkanti Izabelė. Ji taip pat išklauso Koso dienoraštį ir jos minčių intarpai leidžia suprasti, kaip skirtingai toje pačioje situacijoje jaučiasi berniukai ir mergaitės.

Šioje knygoje gali perskaityti, kas man nutiko gegužės mėnesį. Viskas įvyko iš tikrųjų, nesumeluotas nė vienas žodis. Taip, melavau išsijuosęs, bet taip buvo iš tikrųjų. Melavau, kad mano tėvas dirba karaliui, kad man augimo sutrikimas, kad mano seserys sėdi kalėjime, kad atvažiavo laikinasis valdytojas pakeisti susirgusį tėvą, kad prieš varžybas visada pasimyliu, kad mūsų viešbutyje gyvena bepročiai ir kad esu mergaitė. Dar buvau ir beždžionė. Su vaisių krepšiu ant galvos. Jeigu vaizduotės perteklius būtų pavojingas gyvybei, jau seniai būčiau miręs. Jei viską perskaitei ir tau patiko, užsuk ir porą dienų praleisk mūsų viešbutyje.“

Ši beprotiška istorija tapo ne tik knyga, bet ir to paties pavadinimo filmu, kuris parodytas garsiausiuose tarptautiniuose filmų festivaliuose. Iš kitų paaugliams skirtų knygų „Viešbutis „Didžioji M” išsiskiria itin ryškiais veikėjų paveikslais, gyva kalba, unikaliu pasakojimo stiliumi.

Sjoerdas Kuyperis, “Viešbutis Didižioji M“, 232 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 8,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/viesbutis-didzioji-m/

KnygosTitulinis 

„Užburto namo“ paslaptį įmins tik svetimą širdį girdintis skaitytojas

2019-11-13 — by Agnė Žemaitytė0

uzburtas1-e1573644102108-960x1281.jpg

Knygos autorė Malgorzata Strekowska-Zaremba jau daugiau nei 20 metų kuria vaikams. Ne vieną jos kūrinį (taip pat ir „Užburtą namą) tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lenkijos skyrius yra pripažinęs „Metų knyga“. 2015 m. autorė nominuota A. Lindgren medaliui.

Knygą „Užburtas namas“ švietimo programa „Empik“, kurios viena iš veiklų yra leisti ir finansuoti talentingiausių autorių knygas, įvertino „Przecinek i Kropka“ premija, knyga taip pat pelnė „Baltojo varno“ apdovanojimą.

Iš pirmo žvilgsnio, tai gana įprasta knyga apie dviejų bendraamžių nuotykius: keistą pažintį, gimstančią draugystę, bendrus priešus ir pavojus. Tokios knygos patinka vaikams, nes nuo pirmo puslapio užvaldo noras sužinoti, kuo viskas baigsis Marysiai, Danieliui ir trečiajam knygos herojui – užkerėtajam namui. Tokios knygos patinka ir tėvams, nes čia pasakojama apie draugiškus berniuko ir mergaitės santykius, jų jausmus persikėlus į naują mokyklą, šiuolaikiniams vaikams tikrai gerai pažįstamą vienatvę… Iš jų vaikai gali pasisemti tikrų vertybių ir tai daryti jiems tikrai nebus nuobodu.

Daugelis žmonių Marysią palaikytų keista mergaite. Ir nenuostabu, juk ji leidžia dienas… tupėdama krūmuose. Marysia atlieka slaptą užduotį – ji stebi užburtą namą. Danielis – naujokas mokykloje. Vieną dieną jis užklumpa Marysią stebėjimo poste. Netikėta pažintis greitai virsta į slaptą susitarimą: jei Danielis laikys liežuvį už dantų, Marysia atskleis jam namo paslaptį! Bet visų pirma Danielis, kaip ir Marysia, turės išmokti matyti, ko nemato kiti, ir girdėti, ko negirdi kiti. O kad atskleistų namą gaubiančią šiurpią paslaptį, vaikams teks leistis į grėsme alsuojančias namo gelmes.

Nežinau, ar knygos autorė turėjo dar vieną, gerokai sudėtingesnį nei pavojingi nuotykiai ar vaikų tarpusavio santykiai, tikslą – atkreipti dėmesį į smurtą prieš vaikus šeimoje. Tikroji užburto namo paslaptis išaiškėja tik paskutiniame skyriuje. Priežastis, dėl kurios name dėjosi keisti ir šiurpūs dalykai, man tikrai pasirodė netikėta. Nujaučiu, kad tėvas, mušantis savo vaiką greičiausiai nesidomi, ką jo atžalos skaito, juo labiau neskaito jam pasakų prieš miegą pats. Tad vargu, kad į jo rankas paklius Marysios istorija… Tačiau gal kas nors perskaitęs knygą ir sutikęs vienišą, aplinkinių vengiantį ir savo mėlynes bei nubrozdinimus kritimais iš medžio teisinantį vaiką susimąstys, kad tikrosios priežastys ne taip jau sunkiai nuspėjamos. Ir ryšis tokiam vaikui padėti.

Nesvarbu, skaitysite knygą drauge ar vaikas „Užburtą namą“ perskaitys savarankiškai, skirkite laiko pasikalbėti išsamiau: kaip jis suprato, kodėl namas buvo užkeiktas, ir kokie burtai padėjo jį išvaduoti iš paslaptingų kerų. Knygos finalas – puikus pretekstas pakalbėti su vaiku apie skaudžius, tačiau svarbius mus supančio pasaulio aspektus. Malonaus ir prasmingo skaitymo!

Malgorzata Strekowska-Zaremba, „Užburtas namas“, 248 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/uzburtas-namas/

 

KnygosTitulinis 

„Augant Kainui“ – knyga visiems berniukų draugams

2019-07-12 — by Agnė Žemaitytė1

20190712_114040-e1562921676258-960x1030.jpg

Pirmą kartą į rankas pakliuvo knyga, skirta berniukų tėvams. Prisipažinsiu: niekada anksčiau nesusimąsčiau, kokie skirtingi berniukų ir mergaičių vidaus pasauliai ir puoselėti juos taip pat reikia ne tomis pačiomis priemonėmis…

Mūsų šeimoje auga dešimtmetis sūnus ir aštuonerių dvyniai – berniukas ir mergaitė. Aplinkiniams broliai atrodo labai panašūs, tačiau tik su jais praleidžiant daugiau laiko galima bent kiek geriau pažinti jų vidinius pasaulius ir pamatyti, kokie jie skirtingi.

Garsūs JAV vaikų psichologai Danas Kindlonas ir Michaelas Thopmsonas knygoje „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams. Pridurčiau – net ir tėvams. Autoriai, sukaupę 40 metų darbo su berniukais patirtį, atskleidžia kaip vyriškumo stereotipai skurdina berniukų jausmų pasaulį, iškreipia jų emocinį ir psichologinį vystymąsi. Norite žinote, ko reikia, kad jūsų sūnūs užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais? Daugybę atsakymų ir patarimų tikrai rasite D. Kindlono ir M. Thompsono knygoje „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“.

Beje, knyga „Augant Kainui“ JAV išleista likus vos 12 dienų iki žudynių Kolumbaino vidurinėje mokykloje, kai du jos mokiniai surengė kruvinas žudynes ir nusižudė patys. Lietuvoje tokių tragiškų įvykių nėra buvę, tačiau smurtaujantys ir žiaurūs paaugliai mums taip pat ne naujiena. Ir Amerikoje, ir Lietuvoje po šiurpių nusikaltimų, kuriuos įvykdo nepilnamečiai, visuomenė piktinasi: kaip jų tėvai nematė, kas dedasi su tais berniukais? Iš tiesų tokios tragedijos tik apnuogina nematomas probleminio berniukų elgesio priežastis. Pavyzdžiui, tai gali būti žiauri paauglių aplinka, kurios aukomis tampa atstumti arba prie daugumos nepritampantys berniukai, taip pat dažnas berniukų ir jau suaugusių vyrų emocinis neraštingumas. Jums atrodo, kad  jums visa tai negalioja ir jūsų vaikams taip niekada nenutiks? Tik dar kartą paraginsiu greičiau pradėti skaityti „Augant Kainui“.

Daugumai tėvų atrodo, kad berniukai nuo mažų dienų privalo atsiriboti nuo jausmų pasaulio. „Neverk, tu gi vyras!“ Tai vis dar norma. Pabandykite pramušti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir pažvelgti į jų širdis ir galvas. Tai nebus lengva. Tai nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Bet rezultatas – tai, kaip pasikeis jūsų santykiai su sūnumis ir kokiais vyrais jie galų gale užaugs – bus vertas visų pastangų.

Knyga – solidi, joje tikrai daug pavyzdžių iš gyvenimo ir patarimų, kaip spręsti kylančias problemas. Nesvarbu, į namus ką tik grįžote su naujagimiu sūneliu, pirmą kartą išleidote mažylį į darželį ar jau kurį laiką vis labiau nerimaujate dėl paauglio elgesio, čia rasite ir visiems berniukams tinkančių, pakankamai universalių, ir labai konkrečioms situacijoms pritaikytų patarimų.

Nuo pirmojo knygos leidimo prabėgo jau du dešimtmečiai, o šiais tais laikais tai tikrai daug. Kai kurie dalykai mums gali pasirodyti keisti ar net nepriimtini ne tik dėl laiko, bet ir dėl kartais mums svetimos JAV kultūros perspektyvų. Tačiau kritiškai įvertinę vieną ar kitą knygos aspektą, bendrai iš jos pasisemsite neįkainojamos patirties. Nesvarbu, esate berniukų tėvai, auklėtojai, mokytojai ar tiesiog bičiuliai.

Pasiduokite autorių kvietimui leistis į nelengvą psichologinę kelionę, per kurią reikės prisiminti vaikystę, santykius su broliais, tėčiais ir draugais. Tai leis jums geriau suprasti, kokią įtaką praeities įvykiai daro šiandieniniam gyvenimui. Tai leis geriau pažinti berniukų sielas, suprasti, kaip jie kenčia, myli, ir svarbiausia – kad labai dažnai jie lieka emociškai neraštingi, vaikydamiesi stipraus ir santūraus vyriškumo įvaizdžio.

Dan Kindlon, Michael Thompson, „Augant Kainui“, 376 p., 2016 m., leidykla „Vaga“. Kaina – 11,13 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: https://www.vaga.lt/augant-kainui.

KnygosTitulinis 

„Velniškai karštos atostogos“ – ne silpnų nervų skaitytyojams

2019-04-07 — by Agnė Žemaitytė0

25F005FE-F92E-4FDA-AB7A-07ED9CE3C0A5-e1554664689954-960x1280.jpg

Nors jau dešimt metų, kai nebėra Gendručio Morkūno, savo gėdai turiu prisipažinti tik dabar atradusi šį unikalų lietuvių rašytoją. Tiesa, keletą kartų A. Mickevičiaus bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje ranka tikrai tiesėsi „Vasaros su Katšuniu“ link, tačiau ji vis dar laukia savo eilės.

Daugiabraunis talentas

O pirmąja pažintimi su šiuo, anot vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, „reikšmingiausiu XXI a. pradžios rašytoju“, tapo jo apysaka vaikams „Velniškai karštos atostogos“.

Džiaugiuosi, kad prieš akis manęs ir vaikų dar laukia malonumas perskaityti G. Morkūno „Vasarą su Katšuniu“, „Grįžimo istoriją“, „Blusyno pasakojimus“, „Iš nuomiško gyvenimo“ ir „Traškančias žvaigždes“. Neabejotinai paskaitysiu ir šio autoriaus eseistikos. Ir nuoširdžiai liūdžiu, kad nei vaikai, nei suaugusieji jau nebepatirs naujų šio talentingo rašytojo ir eseisto kūrinių atradimo džiaugsmo.

Kaip vaikų rašytojas G. Morkūnas debiutavo 2005 m. ir jau pirmoji jo knyga „Vasara su Katšuniu“ pelnė reikšmingiausio vaikų literatūros debiuto vardą. 2007 metų geriausia knyga vaikams ir paaugliams išrinkta G. Morkūno apysaka „Grįžimo istorija“, o 2008 metais tokia knyga išrinkti „Blusyno pasakojimai“. Geriausia 2010 metų knyga vaikams ir paaugliams tapo „Iš nuomiško gyvenimo“ – apdovanota jau po rašytojo mirties.

Jei su vaikais ir skaitėte G. Morkūno kūrinius, tačiau nesidomėjote autoriaus biografija, greičiausiai nustebsite, kad jis buvo žymus fizikos mokslininkas, savo gyvenimą tiesiogine prasme paaukojęs  būdų, kaip žmonėms būtų galima apsisaugoti nuo radiacijos, paieškoms. Jo profesinės literatūros sąrašas – įspūdingas, o jame ne vien gausybė mokslinių straipsnių, bet ir fizikos terminų žodynas, metodinės rekomendacijos, mokomoji literatūra, paprastai ir suprantamai parašytos knygos apie sudėtingus dalykus.

Dar vienas G. Morkūno talentas – eseistika. Kaip eseistas jis rašė „Šiaurės Atėnuose“, internetiniame portale „Bernardinai.lt”, Biržų krašto laikraštyje „Šiaurės rytai“.

Siaubo literatūra vaikams

Ne mažiau už įtraukiantį siužetą, knygose vertinu pasakojimo kalbą ir stilių. Tiesiog negaliu skaityti nesklandaus ar primityvaus teksto. Visada žaviuosi autoriaus gebėjimu rašyti originaliai ir suprantamai. Šį talentą G. Morkūnas tikrai turėjo. Gal todėl, kad kaip pasakoja jį pažinoję žmonės, labai mėgo skaityti, pasakoti savo sukurtas istorijas sūnui Bernardui, įdomūs buvo jo laiškai. O trumpiau tariant, gerbė kalbą.

Vytauto Didžiojo universitete magistro darbą apie G. Morkūno apgynusi Gerda Aleksiūnaitė teigia: „Vaikams skirtose knygose Morkūnas ne tik išlaiko eseistikai būdingą rašymo stilių, vartoja subtilias semantines figūras, bet ir žaidžia nonsenso, komizmo situacijomis, laužo visuomenėje įsišaknijusius stereotipus ir net gvildena tas pačias opias socialines problemas, kurios vyrauja jo eseistikoje. Visose vaikų knygose iškeliama nereikalingo, vienišo vaiko idėja, kas turėtų paskatinti suaugusiuosius pagarbiau žiūrėti į vaikus, labiau domėtis jais ir jų veikla, bendrauti su jais, pvz.: „aš niekam nereikalingas. Klausinėja taip, kad po pusės minutės supranti, jog jai visai nerūpi, ką veikiu. O dėdė… Ištisas dienas būna darbe, vakarais grįžta pavargęs ir iškart ima gerti alų. Jam aš irgi nerūpiu.“

Pastaroji citata iš „Velniškai karštų atostogų“. Jos herojaus Pijaus vienatvė išties sukrečia. Gyvenimas pagal tėčio sudarytą tvarkaraštį, kuriame tiksliai surašyta, kada važiuoti pas senelius, grybauti, pirkti kelnes ir keptuves ar valgyti brokolius. Gyvenimas pagal mamos taisykles, kai net miegant privalu mokytis – taisyklingai kvėpuoti ir nesispardyti. Tiesą sakant, nepavydėtinas vaiko gyvenimas. Tad atrodo, kad atostogos kaime pas tetą jam turėtų būti laisvės ir nuotykių laikas. Ar taip bus iš tikrųjų? Sužinosite perskaitę G. Morkūno „Velniškai karštas atostogas“.

O kol kas išduosiu tik tiek, kad šią apysaką galima vadinti savotiška siaubo literatūra vaikams. Nes kai kuriose senose trobose naktimis dunksi ir traška. Todėl kai kurie žmonės kambarius, kuriuose vyksta keisti dalykai, užrakina ir apsimeta, kad nieko nevyksta. Ar pavyks Pijui išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų? Kad sužinotumėte, teks leistis kartu su juo, Rūta ir Linu į paslaptingą ir įtraukiančią kelionę apie šiurpą keliančius dalykus, nutikusius pelkių apsuptame nuošaliame kaime.

Įdomaus ir prasmingo skaitymo!

Gendrutis Morkūnas, “Velniškai karštos atostogos”, 120 p., 2018 m., išleido “Nieko rimto”. Kaina – 6,79 Eur. Įsigyti galima https://www.niekorimto.lt/knygos-internetu/velniskai-karstos-atostogos_195.