Apie negalią kalbėti nėra lengva. Taip, šiuolaikinė vaikų karta jau žino, kas yra specialieji poreikiai, supranta, kad negalių būna visokių, ir matomų, ir ne, bet kaip elgtis, pamokų dar nedaug. Labai džiaugiuosi į rankas pakliuvusia lenkų autoriaus Tomasz Malkowski knyga „Kamilis, kuris mato rankomis“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Taip, tai knyga apie berniuką turintį regėjimo negalią ir jo kasdienybę.
Knygoje – 20 trumpų istorijų iš Kamilio ir jo šeimos gyvenimo. Jose pasakojama paprasčiausia vaiko kasdienybė tik šįkart tas vaikas yra neregys, tad ir istorijos gaunasi visai kitokios. Kiekviena jų turi šiokį tokį pamokymą – kalba apie užuojautą, patyčias, perdėtą pagalbą ir dėmesį. Visko, ko tikrai nereikia šauniajam Kamiliui, šeimos meiliai vadinamam Miliuku. Kuo dar pasižymi šios istorijos? Didžiule didžiule humoro doze! Kiekvieną pasakojimą lydi juokas, kuris dažnai kyla tiek iš nesusipratimų, kai nieko nematai, tiek dėl išdaigininkės berniuko sesers.
Istorijos – kaip tik po vieną kiekvieną vakarą ir po 20-ties dienų regėjimo negalia nebeatrodys tokia baisi, o sutikus žmogų, kuris negali matyti, tikrai nepulsite jam sakyti „koks tu vargšelis“, o geriau pakviesite nuveikti ką nors smagaus kartu.
Šią knygą labai rekomenduočiau perskaityti ir negalią turinčių vaikų tėvams – ji įkvepia. Nežinau, ar tikrai geras sumanymas neregį mokyti vieną važinėtis dviračiu, bet tas sveikas požiūris į vaiką, o ne į negalią, tikrai įkvepia.
Jis nežino, kaip atrodo jo mama, tėtis ir visas pasaulis. Ar jis nelaimingas? Visai ne!
Knygos nuotaiką išpildo šmaikščios Joanna Rusinek iliustracijos. Pati knyga apdovanote ne tik Lenkijoje, bet ir pasaulyje: granice.pl išrinkta geriausia pavasario ir geriausia metų knyga, įvertinta ir „Child firendly World“ konkurse. Pats autorius T. Malkowski yra istorijos vadovėlių autorius, gyvena su šeima Gdanske. Knyga išversta ir į anglų kalbą.
Šiuo metu, kai aprašau šitą knygą, sniego atsargos tirpsta, o ir buvo jų tiek, kad sniego seniams neužteko, tad besmegenių su vaikais ieškojome knygose. Ir radom! Naujoje Danguolės Kandrotienės knygoje „Besmegeniai ir dingusios nosys“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Rašytoja puikiai pažįstama Lietuvos vaikams – jos istorijos apie Pasaibą tapo klasika, ji yra parašiusi dar daugybę kitų paveikslėlių knygų mažiausiems, kurių daugelį iliustravo Dainius Šukys. Puikiai jaučiasi tvirta komanda, kai autorė ir iliustratorius papildo vienas kitą tiek žodžiais, tiek piešiniais.
Vaikai nulipdė keturis besmegenius, bet ne bet kokius, o pačius šmaikščiausius ir geriausius. Šie sniego vyrai aktyviai domisi įvairiomis naujienomis, užsiima sportu, aiškinasi vaikų gyvenimo ypatybes ir net patraukia linksmintis. Tiesa, linksmybės baigiasi nekaip, nes atsibunda besmegeniai be nosių. Knyga virsta detektyvu, o išaiškinus kaltininką – verslo pradžiamoksliu.
D. Kandrotienės gyvai valdomas žodis įtraukia į besmegenišką siautulį, graudina širdį ir kelia šypseną. Istorija, kad ne visada skriaudikas iš tiesų nori mus nuskriausti, o ištiesti gerumo ranką visada maloniau nei bartis. D. Šukio iliustracijos ryškios, spalvingos ir labai išraiškingos, todėl vaikams labai patiks į jas žiūrėti, kol tėvai skaitys pasaką prieš miegą. O jei turite tokį, kuris dėlioja pirmuosius žodžius – galite knygą duoti paskaityti pačiam, nes teksto nedaug, o perskaityti norėsis.
Skaitymas turbūt vienas iš tų dalykų, kuris neramina priešmokyklinukų tėvus. Taip taip, būna vaikų kurie, rodos, išmoksta skaityti savaime (ir mes tokių šeimoje turime), bet yra ir tokių, kuriems nepadeda nei močiutės pagalba, nei grasinimai, nei žadami aukso kalnai už perskaitytą žodį. Vaikai jaučia spaudimą ir tada jiems įveikti tą stebuklingą kelią, kai iš raidžių susijungia žodis, dar sunkiau.
Skaitymo įgūdžius lavinantis žaidimas tinka ir pradedantiems skaityti vaikams, ir jau šiek tiek skaitantiems, nes kortelės skirtos arba perskaityti žodį, arba sakinį. Ant visų kortelių užrašytas dviejų skiemenų žodis. Pagal spalvas suskirstytos kortelės pagal žodžio pradžią – visos violetinės prasideda „lai“, geltonos „ka“ ir taip toliau. Na, ir tereikia rasti jų pabaigą! Smagiausia, kad kortelės ne šiaip statomos šalia viena kitos, bet sulimpa kaip dėlionė.
Dar smagiau, kad antrasis lygmuo, sakinio perskaitymas sulig kiekvienu spėjimu yra teisingas. Pavyzdžiui, gali perskaityti „Drakonas ka-sa duobę“ arba „Drakonas ka-bo medyje“ (- išskiriu kur susijungia kortelės). „Ragana ri-šo šluotą“ arba “Ragana ri-to kamuolį“. Šmaikšti ta lietuvių kalba!
Įdomiausia, kad žaidimas patinka ir jau laisvai skaitantiems vaikams, o šį edukacinį skiemenavimo žaidimą patvirtino ir Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų asociacija!
Žaidimą gali žaisti nuo 1 iki 5 žaidėjų
Žaidimas trunka iki 30 minučių
Rekomentuojamas žaidėjų amžius – nuo 5 metų.
Žaidimą išleido „Debesų ganyklos“ ir jie rūpestingai pasirūpino skirtingomis žaidimo versijomis – yra net trys skirtingi žaidimo būdai ir vienas papildomas žaidimas be teksto dar raidžių nepažįstantiems žaidėjams. Žaidimą kūrė praėjusiais metais portale lrytas.lt „Šauniausia metų mokytoja“ paskelbta Miglė Janušauskienė ir specialioji pedagogė Asta Vaicekauskienė
Dažniausiai, vaikams skirti stalo žaidimai susidaro iš lentos ir kauliuko – tereikia jį ridenti ir eiti tam tikrą skaičių žingsnių belaukiant ištiks tave laimė ar nelaimė. Visi šie žaidimai yra klasikinio „gyvatė ir kopėčios“ žaidimo variacijos, tad atvirai sakant – NUOBODU. Todėl stalo žaidimas visai šeimai „Alkani monstrai“ (leidykla „Debesų ganyklos“) yra atgaiva širdžiai. Jokios lentos, jokio kauliuko.
Žaidimo sudaro 16 dvipusių kortelių sudėlioti žaidimo lentai, pailgi ir apvalūs žetonai
Žaidėjų skaičius: 1-4 žaidėjai
Žaidėjų amžius: nuo 3 metų
Žaidimo trukmė: vienas roundas 10-20 minučių
Žaidimas spalvingas, kortelės kokybiškos tik dėžė ne tipiška – užsidaro ne įprastu dangčiu iš viršaus, o užsikiša, kaip picos dėžė. Žaidimų kūrėjai teigia, kad pažaidus vaikai išmoks skaičiuoti iki dešimties, sudėti ir atimti iki dvidešimties. Maniškės visos tai jau moka, bet mano galva šį žaidimą siūlyčiau bent jau penkiamečiui, nes su trimečiu ne žaisite, o aiškinsitės skaičius. Nors, tai gal irgi žaidimo prasmė?
Žaidimą galima trimis skirtingais būdais, tad neatsitiktinai didžiosios žaidimo lentą sudarančios kortelės yra dvipusės – ant vienos pavaizduoti monstrai, o ant kitos pusės maži monstriukai ir įvairūs maisto produktai. Kadangi pirmuose dvejuose būduose žaidimo lentą sudaro keturios pailgosios kortelės, jūs turėsite begalę žaidimo variacijų su skirtingai išdėliotomis kortelėmis. Taškas kūrėjų naudai!
Pirmame žaidime jums reikia traukti žetonus, kuriuo uždengiate tos pačios spalvos, kaip žetonas monstrą ir kitą žetoną su skaičiu, kuriuo turite uždengti tam tikrą produktų skaičių. Žodžiu, ir sėkmė ir matematika.
Kitu žaidimo variantu jūs traukiate žetonus su pažymėtomis kūno dalimis ir skaičiumi – pavyzdžiui, nupiešta akis ir parašyta 6. Tai reiškia, kad turite padėti žetoną ant monstro su šešiomis akimis.
Trečiasis variantas mažiausiems – kaip ir minėjau, su žetonais mokotės matematinių veiksnių.
Žaidimas iš tiesų labai paprastas, bet žaidžiasi smagiai ir greitai – gražūs paveikslėliai, paprasta žaidimo mechanika įtraukia į žaidimą ir pabaigus vieną partiją norisi dar.
Žaidimo kūrėjai primena, kad šis žaidimas tobulina vaikų skaičiavimo įgūdžius, koncentraciją, pastabumą ir matematinius gebėjimus.
Pakelkite rankas, kas auginate tokius mažus skaitytojus, kuriems jei ant viršelio yra vienaragis – knyga iškart tampa pačia geriausia? Ir jau net nesvarbu, kas joje parašyta! Aš pirmoji stoju į klubą, nes knygos apie vienaragius pas mus jau užima beveik lentyną. Tik, prisipažinsiu, puse jų (tokių minkštais viršeliais), kurių garsiai skaityti man neleidžia sveikas protas – ten visi personažai žvaigždutės, sidabriukės ir kiti mieli nuostabūs švelnūs pūkuoti rožiniai padarai. Pilvą suka!
Marc-Uwe Kling ir Astrid Henn knyga „NE vienaragis“ (leidykla „Debesų ganyklos“) jau viršelyje įspėja – šis vienaragis kitoks. Dėbso piktu žvilgsniu agresyviai atkišęs ragą… Pažįstama povyza – daugeliui mūsų kažką primena, ar ne? Nevalgysiu daržovių! Nenoriu rengtis, nenoriu eiti, nesitvarkysiu kambario ir apskritai – ne ne ne.
Toks buvo ir „Ne vienaragis“ – Širdžių girioje, saldžioje kaip mokyklinė arbata, gimė NE vienaragis, kuriam visi tie meilūs žodžiai buvo tokie atgrasūs, kad jis viskam sakydavo ne. Tai truko taip ilgai, kad visi jie ėmė vadinti tiesiog – vieNEragiu! Atsipyko vieneragiui saldus gyvenimas, tad patraukė jis nuotykių ieškoti. Pasirodo, pasaulyje jis toks ne vienas – štai sutiktas meškėnas nuolat kartoja „Ką???“, šunėkui viskas vienodai, tad klausimus palydi atsakymu „tai kas“, o įnoringa princesė viskams rėkia „Taip!“. VieNEragis, mešKĄnas, šuo Taikas ir TAIPprincesė, pasirodo, yra tobula komanda!
Tiek trumpai apie siužetą nes ką jie nuveikė sužinosite perskaitę knygą, o aš dabar norėčiau pasidžiaugti pačia knygos struktūra – labai patiko rašytojų išmonė pirmą dalį knygos parašyti saldžiomis eilėmis, kuomet tikrai pasijungti esantis toje Širdžių girioje besimaudantis malonumų ežere, dūkstantis norų krioklyje ar vaikštantis supersaulėtu šlaitu. Kai vienaragis ištrūksta iš artimųjų globos – pasikeičia ir jo kalba, jis nebekalba eilėmis.
Plojimus siunčiu ir už paskutinių puslapių sumanymą – vaikams pasiūlyti žaidimą ir patiems sugalvoti gyvūnus (ar net žmones). Štai aš, tapau – čiamama, nes visad sakau „kodėl čia viskas mėtosi?“, „kur čia padėjai!” ir pan. Nelinkiu tapti NUtėvams, kurie sako dažnai „nununu“ ar KURtėčiams, kai vaikai nežino, kur yra jų tėtis, nes seniai jį matė ir leido su juo laiką.
Knyga gausi iliustracijomis, kurių dalis primena komiksus, nes į jas įrašytas ir tekstas. Nors rožinė spalva piešiniuose dominuojanti, bet garantuoju, tai nėra knyga tik mergaitėms. Su tuo vienaragiu susitapins ir daugybė NE berniukų 🙂 „NE vienaragis“ – bestseleris Vokietijoje (amazon.de jos vertinimas 4,8 tarp beveik 14 tūkst. pirkėjų), o jos vienas iš autorių Marc-Uwe ne šiaip rašytojas vaikams bet vokiečių dainų autorius, autorius ir „Kabarett“ atlikėjas. Jis taip pat rašo istorijas apie princesę Snargliagalvę ar įžuliai kalbančią kengūrą.
Kaunas (stereotipiškai) laikomas labai lietuvišku, tautiškai ir kultūriškai vienalyčiu miestu, nors tai nėra visiška tiesa. Kaunas visuomet buvo ir yra daugiatautis ir daugiakultūris miestas, kuriame sugyveno ir sugyvena skirtingų tautų ir net rasių žmonės. Susipažinkime su jais, jų tradicijomis ir kultūra per pasakas. Pasakos – tai vienas pirminių, archajiškų pasaulio pažinimo būdų, kuris yra artimas ne tik vaikams, bet ir vyresniems.
Rugsėjo 17 d. 13.00 val. leidykla „Debesų ganyklos“ kviečia į Istorinės LR prezidentūros Kaune kiemelį, kuriame vyks renginys „Kultūrų sodas“. Šio renginio metu 13.30 val. pristatys projekto „Kauno tautų pasakos“ rezultatą – knygą „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“, į kurią įtrauktos pasakos, sektos „Kauno tautų pasakų“ renginių ciklo metu.
Tai ne vien tradicinė pasakų knyga. Prie pasakų rasite QR kodus, kuriuos nuskaitę mobiliuoju įrenginiu galėsite išgirsti pasaką lietuvių ir originalo kalbomis, taip pat klausytis pasakojimų apie įvairių tautų kultūras ir jų įsitvirtinimą Lietuvoje.
Projektui ir knygai „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“ parinktos dvylikos tautų pasakos, kurios primins ir priartins prie daugiakultūrio Kauno. Knygoje pristatomos šių tautų pasakos: armėnų, graikų, lenkų, marokiečių, romų, rumunų, rusų, sirų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų.
Istorinės LR prezidetūros Kaune kiemelyje taip pat galėsite pavartyti ir įsigyti knygą „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“.
Gyvenimas nėra rožinis ir pūkuotas, kaip dažnai piešia socialiniai tinklai. Daugeliui paauglių atrodo, kad jų gyvenimas šūdinas, o tuo tarpu kiti mirksta turkijose, linksminasi su draugais ar shopinasi. Ir sakyk ne sakęs, kad tai tik apgaulė, iliuzija ir vaizdas, kurį norime rodyti. Vienas iš būdų pažinti pasaulį yra knygos, tad jei pavyksta paauglį sudominti (o gal iki šiol nepavyko, nes nebuvo įdomus turinys), pasiūlykite perskaityti Care Santos „Tiesa“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Tai bestselerio “Melas“ tęsinys, bet knygas galima skaityti visiškai atskirai viena nuo kitos.
Erikas – išeina iš kalėjimo. Tiksliau, nepilnamečių kolonijos. Priešais jį – naujas gyvenimas, baltas it popieriaus lapas, kurį galima kurti nuo pradžių ir nekartojant tų pačių klaidų, kurios jį atvedė iki kameros. Taip, jis buvo nekaltas, bet dabar tai jau nesvarbu, nes jis „sėdėjo“ ir naujame gyvenimo lape naujai sutiktiems žmonėms (kaip ir merginos tėvams), tai nėra vienodai.
Knygoje labai gerai piešiamas tipinio paauglio paveikslas – išdidumas neleidžia prašyti pagalbos, beviltiškumo jausmas bandant susirasti paprasčiausią darbą ir širdyje rusenanti meilė Ksenijai, kurią reikėjo užgesinti. Gal ši vieta ir pasirodė silpniausiai įtikinanti, nes paauglystėje tokios brandos, kad atsisakytume santykių dėl kito gerovės, nedažnai yra. Na, o gal būna ir kitaip?
Visa istorija sukasi apie 18-metį Eriką, kuris išėjo iš kalėjimo pasiryžęs susirasti naują darbą ir pradėti naują gyvenimą toli nuo savo šeimos ir rajono. „Gerais norais pragaras grįstas“, turime tokią keistą patarlę ir ji čia tinka idealiai. Žodžiu, norėk tu nenorėjęs, su etikete „sėdėjęs“ daug ko nepriveiksi, o ypač jei tavo nuostavybės užsireikia pačiam narkotikų baronui. Aišku, tada į visa tai vėl įsivelia policija, atsiranda keistas darbo pasiūlymas ir gyvenimas atrodo niekad neleis pailsėti.
Knyga gal kiek primena veiksmo filmą, bet tai puikiai padeda išlaikyti dėmesį ir nepaleisti jos iš rankų. Gyvenimas vaikinui beveik visos knygos metu ritasi velniop ir atrodo, kad blogiau būti negali, pasiekęs visišką dugną Erikas nuo jo atsispiria.
Primenu dar kartą – nereikia būti perskaičius pirmosios trilogijos dalies, kurioje pasakojama Eriko ir Ksenijos meilės istorija bei Eriko išpažintis, kodėl jis kalėjime, nes beveik viskas papasakojama antrąkart antroje dalyje tik gal ne taip nuosekliai. Bet perskaitę šią, greičiausiai užsinorėsite atsiversti ir pirmą dalį.
Ispanijoje garsi rašytoja Care Santos (tikrasis vardas Macarena Santos i Torres) yra išleidusi ir trečią dalį, tad užvertę paskutinį puslapį būsite tikri – sužinosite, kas nutiko toliau knygoje „Baimė“ (originalo kalba „Miedo“).
Dažnai klaidingai manoma, kad mažiausi žaidėjai – priešmokyklinukai ir pradinukai – gali žaisti tik tokius žaidimus, kur ridenį kauliuką, paeini ir vėl lauki savo ėjimo ridenti kauliuką. Žinoma, ir kauliuko ridenimas moko skaičiuoti, o (pra)laimėjimas – ugdo emocinį intelektą. Leidyklą „Debesų ganyklos“ jau drąsiai galima vadinti ne tik puikių knygų vaikams leidėjais, bet ir stalo žaidimų kalve. Mūsų rankose – naujas pažintinis stalo žaidimas „Metų laikai“ skirtas 5-10 metų vaikams ar visai šeimai.
Labai patiko žaidimo legenda – t.y. istorija, kuri paprastą mechaniką apipina gražiu pasakojimu. Žodžiu, čia visi žaidėjai yra burtininkai, kurie savo pilyje grumiasi dėl visų metų laikų valdovo titulo. O kas verčiausias šio titulo? Žinoma tas, kuris žino daugiausiai. Žaidėjai su medinėmis burtininkų figūrėlėmis vienas po kito ridena kauliuką ir tada turi atsakyti į klausimą iš to metų laiko, kurį sufleruoja langelio, ant kurio jie stovi, spalva. Pati stalo žaidimo lenta apvali, kurios viduryje dailininkės pavaizduoti visi keturi metų laikai.
Šį žaidimą sudarė Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų asociacijai priklausančios pedagogės Miglė Janušauskienė ir Asta Vaicekauskienė, todėl žaidimas turi tikrai prasmingą edukacinį turinį. Klausimai suskirstyti pagal metų laikus – žiema, ruduo, vasara ir pavasaris. Vieni klausimai lengviau išgliaudomi, kiti sunkiau, o trečius reikia tiesiog… pavaizduoti lyg šaradose. Patys klausimai labai įvairūs nuo prašymo išvardinti tris žalias daržoves ar suktesnio – pasakyti, kokia šventė vyksta pirmą rudens dieną iki prašymo paaišinti lygiadienį ar įvardinti paukštį, kuris lipdo lizdus iš molio.
Jei atsakei teisingai – paeini langeliu į priekį, jei suklydai – žingsniu atgal. Laimi pirmasis apėjęs visą ratą ir tampa Metų valdovu.
Didžiausi plojimai autorėms ir už tai, kad jos pagalvojo apie žaidimo kelioninę versiją. Visi tėvai žino, kaip sulig kiekvienu nuvažiuotu kilometru dažnėja vaikų klausimas „kada atvažiuosime?“. Kelionėms tereikia pasiimti visas kortas ir garantuoju pusvalandį smagaus laiko visai šeimai.
Vienintelis gal užkliuvęs trūkumas, kaip ir visuose žaidimuose su klausimais, tai žaidėjų amžiaus įvairovė. Tiek kiek žino ketvirtokas, nežino pirmokas ir atvirkščiai, todėl reikėtų parinkti kuo panašesnio amžiaus žaidėjus. Mes žaidėme su priešmokyklinku, būsima antroke ir keturias klases baigusia dešimtmete, tad pastarajai buvo jau per lengva, bet užtat mažieji grūmėsi rimtai!
Balandžio 26 d. (antradienį) 18 val. susitikime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje bus daug judesio, juoko ir MIEGO!
Vaikų mėgstamos knygų serijos „Pasaiba“ penktos dalies „Pasaiba ir sapnų knyga“ pristatyme Pasaiba pagaliau pakvies dalyvius apsilankyti vietoje, iš kurios jis atvyko pas Sofiją – slaptame pasaibų kaimelyje. Jame dalyviai susipažins su keturiomis Pasaibos močiutėmis, išbandys įvairiausias miego pozas, dalyvaus knarkimo varžybose, ieškos pasimetusios sapnų knygos, šoks miego šokį ir išsiaiškins slapčiausią pasaibų kaimelio paslaptį. Šioje kelionėje nepritruks nuotykių ir tuo labiau pasaibų!
Knygos autorė Danguolė Kandrotienė yra grožinių knygų ar enciklopedijų vaikams sudarytoja ir (arba) tekstų autorė, sukūrusi ne vieną edukaciją moksleiviams. 2014 metais autorės knyga „Spintos istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o Tarptautinė jaunimo ir vaikų biblioteka (esanti Miunchene, Vokietijoje) šią knygą įvertino kaip vieną iš 200 vertingiausių metų kūrinių vaikams ir jaunimui.
Knygos iliustratorė – dailininkė Jurgita Rancevienė. Jau du dešimtmečius ji yra įvairių vaikams skirtų spaudos leidinių dailininkė, iliustratorė, tekstų bei fotografijų autorė ir meninė redaktorė. Dailininkė iliustravo ir D. Kandrotienės knygą „Spintos istorijos“.
Leidykla „Terra Publika“ ir „Debesų ganyklos“ 2022 metus pasitika su knygų ir žaidimų festivaliu „RYŠ(K)IAI“! Įvairūs renginiai, kuriuos bus galima stebėti virtualiai, dirbtuvės, knygų pristatymai vėl sujungs ryšius tarp autorių ir skaitytojų, stalo žaidimų gerbėjų. Bendrauk su autoriais ir vertėjais, atrask knygas ir stalo žaidimus. Kiekvieną festivalio dieną jūsų laukia virtualūs susitikimai su autoriais, knygų ir žaidimų pristatymai, viktorinos, konkursai, žaidimų turnyrai ir specialios dovanos.
Leidybos namai „Terra Publica“ – tarpininkas, kuris sukuria ryšį tarp autoriaus ir skaitytojo.
Balandžio 5–13 d. sujunkime ryšius renginiuose, kurie vyks gyvai arba virtualiai transliuojami Facebook paskyrose „Terra Publica“ ir „Debesų ganyklos“.
Balandžio 4–18 d. festivalio proga skelbiame net dviejų savaičių specialią festivalio -30% nuolaidą VISOMS knygoms ir stalo žaidimams interneto svetainėje terrapublica.lt.
Nekantraujame pasidalinti renginiais ir naujienomis. Informacija jau tuoj pasirodys!
Visi festivalio renginiai, viktorinos NEMOKAMI!
Balandžio 5 d. 16 val. FESTIVALIO ATIDARYMAS.RYŠ(K)IAI. Vaiko ugdymas pagal STEAM metodiką. Renginys skirtas pedagogams, darželių auklėtojams, edukologams. Dalyvauja: knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ autorės, edukologės, visuminio šeimos ugdymosi akademijos „Family Lab Academy“ įkūrėjos Jovita Starkutė ir Indrė Neimantė. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Konferencijų salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 5 d. 18 val. RYŠ(K)IAI. Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus? Renginys skirtas tėvams su vaikais. Dalyvauja: knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ autorės, edukologės, visuminio šeimos ugdymosi akademijos „Family Lab Academy“ įkūrėjos Jovita Starkutė ir Indrė Neimantė. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Renginių salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 13 d. 18 val. RYŠ(K)IAI su Selemonu Paltanavičiumi ir Vytautu Kandrotu | „Fotomedžioklė“. Dalyvauja: gamtininkas ir žaidimo bendraautoris Selemonas Paltanavičius, keliautojas, fotografas ir žaidimo bendraautoris Vytautas Kandrotas. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Renginių salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
VIRTUALŪS RENGINIAI Tiesioginės transliacijos
Balandžio 6 d. 18 val. RYŠ(K)IAI su stalo žaidimų naujienomis. Dalyvauja: leidybos namų rinkodaros vadovė Rusnė Jankūnaitė (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 7 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su Monika Žiūkaite ir Rugile Kazlauskiene | Tapukas ir emocijų kuprinė. Dalyvauja: knygos „Tapukas ir emocijų kuprinė“ autorė Monika Žiūkaitė ir vaikų psichologė Rugilė Kazlauskienė (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 8 d. 10 val. RYŠ(K)IAI su Pasaiba ir sapnų knyga. Dalyvauja: knygos personažas Pasaiba (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 10 d. 10 val. RYŠ(K)IAI su Banga Mudėnaite | „Saldumynų banga“. Dalyvauja: tinklaraščio „Wavy Kitchen“ ir knygos „Saldumynų banga“ autorė Banga Mudėnaitė, su kuria kartu galėsite pasigaminti į debesis nunešantį desertą sekmadienio rytui (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 11 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su Sandrija Čapkauskiene ir TOP produktais nervų sistemai. Dalyvauja: biomedicinos mokslų daktarė, knygų „Menopauzė – bet tabu“, „Sveikata lėkštėje“ autorė Sandrija Čapkauskienė (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 12 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su James Riley | „Istorijų vagys“. Dalyvauja: tiesiogiai iš Amerikos knygų serijos „Istorijų vagys“ autorius James Riley (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
KONKURSAS
RYŠ(K)IAI su „APJOK Lietuvą“ | Nuotraukų konkursas (Facebook „Terra Publica“)
