main

KnygosTitulinis 

„Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“: knyga, kuri užnorins skaityti bet kurį paauglį

2024-05-21 — by Goda Leo0

IMG_6808-960x1381.jpg

Labai nustebau suaugusių knygų lentynose pamačiusi milijonus paauglių širdis užkariavusią Holly Jackson knygą „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“. Pasaulyje ši knyga dažniau priskiriama „young adult“ (vyresniems paaugliams) auditorijai, bet tikrai puikiai tinka ir suaugusiems, kurie nori kažko smagaus, lengvai skaitomo ir įdomaus.

Mano merginos šitą knygą „iš-tiktokino“ (taip vadinu atradimus atrastus socialiniame tinkle „TikTok“) dar užpraėjusiais metais, kai visas pasaulis ėjo dėl jos iš proto ir teko knygas siųstis anglų kalba. Dabar labai džiaugiuosi, kad knyga pasirodė lietuvių kalba (valio valio leidyklai „baltos lankos“!!!) ir tikiuosi, kad bus išversta visa keturių dalių serija, nes tai tikrai knyga, kuri užkabina ir užnorina (labai smagus žodis) skaityti bet kurį paauglį. Ir visai nesvarbu, kad pavadinime yra  žodis „mergaitė“, nes  tai tik ironiška aliuzija, o knyga visai ne apie mergaites 😀

Trumpai, tai apie ką knyga?

Abiturientė Pipa paskutinės klasės baigiamajam darbui pasirenka netikėtą temą – nusprendžia šiek tiek panarplioti tame pačiame miestelyje prieš penkerius dingusios vyresnių klasių moksleivės Endės Bel bylą. Pradžia nekalta, net šie tiek vaikiška – Pipa yra labai protinga, dažnai nesuprasta bendraamžių, jai nerūpi vakarėliai ir rūpinasi ateities studijomis. Ji pirmuosiuose skyriuose prisipažįsta, kad nežada išnarplioti bylos. Be to, kas galėtų atsiverti moksleivei?

Žingsnis po žinsgnio ji pradeda aiškintis, kas iš tiesų buvo toji mokyklos gražuolė Endė Bel, kurią neva policijos nužudė jos vaikinas, visų labai mėgstamas vyrukas Salas. Ji užmezga kontaktą su Salo broliu ir pamažu viskas tampa rimčiau. Kuo daugiau gilinasi – tuo daugiau klausimų kyla. Istorija iš nekaltos tampa įtartina. Įtampa auga kai Pipa pradeda sulaukti grasinimų.

Pabaigoje byla išsispręs, bet iki tol turėsime daug puslapių malonaus skaitymo.

Knyga parašyta nenuobodžiai – tai ir dienoraščio ištraukos, kur Pipa pati apmąsto savo tyrimą, ir išrašyti apklausų protokolai. Prisideda ir merginos asmeninio gyvenimo peripetijos, užkabinama santykių, pasitikėjimo draugais, buvimo „kietu“ tema. Knyga lengvai skaitosi, nėra ištempta, veiksmas rutuliojasi greitai ir labai atspindi šiuolaikinio jaunimo kasdienybę – iššūkiai mokykloje, tarpusavio santykių variacijos, patyčios socialiniuose tinkluose. Tiesa, jei saugote savo vaikus nuo neigiamos informacijos, tai čia bus paliestos ir narkotikų, ir seksualinės prievartos temos, bet tai labai geras būdas dar kartą aptarti rizikas ir ribas.

Pati knygos autorė Holly Jackson gyvena Londone. Knygos pasirodymo metais ji buvo sulaukusi vos 25-erių, kai ją užgriuvo milžiniška sėkmė. Romanas tapo beprotiškai populiariu – vien „Goodreads“ yra per milijonas komentarų. Tiesa, rašytoja pirmą knygą parašė penkiolikos, vėliau studijavo anglų literatūrą, tad ši karjera nebuvo atsitiktinė.

Pagal šią knygą kanalas „BBC Three“ sukūrė šešių dalių serialą, kuris turėtų pasirodyti šiais metais. Pagrindinį vaidmenį atlieks Emma Myers, išgarsėjusi filme „Trečiadienė“ (angl. „Wednesday“).

BBC nuotr.

„Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“ buvo pripažinta viena geriausių 2020 m. „Barnes and Nobles“ sąrašo knygų ir gavo daugybę kitų garbingų apdovanojimų.

Lietuvoje jos vertimas (vertė Inga Stančikaitė) nuskambėjo negarsiai, bet, tikiuosi, kad atras savo skaitytojų ratą.

Knygą rasite knygynuose arba internetu https://www.baltoslankos.lt/geros-mergaites-nusikaltimu-vadovas

KnygosTitulinis 

Skandaras sugrįžta: laukiamiausias tęsinys su dar daugiau nuotykių

2023-07-09 — by Goda Leo0

IMG_3033-960x750.jpg

Nežinau, kiek per metus sulaukiau padėkų dėl knygos „Skandaras ir vienaragių vagis“ rekomendacijos. A. F. Steadman knyga vadinama naujuoju Hariu Poteriu – ir dėl populiarumo, ir dėl nedidelių panašumų. Knyga buvo išversta į daugybę užsienio kalbų, paskelbta, kad bus statomas filmas ar serialas, o perskaitę pirmą su nekantrumu laukė tęsinio. Ir pagaliau – „Naminuko“ leidyklą jaunuosius skaitytojus pradžiugino antra knyga apie Skandaro nuotykius. Namuose tos knygos laukė ne tik dukros, bet ir aš pati, tad dalinuosi savo apžvalga.

Tai pirmiausiai grįžkime į pradžią – jei nežinote apie šią knygų seriją nieko, kviečiu pasiskaityti čia: Pasaulio paauglius užkariavęs bestseleris – jau ir lietuviškai: įspūdžiai perskaičius „Skandaras ir vienaragių vagis”. O jei nenorite skaityti, tai svarbiausia tiesiog žinoti, kad ši knyga apie kitokius vienaragius – nieko pūkuoto ir vaivorykštės spalvų, o kaip tik atvirkščiai. A. F. Steadman knygose vienaragiai yra kraujo ištroškę, pavojingi, žiaurūs gyvūnai. Pagrindinis veikėjas – Skandaras, kuris su kitais išrinktaisiais vaikais mokosi būti vienaragių raiteliu – gyvena uždaroje saloje, kur netrūksta nei magijos, nei nuotykių. Va čia tas panašumas su Hariu Poteriu.

„Skandaras ir raitelio šmėkla“ – antroji knyga ir kaip įprasta tęsiniuose, prasideda laikas tikriems nuotykiams. Jei pirmoji knyga buvo pažintinė, kas tie vienaragiai, kokia Skandaro praeitis, dabar jau rašytoja pasileidžia plaukus ir su užmoju kuria įvairiaplanius siužetus. Pagrindinė knygos teminė linija yra apie tai, kad pradeda žūti laukiniai vienaragiai ir kaltė krenta ant Skandaro. Kadangi berniukas yra išskirtinis, nes valdo ypatingą stichiją (taip taip, čia ne tik vienaragiai, bet ir burtai), visuomet yra tokių, kurie jo nemėgsta ir kurpia įvairiausius planus. O kur dar paslaptingai dingusi ir mitais apipinta jo mama…  Tikrai nepasakosiu, kas vyksta ir kuo baigiasi, bet tikrai siužetas įtemptas ir įdomus, nenuspėjamas, nenuobodus.

Kita siužetinė linija apie šeimos santykius – namuose žemyne liko Skandaro sesuo, kuri irgi norėjo tapti vienaragių raitele, bet, ji nebuvo pasirinkta. Sesuo neslepia širdgėlos, jai sunku priimti brolio sėkmę, nuošaliai besilaikantis vienišas tėtis jaučiasi lyg prašalaitis, o vaikinas negali niekam atskleisti tiesos, kurią sužinojo apie savo mamą.

Trečia – apie draugų santykius. Skandaras gyvena su dar trimis bendramoksliais, su kuriais sieja ir šilta draugystė. Bet ar ji išties tokia tvirta, kad ištvertų išbandymus, kaip pavydas, konkurencija ir paslaptys?

Labai sunku daugiau papasakoti neprasitariant apie siužetą, o aš tikrai nenoriu sugadinti malonumo skaityti šią knygą. Nuotykiai apie Skandarą yra subalansuoti ir berniukams, ir mergaitėms, skaitantiems pradinukams ar lengvai dėl paaugliškos literatūros pamišusiems tėveliams.

Pagarba leidyklai, kuri su pasauliniu startu prasilenkė vos kelios savaitės ir taip greitai verstine knyga pasidalijo su lietuviškai skaitančiais. Na, o geriausia naujiena tame kad kitų metų balandį sulauksime TREČIOSIOS dalies, kaip oficialiai praneša pati autorė. Iš viso bus išleista penkios knygos apie Skandarą ir viena novelė be pavadinimo – čia taip rašo Wikipedia, o mums telieka laukti.

Knygą „Skandaras ir raitelio šmėkla“ rasite knygynuose arba internete https://www.perkuknyga.lt/knyga/skandaras-ir-raitelio-smekla-a-f-steadman

KnygosTitulinis 

Apie paauglystės iššūkius paaugliams jiems suprantama kalba: „Tiesa“

2022-09-12 — by Goda Leo0

IMG_5173-960x1280.jpg

Gyvenimas nėra rožinis ir pūkuotas, kaip dažnai piešia socialiniai tinklai. Daugeliui paauglių atrodo, kad jų gyvenimas šūdinas, o tuo tarpu kiti mirksta turkijose, linksminasi su draugais ar shopinasi. Ir sakyk ne sakęs, kad tai tik apgaulė, iliuzija ir vaizdas, kurį norime rodyti. Vienas iš būdų pažinti pasaulį yra knygos, tad jei pavyksta paauglį sudominti (o gal iki šiol nepavyko, nes nebuvo įdomus turinys), pasiūlykite perskaityti Care Santos „Tiesa“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Tai bestselerio “Melas“ tęsinys, bet knygas galima skaityti visiškai atskirai viena nuo kitos.

Erikas – išeina iš kalėjimo. Tiksliau, nepilnamečių kolonijos. Priešais jį – naujas gyvenimas, baltas it popieriaus lapas, kurį galima kurti nuo pradžių ir nekartojant tų pačių klaidų, kurios jį atvedė iki kameros. Taip, jis buvo nekaltas, bet dabar tai jau nesvarbu, nes jis „sėdėjo“ ir naujame gyvenimo lape naujai sutiktiems žmonėms (kaip ir merginos tėvams), tai nėra vienodai.

Knygoje labai gerai piešiamas tipinio paauglio paveikslas – išdidumas neleidžia prašyti pagalbos, beviltiškumo jausmas bandant susirasti paprasčiausią darbą ir širdyje rusenanti meilė Ksenijai, kurią reikėjo užgesinti. Gal ši vieta ir pasirodė silpniausiai įtikinanti, nes paauglystėje tokios brandos, kad atsisakytume santykių dėl kito gerovės, nedažnai yra. Na, o gal būna ir kitaip?

Visa istorija sukasi apie 18-metį Eriką, kuris išėjo iš kalėjimo pasiryžęs susirasti naują darbą ir pradėti naują gyvenimą toli nuo savo šeimos ir rajono. „Gerais norais pragaras grįstas“, turime tokią keistą patarlę ir ji čia tinka idealiai. Žodžiu, norėk tu nenorėjęs, su etikete „sėdėjęs“ daug ko nepriveiksi, o ypač jei tavo nuostavybės užsireikia pačiam narkotikų baronui. Aišku, tada į visa tai vėl įsivelia policija, atsiranda keistas darbo pasiūlymas ir gyvenimas atrodo niekad neleis pailsėti.

Knyga gal kiek primena veiksmo filmą, bet tai puikiai padeda išlaikyti dėmesį ir nepaleisti jos iš rankų. Gyvenimas vaikinui beveik visos knygos metu ritasi velniop ir atrodo, kad blogiau būti negali, pasiekęs visišką dugną Erikas nuo jo atsispiria.

Primenu dar kartą – nereikia būti perskaičius pirmosios trilogijos dalies, kurioje pasakojama Eriko ir Ksenijos meilės istorija bei Eriko išpažintis, kodėl jis kalėjime, nes beveik viskas papasakojama antrąkart antroje dalyje tik gal ne taip nuosekliai. Bet perskaitę šią, greičiausiai užsinorėsite atsiversti ir pirmą dalį.

Ispanijoje garsi rašytoja Care Santos (tikrasis vardas Macarena Santos i Torres) yra išleidusi ir trečią dalį, tad užvertę paskutinį puslapį būsite tikri – sužinosite, kas nutiko toliau knygoje „Baimė“ (originalo kalba „Miedo“).

Knygą „Tiesa“ rasite knygynuose arba internetu: https://debesuganyklos.lt/knygynelis/tiesa/

KnygosTitulinis 

Kodėl J. Žilinsko „Bėgliai“ turi būti įtraukti į privalomos literatūros sąrašą paaugliams?

2022-08-17 — by Goda Leo1

IMG_4678-960x1280.jpg

Neseniai teko dalyvauti net keliose draugų rato diskusijose apie privalomos literatūros sąrašą moksleiviams. Atgyvena. Dvelkiantis pelėsiais. Neaktualus. Neįdomus. „Komplimentai“ skriejo vienas po kito. Stengiuosi laikytis pozicijos, kad jei neturi ką pasiūlyti – nepulk kritikuoti. Peikti visada lengviau, bet nė vienas iš mano oponentų negalėjo pasakyti – o ką tada vaikai turėtų skaityti? Ar tikrai mes turime lengva ranka sudeginti ant laužo visą mūsų literatūrinį paveldą, nors jis gal iš tiesų vietomis praradęs aktualumą ir dabar skaityti vaikams tik užsienines knygas, nes jos geresnės?

Skaitydama naują Justino Žilinsko ir Ūlos Šveikauskaitės iliustruotą romaną „Bėgliai (leidykla „Aukso žuvys“) visą laiką sukosi galvoje mintis, kad čia yra atsakymas. Ši knyga yra tai, ką privalo perskaityti mūsų vaikai. Ne, nesiūlau išmesti žemaičių ir kitų lietuvių autorių, vis dar laikausi nuomonės, kad privalome smulkiau žinoti savo šalies literatūrą, nei kitų, bet tuo pačiu turime ir nesustoti tik ties tais dešimčia autorių, kurie visad buvo sąraše ir bus.

Tai tokia įžanga, o dabar apie pačią knygą. „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką” –  toks pilnas jos pavadinimas ir jau minėjau, kad tai yra iliustruotas romanas. Kodėl iliustruotas? Nes dalis teksto yra pateikiami komiksų pavidalu. Tai labai praturtina knygą, pagilina jos vizualiką ir nekalbant apie jauno žmogaus didesnį įsitraukimą. Ūlos Šveikauskaitės tiek komiksai, tiek ir pačios iliustracijos yra kažkas neįtikėtinai skoningo – dominuoja vos kelios spalvos, piešiniai neperkrauti, bet tuo pačiu labai emociškai išraiškingi, kai net neskaitant gali tiek daug suprasti, pajusti tą atsisveikinimo skausmą ar neteisybės jausmą.

Dėl knygos žanro, manau, kad jį galima apibūdinti itin plačiai. Ši knyga yra istorinė, nes remdamasis istoriniais šaltiniais Justinas Žilinskas pasakoja apie 20 amžiaus pradžios (dar prieš I pasaulinį karą) vykusias pirmąsias lietuvių emigracijas  į JAV. Pasirodo, knygos idėja gimė Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Daumantui Kiulkiui: „Rengdamas videoparodą apie okeaninius lainerius, kuriais lietuviai emigravo į JAV, supratau, kad lietuvių kalba nėra knygos, detaliai pasakojančios apie tą kelią, kurį tekdavo patirti kiekvienam lietuvių emigrantui.“ Kadangi tokiomis sąlygomis į JAV išvyko šimtai tūkstančių lietuvių, muziejus inicijavo knygos leidybą, pasiūlė daug dokumentinės medžiagos ir konsultavo viso darbo metu.

Tuo pačiu ši knyga yra ir meilės romanas – įsimylėjęs gimnazistas dėl lietuviškos veiklos bėgantis nuo policijos Jokūbas ir kilminga, bet jau nuskurusios šeimos numylėtinė Veronika nusprendžia išbandyti laimę kažkur ten, toli, amėrikėj. Ir nors pirmuosiuose knygos skyriuose aistra tiesiog kibirkščiuoja, bet meilė, kaip tas banduojantis Atlanto vandenynas, būna visokia, ne visad saldi, bet reikalaujanti ir pasiaukojimo. Man patiko, kad tai ne saldus romanas meilė-seilė-ilgai-laimingai, bet labai realistiškai perteikti dviejų žmonių santykiai.

Gražiausia iliustracija.

Taip pat šioje knygoje yra ir detektyvinių elementų (kurie, tiesa, labiausiai ir patiko mano dukrai) – pora įsivelia į rimtus nuotykius, kuriems išnarplioti reikės daugybės pastangų, nes kaip tikrame Nojaus laive, taip ir šiame garlaivyje yra visokio plauko keliautojų.

Žodžiu, visi 375 (!!!!) puslapiai neprailgsta. Labai labai tingintys skaityti knygą, ją jau gali išgirsti ir garsiniu pavidalu audioteka.lt, tik pridursiu, kad tikrai jūsų akys neteks didelio malonumo išvysti Ūlos darbų talentingai dizainerių komandos sudėliotų į knygą.

Iš tiesų, tai viena iš tų nedaugelio lietuviškų knygų, kuri turi šansą sudominti net ir skaitymo nelabai mėgstantį paauglį. Ji įdomi, nemonotoniška, įvairiapusiška ir praturtinanti tiek žinias, tiek vaizduotę. Taip pat garantuoju, kad su nors ji

Knygą rasite knygynuose arba https://www.auksozuvys.lt/products/begliai

 

KnygosTitulinis 

Pasaulio paauglius užkariavęs bestseleris – jau ir lietuviškai: įspūdžiai perskaičius „Skandaras ir vienaragių vagis”

2022-05-17 — by Goda Leo1

IMG_1749-960x1280.jpg

Knyga apie vienaragius? Oi, sakau, maniškėms labai patiks – septynmetė juos labai myli. Ne, sako, leidyklos „Naminukas“ atstovė – čia vienaragiai yra kitokie, tad į namus atkeliavus ką tik išleistos knygos „Skandaras ir vienaragių vagis“ tomui ją griebė mūsų labiausiai skaitanti dešimtmetė. Ir dvi dienas vaiko nebuvo 🙂

Annabelė Steadman tituluojama, kaip didžiausią honorarą už debiutinę knygą vaikams gavusi rašytoja. Nuo darbo perdegusi teisininkė iš Didžiosios Britanijos parašė romaną, kuriam dar nepasirodžius knygynuose buvo nupirktos ir filmo teisės. Ši knyga yra pirmoji iš būsimų penkių knygų serijos.

Koks knygos žanras? Fantastinis nuotykių romanas. Pirmoje dalyje susipažinsite su Skandaru – paaugliu našlaičiu, kurio pasaulyje netrūksta stebuklų ir magijos. Pavyzdžiui, ypatingų vienaragių, kuriuos valdyti nuo kraujo troškimo gali tik saujelė išrinktųjų, kurie tampa vienaragių raiteliais. Žinoma, juo tapti nėra paprasta, o Skandarui sukuriamos dar ir papildomos kliūtys. O dėl ko viskas taip vyksta? Gal su tuo yra susijusi jo mamos mirtis? Autorė teigia, kad istorija dar gilesnė: „Skandaras ir vienaragių vagis“ kalba apie santykius su šeima, emocinę sveikatą, draugų palaikymą, vietos po saule paieškas ir absoliutų savęs priėmimą net tuomet, kai pasaulis atrodo nuožmesnis nei kraugeriški vienaragiai.

Dešimties Eleonora teigia, kad ši knyga įkvėps kiekvieną siekti svajonės ir nekreipti dėmesio į jokias kliūtis. Sunku perpasakoti, kaip jai ta knyga patiko – vaikas iš tiesų buvo nuo jos neatplėšiamas, tad garantuoju, kad nuo jos neatsitrauks ir sunkiai mėgstamą knygą randantys ar visai nemėgstantys skaityti.

Aptarusios siužetą su dukra radome net šiek tiek panašumų su jos mėgstamu Hariu Poteriu. Veikėjas – taip pat berniukas. Na, šįkart pusiau našlaitis. Veiksmas vyksta magiškoje aplinkoje, kur netrūksta stebuklų. Knygos autorė – taip pat iš Didžiosios Britanijos. Svarbiausias tikslas – pasitikėti savo jėgomis, turėti draugų, nebijoti rizikuoti ir tikėti gėriu.

Anonsuodama savo knygą „Twitter“ A.Steadman rašo, kad skaitytojų čia laukia: kraujo ištroškę vienaragiai, stichijų magija, dangaus mūšiai, nuožmi draugystė, namai medyje, mirtini priešai, netikėti herojai ir epinis nuotykis. Ir visa tai tikra tiesa!

Dabar vienintelis iššūkis namuose, kaip paaiškinti dviems vienu kambariu besidalijančioms merginoms, kokie iš tiesų yra vienaragiai – vaivorykštėmis tviskantys mieli sutvėrimai ar aršūs žudikai neatsispiriantys kraujo kvapui?

Prisipažinsiu, kad neatsispyriau ir knygą po dukros pradėjau skaityti aš pati. Ir lygiai taip pat įtraukia ir mane! Todėl noriu pasveikinti „Naminuko leidyklą“ su puikiu autorių teisių pirkiniu – paaugliai (ir jų tėvai) jus tikrai nuo šiol labai labai mylės! Na, ir nekantriai laukiame tęsinio 🙂

Knygą rasite knygynuose arba internete https://vaga.lt/skandaras-ir-vienaragiu-vagis?search=skandaras

 

KnygosTitulinis 

Detektyvų serija mergaitėms: skaitant taip niežės nosis, kad sunku bus atsitraukti nuo knygos

2021-08-24 — by Goda Leo0

IMG_6248-960x676.jpg

Pavadinimas klaidinantis: knyga puikiai tinka ir berniukams 😀 Žinau žinau, sulauksiu iškart tokių komentarų ir jie visiškai teisingi – serija „Kvapų vaistinė“ tikrai tinkama visų lyčių ir net labai skirtingo amžiaus vaikams. Leidykla „Debesų ganyklos“ ką tik išleido antrąją šios knygos dalį, o būsima septintokė dabar mušasi į krūtinę, kad rasčiau jai trečiąją – skaitysianti angliškai. Deja, autorė Anna Ruhe yra vokietė ir, kaip bebūtų keista, net šešių knygų serija nėra išversta į anglų kalbą.

Ne kartą esu minėjusi, kad vyresnėlė nėra labai didelė knygų mėgėja, todėl tikrai labai džiaugiuosi, kai pavyksta atrasti tai, kas jai patinka. Pirmąją šios knygos dalį atnešė močiutiškas Kalėdų senelis, o antrąją – gavome iš leidyklos ir tik tada dukra susidomėjo. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad aš pati puoliau skaityti ir su ja aptarinėti herojus, siužeto vingius ir spėlioti, kas laukia (idėja tiems, kurių vaikai neskaito!).

“Kvapų vaistinė” – knygos apie mergaitę, kuri persikrausto su tėvais ir mažesniu broliu į kitą miestą (eh, kaip pažįstama!) į labai keistą namą, su daugybe slaptų praėjimų ir dar daugiau stebuklingų kvapų. Taip, pagrindinė siužeto linija vystosi būtent apie „Kvapų vaistinę“ – magišką kvepalų kūrimo vietą, kurioje sukurti kvapai tiesiog… išsipildo. Aš dar nebaigiau pirmos dalies, bet Smiltė, net ir perskaičiusi abi, tikina, kad knygoje apie meilę nėra (nors priešais heroję gyvena simpatiškas berniukas) ir tai grynių gryniausias detektyvas. Gerai, nors aš manau, čia daug ir apie šeimos santykius, socialinį gyvenimą ir pasitikėjimo savimi ugdymą.

Pirma knyga „Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore“ labiau įžanginė, pristato herojus, situaciją ir intriguoja – kas čia per stebuklinga vieta, kas čia gali įvykti? Žinoma, knygoje yra ir blogiukas, nuo kurio reikia gelbėti malonią ponią!

Antroje knygos dalyje „Kvapų vaistinė. Juodosios gėlės mįslė“ skaitytojus jau iškart kviečia nerti į nuotykius – vaistinė išgelbėta iš priešo rankų, bet… priešas sprukdamas pasigrobė svarbiausią ingredientą. Kas toliau?

Knygos puslapiai nėra skirtingų spalvų, tiesiog paslapties skraistei sukurti straipsnio autorė užsižaidė su telefono filtrais 😀

Abi knygas iliustravo Claudia Carls ir tai labai pagyvina knygos puslapius – besivijančios kvapų gijos rodos, tuoj padvelks iš pačių puslapių. Tiesa, nepaminėjau, kad tai, jog šios knygos vertos dėmesio įrodo ne tik mano asmeninė nuomonė, bet ir garbūs apdovanojimai – pirmoji knygos dalis pateko į „Der Spiegel“ – vieno didžiausių Europos žurnalų – bestselerių dešimtuką, pelnė kelis vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimus („Leipziger Lesekompass“, „Ulmer Unke“).

Ši serija puikiai tiktų ir noriai skaitančiam pradinukui, ir sunkiau į jas žiūrinčiam vidurinių klasių moksleivių. Ai, neslėpkime, net ir man ją buvo smagu skaityti.

Na, o dabar tik laikau „špygas“ – kada kada KADA pasirodys trečioji dalis.

Knygas rasite knygynuose arba tiesiai iš leidėjų:

I dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-magija-tvyro-ore/

II dalis https://debesuganyklos.lt/knygynelis/kvapu-vaistine-juodosios-geles-misle/

KnygosTitulinis 

„Paskutinis žodis“ – antroji istorijos apie kalbos galią dalis

2020-12-07 — by Goda Leo0

Red-and-Cream-Christmas-Consumer_Personal-Poster-960x1358.png

Jeigu jūsų rankose naujoji Patricijos Forde knyga „Paskutinis žodis“ (leidykla „Debesų ganyklos”), tikriausiai kiek anksčiau skaitėte jos pirmąją dalį „Žodžių sąrašas“ – apie jį rašėme „Žodžių sąrašas“ padės suprasti, kad būti geram reikia drąsos.

„Žodžių sąrašas“ – įtraukianti distopinė istorija paaugliams apie ateities pasaulį. Ekologinių katastrofų nustekentoje Žemėje vienintelė saugi vieta – Arka. Už saugių Arkos sienų – tik laukinė gamta ir viską semiantis vandenynas. Žmonijos gelbėtojas ir Arkos valdovas Jonas Nojas įsitikinęs, jog kalba yra žmoniją apėmusių negandų šaltinis. Gerai, kad jis jau turi visų bėdų sprendimą – tereikia sunaikinti kalbą.

Tuo tarpu paskutinės žodininkės ekologinę katastrofą išgyvenusiame pasaulyje Letos pareiga – rinkti ir saugoti senus žodžius, kad niekas nenueitų veltui. Jos pasaulyje neskamba muzika, nėra paveikslų ir knygų. Žmonės susikalba naudodami vos 700 Sąrašo žodžių. „Žodžių sąrašas“ baigiasi Jono Nojaus žūtimi, o šio įvykio kaltininke tampa Leta. Ar dabar kalba jau saugi? Ar dabar pasaulis taps saugesnis ir geresnis?

Ieškodama atsakymų į šiuos ir dar daugelį kitų klausimų, Leta keliasi į antrąją P. Forde distopijos dalį „Paskutinis žodis“. Čia ir vėl sutinkame Letą, tęsiančią savo misiją išsaugoti kalbą. Daryti tai tenka itin pavojingomis sąlygomis, tačiau Leta nė akimirkai nedvejoja nerdama į pavojus. Juk dalis knygos herojų jau kalba skurdžia „sąrašo“ kalba. Beje, skaitydama dialogus vis pagaudavau save galvojančią, kad ir šiandien daug jaunų žmonių visiškai nesirūpina dėl skurdaus gimtosios kalbos žodyno ar nesuskaičiuojamos galybės gramatinių bei stiliaus klaidų. Socialinių tinklų kalba tampa panaši į „sąrašo“ kalbą, ir net populiauriausių nuomonės formuotojų įrašuose ieškant klaidų žiburio tikrai neprireiktų… Tad greta siekio atkreipti dėmesį į katastrofos link artėjančią ekologinę žemės būklę Patricia Forde man atrodo kurianti ir kita ypatingai svarbia tema – gimtosios kalbos išsaugojimo problema.

Ši distopija iš tiesų skirta bet kokio amžiaus skaitytojui, išskyrus mažesniuosius. Ūgtelėję skaitytojai knygą skaitys dėl įtampos ir nuotykių dvasios, tačiau noriu tikėti, kad tarp eilučių besislepianti mintis apie gimtosios kalbos svarbą palies ir jų protą bei širdis. Negali nejaudinti scena, kai atokioje pamiškėje į mokyklą susirenkantys vaikai taip siekia išmokti savo kalbos, kad daro tai rizikuodami savo gyvybėmis ir drebėdami nuo kiekvieno pavojų pranašaujančio garso.

Man visada nejauku skaityti distopijas, o kino ekranuose ir apskritai jų vengiu. Tačiau tai nereiškia, kad nevertinu tokio literatūros ar kino žanro. Tiesiog vos prieš penkerius ar kiek daugiau metų parašytos knygos pildosi neįtikėtinu tikslumu, o jų siužetai dažniausiai pranašauja visai ne šviesų rytojų. Tad nors „Paskutinis žodis“ iš pirmo žvilgsnio lyg ir baigiasi Letos pergale, jos mintys sėja tam tikrą abejonę: „Ar jie tinkamai rūpinsis žeme, vieninteliais savo namais? Ar kalbą vartos kurti, o ne griauti?“

Šiandieninis pasaulis vis dar krečiamas COVID-19. Viruso akivaizdoje visi vieningi – pasauliui reikėjo pauzės. Galima tik įsivaizduoti, kad po ekologinės katastrofos panašiai jaučiasi ir Letos bendruomenė: „Jų laukia sunkus kelias. Reikės viską pradėti iš naujo. Kurti pasaulį, kuriame visiems būtų gera.“

Tad jau dabar galima nuspėti, kad Letos misija dar nebaigta. Telieka laukti trečiosios P. Forde distopijos dalies.

I dalį knygos “Žodžių sąrašas” rasite knygynuose arba https://www.patogupirkti.lt/knyga/zodziu-sarasas.html

II dalis – netrukus!

KnygosTitulinis 

Knyga paauglystės pradžiai: verta prisiminti, kodėl gyvename taip gerai

2020-11-23 — by Goda Leo0

IMG_0167-960x1280.jpg

Tėvai dažnai bamba kalbėdami apie savo nedėkingus paauglius, kurie nevertina jiems įprastų dalykų, kaip saugumas, namai, tėvai… Norite jiems tai priminti? Pasiūlykite paskaityti Vanessa Walder knygą „Aš ir nevykėliai. Gyvenimas – skaičiavimo klaida“ (leidykla „Debesų ganyklos“).

Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę Enę, kuri keliauja per vaikų namus, globėjus, ieškodama švelnumo ir meilės, bet… iš tiesų, jog gyvenimas tikrai užknisantis. Viso to kuliminacija – jos patekimas į prestižinį internatą, kuriame, pasirodo, gyvenimu nusivylusi yra ne tik jinai, bet ir ten besimokantys. Žinoma, su tinkama kompanija Enė gali patirti daug nuotykių ir net išpildyti svajones.

„Aš ir nevykėliai“ išsiskiria ypatingai paaugliška kalba. Pats parašymo principas – tai lyg psichoterapeuto konsultacija ir Enė visą savo istoriją pasakoja, tiksliau, rašo, psichologui. Jo paprašyta, ji negali keiktis, todėl visus keiksmažodžius užbraukia. Tad, kiekvienas skaitytojas turi sau įsivardinti ar jis vietoje tarpų vartos „šūdas“ ar rimtesnius žodelius. Tiesą pasakius, šiek tiek nervino, nes skaitant vis norisi priderinti tinkamą emocijai keiksmažodį, tad net užtrukdavau, kol jį rasdavau.

Knyga skaitosi tikrai labai lengvai, parašyta gyvai, su emocija. Joje daug nuoširdumo ir tarp eilučių tekančio liūdesio apie nelabai nusisekusias gyvenimo kortas, tad puikiai tiks pamąstymui šiuolaikiniams paaugliams – kaip gyvena jie? Pats siužetas įtraukiantis, vientisas ir norisi sužinoti istorijos pabaigą iki paskutinės eilutės. Apie pačią Eni, sužinosite nedaug, nes, kaip ji pati sako, laikosi taisyklės „nepasakoti apie save daugiau nei būtina – antraips tai gali būti panaudota prieš tave.“

Knygoje taip pat yra ir šiek tiek realistiškų lyg paprastu pieštuku pieštų Barbaros Kortues iliustracijų, kurios padeda įsijausti.

Man asmeniškai smagu, kad vis dažniau leidyba Lietuvoje žygiuoja koja kojon su pasauliu – ši knyga vokiškai (nes autorė – austrė) pasirodė 2019. 2020 pavasarį išleistas ir antroji dalis , tikiuosi, kad netrukus ją galėsime skaityti lietuviškai, nes labai maga sužinoti daugiau apie mergaitę ir jos naujuosius draugus iš interneto.

Įdomu tai, kad knygos autorė V.Walder studijavo teisę ir dirbo didelėje advokatų kontoroje. Studijuodama kaip laisvai samdoma žurnalistė rašė įvairiems laikraščiams ir žurnalams. 2001-aisiais pasirodė pirmasis jos romanas. Šiuo metu Vanesa Valder jau yra parašiusi daugiau nei 90 knygų vaikams ir jaunimui, jos išverstos į daugiau nei 27 kalbas. Lietuviškai 2004-2005 buvo išverstos dvi knygas: „Meilė ir pasimatymai“, „Netikri pasimatymai ir tikra meilė“. Nuo 2009 m. rašytoja gyvena Berlyne, taip pat turi seną namą prie jūros.

Knygą rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/as-ir-nevykeliai-gyvenimas-skaiciavimo-klaida/

 

KnygosTitulinis 

„Viskas bus gerai” – kai aplink trūksta šviesos ir optimizmo

2020-11-14 — by Agnė Žemaitytė0

IMG_20201114_163003-960x720.jpg

Jums, ieškantiems laisvės. Tokia serbų vaikų ir paauglių rašytojos Jasminkos Petrović novelių romano „Viskas bus gerai“ dedikacija. Romano herojai – 15-48 metų serbai, išgyvenantys sudėtingus savo gyvenimo laikotarpius. Paauglystė net ir palankiausiomis gyvenimo sąlygomis gali tapti sunkiu išbandymu. Ką ir kalbėti, jei esi paliktas sotesnio kąsnio į užsienį ieškoti išvykusių tėvų, lieki prižiūrėti močiutės, kurią iš tavęs bando pasiglemžti klastingas Alzheimeris, tačiau nesutinki atiduoti jos į senelių namus, išgyveni bendraamžių patyčias ar būdama vos šešiolikos supranti, kad mėnesinės šįkart nevėluoja ir tikrai nesergi vėžiu…

Jei tau 15 ar 16 metų, visiškai nesvarbu, esi serbas, lietuvis ar norvegas – iššūkiai, dilemos, baimės, asmeninės dramos tokios pačios… Atrodo, kad aplinkui nesibaigianti naktis. Ir niekas tavęs nesupranta. J. Petrović knygą pradėjau skaityti kaip tarpusavyje nesusijusių novelių romaną ir tik vėliau supratau, kad apie savo gyvenimą, sielos skaudulius ir optimistiškus lūkesčius, šviesos, laisvės ir meilės siekimą pasakojančius paauglius bei suaugusiuosius sieja įvairiausi saitai. Anot autorės, visi veikėjai išgalvoti, bet jų problemos tikros.

Knygos herojai ir jų likimai – margaspalviai. Tačiau juos sieja kiekvieno gyvenime patiriami sunkumai. Nepaisant jų, knyga skleidžia pozityvumą, ją užvertęs patiki – „Klausyk, sutiksi ar nesutiksi su manimi, vis tiek viskas gerai. Viskas yra visiškai gerai“.

Beje, nors dauguma knygos herojų – paaugliai, ją tikrai gali skaityti ir jaunesni skaitytojai. Juk pirmieji paauglystės ženklai ir išgyvenimai dažnai pasirodo ir jaunesnių vaikų gyvenime, tad atpažinti juos, neišsigąsti, o patikėti, kad viskas bus gerai, labai svarbu būnant bet kokio amžiaus.

Per trisdešimt knygų vaikams ir paaugliams parašiusi Jasminka Petrović (g. 1960) studijavo ispanų kalbą ir literatūrą. Ji yra dirbusi radijo laidos jaunimui redaktore, bendradarbiavo su įvairių leidinių rengėjais, redagavo serbų kalba leidžiamą žurnalą „National Geographic Junior“. Rašytoja dalyvauja vaikų vaizduotę ir kūrybingumą skatinančiuose projektuose ir programose, su asociacija „Krokodil“ organizuoja vaikų literatūros festivalį „Krokodokodil“, yra Serbijos radijo ir televizijos vaikų laidos „Kukuriku šou“ scenaristė, taip pat viena iš judėjimo vaikų ir jaunimo kultūrai gerinti „Ura kultura“ steigėjų. Tad nieko nuostabaus, kad J. Petrović nagrinėjamos temos ir problemos yra artimos įvairaus amžiaus skaitytojams, gyvenantiems visoje Europoje – serbų autorės kūryba versta į daugiau nei dvidešimt penkias kalbas. Pagal kai kurias knygas vaikų teatruose Belgrade, Sarajeve, Zagrebe ir Stokholme pastatyti spektakliai.

Lietuvoje knygos leidimas finansuotas pagal ES programą „Kūrybiška Europa“. Knyga išleista įgyvendinant projektą „Knygos ateities lyderiams“.

Jasminka Petrović, „Viskas bus gerai“, 240 p., 2020 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 7,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia:https://debesuganyklos.lt/knygynelis/viskas-bus-gerai/.

 

 

 

KnygosTitulinis 

Prabilusios Vilniaus gatvės knygoje „Gatvių susitikimai“

2020-10-31 — by Goda Leo0

IMG_20201031_162435-960x788.jpg

Pirmą kartą perskaičiusi knygos „Gatvių susitikimai“ idėją net ložtelėjau iš nustebimo – genialumas paprastume! Seserys Agnė ir Monika eidamos Gedimino prospektu susikirtime prie V.Kudirkos gatve susimąstė – apie ką galėtų kalbėtis šiedu žmonės? Kas juos sietų ir kas skirtų?

„Mums pasirodė įdomu, kad miesto žemėlapis suteikia galimybę gana atsitiktiniam faktui – dviejų ar daugiau gatvių sankirtai – suteikti prasmę o iš jos jos sukurti pasakojimą“, – rašo autorės knygos pabaigoje pasakodamos, kaip kūrė šią knygą. Komikso principu Agnė ir Monika dėliojo mozaiką atsitiktinai bakstelėjusios į žemėlapį ar radusios įdomų sąskambį gatvių pavadinimuose, galbūt jas siejančią istorijos giją, kuri vyniojasi, kaip siūlų kamuolys.

Visos šios istorijos gimė per keletą metų. Pradžioje, skelbiamos tinklaraštyje, vėliau sugulė į knygą minkštais viršeliais „Gatvių susitikimai“, kurią išleido leidykla „Aukso žuvys“.

Knyga sudėliota pagal Vilniaus miesto rajonus: Šeškinė, Antakalnis, Žvėrynas, Senamiestis ir visi kiti. Smagiausia tai, kad šią knygą gali atsiversti bet kurioje vietoje – istorijos nesisieja (na, nebent tuo, kad kalbama vis dar apie gatvių pavadinimus) ir gali būti skaitomos tiek nuosekliai, tiek atsitiktine tvarka. Iš viso knygoje yra 70 komiksų.

„Gatvių susitikimai“ ypatingai patiks gyvenantiems (ar gyvenusiems) Vilniuje – ar niekad nenorėjote sužinoti savo gatvės istorijos arba interpretacijos jos tema? Kiekvienas susitikimas skirtingas – vienas, labai išsamus ir istoriškai turtingas, kaip pavyzdžiui, Žalgirio, Širvintų ir Giedraičių gatvių susitikimas XV amžiaus mūšiuose. Kiti susitikimai nagrinėja kalbines dalis, kaip Justiniškės, Viršuliškės, Turniškės ir kitus rajonus siejanti priesaga -iškės. O kartais susitikimai turi neįtikėtinus sutapimus, kaip vienas sėkmingiausių rašytojų Juozas Grušas, sukūręs daugiau nei dvidešimt pjesių ir Kryžiokų gatvė, turinti daugiausiai namų (500!) Vilniaus gatvė. Du rekordininkai vienoje sankirtoje.

Šios knygos skaitymas primena pasivaikščiojimą. Jaučiausi lyg Agnės ir Monikos draugė, kuri eina šalia ir tyliai klausosi jų kuriamų, perpasakojamų, atrastų istorijų ir pastebėtų sutapimų. Nuo Pilaitės iki Pilies gatvės užsukome į visus Vilniaus rajonus, kur sužinojau ne tik apie ten esančias, populiarias ar mažiau pastebimas gatves, bet ir pačių rajonų istorijas. Vilniaus gatves ir ligšiol pakankamai gerai mokėjau, bet dabar į jas sukdama prisiminsiu ne tik, kur važiuoti, bet ir kodėl jos taip pavadintos.

Prisipažinsiu, ne visi susitikimai buvo įdomūs ir verti rašytojų plunksnų, bet tokių mažuma. Dar nuliūdau neradusi savo gatvės, bet dėl to tik geriau – teks laukti tęsinio. Ar jis bus? Tiesa, dar užkliuvo kategorija, kuriai priskiriama ši knyga: „Pažintinis komiksas vaikams ir paaugliams, negrožinė“. Ji, mano nuomone, labiau tiktų paaugintiems paaugliams, nei vaikams. O iš tiesų, puikiai skaitosi ir suaugusiems 🙂

Atskiros panegirikos vertos knygos iliustracijos. Kaip Agnė ir Monika sako – juodos, baltos ir oranžinės, „prinokusių šermukšnių, Vilniaus stogų čerpių, saulėtos popietės, sustingusio skaidraus gintaro su vabaliukų inkliuzais spalvos…“ Šiltos, su daugybe smulkių detalių, kurias galima panagrinėti ilgėliau, užrašais, kurie spaudžia šypseną, pavyzdžiui: “Miestas ir keroja – ir keri…” Tobulai pasakyta!

Apie autores: Monika Vaicenavičienė baigė Stokholmo menų, amatų ir dizaino universitetą, dabar iliustruoja ir kuria paveikslilių knygas. Jos knyga „Kas yra upė?“ įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – pelnė Pasaulio iliustracijų apdovanojimą Londone ir Šanchajaus vaikų knygų mugėje Leidėjų apdovanojimą.

Agnė Ulytė, Monikos sesė, yra… gydytoja! Ji šiuo metu yra Ciuricho universiteto sveikatos sistemos mokslų doktorantė ir tyrinėja ligoninių darbo sklandumą. Taip pat, laisvalaikiu kuria komiksus ir kuria mokslines iliustracijas.

Sakyčiau, tobulas duetas, kuriam linkiu nesustoti, nes puikiai viena kitą papildo. Kada nors, tikiuosi, Vilniaus mieste susitiks dvi gatvės Agnės ir Monikos, kurioms istorijos kurti ilgai nereikės…