main

KnygosTitulinis 

„Žodžių sąrašas“ padės suprasti, kad būti geram reikia drąsos

2020-01-17 — by Agnė Žemaitytė0

20200117_123954-e1579258699310-960x1202.jpg

Apokaliptinis Tirpsmas nusiaubė viską ir pavertė žemę laukine planeta. Nedidelė išgyvenusių žmonių bendruomenė glaudžiasi Arkos mieste. Jo įkūrėjas ir valdovas, Jonas Nojas, nė už ką neleis katastrofai pasikartoti, todėl Arkos gyventojai suvaržyti taisyklių, jiems normuojami ne tik maistas, vanduo, drabužiai, bet ir… žodžiai. Mat Jonas Nojas suvokia, kad tereikia sunaikinti kalbą – visų žmonijos blogybių šaltinį.

Kadangi žodžiai ir sukėlė Tirpsmą, Arkos gyventojai turi ribotą 700 žodžių sąrašą. Kalbėti ne sąrašo kalba Arkoje draudžiama, už šį prasižengimą gali būti ištremtas į už miesto sienų esantį tamsų mišką.

Pagrindinė airių rašytojos Patricijos Forde knygos „Žodžių sąrašas“ veikėja Leta – paskutinė Arkos žodininkė. Žodininkai sudarinėja žodžių sąrašus skirtingų specialybių atstovams ir apskritai saugo žodžius. Jie žino daugiau žodžių už kitus Arkos gyventojus, todėl yra galingi ir gerbiami. Kita vertus, daugiau žinoti gali būti ir pavojinga.

Anot literatūrologės Ingos Mitunevičiūtės, žodžiai yra galingi – gali sužeisti, gali pagydyti, gali pražudyti, visi tai žinome, tačiau P. Forde knygoje žodžiai yra pagrindiniai veikėjai ir jų galia siekia visos žmonijos pražūtį ar išgelbėjimą. „Tačiau žinoti daugiau žodžių kartu ir pavojinga, teigia I. Mitunevičiūtė. – Žodžiai įgalina išreikšti mintis, o mintys nuveda prie klausimo kodėl – kodėl reikia gyventi pagal sąrašą, kuriame nėra žodžių „meilė“, „viltis“, „muzika“? Kodėl reikia gyventi gyvenimą, kuriame nėra spalvų nei garsų?“ Nėra jokių abstrakcijų, nėra jausmų“. Pasak Jono Nojo, jie nuvedė žmoniją į pražūtį, todėl juos reikia sunaikinti. Ar pavyks Letai išsaugoti ne tik valdovo leidžiamus, bet ir draudžiamus žodžius, o drauge ir pasaulį?

Fantastinis žmonijos ateities pasaulis tampa populiarus ne tik suaugusiųjų literatūroje. Vis gausiau ir paaugliams skirtų, distopijomis vadinamų kūrinių, vaizduojančių ateitį, paveiktą įvairių technologijų, žmonių sukeltų katastrofų ir atsainaus požiūrio į gyvenamąją aplinką (Suzanne Collins „Bado žaidynės“, Veronica Roth „Divergentė“, Jamesas Dasheris „Bėgantis labirintu“).

„Šis distopinis pasakojimas, parašytas pagal geriausias žanro tradicijas, privers jus susimąstyti apie žodžius, -apibendrina literatūrologė. – Žodžius, kuriuos sakome, kuriais tikime, kuriais gydome ar žeidžiame. Žodžius, kurie pražudys arba išgelbės. Sunaikins arba sukurs pasaulį.“

Leta man pasirodė ir savotiška Švedijos aplinkosaugos aktyvistės klimato kaitos klausimais Gretos Thunberg bendramintė. Jos abi savaip suvokia šiuolaikinės civilizacijos planetai keliamas grėsmes ir bando su jomis kovoti. Tad knyga tikrai turi toli gražu ne vien pramoginę prasmę.

Jis pagrasė Letai pirštu.

  • – „Ačiū“ – ne Sąrašo žodis!
  • Žinoma, ne. Sąraše nebuvo nei „prašau“, nei „ačiū“.
  • Jau nebe.

Knygos autorė Patricia Forde gyvena Vakarų Airijoje, Golvėjaus grafystėje. Jos kūriniai airių kalba jaunimui įtraukti į skaitomiausių knygų sąrašus Airijoje. „Žodžių sąrašas“ yra jos pirmasis romanas, jau pelnęs „Baltasis varnas 2015“, „Airijos metų knygos vaikams 2016“ ir „Notable Children’s Books List 2018“ apdovanojimus.

Anot knygos vertėjos Viktorijos Uzėlaitės, būti geram reikia drąsos – kad ir kokiame pasaulyje gyventum. Tai mums dar kartą primena P. Forde knyga „Žodžių sąrašas“.

Patricia Forde, „Žodžių sąrašas“, 320 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 8,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/zodziu-sarasas/

KnygosTitulinis 

Sveiki atvykę į „Viešbutį „Didžioji M“! Skirta berniukams, bet tinka ir mergaitėms

2019-11-24 — by Agnė Žemaitytė0

20191124_174133-e1574611717799-960x1280.jpg

Knyga „Viešbutis „Didžioji M“ subalansuota paaugliams berniukams. Tačiau puikiai tiks ir paauglėms panelėms.

Sjoerdas Kuyperis – ne vieną apdovanojimą pelnęs nyderlandų knygų autorius ir scenaristas. Jo knyga „Viešbutis „Didžioji M” 2015 m. pelnė „Zilveren Griffel” apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuota „Bologna Ragazzi Award”.

Trylikamečio Koso gyvenimas – tikras išbandymas. Vienuolikos berniukas praranda mamą, lieka su į viešbučio reikalus panirusiu tėčiu ir keistuolėmis seserimis – Libe, Brike ir mažąja Pele. Vieną dieną tėtis patenka į ligoninę. Šeimoje kyla suirutė. Kas nors privalo pasirūpinti viešbučiu. Šios užduoties imasi Kosas ir jo seserys. Tik iš kur saujelė paauglių gali gauti pinigų?

Knyga labai linksma. Kosas nuolat patenka į iki ašarų juokingas ir absurdiškas situacijas, iš kurių kaip iš balos kartais išlipa sausas, o kartais permirkęs iki paskutinio siūlo.

Knyga ir labai liūdna. Nes Kosas savo dienoraštį (tik ne rašo jį, o įkalba į senovinį juostinį magnetofoną) skiria prieš dvejus metus mirusiai mamai. Sūnaus santykiai su mama – be galo šilti, jaudinantys, tokių pavydėti galėtų kiekviena paauglį auginanti mama. Lygiai tokie pat šilti ir Koso santykiai su tėvu – tyros širdies berniukas ryžtasi jam meluoti turėdamas vienintelį tikslą: apsaugoti sušlubavusią tėvo širdį.

Knyga pamokanti, tačiau nepriekaištaujanti. Kosui tenka ne vienąkart susimauti, kad suprastų, jog tik būdamas savimi jis pelnys patinkančios mergaitės draugystę.

Tai knyga apie meilę: tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, vaikinų ir merginų. Apie visas jos spalvas ir atspalvius: švelnią, bijančią žvelgti į mylimosios akis, pasiaukojančią, aistringą, beviltišką…

Tad jei turite šeimoje paauglių, pamėginkite sudominti šiuo pasakojimu net ir knygų neskaitantį berniuką ar mergaitę. Tikrai nepasigailėsite. Gali būti, kad knyga paskatins ieškoti ir daugiau panašių istorijų. Nors pasakojimas vyksta Koso vardu ir skiriamas mirusiai mamai, yra ir antrasis pasakotojas: Kosui patinkanti Izabelė. Ji taip pat išklauso Koso dienoraštį ir jos minčių intarpai leidžia suprasti, kaip skirtingai toje pačioje situacijoje jaučiasi berniukai ir mergaitės.

Šioje knygoje gali perskaityti, kas man nutiko gegužės mėnesį. Viskas įvyko iš tikrųjų, nesumeluotas nė vienas žodis. Taip, melavau išsijuosęs, bet taip buvo iš tikrųjų. Melavau, kad mano tėvas dirba karaliui, kad man augimo sutrikimas, kad mano seserys sėdi kalėjime, kad atvažiavo laikinasis valdytojas pakeisti susirgusį tėvą, kad prieš varžybas visada pasimyliu, kad mūsų viešbutyje gyvena bepročiai ir kad esu mergaitė. Dar buvau ir beždžionė. Su vaisių krepšiu ant galvos. Jeigu vaizduotės perteklius būtų pavojingas gyvybei, jau seniai būčiau miręs. Jei viską perskaitei ir tau patiko, užsuk ir porą dienų praleisk mūsų viešbutyje.“

Ši beprotiška istorija tapo ne tik knyga, bet ir to paties pavadinimo filmu, kuris parodytas garsiausiuose tarptautiniuose filmų festivaliuose. Iš kitų paaugliams skirtų knygų „Viešbutis „Didžioji M” išsiskiria itin ryškiais veikėjų paveikslais, gyva kalba, unikaliu pasakojimo stiliumi.

Sjoerdas Kuyperis, “Viešbutis Didižioji M“, 232 p., 2019 m., leidykla „Debesų ganyklos“. Kaina – 8,99 Eur. Įsigyti galima knygynuose arba čia: http://debesuganyklos.lt/knygynelis/viesbutis-didzioji-m/