Didžiuojuosi savo vaikų biblioteka, bet kartais išsirinkti ką skaityti vakare tampa rimtu iššūkiu. Trys skirtingos nuomonės, o ir aš, atvirai pasakius, nenorėdama praleisti valandos prie knygos, ieškau kažko trumpesnio. „Debesų ganyklos” išleido knygą, kuri išsprendžia visus šiuos galvosūkius „365 pasakos prieš miegą”, kur, kaip ir galite spėti, yra visiems metams po istoriją.
Pasakos tarpusavyje nesusijusios, bet labai nuotaikingos apie pelių ir picą Margaritą, strakaliojančią karvę, akmeninę princesę, pasipūtusį televizorių, Traukutį ir dar šimtus kitų. Smagiausia tai, kad visos šios pasakos sukurtos Lietuvoje – pasakėčių, sakmių motyvais paremti pasakojimai ar visai naujos ir šiuolaikiškos istorijos. Radau net savo buvusios kolegės Viktorijos penkias sukurtas pasakas, o jos kūrybingumui ribų tikrai nėra!
Knygos sudarytoja, poetė ir rašytoja Birutė Lenktytė-Masiliauskienė yra išleidusi daugiau nei 100 įvairių knygų ir knygelių (bendras jų tiražas perkopia 1 milijoną). Taip pat čia rasite ir 2018-tais leidyklos organizuoto konkurso laimėtojų sukurtas pasakojimus. Jie čia pažymėti specialiu raudonu ženkliuku.
Taip pat mėlynu antspaudu pažymėtos tos istorijos, kurios yra leidyklos ir sudarytojos nuomone yra pačios pačiausios, žaismingiausios ir labiausiai pamokančios.
Knyga didelė, kietu viršeliu ir net 272 puslapių storumo. Beveik kiekviena pasaka iliustruota jaukiu ir spalvingu paveiksliuku, tad kol jūs skaitysite, vaikas tikrai ras ką panagrinėti.
Pagalvojau, kad šią knygą labai pravartu turėti:
kelionėje – viena knyga daugybė istorijų
pas senelius – kaskart turėsite ką skaityti
einant į gimtadienį – tokia dovana tikrai patiks ir mažiukams, ir pradinukams
automobilyje – važiuojant galima išsitraukti ir garsiai visiems paskaityti
mokantis skaityti – neilgos istorijos patiks pradedantiesiems skaitytojams
einant susitikti su drauge gerti kavos, laukiant pas gydytoją ar eilėje – vaikas galės pats vartyti ir skaityti
Knyga „Viešbutis „Didžioji M“ subalansuota paaugliams berniukams. Tačiau puikiai tiks ir paauglėms panelėms.
Sjoerdas Kuyperis – ne vieną apdovanojimą pelnęs nyderlandų knygų autorius ir scenaristas. Jo knyga „Viešbutis „Didžioji M” 2015 m. pelnė „Zilveren Griffel” apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuota „Bologna Ragazzi Award”.
Trylikamečio Koso gyvenimas – tikras išbandymas. Vienuolikos berniukas praranda mamą, lieka su į viešbučio reikalus panirusiu tėčiu ir keistuolėmis seserimis – Libe, Brike ir mažąja Pele. Vieną dieną tėtis patenka į ligoninę. Šeimoje kyla suirutė. Kas nors privalo pasirūpinti viešbučiu. Šios užduoties imasi Kosas ir jo seserys. Tik iš kur saujelė paauglių gali gauti pinigų?
Knyga labai linksma. Kosas nuolat patenka į iki ašarų juokingas ir absurdiškas situacijas, iš kurių kaip iš balos kartais išlipa sausas, o kartais permirkęs iki paskutinio siūlo.
Knyga ir labai liūdna. Nes Kosas savo dienoraštį (tik ne rašo jį, o įkalba į senovinį juostinį magnetofoną) skiria prieš dvejus metus mirusiai mamai. Sūnaus santykiai su mama – be galo šilti, jaudinantys, tokių pavydėti galėtų kiekviena paauglį auginanti mama. Lygiai tokie pat šilti ir Koso santykiai su tėvu – tyros širdies berniukas ryžtasi jam meluoti turėdamas vienintelį tikslą: apsaugoti sušlubavusią tėvo širdį.
Knyga pamokanti, tačiau nepriekaištaujanti. Kosui tenka ne vienąkart susimauti, kad suprastų, jog tik būdamas savimi jis pelnys patinkančios mergaitės draugystę.
Tai knyga apie meilę: tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, vaikinų ir merginų. Apie visas jos spalvas ir atspalvius: švelnią, bijančią žvelgti į mylimosios akis, pasiaukojančią, aistringą, beviltišką…
Tad jei turite šeimoje paauglių, pamėginkite sudominti šiuo pasakojimu net ir knygų neskaitantį berniuką ar mergaitę. Tikrai nepasigailėsite. Gali būti, kad knyga paskatins ieškoti ir daugiau panašių istorijų. Nors pasakojimas vyksta Koso vardu ir skiriamas mirusiai mamai, yra ir antrasis pasakotojas: Kosui patinkanti Izabelė. Ji taip pat išklauso Koso dienoraštį ir jos minčių intarpai leidžia suprasti, kaip skirtingai toje pačioje situacijoje jaučiasi berniukai ir mergaitės.
“Šioje knygoje gali perskaityti, kas man nutiko gegužės mėnesį. Viskas įvyko iš tikrųjų, nesumeluotas nė vienas žodis. Taip, melavau išsijuosęs, bet taip buvo iš tikrųjų. Melavau, kad mano tėvas dirba karaliui, kad man augimo sutrikimas, kad mano seserys sėdi kalėjime, kad atvažiavo laikinasis valdytojas pakeisti susirgusį tėvą, kad prieš varžybas visada pasimyliu, kad mūsų viešbutyje gyvena bepročiai ir kad esu mergaitė. Dar buvau ir beždžionė. Su vaisių krepšiu ant galvos. Jeigu vaizduotės perteklius būtų pavojingas gyvybei, jau seniai būčiau miręs. Jei viską perskaitei ir tau patiko, užsuk ir porą dienų praleisk mūsų viešbutyje.“
Ši beprotiška istorija tapo ne tik knyga, bet ir to paties pavadinimo filmu, kuris parodytas garsiausiuose tarptautiniuose filmų festivaliuose. Iš kitų paaugliams skirtų knygų „Viešbutis „Didžioji M” išsiskiria itin ryškiais veikėjų paveikslais, gyva kalba, unikaliu pasakojimo stiliumi.
Dažnai girdžiu, kad vis daugiau šeimų atranda bibliotekas. Galima sakyti, kad bibliotekos Lietuvoje išgyvena renesansą, organizuoja renginius, dirbtuvėles, susitikimus. O jei jūsų mažylis rauko nosį, nežino kas joje vyksta, pats geriausias būdas supažindinti jį – pradėti nuo knygos „Piplioteka??? Lapė bibliotekoje”.
„Debesų ganyklos” išleista autoriaus Lorenz Pauli ir iliustratorės Kathrin Scharer nupiešta didelė, kietu viršeliu knyga jau tapo bestseleriu net 18-oje šalių. 2012 metais „Piplioteka??? Lapė bibliotekoje“ Leipcigo knygų mugėje pelnė „Leipzig reading compass“ apdovanojimą, kuris skiriamas už geriausią tų metų knygą, skatinančią skaityti, džiaugtis skaitymo malonumu.Ir nenuostabu kodėl – istorija graži, su lašeliu humoro, patraukliai nupiešta.
Kadangi lapės nuotykiai bibliotekoje vyksta naktį (o kas ją leistų dienos metu?!), tad ir spalvos pakankamai tamsios, net truputį niūrios, bet kadangi teksto tikrai nedaug, labai iškalbingos. Lapės charakteris vaikams bus atpažįstamas – ir sukta plėšikė, ir protinga strategė. Pelytė šįkart tampa jos gide bibliotekoje, paaiškina, kas kaip. Juokingiausias personažas šioje knygoje yra višta, netyčia papuolusi lapei į nasrus ir mainais už gyvybę mokanti lapę skaityti.
Trumpos istorijos su malonumu klausėsi ir penkiametė, ir beveik aštuonmetė (klausė ir vienuolikmetė, bet net kankinama neprisipažins…). Tai iš tų pasakų prieš miegą, kuri trumpa, smagiai skaitosi, vėliau galima aptarti ir suplanuoti, o ką jūsų vaikas norėtų nuveikti bibliotekoje, ką jis skaitytų, kas jam būtų įdomiausia?
Sudie prasto šokolado Advento kalendoriai – į Olimpą atkeliauja leidyklos „Šviesa” išleisti Advento kalendoriai su užduotimis. Praėjusiais metais vaikai galėjo džiaugtis pirmuoju serijos „Smagioji edukacija” Advento kalendoriumi, skirtu mažyliams nuo ketverių. Šiemet knygynų lentynas išvydo ir antrasis, jau vyresniems skirtas protingas Advento kalendorius net su 24 STEAM tipo kūrybinėmis užduotimis 5-9 vaikams.
Kas tai yra? Tiek vieną, tiek kitą kalendorių sudaro 24 užduotys pateiktos ant spalvotų, tvirto A3 formato popieriaus. Kiekvieną dieną sprendi užduotį, nuplėši lapą (jo kitą pusę panaudoji piešiniams) ir kitą dieną sprendi naują užduotį. Kas smagiausia, kad Ieva Kilienės, Lina Matiukaitės ir Lauros Bajoriūnienės sukurti galvosūkiai yra įdomūs, vienus reikia spręsti, kitus karpyti, spalvinti, klijuoti ir jie visi kvepia Kalėdomis. Štai, vyresniems skirtame kalendoriuje net receptų galima rasti!
Vyresniems vaikams skirtame Advento kalendoriuje daugiau dėmesio skirta tarpdisciplininiams mokslams, kuomet vienu metu susipina ir inžinierija, technologijos, matematika, ir menai. Daug galvosūkių sakyčiau net „kvepia” programavimo pagrindais, kuomet vaikai išmoksta užduotį skirstyti žingsnis po žingsnio. Vaikai naudodamiesi šiuo Advento kalendoriumi ne tik spręs galvosūkius, bet ir kurs atvirukus, kurs dovanų maišelius, knygų skirtukus ar net šlykštukus!
Advento kalendorius su 24 STEAM užduotimis 5-9 metų vaikams kainuoja apie 9,59 Eur, jį rasite knygynuose arba https://www.knyguklubas.lt/advento-kalendorius-24-kurybines-steam-uzduotys
Advento kalendorius su 24 kūrybinėmis užduotimis vaikams nuo 4 metų kainuoja apie 7,75 Eur, jį rasite knygynuose arba https://www.knyguklubas.lt/advento-kalendorius-24-kurybines-veiklos-idejos-visai-seimai
„Pyp pyp”, „Kva kva” – skambančios knygutės dažniausiai būna mėgstamiausios todlerių, kurie jau moka patys paspausti ir net pakartoja ką išgirdę. Bet suprantu kiekvieną tėvą, kuris lupa iš tokių elementus, nes tie cypcėjimai ir kvaksėjimai veda iš proto. Todėl labai apsidžiaugiau išbandžiusi naują „Baltos lankos” leidyklos išleistą knygą „Pakas. Tegyvuoja rokas!”, nes joje skamba gera muzika!
Knygos siužetas paprastas: muzikos gerbėjas šuniukas Pakas keliauja į Londoną, nes nori įrašyti pirmąjį savo albumą. Pakeliui sutinka daugybę muzikos gerbėjų su kuriais gali išbandyti įvairiausius instrumentus ir muzikos stilius, kuriuos skaitytojai gali išgirsti paspaudę tam tikras knygos vietas. Smagiausia tai, jog čia skamba geriausi instrumentai šiuolaikinės muzikos ritmu! Vaikai susipažins su elektrine gitara, klavišiniais, saksofonu, būgnais ir kitais. Net 16 skirtingų melodijų, kurių autoriai surašyti knygoje.
Kitas man padaręs įspūdį dalykas, tai puslapių skaičius. Juokinga, bet dažniausiai grojančios knygutės susidaro vos iš kelių puslapių, nes kiekviename jų įtaisyti mikroschemas su muzika yra sudėtinga, jie būna stori, todėl ir telpa nedaug. Ši knygutė su daugiau plonų puslapių! Visa muzika – jos paskutiniame storesniame puslapyje, o vaikai spausdami plonus ant viršaus, paspaudžia ant reikiamos melodijos! Paprasta ir labai patogu.
Dažnai knygos su garsais neturi jokio siužeto, būna sukurtos tik „pažiūrėk kas čia ir paspausk” principu. Šioji turi savo istorijos pradžią ir pabaigą, kiekvienas Pako žingsnis papildytas muzika, jis sutinka įvairių draugų, patiria nuotykių ir žinoma, knygos pabaigoje įrašo savo pirmąjį „gabalą”!
Jau ne kartą minėjau, kad pačios ilgiausiai „grojančios”, tinkančios ir priešmokyklinukams, ir vidurinėje besimokantiems vaikams knygos yra įvairiausi žinynai. Vienur informacija tiesiog pateikta, kažkas išsamiai aprašoma viena pasirinkta tema, kiti atsigręžia į savo skaitytoją ir prisimena, kas jam būtų įdomiausia. Tokia būtų ir „Debesų ganyklos” viena naujausių knygų „Kas? Kaip? Kodėl? 400 pasaulio paslapčių“.
Atvirai, tokią knygą, atsakančią į visokius klausimus, turime ne vieną, bet tai pirmoji mano vartyta, su tiek daug būtent VAIKAMS aktualių atsakymų. Daugelis tokių knygų mėgsta bendruosius klausimus „kas yra žinduolis”, „koks seniausias medis” ir pan. Ši knyga turi daug įdomesnių atsakymų! Ar svarstėte, kur baigiasi „Minecraft” pasaulis? Kas išvis yra dievas? Kiek debesų reikėtų išgręžti, kad pripildytum vonią? Įdomu? Man irgi!
Na, o geriausia šios knygos dalis tai, kad ji ne tik išleista, bet ir knygos tekstai parengti lietuvių autorių, peržiūrėti ir įvertinti specialistų. Taip pat atsižvelgta į lietuvių pomėgius, skaitymo įpročius ir net pačią Lietuvos istoriją. Todėl būtent čia rasite kitų įdomių atsakymų apie mūsų šalį – „Kodėl po nepriklausomybės atgavimo atsirado tiek daug pastatų-vaiduoklių?” „Ar Ilgės ir Vėlinės – ta pati šventė?” ir daugiau.
Atsakymai trumpi, konkretūs ir, kaip sufleruoja pavadinimas, jų čia net 400 įvairiausiomis temomis nuo žmogaus, gyvūnijos, Lietuvos istorijos, religijos iki visatos ir dar daugiau.
Tokią knygą vaikas atsivers ne vieną ir ne du kartus, ji pasitarnaus jo mokyklinėms užduotims ir ji tobulai tinka ilgai kelionei automobiliu, kuomet įvairiais klausimais savo nuomonę galės išsakyti visa šeima.
Mamos žino, kad apsilankymas pas gydytoją, net ir profilaktiniui patikrinimui kartais tampa tikru iššūkiu. Dar daugiau bėdų, jei vaikas serga, jau spėjate, kad teks daryti kraujo ar net kitus tyrimus… Pasakyti apie juos iš anksto ar geriau nutylėti? Prisipažinti, kad iš tiesų skaudės, ar tegu vaikas pajunta, kai jau bus faktas? O ką daryti, jei teks ir atsigulti į ligoninę gydymui ar platesniems tyrimams?
Į šiuos visus klausimus atsako nauja leidyklos „Debesų ganyklos” knyga „Kaip nugalėti drakonligę”. Prichologės Rugilės Kazlauskienės ir dailės terapeuto Vytauto Tautkevičiaus sukurta knyga ne tik graži, juokinga, smagiai skaitosi, bet ir naudinga – kiekvienas žodis čia pasvertas, smulkiausia detalė apgalvota.
Istorija paprasta, kaip dukart du – drakoniukas Jonas suserga ir tenka keliauti į ligoninę, kurioje jam taikomos įvairios procedūros. Vaikai sužinos, kas yra lašinė, kaip statomas kateteris ir net ką vaikai (ar drakoniukai) veikia ligoninėse laisvu laiku. Iliustracijos labai aiškios, detalios, neperkrautos ir suprantamos.
Nereikia laukti ligų ar apsilankymų pas gydytoją ir tuomet skaityti šią knygą. Geriau pasiruoškite iš anksto, aptarkite, pasižiūrėkite ir kaip visuomet sakau, nepamirškite ne tik skaityti, bet ir klausti: „Kas būtų, jei tu būtum drakoniukas Jonas?”, „Kaip tu reaguotum jeigu tau taip darytų?”, „O kas jeigu…” Šis knygų skaitymo būdas įtraukiant vaikus į apmąstymus yra pats naudingiausias, nei tik sausai perskaityti informaciją.
Dviejų berniukų mamos Gintarės atsiliepimas:
„Smagi, žaisminga knygelė apie gydymo įstaigų ir nežinomybės baimę. Vaikams patiko linksmas ir draugiškas personažas drakoniukas Jonas, pučiantis burbulus, jo sutikti draugai, gražios bei spalvotos iliustracijos.
Man, kaip mamai, knyga taip pat suteikė patarimų kaip paprastai, suprantamai bei padrąsinančiai paaiškinti, apie tai kokia procedūra bus atliekama ir kam ji reikalinga. Nereikia vaikui meluoti, kad imant kraują jam visai neskaudės, tiesiog sulyginus tai su uodo įgėlimu, kai būna nemalonu vos akimirką, procedūra nebeatrodo tokia bauginanti. Jei viskas aplinkui nauja, nepažinta ir baugu, tereikia įsivaizduoti jaukią ir mielą vietelę, kurioje tau gera būti.
Tikiuosi ligoninėje greitai lankytis neteks, bet kai kuriais pamokymais iš knygelės tikrai pasinaudosiu . Galų gale, juk įveikęs ligą ir visas su ja susijusias baimes, gali pasijusti tikru didvyriu!”
Knygos autorė Malgorzata Strekowska-Zaremba jau daugiau nei 20 metų kuria vaikams. Ne vieną jos kūrinį (taip pat ir „Užburtą namą) tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lenkijos skyrius yra pripažinęs „Metų knyga“. 2015 m. autorė nominuota A. Lindgren medaliui.
Knygą „Užburtas namas“ švietimo programa „Empik“, kurios viena iš veiklų yra leisti ir finansuoti talentingiausių autorių knygas, įvertino „Przecinek i Kropka“ premija, knyga taip pat pelnė „Baltojo varno“ apdovanojimą.
Iš pirmo žvilgsnio, tai gana įprasta knyga apie dviejų bendraamžių nuotykius: keistą pažintį, gimstančią draugystę, bendrus priešus ir pavojus. Tokios knygos patinka vaikams, nes nuo pirmo puslapio užvaldo noras sužinoti, kuo viskas baigsis Marysiai, Danieliui ir trečiajam knygos herojui – užkerėtajam namui. Tokios knygos patinka ir tėvams, nes čia pasakojama apie draugiškus berniuko ir mergaitės santykius, jų jausmus persikėlus į naują mokyklą, šiuolaikiniams vaikams tikrai gerai pažįstamą vienatvę… Iš jų vaikai gali pasisemti tikrų vertybių ir tai daryti jiems tikrai nebus nuobodu.
Daugelis žmonių Marysią palaikytų keista mergaite. Ir nenuostabu, juk ji leidžia dienas… tupėdama krūmuose. Marysia atlieka slaptą užduotį – ji stebi užburtą namą. Danielis – naujokas mokykloje. Vieną dieną jis užklumpa Marysią stebėjimo poste. Netikėta pažintis greitai virsta į slaptą susitarimą: jei Danielis laikys liežuvį už dantų, Marysia atskleis jam namo paslaptį! Bet visų pirma Danielis, kaip ir Marysia, turės išmokti matyti, ko nemato kiti, ir girdėti, ko negirdi kiti. O kad atskleistų namą gaubiančią šiurpią paslaptį, vaikams teks leistis į grėsme alsuojančias namo gelmes.
Nežinau, ar knygos autorė turėjo dar vieną, gerokai sudėtingesnį nei pavojingi nuotykiai ar vaikų tarpusavio santykiai, tikslą – atkreipti dėmesį į smurtą prieš vaikus šeimoje. Tikroji užburto namo paslaptis išaiškėja tik paskutiniame skyriuje. Priežastis, dėl kurios name dėjosi keisti ir šiurpūs dalykai, man tikrai pasirodė netikėta. Nujaučiu, kad tėvas, mušantis savo vaiką greičiausiai nesidomi, ką jo atžalos skaito, juo labiau neskaito jam pasakų prieš miegą pats. Tad vargu, kad į jo rankas paklius Marysios istorija… Tačiau gal kas nors perskaitęs knygą ir sutikęs vienišą, aplinkinių vengiantį ir savo mėlynes bei nubrozdinimus kritimais iš medžio teisinantį vaiką susimąstys, kad tikrosios priežastys ne taip jau sunkiai nuspėjamos. Ir ryšis tokiam vaikui padėti.
Nesvarbu, skaitysite knygą drauge ar vaikas „Užburtą namą“ perskaitys savarankiškai, skirkite laiko pasikalbėti išsamiau: kaip jis suprato, kodėl namas buvo užkeiktas, ir kokie burtai padėjo jį išvaduoti iš paslaptingų kerų. Knygos finalas – puikus pretekstas pakalbėti su vaiku apie skaudžius, tačiau svarbius mus supančio pasaulio aspektus. Malonaus ir prasmingo skaitymo!
Taip, taip, tai dar viena knyga su raidėmis, kuri padeda vaikams jas pažinti. Bet norėčiau jus pataisyti – „Linksmoji abėcė” gal ir apie raideles, gal ir padeda mokintis, bet ji yra išskirtinė savo iliustracijomis ir jų apibūdinimais.
M – mama, N – namas, A – arbūzas. Pažįstama iki skausmo? Grafikos dizainerės Živilės Adomaitytės sugalvota ir nupiešta abėcėlė yra visai kitokia – nors apie raides, bet kitaip. „Kabo kabikas. Kas?” „Meška mezga mėlyną megztinį mažam meškučiui” „Matai? Medūza mums mojuoja”, „Laiminga lapė laižo ledus” – taip apibūdinami čia paveikslėliai. Mieli, jaukūs, ne ryškiai sintetiniai, bet dailiai akvareliniai. Kiekvienai raidei čia skirta po puslapį, o prie kai kurių randasi net ir trumpos gramatikos pamokėlės, istorijos ar patarimai. Ir net receptas!
„Baltų lankų” leidykla nusipelnė plojimų išdrįsusi išleisti DAR vieną, bet tokią YPATINGĄ abėcėlės knygelę, kurią norisi tyrinėti, nagrinėti, skaitinėti ir pažadu, kad nuo šiol vaikai raidę P išmoks ne dėl nupiešto pomidoro, bet dėl PŪKUOTO PONIO 🙂
Nors rekomenduojama vaikams, kurie nori jau pažinti raides (plus minus keturi metai), aš siūlyčiau ją atsiversti net ir su mažesniais, nes tikrai rasite čia įdomių dalykėlių.
„Begalė šeimų turi du ir daugiau vaikų ir regis gyvena be jokių rūpesčių – didelė ir graži šeima! Tokį įspūdį greičiausiai sudaro socialinės medijos, kuriose dažniausiai dalijamasi tik gražiomis akimirkomis. Aš pati nuo vaikystės svajojau apie du, gal net ir tris vaikus, tačiau po pirmojo vaiko sunkaus gimdymo ir pogimdyvinės depresijos, galvojau kaip įmanoma turėti du vaikus! Tačiau vieną gražų vakarą, išvykus į kelionę, atsipalaidavus, nusprendėme patampyti likimą už ausų ir štai, mes laukiame antro kūdikio. Kadangi tai nėra itin kruopščiai planuotas sprendimas, jausmai maišosi tarsi žemė su dangumi! Vieną akimirką atrodo džiaugiuosi laukiu ir noriu, kitą, kad dabar bus šakės…
Leidyklos „Vaga” išleista knyga „Antrasis kūdikis“ į mano rankas papuolė pačiu laiku, nes bijau, jog galėjo prasidėti ne tik pogimdyvinė depresija, bet ir priešgimdyvinė. Turbūt daug kam kyla klausimas ar tikrai ši knyga gali padėti išspręsti tam tikrus sunkumus? Mano atsakymas NE. Nemanau, kad apskritai kokia nors kyga gali savaime kažką išspęsti, tačiau ši knyga man padėjo susidėlioti tam tikrus dalykus į akskirus stalčiukus, padėjo kai ką suplanuoti, kai ką suvokti, apie kai ką iš vis pirmą kartą pagalvoti.
Kas man patiko ir suteikė pasitikėjimo knygoje rašomais dalykais, kad autorė Sarah Ockwell – Smith, pati būdama keturių vaikų mama, o kartu auklėjimo ekspertė, rašydama šią knygą remiasi ne viena teorija, o apima daug bendrų per gyvenimą sukauptų žinių, patirties, filosofijos, asmeninių įžvalgų. Knygoje rasite daug pavyzdžių iš asmeninės autorės patirties su savo vaikais bei kitų šeimų realių situacijų aprašymų. Kas man labai svarbu, jog aprašomos tikros situacijos, nebendant viską nupaišyti vien šviesiomis spalvomis. Aišku tai ne itin padeda nusiraminti, bet, žinau iš pirmagimio patirtires, prisisvajojus, kad viskas bus labai gerai, po gimdymo atrodo dar blogiau, nei galbūt yra ištikrųjų. Taigi knyga padeda susidaryti realų, tikrovę atitinkantį vaizdą. Sakysite,kad visiems tas vaizdas, niuansai ir subtilybės yra skirtingi? Taip, tiesa, bet šioje knygoje tas ir žavi, jog aptarta kaip įmanoma daugiau įvairių situacijų, apie kurias galbūt net nepagalvotum.
Išskirčiau keletą dalykų, kurie man labiausiai patiko:
Praktinis patarimas, kaip pagerinti suprastėjusį pirmagimio miegą.
Ši mintis privetė nusijuokti, bet iš tiesų net pačios sunkiausios akimirkos kažkada praeina, svarbiausia visi sveiki ir gyvi.
Šiek tiek optimizmo suteikianti mintis. Mes moterys, mamos neprivalome būti supper herojės.
Būtent tokią klaidą ir planavau daryti 😀
Ir turbūt pati svarbiausia knygos mintis, kurią išsinešu su savimi ir tikiuosi nepaleisiu net sunkiausiomis akimirkomis: Blogas vaiko elgesys visai nereškia, kad jis nori taip legtis, jis tiesiog nemoka kitaip išreikšti savo jausmų, kurie gyvena mažoje jo širdelėje.
Anitos L. atsiliepimas:
„Stengiausi perskaityti visą knygą, bet nepavyko vis būnant su dviem vaikais. O turiu tokią ydą perskaityti viską nepraleidžiant skyrių, nors ši knyga yra puiki tiek dar planuojant, turint sunkumų sulaukiant, jau laukiant pilvuke ir jau gimus antrąm. Aš auginu 3 metukų berniuką ir 3,5 mėnesio dukrytę. Autorė kalba knygoje nuo apsisprendimo turėti dar vieną vaiką iki vaikų konkurencijos augant. Autorė nuramina, kad normalu jausti kaltės jausmą prieš pirmagimį ir ateities jausmus.
Pradedant skaityti knygą buvau sužavėta kaip viskas gražiai ir protingai aprašyta, kad atradau ir savo minčių. Buvo įdomu skaityti ir pirmąjį skyrių koks vaikų amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias. Pateikta informacija tiek iš mokslo pusės su nauda kūdikiui, mamai, tiek iš kitų mamų patirčių. Aktualiausia informacija man prasidėjo nuo ketvirtojo skyriaus „pirmagimio paruošimas antragimiui“. Sužinojau apie emocinį pasiruošimą, apie abstraktųjį, hipotetinį vaikų mąstymą. Labai naudingas 11 skyrius „Brolių ir sesių meilė ir konkurencija“.
Labai džiaugiuosi šia knyga, man jinai labai patiko, kad patarimai pateikiami pagal prieraišiosios tėvystės principus. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir teisingą tėvų elgesį. Puiki knyga, kurioje ras informacijos, pasisems pasitikėjimo visi tėvai, tiek planuojantys, tiek laukiantys, tiek jau sulaukę antrojo kūdikio. Šią knygą galima pradėti skaityti nebūtinai nuo pirmojo skyriaus, galima atsirinkti skyrius pagal esamą situaciją. Knygoje galima gauti informacijos kada galima įvesti pokyčius netraumuojant pirmagimio ir kad jis nesusietų pokyčių su broliu ar sese. Taip pat ši knyga puiki tuo, kad gale knygos nurodyti šaltiniai iš kur imta informacija jei remtasi moksliniais straipsniais ar knygomis. Pateikti šaltiniai ir nuorodos.”
