Gaila, bet mes per mažai „keičiamės” knygomis su savo kaimynais tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Perskaitei knygą, duok ją draugui, gyvenančiam tavo laiptinėje ir skolinkis iš jo. Lygiai tas pats su lenkais ir latviais – nedaug verstinių knygučių turime iš šių šalių, nors tikiu, kad ne viena ir ne dvi vertos dėmesio.
Džiugu, kad prieš šventes „Debesų ganyklos” išleido pastarųjų metų latviškų vaikiškų knygų topą „Ūkė Pūkė keliauja namo”, kurią savo sūnui parašė Zanė Zusta.
Istorija manau bus suprantama ir iki ašarų asmeniškai pažįstama – kelionėje rašytojos Zanės sūnus pametė savo mėgstamiausią žaislą, pelėdėlę Ūkę Pūkę. Kažkur girdėta? Manau ne vienas ir ne du vaikai yra kažką pametę ar patys pasimetę. Šluostydama sūnaus ašaras ir kurpdama planą, kaip tą žaislą susigrąžinti autorė ėmė ir sukūrė istoriją, kuria dalina su skaitytojais.
Knyga sudaryta lyg iš dviejų paralelių – vienoje berniukas Kristupas, prisirišęs prie savo žaislo, liejantis ašaras ir svajojantis, kad jis grįžtų. Kitoje pusėje – atgijusi pelėda, kuri taip pat svajoja grįžti namo. Du vienas kito išsiilgę personažai, bet tarp jų didžiulis atstumas nuo Latvijos iki Italijos. Kaip jiems susitikti?
Kol mama planuoja žaislo sugrąžinimo operaciją, Ūkė Pūkė keliauja per namą, kuriame buvo palikta ir patiria daugybę nuotykių. Smagu tai, kad personažu pasirinkta pelėda skaitytojams primena, kad ji ne šiaip žaislas, o labai protingas žaislas, todėl ir domisi viskuo, kas vyksta aplinkui. Susipažįsta su voru, skruzdelėmis, žiogu, ieško uodo ir apie tai sužino daug įdomių faktų: kas yra potvynis, kaip darbuojasi skruzdės, kodėl reikia vengti spąstų…
Knygoje devynios smagios istorijos su labai gražiomis iliustracijomis apie tai, kaip Ūkei Pūkei ir Kristupui sekėsi sutikti vienas kitą. Jos trumpios ir nepaisant personažų pečius slegiančios didžiosios problemos, labai nuotaikingos.
Mane labiausiai sužavėjo istorijų pabaigoje esančios „Ūkės Pūkės Žinios” – patarimai vaikams, ką daryti jei pasimetei. Mes juos kartojome po keletą kartų, kad vaikai žinotų atmintinai, nes tikrai yra buvę tokių situacijų: vidurinė Eleonora dar būdama trejų metų autobusų stotyje paleido tėčio ranką ir įsikibo kitam „tėčiui” į švarką. O pasirodo, ten buvo tiesiog vyras, kuris ėjo kita puse ir mažoji dingo. Viskas gerai baigėsi, bet baimės buvo visiems (ypač tikrajam tėčiui) ir dabar pasimetimas yra iš viena didžiausių šeimos baimių. Todėl keliaujant užsienyje aš vaikams visad segu SOS apyrankes, kur užrašau savo telefono numerį, vaiko vardą ir pavardę.
Paskutiniame patarime siūlome įsiminti savo mamos ar tėčio telefono numerį. Žinoma, tai padaryti sunkiau, jei dar gerai nepažįsti skaitmenų, todėl autorė siūlo labai smagų asociacijų būdą: du primena gulbę, 8 tai voro kojos. Pagal parodytą pavyzdį galėsite sudėlioti telefono numerį: voras, kauliukai, kauliukai, gulbė, pirštai, voras, gulbė, gulbė, stalas 🙂
Ir tai dar ne viskas! Šią knygą galėsite skaityti vėl ir vėl, nes jos pabaigoje yra lėlių teatras, kuriame patys kursite tolimesnį knygos siužetą. Į rinkinį įeina keturi kartotiniai personažai (jų galėsite pasigaminti ir daugiau) – dvi scenos ir rėmelis, pro kurį prakišus lėlytes galėsite patys vaidinti.
Ši knyga nominuota Latvijos meniškiausios knygos apdovanojimui ir tikrai ne veltui! Šiaip dar pabrėžčiau, kad tai ne tik knyga, bet ir edukacija, ir teatro žaidimas viename, todėl smagu, kad ją atsiversite vėl ir vėl.
p.s. žinot, koks pelėdos latviškasis vardas? Ucipuci :))))
Knygą išleido „Debesų ganyklos”. Ją galite įsigyti knygynuose arba http://debesuganyklos.lt/knygynelis/uke-puke-grizta-namo/. Kaina – 11,99 Eur.
