main

TeatrasTitulinis 

„Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” – ir prie ko čia gėlės?

2020-01-29 — by Goda Leo — 1

IMG_20200129_213835-960x1280.jpg

Eh, galvoju, ir sugalvok tu man tokio ilgumo pavadinimą. Triskart pamiršau kokia tvarka viską vardinti, kai pranešiau vaikams, jog sekmadienį tradiciškai leisime spektaklyje. Kokiame, klausia merginos? Apie kažką…

O jei rimtai, šįkart noriu aptarti „Atviro rato” spektaklį „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” – pamačiusi jį, pavadinimą galiu išpyškinti pažadinta naktį. Nes spektaklis buvo būtent apie tai!

Vaikystėje dažnai skaitydavau jau gerokai patriušusią ir stipriai ankstesnių skaitytojų mylėtą knygą „Pasakos apie gėles”. Eh, kaip man patikdavo latvės rašytojos Anna Sakse fantazija, kaip kiekvienai gėlei pagal jos savybes sukurtos istorijos. Knyga kažkur yra vaikystės spintose, o dabar tiek naujoviškų knygų, kad nebėr ir laiko išsitraukti tų, gerųjų.

Aido Giniočio vadovaujama trupė visad stebina įdomiais režisūriniais sprendimais, originalia perteikimo forma ir itin kokybišku atlikimu. Tad, žengdama į „Menų spaustuve” žinojau, kad laukia smagi patirtis.

Spektaklio scenografija – lyg namo fasadas su daug daug langinių, kurios varstosi kaip tik nori, kurias atvėrus, atsiranda stebuklai, už kurių slepiasi istorijos.

Pats spektaklis – tai Violos Klimčiauskaitės, Benitos Vasauskaitės ir Jono Šarkaus perteikiamos keturios A.Sakse pasakos. Žaidimo forma, su šiek tiek neįmantraus rekvizito tampant vis kitais herojais, aktoriai įsijautė į meilės ir karo kankinamos prancūzų porelės istoriją, Arabijos dykumose mamą begelbstintį sūnų, Tolimuosiuose Rytuose vargstančią gėlių pardavėją ir, vietinį, lietuvišką, zuikį. O gal kiškį. Na, jis pats neapsisprendė, kas yra toks.

Jei jums teko skaityti knygą, žinote, kad ją sudaro trumpos istorijos. Būtent jos čia ir pasakojamos – kiekviena su savo veikėjais, pradžia ir kuliminacija. Aktoriai visa tai dar palydi dainomis ir ukulėlės melodijomis. Po spektaklio net ir aš niūniavau „Žmonės ne gėlės, gėlės ne žmonės…”

Visas spektaklis – improvizacija ir žaidimas. Merginos po jo, grįžusios namo, pačios nusprendė kažką panašaus išbandyti. Juk pasitelkę vaizduotę galime sukurti keisčiausius personažus, nukeliauti į nematytus kraštus ir patirti įdomiausius nuotykius.

Įdomu tai, kad tai labai „universalus” spektaklis, kuriame išsižiojusios stebėjo ir mažoji penkiametė, ir vyriausioji vienuolikmetė. Jis įdomus ir mažiems, ir paaugintiems vaikams, nes kiekvienas jame atranda sau patinkančių dalykų – juokingai riaumojantį drakoną ar paaugliškai gražią meilės istoriją.

Simboliška, bet kitas „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” spektaklis iškart po Valentino dienos – vasario 15 d. ir kovo 15 d. Bilietų ieškokite https://www.tiketa.lt/LT/vaikams_apie_meile_kara_ir_kiskio_kopustus_rez___aidas_giniotis_8953 arba „Menų spaustuvės” kasoje.

 

Teatras

Sausio 26tą – spektaklis vaikams „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“

2020-01-15 — by Goda Leo — 0

MKK-13.jpg

Gėlės kaip žmonės, žmonės kaip gėlės…

Šie žodžiai tarsi įrėmina spektaklį iš dviejų pusių – pradžios ir pabaigos. Spektaklyje ši daina pražysta įvairiausiomis spalvomis. Veikėjai parodo kaip atsirado gėlės ir šiose pasakose skamba švelnūs, išmintingi žodžiai apie prisirišimą, meilę, kantrybę, pasiaukojimą, godulį, džiaugsmą, gėrį ir blogį.

Jaunuolis iš Persijos, kareivis Prancūzijoje, paprasta japonė mergaitė, žavingas lietuviškas kiškis – veikėjai, kurie spektaklyje yra gėlių atsiradimo priežastys, skatina vaikus jautriai ir atidžiai žvelgti į pasaulį, džiaugtis ir stebėtis jame esančiais reiškiniais.

Spektaklio metu kuriamas ir puoselėjamas sodas. Žiūrovai jaučiasi it sodininkai, gėlės, derlinga žemė, lietus ir saulė – visa išsyk. Dalyvaujantys spektaklyje ir slėpiniuose, kuriuos jis vaizduoja, kuriantys ir patys kuriami. Amžius visai nesvarbus – vaikai ir suaugusieji gali tapačiai stebėtis ir gėrėtis Anos Saksės pasakomis, virtusiomis spektakliu.

Aktoriai prabyla ir žiūrovas regi, kad jo patiriama meilė, liūdesys, gėris ir blogis yra tokie patys visame pasaulyje, kad ir kokioje skirtingoje kultūroje išsipildytų. Spektaklio metu atveriami langeliai ir durelės į įvairiausias vietas, buveines bei erdves, ir pamažu žiūrovas suvokia už kiekvienų durelių ar langelio matantis savo paties sielos dalelę. Taip pasaulis sutalpinamas į mus, o mes – į visą pasaulį.

Išėję iš salės po spektaklio įsiklausykite – daugelis vaikų dainuoja spektaklio pradžioje ir pabaigoje girdėtą dainą. Įsižiūrėkite, jei pamatysite vaiką, žvelgiantį į gėlę (jeigu jų bus aplink). Atrodytų, kad taip pirmasis žmogus žvelgė į savo pirmąją dieną.

Spektaklis „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“, spektaklio režisierius Aidas Giniotis. Istorijas pasakoja, žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė, Benita Vasauskaitė bei Jonas Šarkus. Muziką sukūrė Vytautas Leistrumas. Dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras.

SPEKTAKLIS VYKS Menų spaustuvėje:

  • Sausio 26 d. 12:00 
  • Vasario 15 d. 12:00
  • Kovo 15 d. 12:00

Bilietus galite įsigyti https://www.tiketa.lt/LT/vaikams_apie_meile_kara_ir_kiskio_kopustus_rez___aidas_giniotis_8953

NEMOKAMAI į spektaklius kviečiame 0-4 m. ir 60+ amžiaus žiūrovus. Būtina registracija el. paštu info@atvirasratas.lt

Teatras

Premjeroje „Baisiai gražu” – dainos ir vaikams, ir tėvams

2019-11-27 — by Goda Leo — 0

MORE-OF-Baisiai-grazzu-fot.-Bartosz-Frątczak074-960x640.jpg

Bartosz Frątczak nuotraukos

Spalio 13 nuskambėjo dar viena „Vėjų teatro” premjera vaikams „Baisiai gražu”. Šis teatas jau yra pristatęs spektaklius ir teatralizuotus koncertus „Apie žuvį, ausis ir mamą”, „Milžinas mažylis”, „Būtybės”, „Maži atradimai” ir „Apie draugystę”. Jų visų išskirtinumas ir vienijantis bruožas tai, kad visa tai sukurta remiantis lietuvių rašytojų, poetų kūryba. Režisierės Eglės Kižaitės kurtas „Baisiai gražu” – ne išimtis ir šiame teatralizuotame koncerte skambėjo Daivos Čepauskaitės eilėraščiai ir pasakojimai.

Dar belaukiant „Menų spaustuvėje” vykusios premjeros vyresnėlės (7 ir 11 m.) tarėsi, kas yra teatralizuotas koncertas. Nei teatras, nei koncertas… Ar koncertas, kaip teatras? Neaiškus žanras. O ir scenoje – vien tik kartoninės dėžės. Koks spektaklis be „normalių” dekoracijų? Žinoma, ironizuoju.

Bet prasidėjęs koncertas abejingų neliko – įdėmiai jo klausėsi ir keturmetė Olivija, išėjusios susižavėjimo neslėpė ir vyresniosios. Nes tai įtraukia! Aktoriai Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė pasakoja dviejų geriausių draugų istoriją ir iš tų kartoninių dėžių, lyg burtininkai, traukia jų patirtus nuotykius, išgyvenimus, baimes. Kiekvienas D.Čepauskaitės eilėraštis tampa daina, kuri nukelia mus ten, kur mėlynas rūkas ir stebuklingos žuvys, į paukščių turgų su keisčiausiais jų pirkiniais, į seną spintą, kurios girgždesys kelia nerimą net ir suaugusiems.

Pradžioje bandžiau, bet vėliau pamečiau, tų istorijų-dainų skaičių. Visos jos susipina į vientisą tinklą, kuris nuosekliai pasakoja ne tik, kaip draugystė prasidėjo, tęsėsi, bet ir vos nesibaigė. Kaip ir tos kartoninės dėžės, kurios akylesniam skaitytojui primins poetės eilėraščių rinkinį „Baisiai gražūs eilėraščiai”, iliustruotą Ievos Babilaitės – knygoje esantys piešinių motyvai persikėlė ant šių dėžių. O jos nepaprastos! Tik šiose dėžėse gali rasti ir blynų tešlą, ir baisų kambarį, ir kačiukus, ir prisiminimus!

Kuliminacija, kuri labiausiai širdį suspaus (ta gerąja prasme, kuomet ne liūdna, o norisi apkabinti savo mylimiausius) ne vaikams, o juos atlydėjusiems tėvams, kai valso ritmu suskamba turbūt gražiausias man girdėtas lietuviškas eilėraštis „Apie meilę”: „Ar mylėsi mane, jeigu būsiu bjaurus / ir liežuvį parodysiu dėdei? / Jei rūkysiu pieštuką ir pūsiu garus? / Grindimis garsiai stumdysiu kėdę?”

Kitas „Baisiai gražu” spektaklis – lapkričio 30 d. ir bilietus jau galite griebti čia https://www.tiketa.lt/LT/teatralizuotas_koncertas_seimai__baisiai_grazu_22069

 

Teatras

Kauno dramos teatre – premjera šeimai

2019-11-26 — by Goda Leo — 0

Herbariumas-plakatas-960x1357.jpg

Gruodžio 7, 8 ir 19 dienomis, 12:00 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus į spektaklį „Mano fėjų herbariumas“, kurį inspiravo prancūzų autorių Benjamin‘o Lacombe ir Sebastien‘o Perez‘o knyga „Fėjų herbariumas“.

Premjera „Mano fėjų herbariumas“ pasakoja istoriją apie išgalvotą rusų kilmės botaniką Aleksandrą, kuris nuklysta į paslaptingą mišką, ieškoti nemirtingumo paslapčių. Miške įsikūręs namelį-laboratoriją, jis pradeda savo tyrinėjimus. Aleksandras kasdien stebi įvairius augalus, tiria jų gydomąsias savybes, kol vieną dieną atranda juose gyvenančias būtybes. Botanikas, susipažinęs su nauju ir unikaliu pasauliu suvokia, kad tos atrastos būtybės – ypatingos. Jos gali jausti, šokti, verkti ar net gydyti. Pasinėręs į savo netikėtus atradimus, mokslininkas Aleksandras pamilsta magiškuosius miško gyventojus ir stoja jų ginti nuo tų, kurie iš gamtos tikisi tik praktiškos naudos.

Spektaklio kūrybinė komanda kuria spektaklį-reginį, mėgindami nuostabų ir stebuklingą fėjų pasaulį perkelti į teatro sceną. 

  • Režisierius: Povilas Makauskas
  • Inscenizacijos autorė: Daiva Čepauskaitė
  • Kostiumų dailininkė: Dominyka Kačonaitė
  • Kompozitorė: Gabija Gaigalaitė
  • Vaizdo projekcijų dailininkė: (grafika) Alisa Rūta Stravinskaitė
  • Vaizdo projekcijų dailininkė: (animacija) Oliwia Szanajca-Kossakowska

Bilietai: https://www.tiketa.lt/LT/mano_feju_herbariumas_rez__p__makauskas_22328

Plačiau:  http://dramosteatras.lt/lt/spektaklis/mano-feju-herbariumas/

Teatras

Kauno lėlių teatre premjera „Kaip tamsa geriausiu draugu tapo“

2019-10-07 — by Goda Leo — 0

68758165_3032256866816139_3205098363724759040_n-960x540.jpg

Spalio 12 d. 12 val.Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera „Kaip tamsa geriausiu draugu tapo“ pagal Emmos Yarlett kūrinį „Orionas ir tamsa“ apie narsų berniuką Orioną, išdrįsusį pažvelgti savo baimei į akis.  Spektaklis skirtas vaikams nuo 4 m. Režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkė Giedrė Brazytė. Kompozitorius Antanas Jasenka

Pagrindinis spektaklio veikėjas – mažasis Orionas, bijo beveik visko: širšių, dviračių, jūros, kosmoso, mergaičių, vorų, bet didžiausią siaubą berniukas išgyvena kiekvieną vakarą susitikdamas su tamsa. Tamsoje iš visų kampų tyko pavojai. Jos negali paliesti, jos negali pažinti, negali suprasti. Ji atsėlina kiekvieną vakarą, nors iš tiesų juk niekas jos nekvietė. Tačiau vienas lemtingas naktinis susitikimas su baimės objektu, padovanoja Orionui netikėtų patirčių ir naujų įspūdžių, o svarbiausia – draugystę su Tamsa, padedančią nuvyti visas baimes šalin ir džiaugtis kiekviena nakties akimirka.

Bilietą galima įsigyti kasoje arba internetuwww.bilietai.lt

Kasos darbo laikas: IV-V nuo 11 iki 17 val., VI – VII nuo 10 iki 14 val.

Kasos tel. (8 37) 22 16 91, mob. (8 – 620) 74242, el. paštas: kasa@kaunoleles.lt

 

Teatras

Lėlių spektaklis medžiuose „Ieškoma: teisybė“ (Klaipėda)

2019-10-07 — by Goda Leo — 0

teisybe.jpg

Pagal Šarlio Pero pasaką „Nykščiukas“ spektaklis visai šeimai „Ieškoma: teisybė“ Klaipėdos lėlių teatras sukūrė bendradarbiaudamas su lėlių teatro menininkais iš Prancūzijos, baigusiais lėlių teatro studijas Šarlevilyje.

„Pasaka įdomi tuo, jog joje vyksta melo ir tiesos sankirta, – pristato pagrindinę spektaklio temą režisierė V. Rozanova. – Kūrinyje pateikiami klaidingi faktai, iškreipta istorija. Tai provokuoja žiūrovus abejoti, mąstyti ir ieškoti savo atsakymų į klausimus. Šiandienos informacijos sraute taip pat daug netiesos, kuri dažnai priverčia suabejoti ilgus amžius formuotomis vertybėmis. Kaip atskirti, kas yra tiesa, kuo vadovautis? Šio spektaklio veikėjai ir žiūrovai atsakymų ieškos drauge“, – intrigavo režisierė.

Lėlių spektaklis medžiuose „Ieškoma: teisybė“ provokuoja ne tik turiniu, netradicine veiksmo erdve, bet ir forma. Pasakoje veikia išskirtinai tik iš gamtinių medžiagų sukurtos skirtingų tipų lėlės: kotinės, pirštininės, marionetės, kaukės, objektai. Visos jos ¬ skirtingai valdomos ir turi savitas funkcijas bei paskirtį. Lėles valdantys Klaipėdos lėlių teatro aktoriai šiame spektaklyje vaidina ir kaip dramos aktoriai.

Bilietai parduodami vieną valandą prieš spektaklį Klaipėdos skulptūrų parke arba juos galite įsigyti iš anksto Klaipėdos lėlių teatro kasoje bei www.tiketa.lt.

Taip pat bilietus galite rezervuoti paskambinę telefonu +370 46 239932.

Bilieto kaina – 5 eurai, spektaklio dieną – 6 eurai. Vaikams iki 2 metų bilieto pirkti nereikia.

  • Režisierė – Vera Rozanova
  • Dailininkė – Thais Trulio
  • Lėlių konstruktorius – Lucas Prieux
  • Medžių laipiojimo instruktorė – Gaelle Girardot
  • Vaidina: Aušra Bakanaitė, Monika Mikalauskaitė, Vytautas Kairys, Kęstutis Bručkus

Teatras

Nemokamas spektaklis Vilniuje vaikams

2019-08-04 — by Goda Leo — 0

peledos-ismintis.jpg

Pelėdos išmintis

Rugpjūčio 11 d., sekmadienis, 12 val.

Teatro sala, S. Stanevičiaus g. 24, Vilnius

Muzikinis interaktyvus spektaklis vaikams apie svajones ir nuotykius, joms išsipildžius. Vaikai
pasiners į kelionę, kurios metu supras, kad svajoti reikia atsargiai.

Užsiregistruok ir gauk du bilietus nemokamai. Būtina registracija telefonu (+370) 670 97832

Teatras

Balandžio 7 – spektaklis „Ežiukas rūke”

2019-04-02 — by Goda Leo — 0

3_spektaklis-vaikams-EZIUKAS-RUKE.-Režisierė-Andra-Kavaliauskaitė-foto.-©Povilas-Jaras-Fotopo-10.jpg

Alytaus miesto teatras gastroliuoja ir vilniečius kviečia į spektaklįvaikams pagal S. Kozlovo to paties pavadinimo knygą „Ežiukas rūke”.

S.Kozlovo apsakymai iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Juose rašytojas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus.

Kozlovo temų įvairovė paskatino ir Alytaus miesto teatro kūrėjus savotiškiems eksperimentams. Spektaklis viso kūrybos proceso metu labai keitėsi. Pradžioje svarbiausias atrodė grėsmingas rūkas, po to atsirado kopėčios, kurios tarsi pakylėjo ežiuką virš nežinomybės, galiausiai įvyko transformacija su stebuklingais batais ir žvėreliai-vaikai ėmė žaisti.

Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Ežiukas čia yra ne tiek pagrindinis personažas, kiek žaidimo objektas. Kitaip sakant, visi vaikai žaidžia Ežiuką, Ežiuką Rūke.

  • Režisierė: Andra Kavaliauskaitė
  • Dailininkė: Neringa Keršulytė
  • Režisierės asistentė: Alma Purvinytė
  • Vaidina: Erika Jasinskaitė–Salickienė, Eglė Juškaitė, Eglė Kordiukovaitė, Vaidas Praspaliauskas, Eugenijus Rakauskas, Vincas Vaičiulis

Bilieto kaina 7 €. Grupėms (10 asm. ) – 6 €, vaikų lydintys mokytojai įleidžiami nemokamai.

Bilietus platina tiketa.lt

TeatrasTitulinis 

Kudlius ir miško broliai

2019-02-18 — by Sigita Židonienė — 0

ff5b376f.jpg

Nuvilnijo šventinis savaitgalis. Kaune jis buvo saulėtas ir pilnas trispalvių. Gatvėse – minios pakilios nuotaikos žmonių, o po renginių – pilnos kavinaitės babyčių. Su šeima renginiuose dalyvavome ir mes, tarp jų spėjome apsilankyti ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Žiūrėjome spektaklį skirta vasario 16-osios progai „Kudlius ir miško broliai“ rež. Agnė Sunklodaitė.

Spektaklio pavadinimas sufleruoja jo ne lengvą temą – partizanai. Dar prieš eidama į spektakli trumpam suabejojau: ar tokią šventinę dieną „nesugadins“ nuotaikos „sunkus“ spektaklis? Nesugadino. Spektaklis, per šunelį – pasakotoją,  įtraukė į vienos šeimos gyvenimą, į jaunuolio Juozo įsitraukimą į kovą už Lietuvos laisvę. Spektaklis nejučia privertė prisiminti, ką apie tą laikmetį pasakojo mano seneliai.

Spektaklis skirtas vaikams nuo 10 metų. Šįkart tarp žiūrovų dauguma buvo suaugę žmonės ir vyresnio amžiaus moksleiviai. Buvo keletas ir jaunesnių žiūrovų (tarp jų ir maniškiai), kurie gal ir nesuprato visko, bet tikrai domėjosi tuo kas vyksta scenoje. Gretimoje eilėje sėdėjusi gal 6-erių mergaitė vidurį spektaklio ne tyliai paklausė „O kas yra moralinis palaikymas?“. Į šį klausimą po spektaklio turėjau atsakyti ir aš.  Mano septynmetis pasibaigus spektakliui, sakė „man liūdna, kad juos nušovė…“

Spektaklis su lėlėmis, be ne visai lėlių. Įspūdį paliko scenografiniai sprendimai, ypač – okupanto kostiumas, sustiprinantis jo baisumą.

Spektaklis „Kudlius ir miško broliai“ buvo sukurtas Lietuvos valstybės šimtmečiui ir (tikriausiai) daug rodytas praeitais metais, o praeitą savaitgali parodytas tik esant išskirtinei progai.  Jei dar kartą bus progą, labai siūlyčiau nusivesti į jį vyresnių klasių moksleivius.

TeatrasTitulinis 

Apie galvoti ir kalbėtis verčiantį spektaklį be žodžių “Užburtas kalnas”

2019-02-11 — by Sigita Židonienė — 0

uzburtas-kalnas-2-960x640.jpg

Savaitgalį teko džiaugsmas apsilankyti Kauno valstybiniame lėlių teatre, spektaklyje „Užburtas kalnas“. Prisipažinsiu, rinkdamasi spektaklį ir perskaičius vieno sakinio aprašymą apie jį „spektaklis be žodžių apie akmenuotą kelionę pažadėtosios laimės link“ – padariau išvadą, kad tai bus apie sunkų kelią siekiant savo svajonės. Ir kadangi spektaklis be žodžių, tai keliaujant į teatrą, bandžiau savo vaikams papasakoti apie ką spektaklis bus, na kaip aš įsivaizdavau – siekiant savo svajonės, gali tekti įveikti daug kliūčių ir t.t. O pasirodo aš truputį klydau 🙂

Turėdami laiko prieš spektaklį aplankėme lėlių muziejų, kur galėjom pačiupinėti įvairias lėlės ir išbandyti kaip jos veikia. Vyresnėlis nučiupo spektaklio programėlę, kurią paskubomis vaikams perskaičiau prieš spektaklį. Ir supratau, kad spektaklis turi platesnę mintį nei aš maniau.

Tautų kaimynystė

Prieš prasidedant spektakliui ant scenos krašto prisėdo spektaklio sumanytojas ir režisierius Andrius Žiurauskas, jis trumpai papasakojo kaip gimė spektaklio idėja ir kokia jo mintis. O mintis tokia: skirtingų tikėjimų tautos garbina savo dievus ir mano, kad jų tikėjimas pats teisingiausias. Staiga pamatę ant aukšto kalno žiburį, nusprendžia, kad pasiekus jį žmonės taps laimingi. Iš pradžių į kalną besiropščiantys konkuruoja, kovoja dėl geresnės vietos, kas užlips pirmas, bet tik susitaikius ir padedant vienas kitam – pavyksta pasiekti kalno viršūnę.

rer
Musulmonai

Štai tokia spektaklio mintis. Aš pasakysiu, kad man viskas labai labai patiko, ir mintis, ir vizualizacija, ir muzika, ir šviesos efektai. Vaikams? Spektaklis skirtas vaikams nuo 8 metų, tarp jaunųjų žiūrovų buvo sakyčiau nuo kokių 6 iki 10 m. vaikai. Visgi, manau, daugelis spektaklyje buvusių vaikų, tarp jų ir maniškiai, labai daug ko spektaklyje nesuprato. Spektaklyje buvo gausu stereotipų apie tam tikras tautų savybes, kurių vaikai tikrai dar negalėjo „pagauti“. Netgi sakyčiau tikėjimo ir apeigų skirtumai šiuolaikiniams aštuonmečiams dar nėra suprantami. Spektaklio metu girdėjau ne vieną mamą šnabždant savo vaikams į ausį: „čia žydas“, „čia musulmonas – jis meldžiasi ant kilimėlio“ ir t.t. Aš ir saviškiams bandžiau paaiškinti kas kur yra, kas vyksta, kas ką daro. Nepaisant to, nemanau kad nors vienas vaikas nuobodžiavo – visi su įdomumu išsėdėjo 50 min. – rado ir iš ko pasijuokti, kuo nustebti, ką prisiminti.

Kopimas į kalną
– Kopimas į kalną

Po spektaklio mano „šviežias“ septynmetis (savaitgali buvo gimtadienis) pasakė – „man patiko, bet tu papasakosi kas čia buvo, nes aš nieko nesupratau”. Panašius komentarus nugirdau ir teatro rūbinėje 🙂 . Vyresnėlis nusprendė, kad spektaklis buvo apie tai, kad kai visi pykosi tai viršūnės nepasiekė, o kai susidraugavo – tai pasiekė. Na, o keliaujant namo rimtai kalbėjomės, kas yra religija, kokių jų yra, kokių skirtingų tradicijų ir papročių žmonės laikosi.

Spektaklį tikrai rekomenduoju aplankyti, tik gal su didesniais vaikais, arba bent jau prieš tai pasikalbėjus apie skirtingas tautas ir religijas.