Teatras „Avilys“ kviečia į spektaklį – žaidimą šeimai „Uch – Ach – Ajajai arba Kiemsargių svajonės“
Uch, Ach ir A-ja-jai – trys kiemsargiai, kiekvieną rytą šluojantys gatvelę… Nykus ir pabodęs darbas, pilka kasdienybė… Tačiau juose, kaip ir kiekviename iš mūsų, gyvas vaikystės prisiminimų, žaidimo, stebuklo troškimas. Vieną rytą, jie visai netyčia pradeda žaisti: atgyja šluotos, virvės, laikraščiai ir kibirai… Žiūrovai kviečiami dalyvauti šiame žaidime, kuris netikėtai virsta keistų personažų pasirodymu. Tada prasideda linksmybės – šokiai, krepšinio varžybos, senio besmegenio kepimas… Viskas pavirsta nežabotu vaikiškos fantazijos šėlsmu… Spektaklis beveik be teksto, tačiau jame labai daug veiksmo, dinamikos, emocijų. Tai labai vizualus, spalvingas reginys, turintis objektų teatro, klounados elementų.
Kasdienybė kupina stebuklų, tik reikia pačiam juos atrasti !!!
Spektaklis vyks „Palangos Vėtra“ liepos 17 d 19 val. Bilietai https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vaikams-ir-jaunimui/uch-ach-ajajai-arba-kiemsargiu-svajones-interaktyvus-spektaklis-zaidimas-seimai-315867/
Vėjų teatras, nebegali toliau kentėti ir veržiasi į SCENĄ!
Pasibaigus griežčiausiems karantino reikalavimams, kviečiame į pirmą šio teatro GYVĄ spektaklį po šio itin keisto laikotarpio. Vėl pasimėgaukime teatru, muzika ir šurmuliu žiūrovų salėje – tik šį kartą lauke, po atviru dangumi. Menų spaustuvės 6 scenoje.
SVARBU! Bus užtikrinti visi saugumo reikalavimai ir reikiamas atstumas tarp žiūrovų sėdimų vietų.
Ritmas ir garsas vaikams yra ypač svarbūs pasaulio pažinimo elementai. Būtent todėl Vėjų teatras tiek daug dėmesio skiria muzikai ir atpučia teatralizuotą koncertą – „BAISIAI GRAŽU“. Jame skambės dainos, gimusios iš Daivos Čepauskaitės “Baisiai gražių eilėraščių” ir istorijų, kurias ji pati matė ir dailiai užrašė. Atrasti, susipažinti ir susidraugauti su savo baimėmis, patirti neįtikėtinų kulinarinių nuotykių, apsilankyti paukščių turguje ar pabraidyti po mėlyną rūką kviečia aktoriai – Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė. Jų autorinės dainos tarsi auksinės skruzdėlės kutens Jūsų ausis bei širdis ir nepaliks abejingo nė vieno šeimos nario. O kas neišdrįs pakilti ir šokti, galės linguoti ar trepsėti į ritmą.
– Vyresniems nei 6 metų asmenims būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ir kt.). Apsaugos priemonių nedėvintys žiūrovai į renginius nebus įleidžiami.
– Renginiuose negali dalyvauti asmenys, kuriems privaloma izoliacija (izoliacijos laikotarpiu) bei turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (pvz. karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas).
– Žiūrovų prašome laikytis ne mažesnio nei 1 metro atstumo tarp vienas kito, išskyrus sutuoktinius/partnerius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ar rūpintojus.
Net ir „juodasis“ karantino laikotarpis nesutrukdė Lėlių vežimo teatro kūrybinei grupei generuoti idėjas naujajam spektaklio pastatymui. Svarbiausia teatro misija – džiuginti mažąjį žiūrovą, todėl nieko nelaukiant, jau birželio 16 dieną teatre įvyks premjera, pristatomas visiškai naujas spektaklis – teatrinė improvizacija „Lėlių cirkas“.
Pats spektaklio pavadinimas nemeluoja – tai iš tiesų cirkas su lėlėmis. Lėlėmis, kurios savo talentais sugeba nustebinti daug labiau nei žmonės. Du klounai privers ne tik be perstojo šypsotis, bet ir taps nuolatiniais palydovais kelionėje po „Lėlių cirką“, kurioje sužinosite kodėl liūtas toks didelis, iš kur ruonis turi talentą dainuoti, ar iš tiesų stipruolis toks galingas ir netgi galėsite žvilgtelėti į užkulisius, kur bus atskleistos kai kurių triukų paslaptys. Tai ypatinga naujiena – teatrinės improvizacijos metu neišgirsite nei vieno žodžio, tačiau nuotaikinga ir vietoje nustygti neleisianti muzika bei nepamirštami vaizdiniai privers dar ilgai kvatoti.
Spektaklio režisieriai – Igoris Ignatenko ir Stanislavas Alochinas;
Dailininkė-scenografė – Oksana Rosol;
Vaidina: StanislavasAlochinas, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Igoris Ignatenko, Marija Patokova, Vladyslavas Mozghovijus, Oleksandras Železnovas; Margarita Kisilova;
Garso režisierius: Andrius Gaigalas;
Šviesos režisierė: Ina Jackūnienė;
Režisieriaus asistentė: Reda Matuzevičienė;
Spektaklį kuriant dalyvavo: Oleksandras Serhijenko, Daiva Matiukaitė, Gražina Tamulytė;
Teatro meno vadovas: Antanas Markuckis.
Spektaklis skirtas vaikams nuo 5metų.
Trukmė – 45 minutės.
Visų norinčių apsilankyti spektaklyje, Lėlių vežimo teatro kolektyvas lauks šių metų birželio 16 dieną 12 ir 15 val. adresu Respublikos g. 30.
Vietų skaičius ribotas. Būtinas išankstinis bilietų rezervavimas.
Kasos darbo laikas:
II-V 8 – 16 val.
(12-13 val. pietų pertrauka),
VI-VII 11-13 val.
Kasos tel. (8 45) 51 12 36, (8 45) 46 05 33
Spektaklių bei edukacinių programų grupėms rezervacija telefonu +37067797335.
Garsusis „Trimito miestas“ iškelia sparnus ir leidžiasi į naująją kelionę!
Keliauti labai mėgstantys Trimito miesto gyventojai sukuria stebuklingą muzikinį lėktuvą ir drauge su spektaklio žiūrovais pirmąsyk leidžiasi į neįprastą skrydį aplink Žemę.
Drauge su skrydžiui diriguosiančiais muzikinio lėktuvo pilotais Rainaru ir Vizaru bei stiuardesėmis, jie apkeliaus pasaulio žemynus ir šalis, išgirs įvairių kraštų muziką, pasieks tolimą Antarktidą ir net … Mėnulį; ieškos, kur gyvena vėjas, mūsų sapnai ir mintys, o sugrįžę namo supras, koks gi Žemės kampelis yra pats nuostabiausias…
Kūrybinė komanda:
Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar
Dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas
Video – Karolis Bratkauskas
Lėktuvo pilotai – Andrius Bialobžeskis, Ugnius Vaiginis
Lėktuvo keleiviai – orkestras “Trimitas”
Vyr. dirigentas – Ugnius Vaiginis
Orkestro „Trimitas“ vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas
Vasario 8 d. LABAITEATRAS kviečia vaikus pakeliauti po pasaulį! Tai antroji muzikinio spektaklio-žaidimo „Aplink pasaulį“ dalis, kuri buvo sukurta mažųjų žiūrovų pageidavimu. Pirmosios dalies populiarumas įrodo tą faktą, kad žaidimas turi didžiulę edukacinę , ugdomąją galią, o teatrinis žaidimas turi plačias perspektyvas įvairiuose mokymo procesuose.
„Aplink pasaulį 2“- tai improvizuota 55 minučių kelionė aplink pasaulį, kurioje daug muzikos, fantazijos šėlsmo ir žaidimų. Mažieji žiūrovai patys tampa šios kelionės dalyviais, laivo, lėktuvo kapitonais ir netgi aplankytų šalių gyventojais.
„Aplink pasaulį 2“ tikslas – supažindinti vaikus su kitomis pasaulio šalimis, skatinti vaikų smalsumą geografijai, šalių papročiams , auginti patriotizmą bei meilę gimtinei. Teatralizuoto koncerto-žaidimo metu mažieji keliautojai patirs įvairių nuotykių, susipažins su labai skirtingų kultūrų žmonėmis, išmoks dainų ir žaidimų, bet svarbiausia, kad atras labai seną ir amžiną tiesą: visur gerai, bet namuose-geriausia.
Režisierė- Agnė Sunklodaitė
Kompozitorius- Deividas Gnedinas
Dailininkė- Giedrė Brazytė
Aktoriai- Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas / Mindaugas Ancevičius
Eh, galvoju, ir sugalvok tu man tokio ilgumo pavadinimą. Triskart pamiršau kokia tvarka viską vardinti, kai pranešiau vaikams, jog sekmadienį tradiciškai leisime spektaklyje. Kokiame, klausia merginos? Apie kažką…
O jei rimtai, šįkart noriu aptarti „Atviro rato” spektaklį „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” – pamačiusi jį, pavadinimą galiu išpyškinti pažadinta naktį. Nes spektaklis buvo būtent apie tai!
Vaikystėje dažnai skaitydavau jau gerokai patriušusią ir stipriai ankstesnių skaitytojų mylėtą knygą „Pasakos apie gėles”. Eh, kaip man patikdavo latvės rašytojos Anna Sakse fantazija, kaip kiekvienai gėlei pagal jos savybes sukurtos istorijos. Knyga kažkur yra vaikystės spintose, o dabar tiek naujoviškų knygų, kad nebėr ir laiko išsitraukti tų, gerųjų.
Aido Giniočio vadovaujama trupė visad stebina įdomiais režisūriniais sprendimais, originalia perteikimo forma ir itin kokybišku atlikimu. Tad, žengdama į „Menų spaustuve” žinojau, kad laukia smagi patirtis.
Spektaklio scenografija – lyg namo fasadas su daug daug langinių, kurios varstosi kaip tik nori, kurias atvėrus, atsiranda stebuklai, už kurių slepiasi istorijos.
Pats spektaklis – tai Violos Klimčiauskaitės, Benitos Vasauskaitės ir Jono Šarkaus perteikiamos keturios A.Sakse pasakos. Žaidimo forma, su šiek tiek neįmantraus rekvizito tampant vis kitais herojais, aktoriai įsijautė į meilės ir karo kankinamos prancūzų porelės istoriją, Arabijos dykumose mamą begelbstintį sūnų, Tolimuosiuose Rytuose vargstančią gėlių pardavėją ir, vietinį, lietuvišką, zuikį. O gal kiškį. Na, jis pats neapsisprendė, kas yra toks.
Jei jums teko skaityti knygą, žinote, kad ją sudaro trumpos istorijos. Būtent jos čia ir pasakojamos – kiekviena su savo veikėjais, pradžia ir kuliminacija. Aktoriai visa tai dar palydi dainomis ir ukulėlės melodijomis. Po spektaklio net ir aš niūniavau „Žmonės ne gėlės, gėlės ne žmonės…”
Visas spektaklis – improvizacija ir žaidimas. Merginos po jo, grįžusios namo, pačios nusprendė kažką panašaus išbandyti. Juk pasitelkę vaizduotę galime sukurti keisčiausius personažus, nukeliauti į nematytus kraštus ir patirti įdomiausius nuotykius.
Įdomu tai, kad tai labai „universalus” spektaklis, kuriame išsižiojusios stebėjo ir mažoji penkiametė, ir vyriausioji vienuolikmetė. Jis įdomus ir mažiems, ir paaugintiems vaikams, nes kiekvienas jame atranda sau patinkančių dalykų – juokingai riaumojantį drakoną ar paaugliškai gražią meilės istoriją.
Šie žodžiai tarsi įrėmina spektaklį iš dviejų pusių – pradžios ir pabaigos. Spektaklyje ši daina pražysta įvairiausiomis spalvomis. Veikėjai parodo kaip atsirado gėlės ir šiose pasakose skamba švelnūs, išmintingi žodžiai apie prisirišimą, meilę, kantrybę, pasiaukojimą, godulį, džiaugsmą, gėrį ir blogį.
Jaunuolis iš Persijos, kareivis Prancūzijoje, paprasta japonė mergaitė, žavingas lietuviškas kiškis – veikėjai, kurie spektaklyje yra gėlių atsiradimo priežastys, skatina vaikus jautriai ir atidžiai žvelgti į pasaulį, džiaugtis ir stebėtis jame esančiais reiškiniais.
Spektaklio metu kuriamas ir puoselėjamas sodas. Žiūrovai jaučiasi it sodininkai, gėlės, derlinga žemė, lietus ir saulė – visa išsyk. Dalyvaujantys spektaklyje ir slėpiniuose, kuriuos jis vaizduoja, kuriantys ir patys kuriami. Amžius visai nesvarbus – vaikai ir suaugusieji gali tapačiai stebėtis ir gėrėtis Anos Saksės pasakomis, virtusiomis spektakliu.
Aktoriai prabyla ir žiūrovas regi, kad jo patiriama meilė, liūdesys, gėris ir blogis yra tokie patys visame pasaulyje, kad ir kokioje skirtingoje kultūroje išsipildytų. Spektaklio metu atveriami langeliai ir durelės į įvairiausias vietas, buveines bei erdves, ir pamažu žiūrovas suvokia už kiekvienų durelių ar langelio matantis savo paties sielos dalelę. Taip pasaulis sutalpinamas į mus, o mes – į visą pasaulį.
Išėję iš salės po spektaklio įsiklausykite – daugelis vaikų dainuoja spektaklio pradžioje ir pabaigoje girdėtą dainą. Įsižiūrėkite, jei pamatysite vaiką, žvelgiantį į gėlę (jeigu jų bus aplink). Atrodytų, kad taip pirmasis žmogus žvelgė į savo pirmąją dieną.
Spektaklis „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“, spektaklio režisierius Aidas Giniotis. Istorijas pasakoja, žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė, Benita Vasauskaitė bei Jonas Šarkus. Muziką sukūrė Vytautas Leistrumas. Dailininkės Lauros Luišaitytės iniciatyva prisimintas šešėlių teatras.
Spalio 13 nuskambėjo dar viena „Vėjų teatro” premjera vaikams „Baisiai gražu”. Šis teatas jau yra pristatęs spektaklius ir teatralizuotus koncertus „Apie žuvį, ausis ir mamą”, „Milžinas mažylis”, „Būtybės”, „Maži atradimai” ir „Apie draugystę”. Jų visų išskirtinumas ir vienijantis bruožas tai, kad visa tai sukurta remiantis lietuvių rašytojų, poetų kūryba. Režisierės Eglės Kižaitės kurtas „Baisiai gražu” – ne išimtis ir šiame teatralizuotame koncerte skambėjo Daivos Čepauskaitės eilėraščiai ir pasakojimai.
Dar belaukiant „Menų spaustuvėje” vykusios premjeros vyresnėlės (7 ir 11 m.) tarėsi, kas yra teatralizuotas koncertas. Nei teatras, nei koncertas… Ar koncertas, kaip teatras? Neaiškus žanras. O ir scenoje – vien tik kartoninės dėžės. Koks spektaklis be „normalių” dekoracijų? Žinoma, ironizuoju.
Bet prasidėjęs koncertas abejingų neliko – įdėmiai jo klausėsi ir keturmetė Olivija, išėjusios susižavėjimo neslėpė ir vyresniosios. Nes tai įtraukia! Aktoriai Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė pasakoja dviejų geriausių draugų istoriją ir iš tų kartoninių dėžių, lyg burtininkai, traukia jų patirtus nuotykius, išgyvenimus, baimes. Kiekvienas D.Čepauskaitės eilėraštis tampa daina, kuri nukelia mus ten, kur mėlynas rūkas ir stebuklingos žuvys, į paukščių turgų su keisčiausiais jų pirkiniais, į seną spintą, kurios girgždesys kelia nerimą net ir suaugusiems.
Pradžioje bandžiau, bet vėliau pamečiau, tų istorijų-dainų skaičių. Visos jos susipina į vientisą tinklą, kuris nuosekliai pasakoja ne tik, kaip draugystė prasidėjo, tęsėsi, bet ir vos nesibaigė. Kaip ir tos kartoninės dėžės, kurios akylesniam skaitytojui primins poetės eilėraščių rinkinį „Baisiai gražūs eilėraščiai”, iliustruotą Ievos Babilaitės – knygoje esantys piešinių motyvai persikėlė ant šių dėžių. O jos nepaprastos! Tik šiose dėžėse gali rasti ir blynų tešlą, ir baisų kambarį, ir kačiukus, ir prisiminimus!
Kuliminacija, kuri labiausiai širdį suspaus (ta gerąja prasme, kuomet ne liūdna, o norisi apkabinti savo mylimiausius) ne vaikams, o juos atlydėjusiems tėvams, kai valso ritmu suskamba turbūt gražiausias man girdėtas lietuviškas eilėraštis „Apie meilę”: „Ar mylėsi mane, jeigu būsiu bjaurus / ir liežuvį parodysiu dėdei? / Jei rūkysiu pieštuką ir pūsiu garus? / Grindimis garsiai stumdysiu kėdę?”
Gruodžio 7, 8 ir 19 dienomis, 12:00 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus į spektaklį „Mano fėjų herbariumas“, kurį inspiravo prancūzų autorių Benjamin‘o Lacombe ir Sebastien‘o Perez‘o knyga „Fėjų herbariumas“.
Premjera „Mano fėjų herbariumas“ pasakoja istoriją apie išgalvotą rusų kilmės botaniką Aleksandrą, kuris nuklysta į paslaptingą mišką, ieškoti nemirtingumo paslapčių. Miške įsikūręs namelį-laboratoriją, jis pradeda savo tyrinėjimus. Aleksandras kasdien stebi įvairius augalus, tiria jų gydomąsias savybes, kol vieną dieną atranda juose gyvenančias būtybes. Botanikas, susipažinęs su nauju ir unikaliu pasauliu suvokia, kad tos atrastos būtybės – ypatingos. Jos gali jausti, šokti, verkti ar net gydyti. Pasinėręs į savo netikėtus atradimus, mokslininkas Aleksandras pamilsta magiškuosius miško gyventojus ir stoja jų ginti nuo tų, kurie iš gamtos tikisi tik praktiškos naudos.
Spektaklio kūrybinė komanda kuria spektaklį-reginį, mėgindami nuostabų ir stebuklingą fėjų pasaulį perkelti į teatro sceną.
Režisierius: Povilas Makauskas
Inscenizacijos autorė: Daiva Čepauskaitė
Kostiumų dailininkė: Dominyka Kačonaitė
Kompozitorė: Gabija Gaigalaitė
Vaizdo projekcijų dailininkė: (grafika) Alisa Rūta Stravinskaitė
Vaizdo projekcijų dailininkė: (animacija) Oliwia Szanajca-Kossakowska
Spalio 12 d. 12 val.Kauno valstybiniame lėlių teatre premjera „Kaip tamsa geriausiu draugu tapo“ pagal Emmos Yarlett kūrinį „Orionas ir tamsa“ apie narsų berniuką Orioną, išdrįsusį pažvelgti savo baimei į akis. Spektaklis skirtas vaikams nuo 4 m. Režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkė Giedrė Brazytė. Kompozitorius Antanas Jasenka
Pagrindinis spektaklio veikėjas – mažasis Orionas, bijo beveik visko: širšių, dviračių, jūros, kosmoso, mergaičių, vorų, bet didžiausią siaubą berniukas išgyvena kiekvieną vakarą susitikdamas su tamsa. Tamsoje iš visų kampų tyko pavojai. Jos negali paliesti, jos negali pažinti, negali suprasti. Ji atsėlina kiekvieną vakarą, nors iš tiesų juk niekas jos nekvietė. Tačiau vienas lemtingas naktinis susitikimas su baimės objektu, padovanoja Orionui netikėtų patirčių ir naujų įspūdžių, o svarbiausia – draugystę su Tamsa, padedančią nuvyti visas baimes šalin ir džiaugtis kiekviena nakties akimirka.
Bilietą galima įsigyti kasoje arba internetuwww.bilietai.lt
Kasos darbo laikas: IV-V nuo 11 iki 17 val., VI – VII nuo 10 iki 14 val.
