Eh, galvoju, ir sugalvok tu man tokio ilgumo pavadinimą. Triskart pamiršau kokia tvarka viską vardinti, kai pranešiau vaikams, jog sekmadienį tradiciškai leisime spektaklyje. Kokiame, klausia merginos? Apie kažką…
O jei rimtai, šįkart noriu aptarti „Atviro rato” spektaklį „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” – pamačiusi jį, pavadinimą galiu išpyškinti pažadinta naktį. Nes spektaklis buvo būtent apie tai!
Vaikystėje dažnai skaitydavau jau gerokai patriušusią ir stipriai ankstesnių skaitytojų mylėtą knygą „Pasakos apie gėles”. Eh, kaip man patikdavo latvės rašytojos Anna Sakse fantazija, kaip kiekvienai gėlei pagal jos savybes sukurtos istorijos. Knyga kažkur yra vaikystės spintose, o dabar tiek naujoviškų knygų, kad nebėr ir laiko išsitraukti tų, gerųjų.
Aido Giniočio vadovaujama trupė visad stebina įdomiais režisūriniais sprendimais, originalia perteikimo forma ir itin kokybišku atlikimu. Tad, žengdama į „Menų spaustuve” žinojau, kad laukia smagi patirtis.
Spektaklio scenografija – lyg namo fasadas su daug daug langinių, kurios varstosi kaip tik nori, kurias atvėrus, atsiranda stebuklai, už kurių slepiasi istorijos.
Pats spektaklis – tai Violos Klimčiauskaitės, Benitos Vasauskaitės ir Jono Šarkaus perteikiamos keturios A.Sakse pasakos. Žaidimo forma, su šiek tiek neįmantraus rekvizito tampant vis kitais herojais, aktoriai įsijautė į meilės ir karo kankinamos prancūzų porelės istoriją, Arabijos dykumose mamą begelbstintį sūnų, Tolimuosiuose Rytuose vargstančią gėlių pardavėją ir, vietinį, lietuvišką, zuikį. O gal kiškį. Na, jis pats neapsisprendė, kas yra toks.
Jei jums teko skaityti knygą, žinote, kad ją sudaro trumpos istorijos. Būtent jos čia ir pasakojamos – kiekviena su savo veikėjais, pradžia ir kuliminacija. Aktoriai visa tai dar palydi dainomis ir ukulėlės melodijomis. Po spektaklio net ir aš niūniavau „Žmonės ne gėlės, gėlės ne žmonės…”
Visas spektaklis – improvizacija ir žaidimas. Merginos po jo, grįžusios namo, pačios nusprendė kažką panašaus išbandyti. Juk pasitelkę vaizduotę galime sukurti keisčiausius personažus, nukeliauti į nematytus kraštus ir patirti įdomiausius nuotykius.
Įdomu tai, kad tai labai „universalus” spektaklis, kuriame išsižiojusios stebėjo ir mažoji penkiametė, ir vyriausioji vienuolikmetė. Jis įdomus ir mažiems, ir paaugintiems vaikams, nes kiekvienas jame atranda sau patinkančių dalykų – juokingai riaumojantį drakoną ar paaugliškai gražią meilės istoriją.
Simboliška, bet kitas „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus” spektaklis iškart po Valentino dienos – vasario 15 d. ir kovo 15 d. Bilietų ieškokite https://www.tiketa.lt/LT/vaikams_apie_meile_kara_ir_kiskio_kopustus_rez___aidas_giniotis_8953 arba „Menų spaustuvės” kasoje.
Vienas komentaras
Pingback: Teatrai Vilniuje: ką verta pamatyti 2020 metais? - Šeimos Gidas