Kaunas (stereotipiškai) laikomas labai lietuvišku, tautiškai ir kultūriškai vienalyčiu miestu, nors tai nėra visiška tiesa. Kaunas visuomet buvo ir yra daugiatautis ir daugiakultūris miestas, kuriame sugyveno ir sugyvena skirtingų tautų ir net rasių žmonės. Susipažinkime su jais, jų tradicijomis ir kultūra per pasakas. Pasakos – tai vienas pirminių, archajiškų pasaulio pažinimo būdų, kuris yra artimas ne tik vaikams, bet ir vyresniems.
Rugsėjo 17 d. 13.00 val. leidykla „Debesų ganyklos“ kviečia į Istorinės LR prezidentūros Kaune kiemelį, kuriame vyks renginys „Kultūrų sodas“. Šio renginio metu 13.30 val. pristatys projekto „Kauno tautų pasakos“ rezultatą – knygą „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“, į kurią įtrauktos pasakos, sektos „Kauno tautų pasakų“ renginių ciklo metu.
Tai ne vien tradicinė pasakų knyga. Prie pasakų rasite QR kodus, kuriuos nuskaitę mobiliuoju įrenginiu galėsite išgirsti pasaką lietuvių ir originalo kalbomis, taip pat klausytis pasakojimų apie įvairių tautų kultūras ir jų įsitvirtinimą Lietuvoje.
Projektui ir knygai „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“ parinktos dvylikos tautų pasakos, kurios primins ir priartins prie daugiakultūrio Kauno. Knygoje pristatomos šių tautų pasakos: armėnų, graikų, lenkų, marokiečių, romų, rumunų, rusų, sirų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų.
Istorinės LR prezidetūros Kaune kiemelyje taip pat galėsite pavartyti ir įsigyti knygą „Užburtas miestas. Kauno tautų pasakos“.
Neseniai teko dalyvauti net keliose draugų rato diskusijose apie privalomos literatūros sąrašą moksleiviams. Atgyvena. Dvelkiantis pelėsiais. Neaktualus. Neįdomus. „Komplimentai“ skriejo vienas po kito. Stengiuosi laikytis pozicijos, kad jei neturi ką pasiūlyti – nepulk kritikuoti. Peikti visada lengviau, bet nė vienas iš mano oponentų negalėjo pasakyti – o ką tada vaikai turėtų skaityti? Ar tikrai mes turime lengva ranka sudeginti ant laužo visą mūsų literatūrinį paveldą, nors jis gal iš tiesų vietomis praradęs aktualumą ir dabar skaityti vaikams tik užsienines knygas, nes jos geresnės?
Skaitydama naują Justino Žilinsko ir Ūlos Šveikauskaitės iliustruotą romaną „Bėgliai (leidykla „Aukso žuvys“) visą laiką sukosi galvoje mintis, kad čia yra atsakymas. Ši knyga yra tai, ką privalo perskaityti mūsų vaikai. Ne, nesiūlau išmesti žemaičių ir kitų lietuvių autorių, vis dar laikausi nuomonės, kad privalome smulkiau žinoti savo šalies literatūrą, nei kitų, bet tuo pačiu turime ir nesustoti tik ties tais dešimčia autorių, kurie visad buvo sąraše ir bus.
Tai tokia įžanga, o dabar apie pačią knygą. „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką” – toks pilnas jos pavadinimas ir jau minėjau, kad tai yra iliustruotas romanas. Kodėl iliustruotas? Nes dalis teksto yra pateikiami komiksų pavidalu. Tai labai praturtina knygą, pagilina jos vizualiką ir nekalbant apie jauno žmogaus didesnį įsitraukimą. Ūlos Šveikauskaitės tiek komiksai, tiek ir pačios iliustracijos yra kažkas neįtikėtinai skoningo – dominuoja vos kelios spalvos, piešiniai neperkrauti, bet tuo pačiu labai emociškai išraiškingi, kai net neskaitant gali tiek daug suprasti, pajusti tą atsisveikinimo skausmą ar neteisybės jausmą.
Dėl knygos žanro, manau, kad jį galima apibūdinti itin plačiai. Ši knyga yra istorinė, nes remdamasis istoriniais šaltiniais Justinas Žilinskas pasakoja apie 20 amžiaus pradžios (dar prieš I pasaulinį karą) vykusias pirmąsias lietuvių emigracijas į JAV. Pasirodo, knygos idėja gimė Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Daumantui Kiulkiui: „Rengdamas videoparodą apie okeaninius lainerius, kuriais lietuviai emigravo į JAV, supratau, kad lietuvių kalba nėra knygos, detaliai pasakojančios apie tą kelią, kurį tekdavo patirti kiekvienam lietuvių emigrantui.“ Kadangi tokiomis sąlygomis į JAV išvyko šimtai tūkstančių lietuvių, muziejus inicijavo knygos leidybą, pasiūlė daug dokumentinės medžiagos ir konsultavo viso darbo metu.
Tuo pačiu ši knyga yra ir meilės romanas – įsimylėjęs gimnazistas dėl lietuviškos veiklos bėgantis nuo policijos Jokūbas ir kilminga, bet jau nuskurusios šeimos numylėtinė Veronika nusprendžia išbandyti laimę kažkur ten, toli, amėrikėj. Ir nors pirmuosiuose knygos skyriuose aistra tiesiog kibirkščiuoja, bet meilė, kaip tas banduojantis Atlanto vandenynas, būna visokia, ne visad saldi, bet reikalaujanti ir pasiaukojimo. Man patiko, kad tai ne saldus romanas meilė-seilė-ilgai-laimingai, bet labai realistiškai perteikti dviejų žmonių santykiai.
Gražiausia iliustracija.
Taip pat šioje knygoje yra ir detektyvinių elementų (kurie, tiesa, labiausiai ir patiko mano dukrai) – pora įsivelia į rimtus nuotykius, kuriems išnarplioti reikės daugybės pastangų, nes kaip tikrame Nojaus laive, taip ir šiame garlaivyje yra visokio plauko keliautojų.
Žodžiu, visi 375 (!!!!) puslapiai neprailgsta. Labai labai tingintys skaityti knygą, ją jau gali išgirsti ir garsiniu pavidalu audioteka.lt, tik pridursiu, kad tikrai jūsų akys neteks didelio malonumo išvysti Ūlos darbų talentingai dizainerių komandos sudėliotų į knygą.
Iš tiesų, tai viena iš tų nedaugelio lietuviškų knygų, kuri turi šansą sudominti net ir skaitymo nelabai mėgstantį paauglį. Ji įdomi, nemonotoniška, įvairiapusiška ir praturtinanti tiek žinias, tiek vaizduotę. Taip pat garantuoju, kad su nors ji
Daugelis iš mūsų neabejojame, kad grožinės literatūros skaitymas yra labai naudingas vaikams. Kaip rodo vienas po kito atliekami tyrimai, tokių knygų skaitymas mažiesiems ne tik padeda nurimti ir susimąstyti, bet ir teikia daug kitų naudų. Kai vaikai atsipalaiduoja skaitydami gerą istoriją, jie pasineria į kitą pasaulį ir lavina vaizduotę bei kitus įgūdžius. Čia apžvelgsime 6 svarbiausius grožinės literatūros teikiamus privalumus.
Emocinis intelektas, atvirumas ir altruizmas
Ar tikrai literatūros skaitymas gali skatinti empatiją ir atvirą protą? Taip, kaip rodo daugybė pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimų. Aukštas EQ, arba emocinis intelektas, yra esminis bendrojo intelekto elementas ir pagrindinis veiksnys, lemiantis klestėjimą gyvenime. Jis toks pat svarbus kaip IQ, jei ne svarbesnis. O vienas iš grožinės literatūros skaitymo privalumų būtent ir yra teigiamas poveikis asmeniniam augimui bei EQ. Tyrimai parodė, kad tokios knygos skatina:
Proto teoriją – gebėjimą mąstyti apie kitų žmonių ir savo pačių psichikos būsenas;
empatiją – gebėjimą suprasti kito žmogaus jausmus ir jais dalytis;
altruizmą – ištirta, jog grožinės literatūros skaitytojai beveik 3 kartus dažniau savanoriauja nei neskaitantys, nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio, amžiaus, lyties ar etninės priklausomybės;
socialinį pažinimą – gebėjimą interpretuoti socialinę informaciją ir naudoti ją kaip elgesio orientyrą;
atvirumą – požiūrį, kuris būtinas ir mąstymui, ir kūrybiškumui. Be to, tai yra aukštam EQ būdingas bruožas.
Nusiraminimas ir mažiau streso
Jei matote, jog vaikas yra įsitempęs, gera knyga gali būti išeitis. Įrodyta, kad vos 30 minučių per dieną trunkantis skaitymas sumažina bendrą kortizolio, vadinamojo streso hormono, kiekį smegenyse. Tiesą sakant, įrodyta, kad skaitymas net veiksmingiau mažina stresą nei muzikos klausymasis ar karštos arbatos gėrimas!
Žodyno praturtinimas
Nesvarbu, ar mažasis yra įnikęs į knygą apie ateivius, jūros gyvūnus ar tyrinėtojų nuotykius, kiekvienas kūrinys turi savitą žodyną. Skaitydamas jūsų vaikas susipažins su begale žanrų ir spalvingos kalbos. Ypač išraiškingais aprašymais pasižymi ši serija.
Vaikų, kuriems skaitoma arba kurie patys tuo užsiima, žodynas yra gerokai platesnis ir labiau išvystytas nei kitų vaikų. Tai suteikia jiems didelį intelektualinį pranašumą ir padeda geriau mokytis mokykloje. Šie vaikai ne tik išvysto platesnį žodyną, bet ir susipažįsta su daugybe neįprastų žodžių, kurie kasdienėje kalboje nėra dažni.
Ar jūsų vaikas domisi konkrečia tema, pavyzdžiui, kosmoso tyrinėjimu? Supažindindami jį su šios temos knygomis, paskatinsite atžalą susikurti specializuotą žargoną. Skatinkite vaikus susidurti su įvairiomis temomis, tačiau nepamirškite puoselėti jų aistrų. Tarkim, mažuosius nuotykių ieškotojus tikrai sudomins „Narnijos kronikos“ – šias knygas rasite paspaudę čia.
Geresni bendravimo įgūdžiai
Skaitydami turime apie ką mąstyti, todėl mintys nuolat klaidžioja ir tyrinėja įvairias problemas bei istorijas. Turėdami lakią vaizduotę ir platų žodyną vaikai gauna pranašumą konstruodami paprastus ar sudėtingus sakinius. Daugumai skaitančiųjų yra kur kas lengviau save išreikšti, todėl kalbėti apie savo emocijas ir jausmus ar vesti paprastus pokalbius jiems nesunku.
Atminties gerinimas
Smegenys veikia kaip ir bet kuris kitas raumuo. Kad jos būtų sveikos, būtina reguliariai mankštintis. Fantastinių ir kitų knygų skaitymas gali pagerinti atmintį – juk skaitydami turime prisiminti siužetą ir veikėjus. Tai stimuliuoja įvairias smegenų dalis, todėl jos gali užmegzti naujas jungtis ir pagerinti gebėjimą prisiminti. Ypač mažųjų atmintį stimuliuoti gali informacijos vizualizavimas.
Ryšio kūrimas
Vaikams augant jie vis mažiau laiko nori praleisti su tėvais. Be to, kai jie pradeda lankyti mokyklą ir užsiimti kita veikla, su jais praleidžiate nebe tiek daug laiko, kiek anksčiau, kai jie buvo mažyliai. Todėl grožinės literatūros skaitymas vaikams, ypač prieš miegą, yra puikus būdas jums ir jūsų vaikui atkurti artimą ryšį. Galbūt pusvalandis skaitymo kartu vakarais gali tapti tradicija?
Ar grožinė literatūra yra geresnė už negrožinę?
Neabejotina, kad vaikams naudingas įvairus skaitymo racionas, o negrožinės literatūros knygos tikrai turi vietą bet kurioje namų ar mokyklos bibliotekoje. Tačiau grožinės literatūros skaitymo nauda yra unikali – išgalvotos istorijos padeda vaikams lengviau suprasti juos supantį pasaulį ir užjausti sutiktus žmones. Grožinės istorijos leidžia atsiriboti nuo temų ir problemų, kurios jiems gali pasirodyti sudėtingos ar keliančios nerimą. Jos suteikia vaikams galimybę tyrinėti, mokytis ir suprasti šiuos iššūkius bei tai, ką jie dėl jų jaučia.
Padeda ir kalbėjimas apie knygas – dalydamiesi perskaitytomis knygomis ir kalbėdami apie jas, galime geriau ištirti, ką jos mums reiškia ir kaip jos susijusios su mūsų pačių gyvenimu. Skaitydami kartu ir kalbėdami apie perskaitytus tekstus, tėvai ir vaikai turi puikią progą saugioje aplinkoje aptarti sudėtingus klausimus. Be to, kai kurios knygos gali būti įdomios tiek tėveliams, tiek jų atžaloms – tokį kūrinių pasirinkimą galite rasti e. parduotuvėje.
Jei atvirai, net šiurpuliukai perbėgo laikant šią knygą savo rankose. Atrodo, kad ukrainiečiai rašytojai, sutuoktinių pora Romana Romanyšyn ir Andrij Lesiv turėjo krištolinį rutulį, nes jų knyga “Kaip karas pakeitė Rondą” (leidykla „Baltos lankos“), išleista 2015-tais, yra šių dienų realijų atspindys.
Pirma, tai neapsakomai graži knyga su ypatingai skoningomis iliustracijomis. Ir nors knyga kalba tokia baisia tema – ji kupina šviesos, vilties ir optimizmo. Knyga įvertinta įvairiuose pasauliniuose apdovanimuose – „Kirkus“, USBBNY, net Bolonijos vaikų knygų mugėje. Joje teksto nedaug, tad puikiai tiks ritualui prieš miegą arba pradinukui perskaityti pačiam.
„Kaip karas pakeitė Rondą“ pasakojama apie fantastinį miestą Rondą, kuriame žydi ypatingos gėlės, galinčios dainuoti, miesto gyventojai gyvena įprastą malonų, kupiną kasdieninių smulkmenų gyvenimą. Kol vieną dieną… atėjo karas. Juodi, persmelkti skausmo puslapiai puikiai perteikia tamsą, kuri dabar užvaldžiusi Ukrainą. Pagrindiniai knygos herojai – trys draugai Danta, Fabianas ir Zirka supranta, kad reikia kažko imtis, bet ko? Ar vienas lauke yra karys? Kaip suvienyti visus Rondos gyventojus? Ir kas tas vilties spindulys, galintis išvyti karą?
Perskaitę šią knygą vaikai supras, kad karas smogia tada, kai tu nesitiki ir ten, kur tu nė nepagalvotum. Kare vienam kariauti nepavyks ir be vilties laimėti neįmanoma. Knygoje daug simbolių, kuriuos galėsite aptarti su mažaisiais skaitytojais. Net knygos viršelį puošiančios skaisčiai raudonos aguonos, kurios po karo pražysta ir Rondos mieste, neša svarbią žinutę.
Psichologai teigia, kad šalia vykstantis karas tiesiogiai veikia ir mūsų vaikus, o vienintelis šiuo metu padėti galintis būdas – tai kalbėtis kalbėtis kalbėtis su jais. Ši knyga padės užmegzti su vaikais pokalbį apie tai, kas mums gresia, ko labiausiai bijome, ką galime padaryti, kad sumažintume jaudulį.
2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine, kuri tiesiog gaus nuo kultūrinio vyksmo ir renginių gausos! Maironio lietuvių literatūros muziejus taip pat jungsis į bendrą programą ir kvies domėtis literatūra ieškodamas naujų patrauklių formų.
2022 m. balandžio 29 d. – gegužės 1 d. mes surengsime Vaikų knygų festivalį „Gyvos raidės“, kuris taps VDU organizuojamo Kauno literatūros festivalio dalimi, skirta mažiesiems skaitytojams. Mums svarbu į „Kaunas 2022“ vyksmą įtraukti jaunąją (priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų) auditoriją, aprėpti literatūros klasiką ir šiuolaikines aktualijas, plėtoti mitinio Kauno žvėries naratyvą, tapti teigiamų, džiuginančių patirčių vieta ir kurti naujas miesto tradicijas.
Festivalis bus skirtas visiems – nuo pačių mažiausiųjų iki juos atlydinčių senelių, nes čia linksminsitės žygiuodami parade, šiek tiek bijosite siaubo kambaryje, galėsite padėti žaislų ligoninėje, aktyviai sportuosite ir pažinsite miestą orientaciniame žaidime, klausysitės istorijų prie rašytojų skulptūrų, šoksite literatūrinėje diskotekoje. Ir, žinoma, sutiksite pačius populiariausius Lietuvos vaikų rašytojus!
Daugiau informacijos https://maironiomuziejus.lt/post-t-news/vaiku-knygu-festivalis/
FESTIVALIO „GYVOS RAIDĖS“ PROGRAMA
Balandžio 29 d. (penktadienis)
10 val. knygų veikėjų eitynės „Būk personažas“.
Teatralizuotos eitynės prasidės nuo Vaikų literatūros muziejaus ir tęsis iki Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Eisenoje dalyvaus pasakų personažų kaukes ir kostiumus sukūrę darželinukai ir moksleiviai iš įvairių ugdymo įstaigų. Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje visų dalyvių lauks žavingos linksmybės „Sprink-ryk“. Niekas neliks be dovanų!
18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsyje vyks naktiniai siaubo kūrinių skaitymai „O, siaube!“ Dalyvaus „Baisiai gražių eilėraščių“ autorė Daiva Čepauskaitė. Vaikai kurs šešėlių teatrą.
Balandžio 30 d.
10 val. Orientacinis žaidimas / ekskursija „Kaunas J. Kaupo pasakose“. Orientacinį žemėlapį pasiimsite Vaikų literatūros muziejuje (Donelaičio g. 13), prie pasakos „Daktaras Kripštukas pragare“ maketo. Orientuotis teks pagal pasakų ištraukas! Galutinėje stotelėje greičiausiai suradusių aprašytas vietas lauks prizai.
14 val. Susitikimas su Kake Make Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
16 val. Skaitymai „Kalbančios skulptūros“ prie Juozo Tumo-Vaižganto, Jono Mačiulio-Maironio ir Motiejaus Valančiaus skulptūrų. Balsu skaitysime klasikų kūrybą, skirtą vaikams.
Gegužės 1 d.*
11 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje svečiuosis vienintelė vaikų rašytojų muzikos grupė pasaulyje „Knygų vaikai“, kurią sudaro populiarūs knygų vaikams autoriai. Tomas Dirgėla, Benas Bėrantas, Justinas Žilinskas, Virgis Šidlauskas ves kūrybines dirbtuvėles vaikams.
13 val. Vaikų literatūros muziejuje atsidarys Žaislų ligoninė, kurioje bus galima pasimokyti pataisyti atsineštą sulūžusį, sugedusį, suplyšusį žaislą. Dailininkė Inga Dagilė improvizuos Vytautės Žilinskaitės knygos „Kelionė į Tandadriką“ tema, vaizdą stebėsime didžiuliame lauko ekrane.
16 val. Festivalį baigsime smagiu vaikų rašytojų muzikos grupės „Knygų vaikai“ koncertu Maironio lietuvių literatūros muziejaus sode. Bus surengta Kauno mitinio žvėries portretų paroda.
*Festivalio III dienos programa – mokama. Kaina– vienkartinis lankytojo/šeimos bilietas, kuris galios visą festivalio dieną.
Balandžio 26 d. (antradienį) 18 val. susitikime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje bus daug judesio, juoko ir MIEGO!
Vaikų mėgstamos knygų serijos „Pasaiba“ penktos dalies „Pasaiba ir sapnų knyga“ pristatyme Pasaiba pagaliau pakvies dalyvius apsilankyti vietoje, iš kurios jis atvyko pas Sofiją – slaptame pasaibų kaimelyje. Jame dalyviai susipažins su keturiomis Pasaibos močiutėmis, išbandys įvairiausias miego pozas, dalyvaus knarkimo varžybose, ieškos pasimetusios sapnų knygos, šoks miego šokį ir išsiaiškins slapčiausią pasaibų kaimelio paslaptį. Šioje kelionėje nepritruks nuotykių ir tuo labiau pasaibų!
Knygos autorė Danguolė Kandrotienė yra grožinių knygų ar enciklopedijų vaikams sudarytoja ir (arba) tekstų autorė, sukūrusi ne vieną edukaciją moksleiviams. 2014 metais autorės knyga „Spintos istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o Tarptautinė jaunimo ir vaikų biblioteka (esanti Miunchene, Vokietijoje) šią knygą įvertino kaip vieną iš 200 vertingiausių metų kūrinių vaikams ir jaunimui.
Knygos iliustratorė – dailininkė Jurgita Rancevienė. Jau du dešimtmečius ji yra įvairių vaikams skirtų spaudos leidinių dailininkė, iliustratorė, tekstų bei fotografijų autorė ir meninė redaktorė. Dailininkė iliustravo ir D. Kandrotienės knygą „Spintos istorijos“.
Namuose skraido daiktai? Kiekvienas vakaras palydimas pasipiktinimo šūksniais, nes reikia valytis dantis ir eiti miegoti? O kur dar amžinas nepasidalijimas žaislais? jei situacija pažįstama, verta su mažyliais atsiversti Caryl Gart ir Rosalind Beardshat knygą „Kai drakoniukai ateina į svečius“ (ledykla „Baltos lankos“).
Tai visai ne patarimai, kaip elgtis svečiuose drakonams, bet taikli užuomina, ką daryti, jei mūsų tie nuostabūs angeliai tampa dar nuostabesniais drakonėliais, kuriems viskas netinka, jie siautėja ir naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Tą patvirtina ir knygos viršelyje esanti rekomendacija „Gero elgesio vadovas mažiesiems drakonams“.
Spalvingomis iliustracijomis ir eiliuotu tekstu pasakojama apie drakoną, kuris atėjo į svečius pas du vaikus – berniuką ir mergaitę. Pirmiausia, nuskamba nuotaikinga prielaida:
Kai drakoniukai ateina į svečius, ar riaumoja jie labai? Ar puola stumdyti kitus?
Mažųjų skaitytojų galvos linksi nuo pritarimo – žinoma, ko reikėtų tikėtis iš drakono? O tuomet laukia staigmena – „Ne! Taip nesielgia tikraiĄ Drakonai moka žaisti ir dalintis, eilės palaukti ir kartu mokintis.”
Dažnai psichologai kartoja tėvams, kad draudimai ir barimai nėra veiksmingi – mes turime keisti vaikų elgesį tinkama linkme, o ne baksnoti ką jie daro blogai. Turime paskatinti juos, kaip elgtis gražiai, o ne barti, kad viską daro blogai. Tad socialinių įgūdžių reikia mokytis ne baksnojant „nu nu nu“, bet pasikalbant, kaip jiems patinka, kai draugai elgiasi? Ar smagu būtų, jei tėtis verktų besivalydamas dantis? O jei mama nežinotų kur yra šakutės ir puodeliai, nes visur būtų netvarka? Kodėl verta dalintis žaislais ir valgyti gražiai?
O paskutinis patarimas – tėvams. Visi drakoniukai pavargsta ir kartais pravirksta, o tuomet reikia ne barti, o tik tvirtai apkabinti… Jetau, tiek kartų skaičiau šitą knygą, jog, rodos, pradėjau kalbėti eilėmis 😀
Knyga „Kai drakoniukai ateina į svečius“ patogaus didelio formato, kietu viršeliu ir mielais paveikslėliais (dukra net pastebėjo, kad drakoniuko dantų šepetėlis – atšipęs!) puikiai tiks nuo trejų metų iki… Nežinau, nors ji tikrai vaikiška, bet septynmetė (ir apsimetusi, kad neklauso, net dešimtmetė) mielai suklausė.
Leidykla „Terra Publika“ ir „Debesų ganyklos“ 2022 metus pasitika su knygų ir žaidimų festivaliu „RYŠ(K)IAI“! Įvairūs renginiai, kuriuos bus galima stebėti virtualiai, dirbtuvės, knygų pristatymai vėl sujungs ryšius tarp autorių ir skaitytojų, stalo žaidimų gerbėjų. Bendrauk su autoriais ir vertėjais, atrask knygas ir stalo žaidimus. Kiekvieną festivalio dieną jūsų laukia virtualūs susitikimai su autoriais, knygų ir žaidimų pristatymai, viktorinos, konkursai, žaidimų turnyrai ir specialios dovanos.
Leidybos namai „Terra Publica“ – tarpininkas, kuris sukuria ryšį tarp autoriaus ir skaitytojo.
Balandžio 5–13 d. sujunkime ryšius renginiuose, kurie vyks gyvai arba virtualiai transliuojami Facebook paskyrose „Terra Publica“ ir „Debesų ganyklos“.
Balandžio 4–18 d. festivalio proga skelbiame net dviejų savaičių specialią festivalio -30% nuolaidą VISOMS knygoms ir stalo žaidimams interneto svetainėje terrapublica.lt.
Nekantraujame pasidalinti renginiais ir naujienomis. Informacija jau tuoj pasirodys!
Visi festivalio renginiai, viktorinos NEMOKAMI!
Balandžio 5 d. 16 val. FESTIVALIO ATIDARYMAS.RYŠ(K)IAI. Vaiko ugdymas pagal STEAM metodiką. Renginys skirtas pedagogams, darželių auklėtojams, edukologams. Dalyvauja: knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ autorės, edukologės, visuminio šeimos ugdymosi akademijos „Family Lab Academy“ įkūrėjos Jovita Starkutė ir Indrė Neimantė. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Konferencijų salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 5 d. 18 val. RYŠ(K)IAI. Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus? Renginys skirtas tėvams su vaikais. Dalyvauja: knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ autorės, edukologės, visuminio šeimos ugdymosi akademijos „Family Lab Academy“ įkūrėjos Jovita Starkutė ir Indrė Neimantė. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Renginių salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 13 d. 18 val. RYŠ(K)IAI su Selemonu Paltanavičiumi ir Vytautu Kandrotu | „Fotomedžioklė“. Dalyvauja: gamtininkas ir žaidimo bendraautoris Selemonas Paltanavičius, keliautojas, fotografas ir žaidimo bendraautoris Vytautas Kandrotas. Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Renginių salė. REGISTRACIJA čia. Daugiau apie renginį čia.
VIRTUALŪS RENGINIAI Tiesioginės transliacijos
Balandžio 6 d. 18 val. RYŠ(K)IAI su stalo žaidimų naujienomis. Dalyvauja: leidybos namų rinkodaros vadovė Rusnė Jankūnaitė (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 7 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su Monika Žiūkaite ir Rugile Kazlauskiene | Tapukas ir emocijų kuprinė. Dalyvauja: knygos „Tapukas ir emocijų kuprinė“ autorė Monika Žiūkaitė ir vaikų psichologė Rugilė Kazlauskienė (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 8 d. 10 val. RYŠ(K)IAI su Pasaiba ir sapnų knyga. Dalyvauja: knygos personažas Pasaiba (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 10 d. 10 val. RYŠ(K)IAI su Banga Mudėnaite | „Saldumynų banga“. Dalyvauja: tinklaraščio „Wavy Kitchen“ ir knygos „Saldumynų banga“ autorė Banga Mudėnaitė, su kuria kartu galėsite pasigaminti į debesis nunešantį desertą sekmadienio rytui (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 11 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su Sandrija Čapkauskiene ir TOP produktais nervų sistemai. Dalyvauja: biomedicinos mokslų daktarė, knygų „Menopauzė – bet tabu“, „Sveikata lėkštėje“ autorė Sandrija Čapkauskienė (tiesioginė transliacija Facebook „Terra Publica“). Daugiau apie renginį čia.
Balandžio 12 d. 19 val. RYŠ(K)IAI su James Riley | „Istorijų vagys“. Dalyvauja: tiesiogiai iš Amerikos knygų serijos „Istorijų vagys“ autorius James Riley (tiesioginė transliacija Facebook „Debesų ganyklos“). Daugiau apie renginį čia.
KONKURSAS
RYŠ(K)IAI su „APJOK Lietuvą“ | Nuotraukų konkursas (Facebook „Terra Publica“)
Anksčiau daugelis vaikiškų knygų buvo tokios… didaktinės, pamokančios „negražu meluoti“, „negalima neklausyti tėvų“ ir pan. Dabar viena po kitos į rankas patenka spalvingos knygelės vaikams ugdančios emocinį intelektą ir aš dėl to esu labai laiminga. Skaitau jas dukroms ir suprantu, kad jos skirtos ne tik joms, bet ir man, tos 90-ųjų kartos vaikui, kuris tapo tėvais (jei nesuprantate apie ką aš, paskaitykite https://www.seimosgidas.lt/sveiki-mano-vardas-goda-ir-as-augau-devyniasdesimtaisiais/).
Dar smagiau, kad tokias knygas leidyklos ne tik verčia, bet ir palaiko kuriančius jaunuosius lietuvių autorius. Kalbu apie naują leidyklos „Debesų ganyklos“ išleistą Monikos Žiūkaitės knygą „Tapukas ir emocijų kuprinė“, kurią iliustravo Renata Bee.
Labai graži knyga ir dar gražesnė istorija apie tapukų kaimelį kuriame gyveno tapukas, gaminantis tapukus (t.y. batus, bet mes namuose tokius veltinukus vadiname tapukais). Tapukas sukuria kitos spalvos nei įprasta batukus, bet kiti tapukai sunkiai priima naujoves, kaip ir kūrėjas – kritiką. Jį į savo glėbį pastveria būrys emocijų – ir gerų, ir nelabai, bet visiškai normalių. Niekad su emocijomis nesupažindintas tapukas išsigąsta ir emocijas sugrūda į tamsią kuprinę. O kas toliau? Teks paskaityti knygą, kad sužinotumėte, bet jau turbūt suprantate, jog su emocijomis reikia draugauti, o ne jas slėpti. Tą dažnai daro ne tik vaikai, bet ir mes, suaugusieji.
Šią knygą pavadinčiau „vakaro knyga“, kurią turite skaityti kartu su vaikais ir kalbėti kalbėti kalbėti. Apie emocijas su kuriomis susidūrėme per dieną, apie savo elgesį, ką tuomet darėme. Ir išvis, kodėl reikalingos tos emocijos? Gal geriau, kaip tapukui – nieko nejausti? Neerzintų sesė ar brolis, nejaustume mamos meilės ir gal būtų paprasčiau?
Knygos autorė – marketingo specialistė, kūrybininkė ir tinklaraščio “Aš ramus“, kuriame daug kalbama apie emocinę sveikatą autorė. Labai tikiuosi, kad tapukų istorijas ji tęs ir toliau, nes atrasdama labai taiklių perkeltinių prasmių ir sulygindama emocijas su ranką duodančių draugu ar priešu, kurį galima paslėpti kuprinėje (ir paskui tenka sunkiai nešti!) ji tikrai puikiai debiutavo, kaip rašytoja!
Tąkart mielasis troliukas neslėpė emocijų ir nuleidinėjo garą išsikraudamas ant draugų. Piktulis pasimokė ir jau antroje knygoje pasižada – kad ir kas nutiktų, jis tikrai nesupyks. O nutinka tikrai daug ne visai malonių netikėtumų, tad troliukui reikia slėpti nuoskaudą, pyktį ir skausmą. Eh, turbūt tai pažįstama situacija ir vaikams, ir suaugusiems… Kuo visa tai baigiasi? Nesunku nuspėti – didžiuliu emocijų sprogimu.
Tai puiki knyga, kurią reikėtų skaityti kartu su vaikais ir pasikalbėti:
kaip galima susidraugauti su savo emocijomis,
kaip išreikšti kylančius jausmus,
ar visi jie turi būti tik švelnūs ir pūkuoti?
O taip pat šioje knygoje, skirtingai nuo pirmosios, labiau galima panagrinėti ir Piktulio draugų poelgius. Ar gražu juoktis, kai draugui nesiseka? Kodėl svarbu dalintis? O kaip elgtis jei draugą „pažymi“ skrendanti varna? Juk tai taip juokinga! Bet ar gražu?
Skaitykite kartu, aptarinėkite, įsijauskite į personažų emocijas ir net vaidmenis – paklauskite vaikų, kaip jie elgtųsi, jei būtų Piktulis? O ežiukas?
Leidykla „Debesų ganyklos“ džiugina išleidusi knygą kietais viršeliais ir puikaus popieriaus spaudos, ant kurio nugula net ir keturmečiui suprantamos iliustracijos. O aš vis dar laukiu, kada bus galima įsigyti ir knygos autorių sukurtą mėlyną trolį Piktulį, kuris moka keisti emocijas!
