Gruodžio 8 d. kartu su savo aštuonmečiu ir šešiamečiu apsilankėme premjeriniame Nacionalinio Kauno Dramos teatro kartu su „Vėjų teatru pastatytame spektaklyje „Būtybės“. Spektaklis parengtas Kotrynos Zylės knygos „Didžioji būtybių knyga“ motyvais. Knyga, žinoma, verta atskiro aptarimo, bet čia paminėsiu tik tiek, kad ji tikrai nusipelnė vietos namų bibliotekos lentynoje.
Taigi, spektaklio veiksmas rutuliojasi apie surūgėlę mergaitę Medą, kuri, norėdama įrodyti, kad tokia nėra, su savo nauja pažįstama drauge Deive Austėja nutaria surasti ir nugalėti Giltinę. O kol jos ieško, susipažįsta su įvairiomis būtybėmis. Keturiais broliais vėjais, kurie nors ir broliai, yra labai skirtingo charakterio. Gražuole Deive Gabija ir jos tėvu rūsčiuoju Perkūnu, geriečiu Rūgučiu, ir Baubu, kuriam šiais laikais labai nesiseka. Mergaitė sutinka ir Giltinę, kurią nugalėjus paaiškėja, kad ji visgi labai reikalinga.
Spektaklis smagus ir nuotaikingas, dialogai šmaikštūs ir paaiškinantys būtybių santykius. Šviesos efektai ir smagi muzika, bei Medos ir Austėjos dainelės dar labiau sustiprina teigiamus įspūdžius. Verta paminėti ir kostiumus, nors sprendimai nėra sudėtingi, bet efektas puikus. Girdėjau, kaip mergaitės aikčiojo išvydusios Deivę Gabiją. Šešių aktorių komanda puikiai viską spėja.
Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 5 m. ir tikrai pritarčiau tam. Šįkart jauniausias žiūrovas buvo apie 5 mėn. kūdikis, kuris kartą norėjo paskelbti savo nuomonę, bet šiaip gan ramiai visą valandą išbuvo pas mamą ant rankų. Na o vyriausias buvo kokių 70 m. Jonas (sedėjo greta mano šešiamečio Aisčio, tai spėjo susipažinti vyrai), kuris po spektaklio sakė, kad jam labai patiko. Kita publika buvo ne tik tėveliai su vaikais, bet ir porelės be vaikų.
Mano mažieji teatro kritikai stebėjo spektaklį išsižioję ir vis laukė kas toliau bus. Po spektaklio sakė labai patinka, o paklausus, kas patiko, labiausiai aštuonmetis Vytis sakė – „viskas“. O Aisčiui labiausiai patiko Austėja – nes graži. Na o mane, jau turinčią šiokį tokį įsivaizdavimą, kaip kas turi atrodyti, labiausiai nustebino Giltinė, kuri atrodo…Vat ir nepasakysiu kaip, patys turit pamatyti!
Mes sakome „patinka“! (nors foto Aistis rodo “patinka” kitaip – kad būtų kitoks nei brolis)
„Jeigu tiki tai būna, būna ko nebūna, tik kol tiki taip būna, būna ko nebūna...“
