Jei neauginčiau trijų vaikų, nedirbčiau daugybės darbų, nerašyčiau savo malonumui tinklaraščio, neauginčiau šuns ir nedaryčiau dar kitų daugybės dalykų aš keliaučiau po Lietuvą. Diena dienon lankyčiau vietinius muziejus, eičiau pažintiniais takais, bet labiausiai būtų smagu lankyti senuosius dvarus. Visad įdomu, kaip prieš porą šimtų metų ten ponios burdavosi arbatėlėms, vyko fazanų medžioklės, zujo tarnai ir virė gyvenimas.
Ir šią mano svajonę dabar nebūtų sunku išpildyti, nes į rankas atkeliavo naujas „Terra Publica“ leidinys „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų”. Jei reikėtų išvardinti, kiek žinau, manau sutilpčiau ant rankų pirštų. Net neįsivaizdavau, kad turime tiek daug išlikusių dvarų ir dvarelių. Reikia pabrėžti, kad ne kiekvieni jų yra Tiškevičių rūmų dydžio, kiti net primena trobas, bet visgi – ten gyveno dvarininkai.
Pirmame knygos atvarte – Lietuvos dvarų žemėlapis. Į akis krenta dvarų gausybė Aukštaitijoje ir vos vienas kitas pietų Lietuvoje. Garantuoju, kad net pusės šių dvarų nežinot ir jūs. Ar esate girdėję apie Šereitlaukio, Akmenėlių, Skaraitiškės ar Rumpišių dvarus? Čia tik keli iš šimto. Knygos sudarytoja Justina Šveikytė teigia, kad XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje būta ir keli tūkstančiai dvarų sodybų iš kurių tik 600 iki 1990 metų išliko bent fragmentiškai.
Kviečiame į patirtinę kelionę, kurios metu iš naujo atrasite istorinius Lietuvos dvarus reto grožio vietose, apsuptose įspūdingų šimtamečių parkų.
Justina Šveikytė, knygos sudarytoja
Verta paminėti ir knygos autores – Aušra Levanienė, Jurgita Barišauskienė, Justina Šveikytė, Rasa Banelė, kurios nuveikė tikrai milžinišką darbą surinkusios tiek daug informacijos ir istorijų į vieną vietą.
Kiekvieno dvaro aprašymo pradžioje rasite tikslų adresą ir net QR kodą, tinklalapį, jei dvaras tokį turi, trumpai apibūdinta jo būklę (restauruotas, nerestauruotas, fragmentai ar tik griuvėsiai), ainformaciją apie jo lankymo galimybes (reikia registruotis, privatus, viešas) ir apie papildomas veiklas bei informaciją.
Daugybė knygoje paminėtų dvarų užsiima papildoma veikla nuo nakvynės suteikimo iki organizuojamų renginių, koncertų, ekskursijų, edukacijų iki įrengtų SPA ar galimybė išsinuomoti salę.
Kiekvienas dvaro aprašymas prasideda nuo dvaro istorijos – kada dvaras statytas ar perstatytas, kokie dvarininkai čia gyveno, kokios apylinkės supa ir kas dabar valdo, tvarko ir rūpinasi dvaru.
Taip pat čia įterpti ir įdomūs faktai. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Bikuškio (Utenos r.) esantis dvaras buvo tapęs 1863 metų sukilėlių slėptuve? Noriūnų dvaras (Kupiškio r. buvo tapęs rinktinių žemaičių veislės arklių auginimo centru. Aš visą vaikystę praleidau pas senelius Raudondvaryje ir Raudondvario pilis buvo mūsų pagrindinė laisvalaikio praleidimo erdvė, bet niekad nežinojau, jog čia tarpukaryje veikė vaikų globos namai.
Dar itin patiko į dvarų aprašymus įterptos legendos – labai mėgstu tokias istorijas, kuriose netrūksta pikantiškų detalių. Abromiškių dvaras sako neva pakeliui į Vilnių šioje vietoje nakvojo Napoleonas Bonapartas, o aplink Salų dvarą buvo itin gausus žvėrynas, kuriame šunų vaidmenį esą atlikusios laisvai vaikštančios meškos, kurios pasitikdavo ir dvaro svečius.
Atskirai išskirta ir netradicinės pramogos, ką galima įdomaus nuveikti dvare. Mantagailiškio dvare žaidžiame „Table Monteball“ versija, o į Gačionių dvarą 2024 metų pabaigoje atkeliaus itin reti senoviniai automobiliai.
Kaip ir visi kelionių vadovai, taip ir „Legendų takais. 100 įdomiausių Lietuvos dvarų” yra minkštais viršeliais, gausiai įliustruota (net 300 nuotraukų), patogi kelioninė knyga.
Ją įsigyti galima knygynuose arba internetu https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/pazintines-knygos/knygos-apie-lietuva/legendu-takais-100-idomiausiu-lietuvos-dvaru/
