Ilgiausiai nesustodamas pagal muziką sukosi dvimetis vilnietis Denas Kovalenka – per 2 minutes 58 sekundes berniukas nesustodamas apsisuko net 157 su puse karto!
Nuotaikingą video kviečiame pasižiūrėti „Rekordų akademijos“ youtube paskyroje.
Denas taip šoka nuo pusantrų metukų – vos tik išgirsta muziką, atbėga ir ima nesustodamas suktis. Anot berniuko mamos Sigutės Kovalenkienės, taip jis sukasi tol, kol skamba muzika.
O muzika šeimos namuose skamba dažnai, ypač… vonioje. „Deno maudynių procedūros visada prasideda nuo šokių,“ – pasakoja rekordininko mama.
Muzikalumą ir pomėgį šokti berniukas turbūt paveldėjo iš mamos Sigutės, kuri yra baigusi choreografijos mokyklą, vokalo studiją, o 2013 m. dalyvavo TV3 televizijos projekte „Chorų karai“ su Policijos choru.
Denas lanko darželį, yra aktyvus ir labai linksmas vaikas. Na, o tuomet, kai nešoka, mėgsta „spardyti kamuolį, maudynes ir… plombyro ledus“.
„Šis linksmas rekordas tik iš pažiūros atrodo paprastas, pabandykite, ir tuo įsitikinsite“,- šypsosi „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.
Ar įveiksite Deno iššūkį?
Kad švenčių laukimas neprailgtų, o tamsų lapkritį atsirastų daugiau šviesos ir vaikiško džiugesio, kviečiame pabandyti įveikti Deno iššūkį – ar sugebėsite nesustodami suktis ilgiau ir greičiau, pagal savo pasirinktą muziką? Iki gruodžio 1 dienos „Rekordų akademijai“ siųskite savo ar kolektyvo video kodiniu pavadinimu Denas‘ dance.
„Net jeigu pagerinti rekordo ir nepavyks, už pastangas esame parengę „Rekordų akademijos“ simpatijų prizą – knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“, kuri pasirodys jau gruodžio mėnesį.“ – teigia rekordų agentūros vadovas Gintaras Pocius.
Kartais galvoju, kad laisvai galėčiau planuoti logistikos kompanijos 15 „fūrų“ grafikus ir maršrutus, nes po praktikos dėliojant grafikus trims mokyklinio amžiaus vaikams – patirties sočiai. Žinoma, ironizuoju ir juokauju, logistikos specialistams neprilygstu, bet laisvai galiu pasigirti profesionalios mamos vadybininkės etatu ir pasidalinti savo tips&tricks, kaip man tai sekasi suvaldyti.
Planavimas planavimas planavimas
Gausi šeima, tai mini armija, kuriai reikia griežtos generolo rankos, kuri primintų apie tvarką ir užkirstų kelią chaosui. Todėl mūsų darbo dienos yra kruopščiai suplanuotos ir visi žino kur kada turi būti. Mėgstame planuoti ne tik užduotis, bet ir pramogas, tada tikrai ramu, kad joms atsiras laiko, bus vietų (nes rezervuojame iš anksto) ir būsime šventiškai nusiteikę laukdami smagumų.
Sinchronizavimas
Svarbu pasirinkti šeimos kalendorių ir rekomenduoju jų turėti ne vieną – popierinį ant sienos, išmanųjį telefone ir visus bendrinti su kitais šeimynos nariais. Net ir savo darbo susitikimus įrašau viešai matomus, kad a) visi žinotų kada esu nepasiekiama b) prisimintų, kad mama nėra 24/7. Vaikai taip pat turi savo popierines planuotes, kur rašosi užduotis, tvarkaraščius, norus ar draugų gimtadienius.
Patogūs įrankiai
Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, todėl įvertinkime tai, ką jis mums duoda. Jau pamiršome popierines pažymių knygeles (ar net keletą jų egzempliorių) ir naudojamės elektroniniu dienynu TAMO, tai gal verta pasinaudoti ir kitais patobulinimais?
Aš, atvirai pasakius, jei dienynas tik kompiuteryje, tai dažnai pamirštu patikrinti ką rašė mokytoja. Antra, pastebėjau, kad labiausiai e. dienyno prireikia netikėtais momentais, kai skambinant odontologui reikia sužinoti, kada baigiasi pamokos, netikėtai važiuoji pro mokyklą ir galvoji, kad gali nustebinti dukras jas pasiimdama.
Todėl šiuo metu mūsų namuose karaliauja atnaujinta TAMO IŠMANIEMS mobilioji programėlė, kuri super turbo palengvina gyvenimą. Joje ne tik visos pamokos, namų darbai, įvykiai (ar žinote, kad rudens atostogos šiemet prasideda lapkričio 3 d.?) ir galimybė susirašyti su bet kurio dalyko mokytoju čia ir dabar. Čia tiek daug visko, kad net kitų vaikų klasiokų gimtadienius matau!!! Tad jei e. dienyno netikrindavau mėnesių mėnesiais (aš „baisiai“ nekontroliuojanti mama), tai dabar pažiūriu kasdien (nauja mokykla, įdomu, kaip sekasi, o ir lengvai tai daryti). Be to, net ir pamiršti neišeina, nes priminimai, mokytojų žinutės, kiti pranešimai iššoka ekrane.
Be to, TAMO IŠMANIEMS yra be reklamų, tad nekantriai laukiu, kada pagaliau pradės rašyti pažymius (dvi pirmąsias savaites leidžia įsivažiuoti), nes galėsiu matyti įvertinimų vidurkius lyginant ne tik su klase, bet ir mokykla.
Ir taip, visa tai gali matyti ne tik aš, bet ir šeimos vyras, kuris elektroninio dienyno kompiuteryje kaip gyvas nėra atsivertęs, o dabar ryte žiūrėdamas į telefoną primena pirmokei pasiimti baseino priemones kūno kultūros pamokai.
Apie šitą įgūdį aš kalbu ne pirmą kartą. Vyriausioji Smilte anądien man sako – mama, kaip tau gerai, kitais metais nebereikės nieko vežioti. Mūsų taisyklė, kad vaikus į mokyklą/būrelius/drauges/veiklas vežiojame iki antros klasės. Žinoma, kalbu apie miesto ribas 🙂
Pirmokė ir dabar veržiasi viena važiuoti dviračiu iki lengvosios atletikos užsiėmimų, bet naujas miestas – man baisiau nei jai 🙂
Nereikia vaikų versti eiti, daryti vieniems jei jie bijo – mes visus maršrutus praeiname/pravažiuojame ne vieną kartą, kol išleidžiame pirmą kartą vienus. Kartojame ir kartojame saugumo taisykles, kelių eismo taisykles ir svarbiausia, vaikai išeidami iš kažkur ir atėję į kažkur privalo paskambinti ir informuoti.
Taip pat galima įsidiegti programėles, kuriose matai, kur vaikai juda.
Emocijų termometras
Na, ir nors skamba čia viskas labai baisiai, svarbu stebėti vaikų psichologinę būseną – kada jie pavargę, kada gali ir nenueiti į tą būrelį, o gal išvis verta apmažinti. Lankyti dėl lankymo prasmės nematau, tad nuolat stebiu pažangą, kokią daro lavindamos vieną ar kitą įgūdį (tai gali būti tiesiog socialinio rato plėtimas), siekiu, kad joms patiktų pačioms, kad užaugusios nepasakotų siaubo istorijų „kaip tėvai mane vertė“ ir žinoma, būtina įvairovė. Man patiko kažkada perskaitytos Michelle Obama taisyklės, kad vieną būrelį vaikas renkasi pats, kitą – tėvai. Vienas neformalaus ugdymo užsiėmimas turi būti skirtas lavinti protui, kitas – kūnui. Taip ir žongliruojame.
Šiandien lygiai savaitė, kaip persikraustėme į Alytų. Iš vienos pusės, nelabai turiu kuo dalintis, nes kol kas gyvename lyg skvoteriai savo pačių namuose, kai aplink dūzgia statybininkai (kai gyveni vietoje – jie dūzgia dažniau!), vaikai dar tik jaukinasi mokyklą ir užklasines veiklas, o aš dar vedžiodama šunį po parką jaučiuosi lyg turistė, laikinai čia atvykusi pailsėti. Iš kitos pusės – jau septynios dienos ir naktys, kaip mes naujuose namuose: pirmuose savo, absoliučiai nepažįstamame mieste bandantys rasti būdą, kaip išgyventi.
Todėl ir noriu pasidalinti mūsų pirmosios savaitės atradimais Alytuje – vieni, gali įkvėpti prisijungti prie mūsų, o kiti tik patvirtins, kad tokiems pokyčiams reikia stiprių nervų.
Dėmesys
Turbūt labiausiai pribloškia mokytojų dėmesys vaikams ir mums, tėvams. Net pasimetu tarp grupių, forumų ir privačių žinučių, kuriomis bendrauja mokytojai primindami apie tai, ką atsinešti, kokios pamokos, vaikų nuotaikos. Jau antrą dieną sulaukiau mokytojų skambučių su klausimais – o kaip jaučiasi mergaitės? Gyvenant sostinėje manęs pedagogai nėra apipylę tokiu dėmesiu ir nuoširdžiu rūpesčiu.
Viena iš priežasčių kodėl kraustėmės į šį miestą buvo mokykla ir nenusivylėme – šv.Benedikto gimnazija yra kažkas wow super duper nerealiai. Suprantu, kad čia pirmas įspūdis, bus dar visko, bet kol kas lūkesčiai išpildyti su kaupu. Direktorė, sutikusi šeimos vyrą, “paskundė”, kad mūsų merginos nevalgo sriubos. Mokykloje 850 mokinių!
Užtenka tik pagalvoti
Reikalai čia sprendžiami kosminiu greičiu – Eleonora savo nuostabiai smuiko mokytojai užsiminė, kad norėtų lankyti orkestrą, tai po poros valandų man jau skambino orkestro vadovė. Olivija nuostabioje renovuotoje muzikos mokykloje lanko Teatro specialybę, kur mokosi vaidybos, dikcijos, ritmikos! Žirgyną ir būrelius merginoms suorganizavau kosminiu greičiu.
P.S. orientacinio būrelio kaina 4 Eur.
„Barbora“ valdo
Juokavau, kad miestą rinkausi ir pagal tai, ar jame „Barbora“ pristatinėja maistą/prekes į namus. Alytuje veikia mažesnė „Barboros“ versija „Barbora express“, bet kosmosas tame, kad, pvz. penktadienį užsakymą padarius 12.30, jau 14 val. jį atveža prie durų.
Neišvaikščiojami pėsčiųjų/dviračių takai
Neįsivaizduoju, kada juos visus išbandysime, bet ir dabar atrodo, kad eini ar važiuoji dviračiu ir vis atrandi kažką naujo. Visi tiesūs, lygūs (perkam riedučius!!!) ir apšviesti. Žodžiu, tobula vieta gyventi mėgstantiems pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimus.
Lietuviška virtuvė
Dar prieš atsikraustant man draugė rekomendavo užsukti į šašlykinę prie kelio į/iš Vilnių (Ulonų g.67), bet didesniu atradimu tapo lietuviškų patiekalų kavinė jos šalimais (tas pats savininkas). Šeimos vyras kažkada su nostalgija prisiminė nesuvalgomų bulvinių blynų porciją Kaune, tai buvo maloniai nustebintas gavęs panašią ir čia. Paprasta, skanu, draugiškomis kainomis ir su pristatymu į namus už eurą.
Buduliai
Taip, jų čia yra. Šiandien pėsčiųjų take juoda „kožanke“ pasipuošęs bėgikas (atrodė, lyg neseniai pabėgęs iš kolonijos) išvadino pačia įvairiausia žodžių palete dėl ant tako buvusio šuns (kuris visai jam netrukdė bėgti). Tiesiog. Paklausus ar jis bijo pudelio, galvojau, kad tiesiogine prasme gausiu į galvą. Padėjo filmavimui paruoštas telefonas.
Atstumai
Iki visko čia yra 5 minutės. Pirmą turi paimti mažiausią iš mokyklos, susiruoši be penkiolikos pirma ir tada dar dešimt minučių lauki prie mokyklos. Nors, kam tas automobilis – dviračių takai, BOLT elektriniai paspirtukai ir kojos yra pats geriausias transportas.
Po savaitės į pagrindinius taškus jau galiu nuvažiuoti be navigacijos. Žinant, kad Alytuje iki šios savaitės pati važinėjau kokius du kartus – sakyčiau, rezultatas neprastas.
Tarmė
“Jūsų užsakyta picukė”, “Važiuoja greitukė”, “Čia uždėsiu slenkstuką” – turbūt pati mieliausia tarmė pasaulyje. Niekas čia nedzūkuoja, nėra marijampolietiško ekstremalizmo, bet toks mielas raidžių ir galūnių nutęsimas. Mano tėvai kauniečiai, užaugau Aukštaitijoje, bet taip ir nei išmokau, nei pripratau prie to galūnių nukirtimo. Nepažadu, kad šįkart atsilaikysiu…
p.s. o mūsų remontai juda. gal baigsim iki Kalėdų. tik nežinia kurių 😀
Daugelis tėvų girdėjo šios profesijos pavadinimą, bet tikrai nedaug žino, kuo konkrečiai užsiima logopedas. Logopedas yra specialusis pedagogas, padedantis vaikui lavinti ir koreguoti jo kalbą. Dažniausiai tėvai nežino, kokios vaiko kalbos ypatybės iš tiesų yra sutrikimai, verčiantys sunerimti ir kreiptis specialisto pagalbos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta, bei kuo jūs galite padėti savo vaikui, susiduriančiam su kalbos trikdžiais.
Kada vertėtų kreiptis į logopedą?
Pagrindinis signalas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – ar vaikas taisyklingas ištaria visus garsus. Logopedų teigimu, jau šešerių metų vaikas turi išmokti tarti visus garsus, įskaitant ir R garsą. Tačiau netaisyklingas garsų tarimas – tik viena iš priežasčių kreiptis į logopedą. Taip pat tėvams patariama atkreipti dėmesį į vaiko skaitymo gebėjimus – ar skaitymo tempas yra natūralus, ar priešmokyklinio amžiaus vaikas neskaido žodžių į skiemenis, ar deda prasminius akcentus. Negana to, vertėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos, jei vaiko kalba nėra rišli, jo žodynas skurdus, vaikas nesugeba sudaryti vedinių (pvz. dviratis – dviratukas), nenatūraliai šneka ar intonuoja. Galiausiai, yra tam tikrų kalbinių sutrikimų (pvz. mikčiojimas), reikalaujančių intensyvaus darbo su specialistu.
Vaiko kalbos sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti tiek genetinės ar anatominės (nepakankamai išlavintas ar netinkamai suformuotas artikuliacinis aparatas), tiek išorinės (vaikas išmoko netaisyklingai kalbėti arba perėmė tam tikras kalbėsenos ypatybės iš aplinkos). Retas tėvas gebės tinkamai nustatyti, kodėl vaikas susiduria su tam tikrais kalbiniais sunkumais, tad patariama palikti šį darbą kvalifikuotam specialistui.
Kaip vyksta logopedo darbas su vaiku?
Šiuolaikinis logopedas – specialistas, gebantis rasti prieigą prie kiekvieno vaiko ir suprantantis kiekvieno atvejo individualumą. Jei bijote, kad jūsų vaikui darbas su logopedu kels stresą – tikrai nėra priežasčių nerimauti. Logopedo darbas su vaiku vyksta ramioje, jaukioje, draugiškoje aplinkoje, kurioje vaikas jausis emociškai saugus ir bus pozityviai skatinamas daryti pažangą. Geras logopedas ne tik greitai nustatys sutrikimo priežastis, bet ir ras tinkamų ir konkrečiai jūsų vaikui tinkamų būdų pašalinti šiuos sutrikimus kuo efektyviau ir greičiau.
Taip pat svarbu paminėti, kad vaikui darbas su logopedu gali būti smagus ir malonus. Patyrę logopedai žino, kaip sudominti vaiką ir įtraukti jį į kalbos korekcijos procesą, tad dažniausiai papildo terapiją interaktyviais žaidimo elementais. Užsiėmimų metu visas specialisto dėmesys bus sutelktas į jūsų vaiką, o tai reiškia, kad logopedas vertins jį ne formaliai kaip „klientą“, bet kaip augančią ir besiformuojančią asmenybę, kuriai reikia draugiškų nurodymų.
Kaip aš, kaip tėvas/motina, galiu pagelbėti savo vaikui?
Jei vis dėlto nuspręsite kreiptis į logopedą, turėkite omenyje, kad jūs taip pat galite prisidėti prie vaiko kalbos korekcijos proceso. Pirmiausia ir svarbiausia, gerbkite savo vaiką, nebarkite jo, bet, priešingai, motyvuokite ir girkite net ir padarius nedidelę pažangą. Pastebėję, kad vaikas daro klaidų, taisykite jį – bet ne griežtai ar piktai, o taktiškai. Jokiu būdu niekada nesijuokite iš vaiko. Taip pat patariama vengti mažybinių–maloninių formų, nes jos stabdo kalbos raidą. Galiausiai, stebėkite, kaip kalbate patys, stenkitės aiškiai artikuliuoti garsus ir taisyklingai formuluoti sakinius – juk vaikai mokosi iš mūsų.
Tam tikrais atvejais vaiko kalbos raidos sutrikimų priežastys gali būti psichologinės. Deja, tam nustatyti ne visada užtenka vien tik vieno specialisto pagalbos. Gali būti, kad vaikui prireiks poros psichologo konsultacijų. Svarbiausia – žiūrėti į vaiką holistiškai, ir vertinti tai, kad jam reikia skirtingų specialistų pagalbos, ne kaip akstiną nerimauti ir galvoti, kad su vaiku kas norsnegerai, bet kaip įrodymą, kad kiekvienas iš mūsų, o ypač vaikai, yra individualūs.
Šį rudenį manęs trečią kartą laukia pirma klasė. Jau ir mažiausioji pagrandukė Olivija „sės“ 12 metų į suolą, bet sulig kiekvienu kartu aš vis mažiau suku galvą, ar ji pažįsta visas raides, iki kelių gali garsiai suskaičiuoti ir kokius skaitmenis geba parašyti. Suprantu, kad iš tiesų, svarbiausios kompetencijos yra ne šios išvardintos, bet visai kitos, tad dalinuosi savo prioritetais.
Kūrybingumas
Dažnai kartoju, kad kūrybiškumas man yra nr. 1 savybė, kurią noriu puoselėti tiek dukrose, tiek savyje. Man rodos, kad kūrybiškam žmogui viskas daug paprasčiau – į kiekvieną gyvenimo iššūkį gali žvelgti ne tiesmukai „ką daryti?“, o įvairiapusiškai „kaip įdomiau tai išspręsti?“.
Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad likimas suvedė mus su Valdorfo pedagogika, kuri ne tik kad „neužmušė‟ Olivijos kūrybiškumo nurodymais „visi lipdome gėlytes iš mėlynos ir žalios spalvos“, bet jį dar labiau užaugino. Spėju, kad ji dabar turbūt ir dykumoje rastų priemonių savo darbeliams, po vandeniu išgirstų skambančią melodiją, spręsdama matematikos uždavinius sukurtų istoriją.
Kūrybiškumą galima lavinti įvairiausiomis priemonėmis – tai ne tik darbelių ar eksperimentų darymas namuose, bet vaiko akiračio plėtimas teatre, kelionėse, parodose ar knygose ir dar daugybėje kitų dalykų.
Dėmesingumas
Dar vienas sėkmės banginių yra gebėjimas susikaupti – dėmesingumas. Garantuoju, kad atidžiam, galinčiam išklausyti mokytojos skirtą užduotį ir gebančiam ją atlikti iki galo, viskas sekasi daug lengviau.
Kaip jau minėjau, mūsų namuose kūrybingumo netrūksta, o su dėmesio suvaldymu turime bėdų. Kartais juokauju, kad kažkokį lengvą dėmesio sutrikimą turiu ir aš, nes man sunku susikaupti ilgiau nei 15-kai minučių. Todėl dabar su Olivija abi mokomės nusiraminti ir susikoncentruoti į tai, ką darome čia ir dabar.
Mūsų šios vasaros atradimas – leidinys„Dėmesingumas. Kaip išmokti susikaupti“ ir pratybų uždaviniai „Dėmesingumo link. Veiklos knyga“ iš serijos „Smagioji edukacija“ (leidykla „Šviesa“). Jose vaikų psichologė ir psichoterapeutė Chiara Piroddi sukūrė žaidimus ir pratimus, kurie padeda išmokti sulaikyti dėmesį. Pagrindinė knygelė nėra grožinė istorija, o daugybės praktinių mankštų, lavinančių būtent dėmesingumą rinkinys – kiekviename puslapyje po naują idėją, kaip nusiraminti, kaip įgalinti vaizduotę ar suteikti sau saugumo jausmą.
Prie kiekvieno pratimo aprašoma, kokiu gyvenimo momentu jis labiausiai padės. Pavyzdžiui, norint susikaupti, kartais verta įkišti ranką tiesiog sau į kišenę, kur visad užčiuopsi kokį nors daiktą. „Atsistok, užsimerk ir įkvėpk. Ištiesk dešinę ranką ir įkišk ją į dešinę kišenę. Ką tavo ranka užčiuopia? KVĖPUOK. Neskubėdamas nupasakok, ką jauti.“
Labai patiko užduotis šeimai, kuri stiprina savigarbą. Tereikia ryte per pusryčius visiems kartu pasiėmus po kelis popieriaus lapelius parašyti (ar nupiešti) kažką, skirtą kiekvienam šeimos nariui ir išdalinti tuos lapelius, kad jie galėtų įsidėti į kišenę. Dieną, kai pritrūks jėgų, jie (ir tu) perskaitysite šį lapelį.
Veiklos knyga pirmiausia mane sužavėjo savo estetika. Ji, kaip ir pratimų knyga, švelnių, pastelinių spalvų, o joje pavaizduotų vaikų veidai puikiai atspindi įvairias emocijas. Olivija labiausiai susižavėjo daugybe lipdukų, o aš jai skaičiau tekstus prie užduotėlių. Pavyzdžiui, man labai patikęs prie labirinto: „Kas ateis pirmas? Atskleisime tau paslaptį. VISIŠKAI NESVARBU. Tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris džiaugėsi visa kelione.“
Savarankiškumas
Šiuolaikiniai tėvai dažnai kaltinami buvimu „tėvais malūnsparniais“ (angl. helicopter parents), kurie rūpinasi kiekvienu vaiko žingsniu. Ar pavalgei? Ar pasiėmei sąsiuvinį, parkerį, sportbačius? Ar nepamirši padaryti to ir ano? Manau, kad gebėjimas būti savarankišku vaikui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikrą „stuburą“ – jis žino, kad pats yra atsakingas už tą sąsiuvinį, sportbačius, o jei nepavalgys, liks alkanas.
Neseniai kalbėjau su intuityvaus valgymo specialiste – pasirodo, tėvai tiek dažnai vaikams kemša maistą, siūlo dar kąsnelį, kol vaikai pamiršta alkio jausmą. Tiesiog nežino, ką tai reiškia, nes jie niekad nesijaučia alkani – tuoj mama pasiūlys obuoliuką, močiutė suteps sumuštinuką.
Manau, kad panašiai yra ir su savarankiškumu. Jei visada rūpinsimės viskuo už vaikus, jie tiesiog nemokės pajusti pasekmių. O kas būna, kai pamiršti reikalingą sąsiuvinį? O kaip eiti į kūno kultūros pamoką be sportbačių?
Savarankiškumas man nereiškia, kad vaikai turi individualiai pasirūpinti savo poreikiais – ne, nereikia jų palikti likimo valiai. Savarankiški vaikai patys nusprendžia, suvalgys vieną ar du kotletus, suole sėdės su Emilija ar Simu, namų darbus padarys mokykloje ar prieš miegą.
Kokios dar, jūsų nuomone, kompetencijos svarbios būsimiems pirmokams?
Neretas žmogus viename ar kitame savo gyvenimo tarpsnyje nusprendžia pradėti mokytis užsienio kalbos. Dažniausiai sprendimas, kokios kalbos mokytis, yra grindžiamas labai paprastu faktoriumi – kokios kalbos buvo mokomasi mokykloje. Tačiau tai – tik vienas ir toli gražu ne pats svarbiausias iš daugelio veiksnių, į kuriuos derėtų atsižvelgti, norint gerai pramokti užsienio kalbą. Aptarsime dvi populiariausias opcijas – anglų ir vokiečių kalbas – ir pateiksime po keturias priežastis kiekvienai kalbai, kodėl verta mokytis būtent jos.
Priežastys mokytis anglų kalbos
Vis dar populiariausia
Šiuo faktu tikrai jūsų nenustebinsime – anglų kalba buvo ir išlieka populiariausia užsienio kalba. Angliškai šneka praktiškai 20% viso pasaulio populiacijos, o tai reiškia, kad, jei vis dar nemokate anglų, turite pagalvoti, ar nenorėtumėte būti tarp angliškai kalbančio pasaulio penktadalio.
Populiarioji kultūra
Vėlgi – jokia čia staigmena. Anglų kalba yra šiuolaikinio pasaulio kalba, lingua franca. Kinas, muzika, naujienos – pagrindinį segmentą dabartinės kultūros sudaro būtent kultūriniai produktai anglų kalba. Tad, jei nenorite atsilikti nuo nuolatos besikeičiančio pasaulio, laikas pradėti mąstyti apie anglų kalbos pamokas. Apie jas skaitykite čia.
Studijos ar darbas
Jei tam tikra kalba šneka daug žmonių, akivaizdu, kad ji atveria daug galimybių. Dažnas abiturientas pagalvoja apie studijas užsienyje, ir dažnas darbuotojas svajoja apie darbą tarptautinėje įmonėje arba kitoje šalyje. Jei ir jūs turite tokių minčių, anglų kalba jums, kaip sako patys anglakalbiai, is a must (privaloma).
Kelionės
Šitos priežasties tiesiog neįmanoma nepaminėti. Visi kelionių mėgėjai žino, kad, keliaujant į užsienį, be anglų kalbos tiesiog neapsieisi. Taip yra todėl, kad daugelyje pasaulio šalių anglų kalbos mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos. O tai reiškia, kad anglų kalba gali tapti jums savotišku tilteliu, vedančiu į kitas šalis, kultūras, naujas pažintis ir patirtis.
Priežastys mokytis vokiečių kalbos
Jei jau mokate anglų
Daugelis žmonių, baigę mokyklą, pasiekia gan aukštą anglų kalbos lygį. Tad jei jau pramokote anglų kalbą, vokiečių kalba – geriausias pasirinkimas. Vokiškai šneka net 130 milijonų žmonių visame pasaulyje, o vokiečių kalba yra net septynių šalių oficialioji kalba.
Aukšta gyvenimo kokybė
Jau keletas dešimtmečių vokiečiakalbės šalys asocijuojasi su gyvenimo kokybe. Išties, Vokietija, Austrija, Šveicarija metų metus išlaiko lyderių poziciją šalių pagal gyvenimo lygį sąrašuose. Todėl kai kurie svarsto apie gyvenimą šiose šalyse, o tam, kad gyvenimas būtų kuo komfortabilesnis, be jokių abejonių, reikia mokėti vokiečių kalbą.
Informacijos gausa
Nors esame linkę manyti, kad visa informacija yra prieinama angliškai, nesusimąstome, kiek daug žinių galėtume gauti iš vokiškų šaltinių. Nuo naujienų portalų iki mokslinių publikacijų specifinėmis temomis – šiuo požiūriu vokiečių kalba yra pelnyta lyderė. Šaltinių yra tiek daug, kad jų gausoje nesunku pasimesti. O susigaudyti išties milžiniškame informacijos sraute padės patyrę vokiečių kalbos korepetitoriai.
Ypač patraukli jaunimui
Vokiečių kalba yra ypač aktuali jaunimui. Mokykloje jau kurį laiką mokoma vokiečių kaip antros (or kartais net pirmos užsienio kalbos), ir ne be priežasties. Vokietija (o ypač jos sostinė – Berlynas) yra dabartinės jaunimo kultūros židinys, kuriame organiškai susilieja istorinis paveldas ir patraukli naujų potyrių ieškančiam žmogui naktinė kultūra.
Reziumė
Kaip matote, sprendimas, kurios užsienio kalbos mokytis, labiausiai priklauso nuo jūsų pačių poreikių, tikslų ir siekių. Kad ir kokios kalbos nuspręsite mokytis, tai bus ilgalaikė investicija, kuri tikrai atsipirks gyvenime.
Taip taip, didingai pradėtas projektas apie mūsų šeimos atradimus būsimame mūsų mieste Alytuje, šiek tiek apstojo, nes atradimus pakeitė praradimai. Tiksliau, persikraustymai – atsisveikinome su Vilniaus senamiesčiu ir laikinai sustojome prie Kauno marių, kur turime sodą. Rodos, tik trumpam, kol meistreliai padažys, padaužys, patvarkys, bet dabar jau jaučiu rugsėjo pirmąją alsuojančią į nugarą ir suprantu, kad persikraustyt reikia ASAP.
Todėl šįkart ne atradimais Alytuje, bet atradimais remonte (tiesa, jie juk irgi vyksta Alytuje).
1. Atradimas – “Mes tik vos vos…”
Pirma, planas buvo “čia padažysim, “čia vos vos atnaujingsim”. Baigėsi sienų griovimais, elektros pervedžiojimais ir santechnikos keitimu. Pasirodo, visiems taip yra ir kol su tuo nesusiduri, manai, kad tau pavyks kitaip. Nepavyks. Jei planuoji gyventi ilgiau nei pusmetį, norisi padaryti iškart gerai ir pamiršti tą remonto siaubą.
2. Atradimas “Šitie tai tikrai nepaves”
Mūsų remontu rūpinasi draugų išbandytas, labiausiai išrekomenduotas rangovas ir ką? Turim ką turim, įsikraustyti turėjome birželio pabaigoje, na, vėliausiai, liepos viduryje. Dabar laikau čiurikus dėl rugpjūčio antros pusės. Pradedantiems remontus auksinis patarimas – skambinti arba užvažiuoti pas meistrus reikia KASDIEN, kol tavęs ten nebus balsu ar fiziškai, niekas nejudės.
3. Atradimas “Mums nieko mandro nereikia”
Biudžetas ribotas, rūmuose negyvenę ir tikrai norėme tik kažko paprasto, minimalaus, tvarkingo. Rezultate, kranus voniai rinkau dvi savaites. Plytelių rinka mane sužlugdė savo tūkstančiais pasirinkimų tarp kurių buvo a) arba labai brangu b) arba labai baisu. Tarpinį variantą rasti buvo iššūkis. Tad net nenorint jokių dizainų, išrinkti reikiamas apdailos medžiagas ar interjero daiktus, yra nelengva.
Pašto dėžutė yra, galima kraustytis!
4. Atradimas “Snaigė ir verda, ir kepa”
Mums pasirodė baisiai konceptualu Alytuje pirkti SNAIGĖS šaldytuvą 🙂 Ir taip jo besidairant (yra labai labai gražūs, bet baisiai nepraktiški arba praktiški bet ne tokie gražūs) paaiškėjo, kad SNAIGĖ ne tik šaldo, bet ir kepa, verda (čia jų šūkis!). Dar nežinau ar tas atradimas bus sėkmingas (gal kas turite patirties???), bet greičiausiai pabandysime. Ne, SNIAGĖ nepirko reklamos ir jei turite pasiūlymų dėl buitinės technikos kitų – labai prašom, nes čia kaip su plytelėmis…
5. Atradimas “Bet jie tikrai iš Marso”
Gerai, nenoriu absoliutinti, kad visi, bet vyrai… Jie tikrai neskiria spalvų ir sunkiai vizualizuoja galvoje, ką pasakoji (nors, pala, jei pasakoji apie 90-60-90 tai jiems fantazijos užtenka???). Žodžiu, šie remontai skyrybomis nesibaigs, bet tikrai tikiu, kad tokių atvejų yra. Sakau: noriu “Olive” (alyvuogių) spalvos virtuvės. Kokios, klausia šeimos vyras, alyvinės, violetinės? Tai taip ir gyvename.
O kalbant apie Alytų atradome, kad vienas paplūdimys nuo namų bus 12 minučių, kitas – penkios. Ir kad prie namo svajoju apie gulintį policininką (kaip tas daiktas vadinasi oficialiai?), nes pasirodo išvažiavus iš Dainų slėnio reik lėkt šimtu…
Visi taip laukia TOS vasaros, bet kai ji ateina, paaiškėja, kad kai visas laikas tavo – vaikams kartais sunku ir sugalvoti, ką dar nuveikti? Nuobodulys ima ir tada, kai tėvai dirba, o tenka tupėt namuose, per atostogas pliaupia lietus arba jūrą pasiekti prireikia keturių valandų. Dalinamės keletu veiklų idėjų, kuo užsiimti, kai vaikai nuobodžiauja kelyje arba namuose ir pasigirsta ilgesingas: „ar galiu pažaisti telefonu?..“
1. Mano valstybė
Kaip atrodytų tobula šalis, kurioje norėtumėte gyventi? Puikus žaidimas, lavinantis fantaziją, kurį galima žaisti tiesiog kalbantis automobilyje arba savo svajones išlieti popieriuje. Kokia bus vėliava? Kas ir koks bus valdovas? Kaip vadinsis sostinė? Kokio griežtumo bus įstatymai? Kaip būtų baudžiama už išgerto pieno pakelio palikimą šaldytuve? 🙂
2. Maisto ruoša
Jei atvirai, nesutikau vaikų, kuriems nepatiktų gaminti. Užtat tėvų, kuriems tai kelia didžiulį galvos skausmą – daugybė. 🙂 Tad pirmiausia, prieš gamindami nusistatykite taisykles – virtuvė turi būti sutvarkyta, produktai padėti į vietą, o vaikai gamins tiksliai pagal receptą. Dabar yra daugybė jų pritaikytų vaikams ar pradedantiesiems kulinarams, kur procesas parodytas žingsnis po žingsnio.
Leiskite vaikams gaminti keksiukus, užsišaldyti naminių ledų ar susitrinti vaisinį kokteilį. Vienas iš smagiausių mano vaikystės prisiminimų, kai dar būdamos pradinukės su geriausia drauge virėme aguoninius saldainius. Piene (ar grietinėlėje) sumaišėm kalną cukraus ir kalną aguonų, ir virdamos maišėm maišėm (tada atrodė, kad visą dieną, bet turbūt kokią valandą), kol viskas sutirštėjo, supilstėm į formą, sustingdėm šaldytuve ir paskui supjausčiusios valgėme savimi besididžiuodamos. Rekomenduoju išbandyti!
3. Kneipo takas
Basakojų takai Lietuvoje išpopuliarėjo žaibo greičiu – dabar jų yra daugybėje miestų, bet nereikia toli keliauti, nes tokį galima pasidaryti ir patiems namuose, pas senelius kaime ar net atostogų sodyboje.
Vienas iš paprasčiausių būdų – ant žemės guldyti senas medines kopėčias ir tarp skersinių įdėti įvairiausių skirtingų dalykų: priberti smėlio, kankorėžių, akmenukų, šieno, šapelių ir pan. Kneipo tako esmė – kojomis patirti įvairiausius pojūčius. Tai itin gerai veikia kraujotaką, emocinę sveikatą, o pabaigoje paruoškite žolelių vonelę mankštos nuvargintoms pėdoms.
4. Smagioji edukacija
Šiuolaikiniai vaikai mokosi žaisdami, tad tik užklupus nuoboduliui namuose ar kelionėje aš traukiu sunkiąją artileriją – „Smagiosios edukacijos‟ serijos knygeles (leidykla „Šviesa“). Užduočių leidinių yra kalnų kalnai, bet man baisu dėl jų nekokybės – svarbu tik lipdukus teisingai suklijuoti ir tai jau vadinama edukaciniais leidiniais.
Leidykla „Šviesa“ yra pagrindinė vadovėlių leidėja Lietuvoje, todėl ir jų užduočių knygelės vaikams yra gerai apgalvotos, įvairiapusiškos ir labai naudingos.
Kadangi namie turime būsimą pirmokę, šios vasaros atradimas yra du „Smagiosios edukacijos‟ leidiniai: „Šerlokas Bonas sudėties ir atimties detektyvas“ ir „Šerlokas Bonas daugybos lentelės detektyvas“ (pastaroji labiau patinka vyresnėlei trečiokei).
Šiuose leidiniuose reikia spręsti aritmetikos detektyvus, kurie apipinti paslaptinga istorija, bet, aišku, dukras labiausiai sužavėjo prie jų pridėta speciali lupa (vadinama „akis“), kuri parodo užšifruotus atsakymus knygoje. Tad kaip ir minėjau – mokymasis tampa žaidimu ir visai nepabosta, todėl ir serijos pavadinimas „Smagioji edukacija‟ yra labai taiklus.
5. „Duolingo“
Na, o jei nuo ekranų atitraukti vaikų nepavyksta, siūlau bent jau naudingą jų panaudojimą. Mano vyresnėlė linksminasi su korėjiečių hieroglifais, o vidurinioji su tėčiu kartu mokosi italų kalbos. Aišku, besimokydamos nežinomos kalbos, jos dar tobulina ir anglų kalbos žinias, nes programėlė yra angliška.
Suprantu, kad jos neprabils laisvai korėjietiškai ar itališkai, bet bendram išprusimui, akiračio plėtimui, „Duolingo“ puikiai tinka. Šią programėlę galima įsijungti ir keliaujant – tuomet visa kompanija gali pabandyti paspėlioti žodžius ar išmokti tarti vieną kitą frazę.
6. Knygos
Dar vienas nuobodulio priešas yra… knygos! Eh, galbūt linguojate galva – tik tiems, kurie mėgsta skaityti, bet aš tikiu, kad visi vaikai mėgsta knygas, tik svarbu rasti jiems tinkančias. Taip, vieni jaučia malonumą versdami šimtąjį smulkiai prirašytą nuotykių knygos puslapį, o kiti mieliau renkasi trumpus komiksus. Laikausi nuomonės, kad geriau tegu skaito bet ką, negu visai neskaito. Po truputį apetitas skaitymui augs ir skonis lavinsis.
Knygos gali būti ne tik smagios, bet ir lavinančios. Mes šią vasarą į keliones pasiimame knygeles-komiksus apie Lietuvos istoriją, tad skaitymas yra ir smagus (nes juk komiksas), ir naudingas! Skaitant „Žygimantas Augustas ir valdovo sostas“ merginos sužinojo, kas yra slaptaraštis ir kaip jį rašyti. Dabar bando siuntinėti viena kitai užšifruotas žinutes, kurių nesuprantame mes. 🙂
6–9 metų vaikams skirtame leidinyje „Gediminas ir Vilniaus įkūrimo legenda“ kupina ne tik informacijos, nes pagrindiniai herojai vaikai persikelia laiku ir kartu su kunigaikščiu kuria būsimą Lietuvos sostinę, bet dar spręsdami užduotis sužino įdomybių apie senovę: ką valgė kunigaikščiai, kokiais ginklais medžiojo XIV amžiuje ir pan.
Į slaptą misiją vaikai kviečiami knygelėje „Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai“, kurioje keliaudami kartu knygnešių keliais mažieji skaitytojai pajunta, kokia svarbi ir pavojinga buvo ši misija. Dukroms labiausiai įstrigo vienas slaptas knygų gabenimo būdas, o apie jį sužinosite perskaitę knygelę.
Būtent šie „Smagiosios edukacijos‟ leidiniai yra kietais viršeliais, patogaus formato ir, kaip minėjau, tekstas užrašytas komikso principu, tad puikiai tinka ir pradedantiems skaityti pradinukams.
Knygeles ir edukacinius leidinius rasite www.knyguklubas.lt/smagioji-edukacija, tad nei kelionės, nei lietingi atostogų vakarai ar ilgi giminės susitikimai nebus nuobodūs.
7. Leidyba
Pasiūlykite vaikams išleisti šeimos, atostogų, giminės laikraštį, žurnalą ar knygą. Jei turite artėjančią progą (senelių jubiliejus, giminės sambūris), galima juose aprašyti giminės „pletkus“, nupiešti šeimos medį, o naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis – lengvai tiražuoti. Vyresnėliai galėtų ne ranka, o kompiuteriu sumaketuoti leidinį.
Nedideles knygeles (sulankstomos iš A4 lapo štai taip) susikurti galima ir keliaujant – jose aprašyti, kur keliaujate, ką atradote, sukurti savo siaubo istoriją ar detektyvą apie dingusią sesę. Žodžiu, paskatinkite ir vaikai jau patys sugalvos.
P.S. SPALVINGI KILIMAI
Na, ir neatsispyriau pasidalinti dar viena vėliau nei straipsnio pavadinimas idėja, kurią galima paprastai įgyvendinti ten, kur yra asfalto ar plytelių – kreidiniais dažais išpiešti vaikų kilimai. Atrodo itin gražiai, vaikams juos labai patinka paišyti, o nusibodos – užteks vandens šlangos. Papuoškite takus, terasas ar kiemus tokiais spalvingais kilimais!
Dažnai sulaukiu klausimų ne tik ką nuveikti, kur nuvažiuoti, kaip atšvęsti vieną ar kitą šventę, bet ir ką padovanoti vaikams krikštynų proga. Todėl pasidalinsiu savo pasiūlymais, tarp kurių rasite sau tinkančią idėją.
MEDIS/AUGALAS
Man tai viena iš TOP dovanų, nes krikštynos simbolizuoja krikščioniško kelio pradžią ir augantis kartu su vaiku augalėlis visada primins, kokio mažumo buvo tas kleckas, koks liaunas buvo medelis. Nors kažkodėl lietuviai mėgsta dovanoti ąžuoliukus, aš esu praktiškesnė – manau, kad vaikui bus labai smagu nusiskinti kažką nuo SAVO krūmo ar medžio, todėl rinkitės geriau vaismedžius ar vaiskrūmius. Yra ne tik serbentų ar agrastų, bet įdomesnių rūšių – kupinas vitaminų šilkmedis, gražioji aktinidija.
PAVEIKSLAS
Mes su draugais labai mėgstame Algio Kriščiūno darbus, tarp kurių yra ir šmaikšių, ir tikrai vaikams tinkančių daugiaprasmių paveikslų. Toks kūrinys gali tikti ir vaikų kambariui, ir jau suaugus savo namų interjere.
PAPUOŠALAS
Krikštynų proga galima padovanoti ne tik kryželius, puoštus brangakmeniais ar angeliukus, bet ir papuošalus su vaiko vardo pirmąja raide, minimalistinius auskarus su deimantais ar pakabučius su neutraliais papuošimais. Daugybę metų mūsų šeimos juvelyrikos namai yra “Fashion Gold”, galite pasidairyti čia https://fashiongold.lt/lt/dovanos-ypatingoms-progoms/krikstynoms. Prisiminkite, kad taurusis metalas ir tikras deimantas išliks svarbia vertybe visam gyvenimui, todėl rinkitės kokybę, o ne laikiną bižuteriją.
“Fashion Gold”
ATIDARYKITE SĄSKAITĄ
Jei esate krikštatėviai, atidarykite sąskaitą vaiko vardu ir perveskite per mėnesį pvz. po 5 Eur. Nepatikėsite, po 18 metų joje vaiko lauks 1080 Eur dovana savarankiško gyvenimo pradžiai.
RANKDARBIAI
Viskas, ką galite pagaminti SAVO rankomis su meile yra be galo šilta ir prasminga dovana. Kalbu ne apie butelius apklijuotus makaronais ir nupurkštus blizgiais dažais, bet ir megztos kojinaitės, rankomis siuvinėtas rankšluostis visad primins jus.
INVESTICIJA
Jei krikštijamas kūdikis, jam tikrai nelabai rūpi ką jis gaus, todėl padovanokite tai, kas jam pravers ateityje. Olivija gimimo proga yra gavusi gramą… aukso ir be galo tuo didžiuojasi. Monetos, aukštos kokybės deimantai – visa tai niekada nepraras vertės. Dėl investicinių dovanų pasikonsultuokite su Julija iš “Fashion Gold”, ji labai gerai tai išmano.
ŽEMĖLAPIS
Paveikslas žemėlapis prasminga dovana krikštynų proga – mažojo žmogaus gyvenimo kelionė prasidėjo, padėkite jam atrasti platųjį pasaulį.
INKILĖLIS
Dar vienas gražus simboliškas daiktas (žinoma, tik jeigu turi šeima kur kabinti) inkilėlis. Galite išgraviruoti ar išdažyti su vaiko vardu, inicialais.
Užlūdus euforijai nuo minties, kad galime persikraustyti į Alytų, netrukus ėmėmės rimtesnių darbų. Iš tiesų, pirmą kartą “normaliai” aplankę miestą ir juo susižavėję apžiūrėjome vieną būstą, bet tai buvo dalis medinio namo, tad iškart supratome – paskolos gauti tam be šansų. Tada ėmėmės rimtesnių ir gilesnių paieškų.
BŪSTAS
Pagrindinis ir pats svarbiausias būsto paieškos vardiklis buvo VIETA. Žinojome iškart, kad tai turi būti Senamiestis (vadinamas Kurortas), šalia miško, arčiau gamtos, mažiau kaimynų, tyliau, ramiau
Tuo pačiu buvo aišku, kad negalime pirkti medinio namo, nes su nekilnojamu turtu dirbantys draugai įspėjo, kad paskolų tokiems beveik neišduoda. Sklypo dydis buvo nesvarbus, bet namo – bent jau 100 kv.m. ir bent jau trys miegamieji. Iš tiesų, būtų tikęs ir butas, bet būtent prie parko daugiabučių tiesiog nėra. Galvoju, kad daugiau, rodos, nieko ir nekonkretizavome.
Pirmiausia, narsčiau aruodas.lt, skelbiu.lt, domoplius.lt – skersai, išilgai, Alytuje ar aplink Alytų. Įkeliamų skelbimų per mėnesį – vos vienas kitas, o kartais ir nė vieno. Pageidaujamų rezultatų – nulis. Tada ėmiausi pažįstamų tinklo – namų ieškoti mums padėjo net tetos draugė vaistininkė (didžiulis ačiū jai už pastangas!), ne karantino metu Paryžiuje gyvenanti draugė alytiškė (išklausinėjo ir buvusias mokytojas, ir siuvėjas), bet vėl – rezultatų jokių. Tiesa, vieną kabliuką ji davė. “Čia žinok viskas vyksta per ALIO, mes ten ir bobutės karvę pardavinėjom”, – sako ji man. Ir voila, rimtai, ten visai kita rinka nei anuose portaluose. Ir taip po naujų metų pamatau TĄ namą! Tiksliau, TĄ vietą, kurioje jis stovi – pušų apsupty, keli šimtai metrų nuo Nemuno, keliasdešimt – nuo miško. Papirko iškart.
Sako, kaip programuosi, taip ir gausi. Namo sklypo dydis 4 arai, tilps lauke tik šašlykinė ir stalas su kėdėmis. Super, nes mes turime sodą, kurį ir norisi toliau lankyti, puoselėti, džiaugtis plačiomis jo pievomis. Neturėjau lūkesčių įrengimui? Žinoma, dabar turiu plačias erdves saviraiškai, nes viską reikia atnaujinti nuo 0, nes namas remontą matęs statybos metais, t.y. 1990-tais.
Apžiūrėjome ir supratome, kad tai tikrai TA vieta, kur norime kraustytis. Neriam į kitą nuotykį!
PASKOLA
Manau, kad esame kaip daugybė kitų – turtingi tėvai neremia, tūkstančių banko sąskaitose nekaupiame, tad būstui reikia paskolos. Bandžiau aiškintis dar prieš namo radybas, bet tada lapkritį iškilo klausimų dėl darbo stažo ir teko perkelti šiuos darbus į vasarį, kai jau galime deklaruoti 2020 metų pajamas.
Dabar taip, kiekviena banko vadybininkė išgirdusi mūsų šeimos situaciją, trumpam pritildavo, o tada giliai įkvėpusi pradėdavo vardinti dokumentų šūsnis, kurias reikia pristatyti. Juokėmės, kad netrukus reikės įrodyti ir tualinio popieriaus spalvą, nes traukėme neesamas pažymas, kaip fokusininkai kiškius iš rankovių.
Aš jau dešimtmetį darbuojuosi su individualios veiklos pažyma. Turiu nuolatines darbovietes, bet be darbo sutarčių. Pirmas “ups” – tai reiškia, kad paskolos galiu prašyti tik po dviejų metų nuolatinės veiklos kažkur (t.y. nuolatinių pajamų).
Vyras turi įkūręs MB, kuriai ir vadovauja. Antras “ups” – kai kurie bankai paprašė ne dvejų, o net trijų metų ataskaitų.
Na, o trečias “ups” toks senas namas – kad ir mūrinis, vis tiek ne nauja statyba čia, kas jiems labai patinka.
O dar tie vaikai… Žodžiu, esame sunkiai įvertinamas objektas, nors prašėme paskolos, kurios kasmėnesinis išmokėjimas būtų beveik perpus mažesnis nei dabar mokama buto nuoma.
Skaičiavo, vėl prašė dokumentų, skaičiavo, siūlė padengti tik 70 proc. paskolos dalį, nieko nesiūlė, liepė parodyti sutartis, kurių neturime ir galų gale nepaprastai maloni “Luminor” vadynininkė iš Alytaus, apsiėmusi valdyti šį, rodos, nevaldomą procesą, padėjo kartu įveikti visas kliūtis ir šis bankas suteikė paskolą! Juhu!!! Ir dar kartą dėkoju Daivai, reikalą sprendusiai ne atodūsiais, o veiksmais (mūsų susirašinėjime – 54 laiškai+ nesuskaičiuoti telefoniniai skambučiai!).
REZULTATAS
Patvirtinimą, kad paskola suteikiama, gavome kovo 22, paskutinį paskutiniausią popiergalį pasirašėme gegužės 4 d. Dabar laukiame statybininkų – jie, nors buvo rezervuoti, viską apžiūrėjo, sąmatą rengia jau trečia savaitė. Paskambinau virtuvės spintelių meistrui – geriausiu atveju virtuvė bus lapkričiui. Rodos, prasideda dar viena ir dar ilgesnė kelionė per remontų dykras, kur reikia įjungti laisvą pavarą…
