main

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

„Po Lietuvą su šeima”: tarp didžiųjų Nemuno kilpų

2019-06-26 — by Goda Leo — 0

Vytauto-parkas-960x539.jpg

Maršrutas iš kelionių vadovo „Po Lietuvą su šeima“, kuriame galite rasti 25 suaugusiems ir vaikams pritaikytus turus automobiliu, pėsčiomis ar dviračiais po gražiausias Lietuvos vietas. Knygą galite įsigyti knygynuose arba http://www.terrapublica.lt/produktas/po-lietuva-su-seima-2019/

Birštonas–Prienai–Škėvonys–Birštonas

Ne vieną Pietų Lietuvoje besilankantį keliautoją žavi didžiosios Nemuno kilpos, susipynę upės kaspinai, apkabinantys Birštoną, Prienus, Žvėrinčiaus mišką, vilnijantys nuo Punios pro Balbieriškio miestelį ir vinguriuojantys Prienų link. Pakeliaukime ir mes Nemuno kilpų regioniniame parke – aplankysime gražų kurortą Birštoną, užsuksime į Prienus, įžengsime į Žvėrinčiaus mišką ir apsilankysime prie Škėvonių atodangos. Nuo 2019 m. Birštone išvysime ir dar vieną objektą, dėl kurio verta šį miestą įtraukti į savo maršrutą, – aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą!

Atvykus į Birštono kurortą, akį traukia sutvarkyta Nemuno krantinė, parkai, vasarą malonu išsimaudyti trijuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, atsigaivinti mineraliniu vandeniu „Vytautas“, „Birutė“, pasportuoti, žiemą – paslidinėti, o vasarą – pasivažinėti dviračiais. Palikę automobilį S. Dariaus ir S. Girėno gatvės prieigose ir sėdę ant dviračių, galime pasiekti Birštono turizmo informacijos centrą (1) (B. Sruogos g. 4), viloje šalia kurhauzo. Čia pat – geltonoji biuvetė (2), kurioje galime paragauti mineralinio vandens, bei „Kneipo takų“ parkas (3). Pats metas minti prie kurorto įžymybės – Vytauto vardu vadinamo parko (4) ir piliakalnio. Čia išdidžiai į Nemuno upę žvelgia ant žirgo sėdintis pats Vytautas Didysis. Tiesa, tai tik jo paminklinis atvaizdas… Palikę dviračius prie Birštono piliakalnio (5), lipkime laiptukais iki pat jo viršūnės. Tik neskubėkime – kad nepaslystume ar nepritrūktume oro. Nusileidę keliaukime Nemuno krantine (6) į centrinį kurorto parką. Pakeliui išvysime kurorto gydyklas (7), gražios Birštono bažnyčios (8) bokštus. Parke įrengtos krepšinio aikštelės, tad verta pasiimti kamuolį ir čia pat sužaisti „Minusą“. Jei jo neturime – ne bėda: čia rasime vaikų žaidimų aikšteles, treniruoklius, pažintinį Nemuno kilpas atkartojantį pasivaikščiojimo taką. Šiame parke yra ir vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas (9). Pats metas pailsėti ir pakvėpuoti jūros klimatą primenančiu oru. Mindami Nemuno pakrante už nugarų paliksime Birštoną ir įvažiuosime į Žvėrinčiaus mišką (Žvėrinčiaus tako trasos danga – asfaltas). Čia taip pat galima pailsėti poilsiavietėse, yra įrengtos ir laužavietės. Priartėję prie Nemuno vagos pasidairykime – antroje vasaros pusėje Nemuno salose krykauja daug vandens paukščių. Atsikvėpę Nemuno pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje, judėkime iki pažintinio gamtos tako. Išvažiavę iš miško ir pasiekę Prienus, pagal kelią A16 sukame atgal. Dešinėje pusėje lieka Greimų tiltas (10) per Nemuną. Dviračių takas nutiestas prie kelio Prienai–Birštonas, o mes, pamatę kelio ženklą „Lankytina vieta“, sukime į dešinėje esantį keliuką. Pasieksime Škėvonių atodangą (11) ir naujai pastatytą apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria gražūs Nemuno slėnio vaizdai. Kirtę A16 kelią netrukus privažiuosime Birštoną – savo kelionės pradžią.

IŠSAMUS MARŠRUTO APRAŠYMAS:

  1. Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai suteiks visą informaciją apie apgyvendinimą, maitinimą, lankytinas vietas, renginius, ekskursijas, turistinio inventoriaus nuomą. Centre galima užsisakyti ekskursijas po Birštoną ir apylinkes. Birštone Nemuno srovės stiprumą galima išmėginti vikingų valtimis. Suformuokime komandą ir pažinkime Nemuno upės kilpas! Srauni, vingiuota, negili Verknės upė tinka šeimyninėms kelionėms. 1–2 dienų maršrutai baidarėmis – puiki galimybė gerai praleisti laiką.
  2. Biuvete vadinamas „Tulpės“ sanatorijai priklausantis statinys, kur iš vandens šaltinio išgaunamas mineralinis vanduo. Toks šaltinis, atrastas 1879 m., iš pradžių buvo vadinamas Viktorijos vardu kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters garbei. Priėmus rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pasiūlymą, šaltinis gavo „Vytauto kalno sūriųjų ašarėlių“ pavadinimą, o minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines vandens versmė pavadinta Vytauto vardu.
  3. Birštono kurhauzo pašonėje įrengtas „Kneipo takų“ parkas itin populiarus tarp kurorto lankytojų. Nemokamoje sveikatinimo vietoje rasime mineralinio vandens biuvetes, ledinio vandens baseinėlį, gydomuosius skirtingos tekstūros takelius, kuriais rekomenduojama vaikščioti basomis. Dirbtinė veja, akmenukai, šakelės, rąstai, kankorėžiai gerina kraujotaką, stimuliuoja svarbius taškus pėdose. Patirtis – įsimintina, norisi kartoti!
  4. Vytauto parkas buvo suformuotas XIX a. viduryje. Šio mineralinių versmių parko pradininkas buvo Birštono kurorto savininkas Ignacijus Kvinta. Tuometinį parką juosė dailios Birutės, Meilės, Kaštonų alėjos su fontanu ir spalvingu gėlynu „Kalendorius“. Dabar Vytauto parkas priskiriamas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų, iki šių dienų išlikusi nedidelė medžių alėjų dalis.
  5. Birštono piliakalnis – vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – daugiau nei 40 m aukščio. Jau XIV a. pabaigoje ant piliakalnio stūksojo medinė Birštono pilis. Šis piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto Didžiojo dvaras, kuriame didysis kunigaikštis Vytautas ilsėdavęsis po medžioklės. Teigiama, kad medinė Birštono pilis ne kartą buvo pulta kryžiuočių, tačiau niekada neužimta.

  6. Nemuno krantinė
    traukia turistus ramybe, jaukumu ir gamtos grožiu. Šiose vaizdingose vietovėse susiformavęs unikalus gamtos turtas – didžiosios Nemuno kilpos, kurių grožio neatstoja nė viena Europos upė. 2 km krantinė, bene populiariausia poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta, buvo įrengta iš karto po Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 m., siekiant apsaugoti Birštoną nuo potvynių.

  7. Birštono kurorto gydyklų
    istorija – tai mineralinių šaltinių istorija. Dar XIV a. kryžiuočių žvalgai mini „sodybą ties sūriu vandeniu“, vadinamą „Birsten“. 1856 m. birštoniečiai pastatė gydyklas su mineralinio vandens voniomis bei keletą viešbučių – tai buvo kurorto pradžia. Reikšmingiausiu įvykiu tapo gydymo purvu Birštone pradžia, purvo gydyklos, papuoštos Raudonojo Kryžiaus emblema, pastatytos 1927 m. Gydyklų pastatas išliko iki šių dienų ir tapo Birštono simboliu.
  8. Birštono miestą puošia neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Joje kasmet vyksta įvairūs koncertai ir renginiai sakralinėmis progomis. Bažnyčia stovi gražios gamtos apsuptyje, šalia Birštono sanatorijos, netoli Nemuno krantinės. Manoma, kad pirmoji bažnyčia galėjusi stovėti XVI a., kita šventovė  pastatyta 1787 m. Prienų seniūno Kazimiero Sapiegos rūpesčiu ir lėšomis. Naują mūrinę bažnyčią 1900–1909 m. suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai.
  9. Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone atidarytas 2015 m. Tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje vandens garinimo statinys, kuriame galima mėgautis procedūromis po atviru dangumi: išbandyti inhaliacijas, šviesos terapiją, stiprinti imunitetą ir sveikatą kvėpuojant „jūros oru“ bei tiesiog būnant po atviru dangumi. Centriniame miesto parke esančiame unikalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte galime rasti fontanėlį, druskų galeriją. Statinio sienomis teka mineralinis vanduo, kuris garuoja savaime ir taip gerina mūsų sveikatą.
  10. Greimų tilto per Nemuną Prienuose ilgis – 227 m, plotis – 11 m. Tiltas pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą, jį suprojektavo Anatolijus Rozenbliumas. Šio tilto statyba rūpinosi Prienų burmistras Julius Greimas. 2010 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu tiltui suteiktas Greimų vardas, pagerbiant šią iškilią prieniečių šeimą.
  11. Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu driekiasi 1,6 km ilgio Škėvonių pažintinis gamtos takas. Unikalus Škėvonių gūbrys – sala sausumoje – tęsiasi maždaug 3 km, jame auga daugybė įdomių augalų, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ko gero, įdomiausia gūbrio vieta – 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio Škėvonių atodanga, ant kurios įrengta regykla.

IšbandomeLankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Išbandėme: naujasis Palangos baseinas

2019-04-30 — by Goda Leo — 0

IMG_20190426_112057-960x720.jpg

„Šeimos gidui” karštą atsiliepimą apie kovo mėnesį duris atvėrusį naują Palangos baseiną siunčia Gabrielė, kuri Velykų savaitgalį jame lankėsi net keletą kartų:

„Palangos naujasis baseinas per Velykines mokinių atostogas buvo puikus pasirinkimas. Žmonių nedaug, 25 metrų plaukimo takeliai buvo apylaisviai, net ir dalyje jų treniruojantis plaukimo stovyklos dalyviams.

Vadinamoje „sveikatingumo erdvėje” lankytojų pramogoms laukia 3 pirtys, jacuzzi ir baseinas su įvairiomis vandens srovėmis, įrengtas lyg prabangiame SPA. Nustebino, įrengimo kokybė, nes jaučiasi pasirinktos geros medžiagos. Baseinų prižiūrėtojai dirba stropiai, vis pasako kokią pastabą, kad vaikai į baseiną nešokinėtų ar tėveliai į pirtį rankšluosčio nepamirštų.
Sveikatingumo erdvė
Darbo dieną 2 valandų buvimas baseine su sveikatingumo paslaugomis (t.y. pirtimis) suaugusiam kainuoja 10 eurų, 3 valandų – 13 eurų, o mokyklinukams 30 proc., 4-7 metų vaikams 50 proc. nuolaida, o iki 3 metų mažiukams nemokamai. Nuo penktadienio popietės kainos kyla – 11-14 eurai.
Man patiko, kad į baseiną arti ateiti pėsčiomis, o į kitas panašias vietas aplink Palangą jau tenka važiuoti.”
Daugiau informacijos https://www.palangosbaseinas.lt/
Adresas – Kretingos g. 23, Palanga.

KaunasLankytinos vietosRenginiai

Švytintis naktinėjimas VDU botanikos sode

2019-04-29 — by Sigita Židonienė — 0

2019-04-26-Naktinėjimai-su-UV-VDU-Botanikos-sode-28-960x1444.jpg

Praėjęs savaitgalis buvo ne tik smagus dėl puikaus oro, bet ir dėl renginių gausos šeimoms. Mūsų šeima penktadienio vakarą praleido Kauno VDU Botanikos sodo organizuotame renginyje „Naktinėjimai su UV botanikos sode“. Mus labiausiai suintrigavo žodžiai – „naktinėjimai“ ir „UV“ 🙂 Ir tikrai nenusivylėme.

Renginio pradžioje buvo dvi teorinės paskaitos, kurios neprailgo, nes sužinojom daug įdomybių. Visų pirmą – kad yra šviečiantys ir švytintys augalai bei gyvūnai. Šviečiantys tai tokie, kurie sugeria šviesą ir ją išspinduliuoja, o švytintys, tai tokie, kurie švyti pašvietus į juos UV spinduliuote. Sužinojom daug įdomybių apie jonvabalius, kurie, pasirodo, visai nėra žavūs vabaliukai; kad beveik trys ketvirtadaliai vandenynų gyvūnų švyti. Taip pat, kad rudenį kelmučių grybiena šviečia, o ūmėdes pašvietus UV spinduliuote švyti.

Sužinojome, kad ir tikras gintaras UV šviesoje švyti, o perlaužta kaštono šakelė, įmesta į vandenį taip pat „paleidžia“ UV šviesoje švytinčių dalelių. Po įdomios teorijos, laukė mini dirbtuvėlės, kurių metu visi dalyviai galėjo pasigaminti kažką švytinčio. Mes pasigaminome grybų šeimynėlę. Taip pat dirbtuvės tuo nesibaigė – pasigaminom visi ir po stiklainėlį pilną „jonvabalių“.

Taip švyti vanduo su kaštonų stiebais
Mūsų nusilipdyti šviečiantys grybai

 

 

 

 

Šiek tiek pradėjus temti išsiruošėm „naktinėti“ į botanikos sodą. Gavom po UV žibintuvėli (na vienai šeimai/kompanijai po žibintuvėlį) ir pradėjom ieškoti kas švytėtų. Smagiausia čia buvo vaikams, kurie lakstė nuo augalo prie augalo ir ieškojo kas švytėtų. Radom visai nemažai augalų, ypač žiedų, kurie tikrai labai gražiai švyti prie UV. Su devynmečiu Vyčiu nusprendėme būtinai įsigyti UV žibintuvėli – rudenį eisim grybauti ir tikrinti, kurie grybai švyti, ir dar būtinai patikrinsim pas močiutę augančias gėles 🙂

Švyti rododendras
Švyti rododendras
Ant medžių švyti kerpės
Dažniausiai švyti žiedai

 

Renginys buvo mokamas ir reikėjo registruotis iš anksto.  Kitas seminaras „Naktinėjimai su UV botanikos sode“ vyks gegužės 10 d., tad kam įdomu – būtinai registrukitės. Daugiau informacijos  https://botanika.vdu.lt/ivykiai/naktinejimai-su-uv-botanikos-sode-2.

Nuotraukos – Indrė Sekevičienė

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Muziejų lankymas – Trakų pilis

2019-01-28 — by Lina Paulauskaitė — 0

IMG_2761-960x1280.jpg

2019 metais kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, kurie yra pavaldūs Kultūros ministerijai, duris atvers nemokamai. Apie tai išsamiau jau buvo rašyta ir „Šeimos gide“ čia.

Šį sekmadienį, sausio 27 dieną, su šeima (aš, vyras ir kūdikis) apsilankėme Trakų istorijos muziejuje – Trakų pilyje. Smagu – įėjimas nemokamas. Diena pasitaikė ypatingai saulėta, giedras dangus, tad gavome vitamino D, kol ratuoti su vežimėliu nukakome iki Trakų pilies. Smagiai pasifotografavome pilies kiemelyje, pasigrožėjome saulės nutviekstais vaizdais ir sparčiu tempu pasižvalgėme po eksponatus. Kadangi buvau su vyru, kuris visą laiką nešė mažylį, tai aš didelių sunkumų neturėjau, tačiau pats muziejus nėra pritaikytas lankytis su vežimėliais (reikia juos palikti prie įėjimo), tad kitiems rekomenduoju turėti su savimi nešynę arba jau eiti su vaikštančiais mažaisiais.

Metai dar ilgi, tad tikiuosi pasinaudosime šia galimybe ir aplankysime dar ne vieną muziejų! Turiningų sekmadienių!

 

KelionėsLankytinos vietosTitulinis Užsienyje

Belovežo giria ir Senio Šalčio rezidencija

2018-12-28 — by Sigita Židonienė — 0

SAM_3377-960x640.jpg

Pradėkime nuo to, kad su šeima keliones visada planuojam patys ir važiuojame su savo automobiliu. Tačiau šįkart į Baltarusijos Belovežo girią ir joje esančia Senio Šalčio rezidenciją, nusprendžiau važiuoti autobusu su kelionių agentūra, juolab, kelionės aprašas žadėjo ankstyvą išvykimą ir vėlyvą grįžimą tą pačia dieną – t. y. vienos dienos kelionė. Tėtį palikę namuose su mažąją, į kelionę išvažiavau su vyresnėliais ir močiute. Važiavome savaitę prieš šv. Kalėdas.

Linksmoji dalis

Belovežo girią ir joje esantį Senio Šalčio rezidencijos parką pasiekėm apie 12 val. Lietuvos laiku. Prie parko buvo daugybė autobusų, lengvųjų mašinų, tad tikrai buvo lengva suprasti, kad tai didelis traukos objektas. Atvykus, į autobusą buvo pakviesta vietinė gidė ir su ja važinėjomės po Belovežo girią ir klausėmės istorijų apie girios gyventojus, praūžusias vėtras, kaip visais laikais buvo stengiamasi išsaugoti šią sengirę ir kokių įdomybių čia nutikę. Buvo tikrai įdomu. Pakeliui matėme, kaip gide sakė, mums pasisekė, nemažai laukinių gyvūnų vis kertančių mūsų kelią. Kiek supratau girioje nėra mums įprastų pažintinių takų, teritorija labai saugoma, tad galima joje lankytis tik su gidais. Pasivažinėjus po girią mūsų laukė Baltarusijos liaudies buities muziejus, su svarbiausiu jos objektu (čia labai pradžiugo vyresnio amžiaus keleiviai)  – samanės varymo aparatu. Apie tai daugiau nesiplėsiu tik pasakysiu, kad iš šiandieninės Lietuvos politikos perspektyvos gan keista važiuojant pas kaimynus į, atrodo, vaikišką kelionę – dalyvauti samanės degustacijoje (vaikams tuo metu buvo pasiūlyti ledinukai) 🙂 Po buities muziejaus laukė svarbiausias tikslas – Senio Šalčio rezidencija.

Štai tokio storumo medžiai Belovežo girioje

Įžengus į Senio Šalčio parką mus pasitiko meškiukas, kuris palydėjęs kelias dešimtis metrų mus  perdavė vilkui, o šis lapei, o šioji raganoms ir taip kol prieini prie Senio Šalčio. Idėja labai gera, sakyčiau, visi kol laukia eilėje pasikalbėti ir nusifotografuoti su Seniu Šalčiu yra užimti, pakalbinti. Puiki proga nusifotografuoti su personažais. Tikrai kelias neprailgsta.

Iš personažų gražiausia buvo Laputaitė

O kad papultum pas Senį Šaltį reik turėt kantrybės, ypač kalėdiniu laikotarpiu, nes žmonių daugybė. Taigi pagaliau pasiekę Senį Šaltį, jis trumpai pakalbina visą grupę, pasidomi iš kur atvažiavom ir ar geri vaikučiai buvo. Tada visi bendrai nusifotografuoja (po vieną Senis Šaltis sakė nesifotografuoja, kas suprantama šiuo šventiniu laikotarpiu) ir yra paleidžiami keliauti stebuklingu pasakų ir norų taku. Visą grupę pasitinka Senio Šalčio duktė Metelica, ji taip pat pakalbina papasakoja apie taką ir už kokių 15 m atiduoda mus Bitinui. Šis papasakoja apie bites, pakviečia pabirbti ir vėl už kokių 15 m. perduoda mus kitai Senio Šalčio dukrai, anūkei, babytei ar dar kokiam kitam personažui. Visame stebuklingame kelyje net ir nesuskaičiuosiu kiek buvo tų personažų. Reikėjo sugalvoti tris norus sau, juos pašnibždėti savo gimimo mėnesio broliui (iš pasakos „12 mėnesių“), nykštukui (iš pasakos „7 nykštukai ir Snieguolė“), Kalėdinei eglutei, taip pat pridėjus ranką prie malūno sumalti visas savo blogybes, pabučiuoti varlę, padainuoti dainelę apie eglutę, pasimatuoti Senio Šalčio batus, pereiti per 97 rąstelių tiltą ir sugalvoti 97 norus savo artimiesiems, aplankyti Snieguolės namelį. Toks intensyvus stebuklingas takas. Jo gale laukė dovanėlės nuo Senio Šalčio – visi gavo po kalėdinį meduolį.

Bendra nuotrauka su Seniu Šalčiu ir jo anūkėle Snieguole
Aistis matuojasi Senio Šalčio batus

Po vėlyvų pietų, dar aplankėme Gamtos muziejų. Kuriame buvo tikrai graži iškamšų ekspozicija, bet daugeliui jau buvo per daug lankytinų vietų per vieną dieną.

Ne tokia linksma dalis

Gal, kad nebuvau pasižiūrėjus į žemėlapį ir įsivaizdavau, kad Belovežą pasieksim taip pat greitai, kaip Gardiną, mane tikrai nustebino 10 val. kelionė iki parko. Išvažiavom iš Kauno 2 val. nakties, sustojom Vilniuje paimt žmonių ir tada per Balstogę pasiekėm tikslą. Žinoma dar užtruko muitinės procedūros, bet anot lietuviškos gidės, prasisukom labai greitai. Taigi, važiavom 10 val. pirmyn, tada 5 val. greitai greitai pramogavom ir tada 8 val atgal. Vaikai kažkaip tą laiką autobuse geriau atlaikė – daugiausiai miegojo, užkandžiavo, su planšete žaidė. Suaugusiems buvo gal sudėtingiau.

Svarbu buvo atiduoti laiškus
Stebuklingo tako pabaigoje visi gavo dovanų

Mūsų nuomonė

Kaip minėjau, vaikams neprailgo kelionė, nebuvau nuolat klausinėjama „nu kada atvažiuosime?“, „kiek liko?“. Pati Senelio Šalčio rezidencija vaikams patiko, minusas tas, kad visgi viskas buvo rusų kalba, o maniškiai jos nesupranta. Kiek galėjom su močiute bambėjom vertimą jiems į ausį, bet įspūdis turbūt ne tas kaip, kad pačiam atsakinėti Seniui Šalčiui į klausimus ar klausytis įdomybių apie girią. Senio Šalčio rezidencija Belovežo girioje veikia ištisus metus, tad visai norėčiau tiek giroje tiek parke apsilankyti vasarą, kai nėra kalėdinio konvejerio. Tik kitąkart planuosiu kelionę su nakvyne. Nes 18 val. autobuse – man per daug 🙂

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Vertinam šeimos poilsį „Oro Dubingiai”

2018-12-04 — by Inga Čukauskienė — 0

IMG_20181202_101821-960x720.jpg

Kai norisi pabėgti savaitgaliui iš miesto dažniausiai su šeima renkamės jau žinomas kryptis – Druskininkai, Birštonas, pajūrys…Ten, kur bus smagu ir suaugusiems, ir vaikams, kur ramu arba nelabai (pagal nuotaiką).

Pirmą žiemos savaitgalį vyro draugai organizavo susitikimą Dubingiuose „Oro Resort“ komplekse. Nesu buvusi, tad pasiskaičiau orodubingiai.lt tam, kad įsitikinčiau, jog ir mano padaužos turės ką ten veikti.

Vos valanda kelio nuo Vilniaus, o tie paskutiniai 10km apsnigtais kalneliais su posūkiukais taip sužavėjo mano Saulių, kad liepė man važiuoti lėčiau. Su visom nuorodom viešbutį lengvai radau net be GPS.

Registratūroje gavome raktus ,svarbiausią informaciją, žemėlapius ir atskleistą paslaptį, kad pagal juos galima rasti lobį – prisipažinsiu, net ir man pasidarė smalsu.

Kadangi rezervuojant kambarius žinojau jo kainą – tikrai nesitikėjau kažko tooookio, bet likau maloniai nustebinta. Apartamentus sudarė 2 kambariai, su maža virtuvėle su visais rakandais, kas be galo patogu keliaujant su vaikais. Visur švaru, erdvu ir šilta.

Įsikūrę nusprendėme su vaikais pasivaikščioti ir išsinagrinėti pirmą žemėlapį. Čia visi pastatai yra atskirti t.y. norint nueiti pavalgyt, pasportuot ar į baseiną, tenka eiti per lauką – labai nepatogu žiemą, ypač turint metų princesę, kuriai nepatinka vilktis kombinezoną. Kita vertus, tokiu būdu buvom priversti išlįsti į lauką bent 3-4 kartus per dieną, o tai visai nėra blogai. Suradom ir didelę vaikų aikštelę, ir futbolo vartus, ir uždarą salę su stalo teniso stalu ir boulingu. Išalkę patraukėm į restoraną.

Restorane kainos panašios kaip kurorte,bet porcijos didžiulės!

Vienos sriubos lėkštės užteko ir mamai, ir 2 žvirbliams, o blynų liko dar ir vakarienei. Po pietų patraukėm nagrinėtis kito žemėlapio – pagal jį galima buvo pasiekti skardį su gražiu vaizdu ir daaaug laiptelių, pelkę (nerizikavom jos ieškoti žiemą) arba pasivaikščioti sveikatingumo trasa. Pasirinkom sveikatingumo trasą, kuri eina mišku aplink Asvejos ežerą net 11km. Tiesa, tiek tikrai nenuėjome ir sukom atgal

Vakarinės pramogos – boulingas ir baseinas su pirtelėm. Sekmadienio ryte laukė tikrai skanūs ir gausaus pasirinkimo pusryčiai, o kadangi visi turėjom būti apsirengę, tai po pusryčių ėjom ieškoti ančių. Numatytas trumpas pasivaikščiojimas virto 2 val žygiu. Buvo taip smagu, kad pamiršau, jog esu užsirašius masažui!Spėjau ir buvau dar kartą maloniai nustebinta – jauki aplinka,profesionaliai atliktas darbas ir kainos trigubai mažesnės nei kurortuose.

REZIUMĖ:

1. netoli Vilniaus rami, gamtos apsupta vieta, puikiai tinkanti ilsėtis tiek su mažais, tiek su didesniais vaikais;

2. draugiškos kainos;

3. paslaugus personalas;

4. tikrai grįšim vasarą – išbandyti privataus paplūdimio bei susirasti pelkę;

5. žiemos sezonu baseinas veikia tik savaitgaliais, todėl ten vėsoka. Gerai pagalvokit, ar verta eit su kūdikiais;

6.sekmadienį virtuvė užsidarė apie 13val, tad sriubos teko vaziuoti į Vilnių;

Ps.: lobio paslaptis slypi 152 laiptelyje

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Galvasukis – tai nauja pažinimo ir atradimų erdvė!

2018-09-23 — by Goda Leo — 0

n1-960x640.jpg

Atskriejo laiškas iš karščiausios ir naujausios vietos vaikams, suaugusiems ir šeimoms sostinėje – GALVASUKIO!

„Esame vienintelė tokio pobūdžio erdvė Vilniuje: daugybė galvosūkių, dėlionių, virtualių žaidimų ir muzikos instrumentų! Įdomios edukacinės programos ir nepamirštami vaikų gimtadieniai!

Esame energingi, kitokie ir norime savo visas jėgas atiduoti vaikų geroms emocijoms ir patyrimams.

Kiekvienas Galvasukis erdvėje ras dar nematytų dalykų, negirdėtų skambesių. Edukacinė erdvė sukurta vaikams, tačiau tinka ir suaugusiems. Užtikriname, kad kiekvienas atėjęs pajus pažinimo džiaugsmą iš naujo.

Esame tam, kad vaikai nenustotų norėti pažinti, pajausti, išgirsti. Šioje edukacinėje pažinimo erdvėje skatiname vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir žingeidumą. Vaikai šioje erdvėje turi visišką laisvę bandyti ir eksperimentuoti.

Mes orientuojamės į neformalaus vaikų ugdymo formavimą, nes laisvalaikio kultūra turi didelę reikšmę asmenybės tobulėjimui.  Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo.  Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje vaikai ugdo kompetencijas, kurios leidžia jiems tapti aktyviems visuomenės nariams, savarankiškai spręsti gyvenime kylančias problemas.

Vadovaujamės principu, kad patrauklu yra tai, kas priverčia mąstyti. Norime, kad ne tik gražius eksponatus pamatytų vaikai, tačiau, kad pats apsilankymas pažinimo erdvėje paliktų išliekamąją vertę. Galvasukis erdvėje yra daugiau, nei 20 skirtingų interaktyvių eksponatų, kuriuos galite dėlioti, sukti, spausti, mesti, surinkti, groti, lipti ir visa tai paliesti savo rankomis! Tai daiktai ne už stiklo, tai daiktai Jums – tobulėti, sužinoti ir kurti!

Organizuojame edukacines programas vaikams, kurių metu vaikai sužinos apie tam tikrus fizikos dėsnius. Dėlios Lietuvos žemėlapio dėlionę, dalyvaus protmūšyje, statys bokštus iš įvairių figūrų, gamins geometrinių formų magnetukus ir dar daug daug visko, prie ko galės prisiliesti! Galės groti ne tik pianinu, tačiau išbandyti ir Mėnulio būgnelį. Visiška laisvė išbandyti virtualios realybės akinius ar Xbox žaidimą.

Šalia visų šių galvosūkių ir žaidimų, pas mus galite švęsti vaikų gimtadienių šventes! Turime surinkę visiškai nerealių, originalių ir profesionalių menininkų ir personažų kolektyvą! Kviečiame gamintis odines knygas užrašams, kurti erdvines komiksų knygeles, piešti draugystės paveikslą, pasileisti į nuotykių kupiną gimtadienį su pačiu piratu ar daryti neįtikėtinus eksperimentus su mokslininku! Ir dar daug daug kitų pasakiškų ir originalių temų, apie kurias plačiau galite pasiskaityti mūsų puslapyje www.galvasukis.lt“

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Trakų rajone – du nauji rekreaciniai objektai

2018-08-17 — by Goda Leo — 0

Stovyklaviete-prie-skaiscio-960x640.jpg

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio miškininkai gyventojams pristatė naujai įrengtą stovyklavietę prie Skaisčio ežero šalia Varnikų gyvenvietės ir netrukus lankytojus pakvies į kitą rekreacinį objektą – Skrebio miško pažintinį pėsčiųjų taką šalia Aukštadvario. Gaila, asmeniškai apsilankyti dar nepavyko, bet dalinuosi informacija iš spaudos pranešimo.

Stovyklavietė prie Skaisčio

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai naują stovyklavietę (nuotrauka viršuje) įrengė poilsiautojų mėgstamoje ir gausiai lankomoje Skaisčio ežero pakrantėje šalia Varnikų gyvenvietės. Stovyklavietė driekiasi 450 metrų ežero pakrante, jos teritorija užima net 3,3 ha plotą, kuriame įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, 740 metrų ilgio pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, laužavietės, pavėsinės, persirengimo kabinos, palapinių statymo vietos ir kiti kokybiškam poilsiui gamtoje reikalingi objektai. Bendra Skaisčio stovyklavietės įrengimo vertė – 67 tūkst. eurų, iš kurių 49 tūkst. eurų sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

„Mums, miškininkams, miškas pirmiausiai yra darbo vieta, mes čia praleidžiam didžiąją laiko dalį. Džiaugiamės, kad galime sudaryti galimybes žmonėms pasigėrėti natūraliu mišku, jame ilsėtis, atsipalaiduoti, stovyklauti. Miškininkai kasmet įrengia naujų stovyklaviečių ar atokvėpio vietų, tai yra svarbi ir mėgstama mūsų darbo dalis“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

„Džiaugiuosi, kad nuo šiol turime dar vieną puikiai poilsiui pritaikytą vietovę. Miškininkų įrengta stovyklavietė šalia Trakų – labai vaizdingame kraštovaizdyje, dažnai lankomoje vietoje. Dabar čia – visos galimybės pailsėti, net nakvoti, susikurti laužą, vaikštinėti pėsčiųjų takais, maudytis ypač skaidriame Skaisčio ežere. Šią poilsiavietę drauge su miškininkais ir prižiūrėsime – Trakų rajono savivaldybės iniciatyva yra pastatyti konteineriai šiukšlėms. Su Trakų regioninio padaliniu nuo seno mus sieja pozityvus bendradarbiavimas“ , – sakė Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas

Kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcija baigiamas įrengti 3 km ilgio Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas. Takas nusidrieks per Aukštadvario girininkijos valstybinį mišką, Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, Natura 2000 teritoriją „Skrebio miškas“. Skrebio takas išsiskiria ypatingu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu.

 

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija

Pauliaus Peleckio, Fotografijos agentūra BFL, nuotr.

Lankytinos vietosTitulinis Užsienyje

Didžiausias Rytų Europoje vandens parkas – Tatralandia

2018-07-05 — by Goda Leo — 0

csm_dsc_4723__1__2_-1_-2_fused_8b0c78e3bd.jpg

Iškart prisipažinsiu, vandens parke vaikščioti su telefonu man atrodo kvaila, tad blogui neturiu NĖ vienos savo nuotraukos. Viršelyje – iš vandens parko puslapio.

Kai keliauji po kalnus su vaikais (o net ir be jų) ir aplink yra net ne vienas ir ne du vandens parkai, jų neaplankyti – neįmanoma. Ilgai svarstėme kurį rinktis – populiariausią, didžiausią ir daugiausiai lankytojų nugultą „Tatralandia“ ar mažesnius, su mažiau žmonių, bet ir mažiau pramogų. Na, bet jeigu esam, tai reik bandyti maksimumą.

BILIETAI

Pirkome iš anksto su „GoPass“ kortele. Ją nemokamai galima užsisakyti (ir į namus atsiunčia) www.gopass.sk.

Perkant iš anksto kaina suaugusiems į vandens parką (be pirčių zonos) – 23 Eur. Vietoje – 27 Eur. Vaikams nuo 6 iki 12 metų 15-18 Eur.

Į patį parką piniginės neštis neverta – visur atsiskaitysite pridėję apyrankę, o vėliau išeidami susimokėsite.

PRAMOGOS

Lankėmės paskutinę dieną prieš vasaros sezono atidarymą (tai ir keliais eur bilietai buvo pigesni), tad neveikė viena lauko zona. Iš veikiančių buvo jūros vandens baseinai viduje, nardymo baseinas vaikams, kur dugne galima rasti įvairių ornamentų, akvariumuose pamatyti žuvis. Lauke buvo žvarboka ir apniukę, todėl labai gerai šildė terminis 40 laipsnių baseinas. Čiuožynių suskaičiavau dešimt – nuo malonių neekstremalams kaip aš iki visiškai siaubingų mėgstantiems pojūčius. Į daugelį čiuožynių leidžiami vaikai nuo 120 cm ūgio. Taip pat veikia vaikų baseinas, įvairūs sukūriniai/masažiniai reikalai.

MANO NUOMONĖ

Žmonių daug, bet praeinama. Eilėse prie čiuožynių reikia pastovėti nuo 3 iki 15 min., o po 16 val. žmonės visai prasisklaidė.

Pavalgyti galima vietinėse kavinėse, kur šiaip ir brangoka, ir nelabai skanu. Na, bet ne degustuoti ten ėjome 🙂

Vaikai buvo BEPROTIŠKAI laimingi, visiems viskas patiko, nebuvo nė vieno nusivylusio. Palyginti su lietuviškais? Nepalyginama, nes tikrai daug visko daugiau. Kaip tik „duris” turi atverti dar dvi beprotiškai aukštos čiuožyklos, jei išbandysite – parašykite atsiliepimą!

Daugiau info: https://www.tatralandia.sk/en/