Mano pagrindinė nuomonė, kad jeigu nežadate klaidžioti Afrikos dykumose ar Amazonijos džiunglėse, visų reikalingų vaistų, kaip ir medicininę pagalbą, gausite vietoje. Todėl tikrai nesuprantu tėvų, kurie keliauja apsirūpinę geru maišu vaistukų. Tiesa, pagrindinius dalykus būtina turėti po ranka, bet nepamirškite, kad jų nereikia daug – tik pirmiems ligos simptomams šalinti.
PleiStrai
Merginos mane įtikino pleistrų gydomąja galia – nebūtinai žaizda turi matytis, bet jai tikrai reikia gražaus pleistro. Dabar esu pamėgusi IKEA pleistrus vaikams, kurie labai patogioje užspaudžiamoje pakuotėje ir skirtingų dydžių su skirtingais paveiksliukais. Mažai mažai žaizdelei – pleistrai su boružėmis , didesnei – su kirminiukais, o dideliai, nubrozdintam keliui – su pelėda. Simboliška. Labai gerai laikosi (gal net per gerai), paviršius medžiaginis.
Žaizdos
Dar nuo vaikystės pamenu jodo griaužimą. Peroksido tirpalas tinka tik labai paviršinėms žaizdoms, tad kai nusibrozdina ar įsipjauna rimčiau, mano atradimas – „Sene Bactum“ tirpalas. Tai joduotas povidonas (jodo junginys), kurio poveikis yra platesnis ir ilgesnis nei paprasto jodo. Kadangi tai ne spiritiniu, o vandens pagrindu padarytas tirpalas, tai jis negraužia!
Pilvo reikalai
Labai dažnai kelionių metu, nes reikia ilgai sėdėti, o sėdint, kaip žinia, labai skaniai valgosi barankytės, sausainiukai, vaikams užkietėja viduriai. Mano pirmas pagalbininkas, kuris tinka ir mažiems vaikams – „Forlax“ milteliai.
Jeigu prasideda pykinimas – nepamainoma „Smecta“ (ji tinka ir nuo viduriavimo). Bent jau naktį, nes dažniausiai vaikai subloguoja vidury nakties, girdau po šaukštelį šio vaisto tirpalą. Jeigu turiu vietos – įsidedu ir „Basica“ granulių (nereik vežtis visos pakuotės) šarminiam tirpalui, kai reikia atstatyti skysčių pusiausvyrą. Kitų, kurie būna saldžiai sūrūs (tokio šleikštaus skonio) maniškės negeria.
Žinoma, nepamainomi yra angliukai, bet renkuosi juos dengtomis piliulėmis, nes vaikui išgerti tris ar penkias tabletes – jokių šansų.
Alergija
Visuomet atsikerpu ir įsidedu porą tablečių nuo alergijos. Taip pat, keliaujant Lietuvoje po ranka turiu ampulę adrenalino ir švirkštą. Nežinau, gal kuri alergiška bitėms, gal ištiks anafilaksinis šokas nuo kažko kito. Norisi būti pasiruošus ir labai tikiuosi, kad neprireiks. Tiesa, esu girdėjusi apie specialų švirkštą iškart užtaisytą adrenalinu, reikės paieškoti, nes taip būtų patogiau.
Temperatūra
Tai turbūt paprasčiausiai gaunamas vaistas ir tabletę paracemolio vidury nakties gausite ir iš viešbučio administratorės. Kai turiu vietos – įsimetu ibuprofeno turinčio sirupo. Neturiu, nusiperku, kai prireikia.
Kelionėms su vaikais taikau auksinę taisyklę – kuo mažesnis, tuo paprasčiau. Leliukas bus laimingas gavęs mamos pieno, mažylis – porciją ledų, pradinukas aplankęs pramogų parką, o dar didesnis… nekeliaus su tėvais 🙂
Daugelis tėvų baiminasi pirmojo skrydžio. Aš su vyresnėle skraidžiau, kai jai nebuvo mėnesio – kėlėmės gyventi į Ukrainą, todėl kasmėnesiniai skrydžiai buvo kasdienybė. Jaunėlė Olivija į Tenerifę skrido dviejų mėnesių amžiaus. Vidurinėlė keturių mėnesių ištvėrė 18 valandų kelionę į atokią Turkijos vietą lėktuvu, laivu, autobusu. Nesakau, kad su vaikais keliauti taip pat paprasta, kaip be vaikų, bet didelė dalis suaugusiųjų taip komplikuoja reikalus, kad geriau kompanijoje turėsiu dvimetę, nei jį.
Skrydžių vaikams kainos
Vaikai iki 2 metų laikomi kūdikiais „infant“ ir jų vieta lėktuve – ant vieno iš tėvų kelių. Skrendant jie turi būti prisegti specialiu diržu, kuris veriasi, kaip papildomas diržas ant pagrindinio. Maniškiai, atvirai pasakius, jau po dešimt minučių būdavo iš jo išsinėrę 🙂 Šiems mažyliams taikoma 70% nuolaida bilietui arba fiksuotas mokestis.
SVARBU: kartais fiksuotas mokestis būna didesnis nei tėvų bilieto kaina, todėl gerai pažiūrėkite ar jūsų kūdikis neskrenda brangiau nei jūs. Tuo atveju galite jam nupirkti įprastą bilietą ir turėti atskirą vietą. Tiesa, taip paprastai to nepadarysi, nes užsakant bilietus reikia pasirinkti keleivio amžių, todėl teks aiškintis per skambučių centrą.
Ryanair šiuo atveju rašo:
„Jaunesniam nei 16 metų amžiaus keleiviui bilietas internetu turi būti užsakytas kaip suaugusiajam, o atlikus užsakymą, reikia pranešti skambučių centrui šią informaciją:
abu skrydžio užsakymo numerius, kad galėtume susieti šiuos duomenis abiejuose užsakymuose;
vaiko paso / kelionės dokumentų duomenis.
Wizz air
Ši kompanija taiko 8-27 eurų kūdikio mokestį ir galite prieiti prie vartų ir lipti į lėktuvą vieni pirmųjų (iki 6 kartu besiregistravusių suaugusiųjų).
Ryanair
Skrendant su jais kūdikio mokestis – 25 Eur. Teigiama, kad vyresni nei vienerių metų vaikai gali sėdėti savo lėktuvo sėdynėje, naudojant „Amsafe CARES“ (tai tokie specialūs saugos diržai, kurie prisitvirtina prie lėktuvo sėdynės) vaikų apsaugos priemones, jeigu jas turite patys. Tiesa, reikia iš anksto apie tai įspėti kompaniją.
Bagažas vaikams
Didžiausias galvos skausmas – vežimėlis. Jį tikrai galite pasiimti ir daugelis avialinijų leidžia jį atiduoti prie pat trapo lipant į lėktuvą. Tiesa, skrendant su „Wizz air“ reikia vežimėlį vis tiek užregistruoti ir gauti specialų lipduką. Tvarka paprasta – važiuojate vežimėliu iki pat lėktuvo, jį sulankstote ir paliekate prie trapo, jį įdės į bagažo skyrių. Jums išlipus dažniausiai vežimėlis jau laukia ištrauktas prie laiptų, bet yra buvę, kad jo ieškoti teko specialiame vežimėlių išdavimo bagaže jau prie tų besisukančių bagažo išdavimo linijų.
„Ryanair“ dar visai neseniai leido vežti du kūdikiams skirtus daiktus, bet dabar priklauso tik 1 – vaikiškas vežimėlis arba dvigubas vaikiškas vežimėlis arbakelioninė sistema arba vaiko nešiojimo kuprinė. Cituoju: „Papildomą kūdikio įrangą, pavyzdžiui, automobilinę sėdynę / pagalbinę sėdynę ir kelioninę lovelę galima vežtineįtraukiant į asmeninio registruojamo bagažo normą. Už internetu užsakytą kūdikio įrangą, neviršijančią 20 kg (automobilinę sėdynę / pagalbinę sėdynę ir kelioninę lovelę), imamas 10 € mokestis vienam bagažo vienetui vienam skrydžiui į vieną pusę.
Gaila, bet, rodos „Ryanair“ panaikino ir kūdikio krepšį – niekur nebėra informacijos apie tai, kad būtų galima atsinešti nemokamai kūdikio reikmenis.
O štai skrendant su „Wizzair“ – galite pasiimti vežimėlį ir vieną bagažą į saloną,kurio dydis 40 x 30 x 18 cm, o svoris neakcentuojamas. Į jį rekomenduojama susidėti:
maisto ir gėrimų kūdikiui, įpakuotų pagal saugos reikalavimus;
ką nors kramtyti kylant ir leidžiantis (mažieji dažnai nežino, kaip atkimšti ausis);
pakaitinius drabužius jums ir jūsų kūdikiui;
papildomų žindukų (jei kūdikis juos naudoja);
kūdikiams skirtų servetėlių;
po vieną vystyklą kiekvienai kelionės valandai;
mažų žaislų.
Maistas ir gėrimai vaikams skrydžio metu
Kiek esu skridusi, niekad nesusidūriau su problema dėl kūdikių ar vaikų maisto. Priešingai, pasinaudojusi priežastimi „skrenda ir vaikai“ prasinešu vandens ir sau.
Niekur nėra nurodyta tikslių kiekių kiek galima prasinešti tyrelių ar vandens, bet suprantama, kad kalbama tik apie skrydžiui skirtą kiekį.
Primenu, kad oficialiai skysčius galima neštis tik po 100 ml pakuotes, kurių bendras kiekis nesudaro daugiau nei litro.
Kur pervystyti kūdikį?
Asmeniškai patariu, kad paskutinį kartą geriausia pervystyti dar belaukiant įlipimo į lėktuvą oro uosto tualete. Lėktuve virš klozetų yra atlenkiamos pervystymo lentos, bet ten tikrai LABAI mažai vietos 🙂
Apie tai, ką veikti skrendant – netrukus kitame straipsnyje.
Ventspilyje lankėmės tuomet, kad dar nebuvo mano meilės ir pagarbos už meilę vaikams pelnęs Birštonas. Buvau visiškai apšalusi, kaip taip netoli Lietuvos (iš Vilniaus 450 km) gali būti tokia draugiška šeimai vieta. Kalbama, kad miestas išdabintas naftininkų pinigais, kurie naudojasi uostu.
Jau seniai pamiršau, kad būtų galima poilsiauti su vaikais lietuviškame pajūryje, nes jame dažniausiai lija, o kai lija – gali arba lankyti delfinariumą, arba „Akropolį“. Viskas, pramogos tuo ir baigiasi. Jų, be gulėjimo pliaže ir važinėjimosi dviračiais, nėra ir šiaip. Gerai, jau gerai, pastatė vieną žaidimų aikštelę Palangoje…
Ventspilis puikus bet kokiu oru, o dabar išvardinsiu kas ten tokio mane džiugino.
Kuo man patiko Ventspilis?
1. Žaidimų aikštelės
Neabejotinai, didžiausios, įdomiausios, gražiausios, smagiausios. Miesto centre parke įrengtas žaidimų aikštelių parkas, kuris įdomus ir visai mažiukams, ir didesniems.
Jeigu jau nusibodo šis – kitoje upės Ventos pusėje yra dar vienas parkas su taip pat gausybe aikštelių.
Supynių ir karstynių yra pačiame pliaže. Taip pat einant į jį pagrindiniu taku – yra laipynių parkas medžiuose, kurį įveiks ir vaikai.
Ten apie viską pagalvota – rodos, menkutė bala vidurį kelio, bet ten įrengtas rankinis keltuvas. Reikia traukti grandinę ir persikelti į kitą krantą! Mes vien tik į pliažą ėjome ilgiau nei valandą per šias pramogas!
2. Traukinukas
Tikras anglimis kuriamas traukinukas su kuriuo gali apvažiuoti didįjį ar mažąjį ratus. Žinoma, vasarą teks palaukti eilėje, kol įsigysite bilietą senovinėje geležinkelio stotyje, bet per tą laiką galėsite apžiūrėti ekspoziciją, o jau tuomet – į kelią mediniuose vagonuose!
3. Karvės
Ventspilio senamiestis yra toliau nuo pajūrio – visiškai tylus, ramus, nesuturistintas ir gal su viena kita veikiančia kavine. Užtat jame visur gali sutikti įdomiausių karvių skulptūrų, kurias išdailino menininkai. Kiekvienas buvęs šiame mieste turi nuotrauką su karve!
Dar šiame Latvijos kurorte daugybė gėlių skulptūrų, kviečiama praeiti Džiunglių ar Inkarų takais…
4. Kempingas
Jaukus, erdvus kempinas pušyne prie pat jūros! Gyvendami palapinėse ne tik patirsite ką reiškia gyventi gamtoje, bet ir sutaupysite. Nenustebkite, didžioji dalis jo gyventojų, kaip ir turistų mieste – lietuviai. Kempingo puslapishttp://www.camping.ventspils.lv/
5. Vandens parkas
Vandens parkas – jeigu jums jūroje pliuškentis neįdomu, ant jūros kranto laukia vandens parkas su daugybe čiuožyniu, šildomais baseinais! Plačiau apie pramogas www.udensparks.lv
Gal ne priežastis važiuoti, bet mėgstantys pilis apžiūrėkite Livonijos ordino pilį senamiestyje. Nedidelė, bet pilis. Daugiau info apie ją http://muzejs.ventspils.lv/
Ventspilyje yra daugybė pramogų kurių nespėjome išbandyti, todėl būtinai grįšime:
Elnių parkas (Briežu dārzs), kuriame jūsų laukia taurieji elniai, stirnos ir šernų banda.
Mikelio ir Ovišų švyturiai – nes švyturiai visad įdomu.
Būšniekių ežeras – būnant prie jūros važiuoti prie ežero keista, bet rašo, jog ežeras apsuptas maudymosi ir iškylų vietomis ir pėsčiųjų tiltais banglentininkams, nuomojamos valtys.
Išsidėliojus visoms laimingoms žvaigždėms ir supratus, kad gerai neišvėdinus smegenų – įvyks trumpas jungimas iškeliavome. Kryptis – pigiausi bilietai į bet kur. Rezultatas – miestas sunkiai prisimenamu pavadinimu Memin… Memin.. Memingenas. Žodžiu, Miuncheno “karmėlava” (oro uostes nutolęs 100 km į vakarus).
Labai seniai keliavome dviese ir šįkart ypač mažai dėmesio skyrėme vaikiškoms pramogoms. Na, bet vis tiek netyčia aptikome vieną jų 😀
Ką aplankyti Bavarijoje?
Lichtenstein pilis – miniatiūrinė Drakulos pilies versija ant įspūdingos uolos atbrailos. Pilis yra privati ir įėjimo mokestis yra ir patekti į kiemą, ir į vidų (o jame galima vaikščioti tik su gidu). Toli nuo turistų, o vaizdai nuo jos – nerealūs.
Už 12 km kitas lankytinas objektas – stalaktitų-stalagmitų uolos ir nedidelis atrakcionų parkas “Traumland auf der Bärenhöhle”. www.freizeitpark-traumland.de
15 km nuo jos – vasaros rogučių trąsa “Sommerbobbahn Erpfingen”, kurios ilgis 1300 metrų (Lietuvoje nuo Kalitos kalno prie Anykščių – 500 m). www.sommerbob.de
Hohenzollern pilis – jau daug didesnė ir labiau lankoma turistų Prūsijos karalių pilis, kuri irgi yra privati, nes priklauso Prūsijos princui. Juokauju, jog visai būti Niekados šalies valdovu 😀 Pasistačius automobilį papėdėje tenka eiti pakankamai stačiu keliu į kalną. Į kiemą įėjimas keli eurai, į vidų – tik su ekskursija. Išties, pilis man pasirodė gražesnė iš išorės, nei vidiniame kieme. Aplankėme dar rūsius, kur buvo rastą net lobių.
Miestelis “Konstanz” – žavus senamiestis, toks “gyvas” miestukas, kurio ypatybė – jog pusė jo jau yra Šveicarija. Daug šveicariškų automobilių, kurie greičiausiai apsiperka pigesnėje Vokietijoje 🙂 Labai smagi patirtis – kėlėmės keltu per ežerą Konstanz-Meersburg.
Miestas Ravensburg – daugeliui žinomas pavadinimas, nuo dėlionių ir stalo žaidimų gamintojo “Ravensburger”. Ieškojome muziejaus, kuriame būtų galima ir pamatyti įspūdingiausius šio ženklo kūrinius, bet vedami nuorodų “Ravensburg Spieleland” patekome į … atrakcionų parką. Kadangi išvyka be vaikų – nestojome, bet tikrai verta užsukti keliaujant su mažaisiais!
Nuoroda į atrakcionų parką – www.spieleland.de. Suaugusiems įėjimas – 29 Eur, vaikams nuo trejų – 27 Eur.
Neuschwanstein pilis – Bavarijos simbolis. Pastatyta XIX amžiuje Bavarijos karaliaus Liudviko II, kuris norėjo leisti dienas įspūdingoje vietoje šalia tėvo pilies. Tiesa, tuo pasidžiaugti jam nepavyko, nes po trijų mėnesių, kai pastatė šią pilį, jo valdymas buvo pripažintas neteisėtu ir jis nukarūnuotas. Dabar tai lankomiausias objektas ir net lapkričio mėnesį sutraukiantis eiles turistų. Ankstyvą popietę jau nebuvo bilietų ekskursijai į pilies vidų, tad jei norite patekti – atvažiuokite anksčiau.
Iki pilies galima per 55 min (mums pavyko per 30) užlipti patiems arba važiuoti vežime traukiamame arkliukų. Iš esmės – pilis gražiausia iš toli, kai įrėminta nuostabiame Alpių kraštovaizdyje. Užlipus – aukštos sienos, mažas vidinis kiemas. Labiau primena žaislinę pilį, nei tikrą.
Žemiau stūkso kita, Liudviko II tėvo statyta Hohenschwangau pilis.
Alpės – turbūt vienas svarbiausių “objektų” Bavarijoje. Į jas kilome šalia Neuschwanstein pilies – Tegelbergbahn viršūnę. Kadangi kopimui į kalnus nebuvo pasiruošę, tad į viršų kelią palengvinome keltuvu. 12,4 Eur ir trijų valandų kelias sutrumpėja į dešimties minučių 🙂 Iš keltuvo dar šiek tiek kilome į pačią viršūnę nuo kurios atsivėrė neapsakomi vaizdai.
Kalnus esu lankiusi tik slidinėdama ir galiu pasakyti, kad vasarą ten dar įspūdingiau. Vėliau slidinėjimo trąsomis šešis kilometrus leidomės žemyn. Didžiausią įspūdį darė kiti kopiantys keliautojai, kuriems “haikinimas” – savaitgalio pramoga. Į kalną lipo/leidosi nuo dvejų iki aštuoniasdešimt dvejų metų žmonės. Matėme, net tėtį stumiantį vežimą į įkalnę! Žinoma, pakeliui veikia kavinaitės (net su gyva muzika!!!), kur uodui sunku nosį įkišti.
Nusileidę papėdėje išbandėme 700 metrų rogučių trąsą. Mėgstantiems ekstremaliau – didelio įspūdžio nepaliks, bet vaikams – pats tas!
Kur nakvojome?
Pirmą naktį praleidome “Pension NFH Bodensee” – nuostabi vietai šeimai. Ypatingai, vasarą. Ant ežero kranto esantis pensionas įrengtas labai natūraliai, kambariai įrengti su miegamomis vietomis antresolėse (vaikams), nuostabus pliažas, laipynės, labai gausūs pusryčiai.
Kitas dvi naktis nakvojome Fussen miestelyje “Haus Gabriel”. Tai tiesiog puikioje vietoje esantis viešbutis – skanūs pusryčiai, labai švaru, nauja, tvarkinga. Ypatingo įspūdžio nepaliko.
Ką valgėme?
Suvalgėme turbūt porą (ar net daugiau) kilogramų mėsos – ypatingai sužavėjo steikų restoranas “Porterhouse steak” Radolfzell mieste www.dasporterhouse.de. Išsami konsultacija vokiško meniu klausimais ir net 18 šonkauliukų porcija Rimui. Jie tiesiog džiūgavo matydami jo nuostabą ir kas kelios minutės klausinėjo, kaip sekasi valgyti 😀 “Lady Cut” dydžio steikas tinka nebent diiiidelėms vokiškoms leidėms, nes man – niekaip 😀
Pusryčius pradėdavome vokiškais Pretzell riestainiais, kurie išsiskiria tuo, jog pabarstyti… druska!
Tiesa, nors atrodo, kad turėtų lietis laisvai alus, bet pastebėjau, jog ne mažiau populiarus (ir gal dar daugiau) – vynas.
Taip jau nutiko, kad Barselonoje su vaikais turėjome praleisti dieną. Kadangi šiame mieste jau esame buvę ir neprisiminiau nieko, kas ten būtų įdomu vaikams, tegu pasiknaisioti giliau ir… eureka!
Esu Smiltę kokių keturių metų nutįsusi į Luvrą. Taip taip… nedarykite tokių klaidų, nes vaikams tikrai nusispjaut tie jūsų menai. Taip, kad Gaudi kūrybą parodėm iš tolo, Sagrada Familia jai neapsakomai patiko ir piešė net kelis mėnesius į priekį, bet Barselonos akcentu tapo – “Cosmo Caixa” muziejus. Negirdėtas? Taip, man irgi taip buvo 🙂
Miesto pakraštyje yra mokslo, inovacijų, gamtos ir visa ko šventovė, kuri finansuojama kažkokių tai programų ir atvira visiems. Ypač, vaikams. Įėjimas į šį gėrį vos keli eurai, o veikti yra ką visą dieną. Tai turbūt visi lankyti gamtos-mokslo-išradimų-įdomybių-užsiėmimų muziejai kartu sudėjus.
Pasinaudoję viešuoju transportu, kuris Barselonoje yra YPAČ draugiškas šeimoms su vežimėliais, atsirandama miesto šiaurėje. Ten atrandame reikiamą mažulytę gatvelę super jaukiame (ir net neabejoju, milijonus kainuojančiame) rajonėlyje ir einame link muziejaus. Pats įėjimas – tai tiltas tarp milžiniškų stiklinių paviljonų.
Įsigiję bilietus leidžiamės sraigtiniu keliu kokius keturis aukštus žemyn. Visą laiką matome viduryje esantį medį. Tik nusileidus sužinome, kad tai vienas seniausių medžių. O paspaudus mygtuką – net galime pamatyti, kaip jis meta savo sėklas.
Toliau pietų ašigalio stoties muliažas ir šalia netikri pingvinai. Visas muziejus – lyg atradimas. Vandenynai, srovės, net jų sūrumas.
Elektros iškrovos, oro balionai, išcentrinė jėga, gamtos stebuklai ir… unikalios 1000 kv.metrų Amazonės džiunglės, kurioje tvyro karštis, lija tropinis lietus ir karksi keisti paukščiai.
Kaip ir priklauso – visur patogus privažiavimas invalidams ir šeimoms su vežimėliais, suoliukai, kavinaitės, tualetai. Vienas įspūdingiausių muziejų Europoje, kurį esant galimybei būtina pamatyti. Tik tam skirkite didžiają dienos dalį! Ir neužmirškite užsukti į didžiulę suvenyrų parduotuvę, kurioje įsigytas namelis su saulės baterijomis iki šiol mergaičių miego atributas.
Cosmo Caixa veikia nuo antradienio iki sekmadienio 10-20 val.
Suaugusiems įėjimo kaina – 4 Eur, vaikams iki 16 metų – nemokamai.
Atvirai pasakius, nežinau, kodėl Paryžius vadinamas meilės ir įsimylėjėlių miestu. Man tai geriausias miestas vaikams 🙂 O gal priklauso kokiu gyvenimo momentu jį lankai ir kaip jį atrandi?
Paryžiuje gyvena mano keliauninkė, Afrikos vaikų gelbėtoja sesė Ieva, todėl mes šiame mieste lankomės pakankamai dažnai. Na, ne kas savaitgalį, bet dažniau nei statistiniai lietuviai, kurie aplanko Paryžių kartą gyvenime, nusifotkina prie Eifelio ir uždeda pliusiuką “mačiau”. O susilaukę vaikų taupo Disneilendui, tada nuvažiuoja, nuvargsta, viskuo pasipiktina ir vėl uždeda pliusiuką 🙂
Todėl dalinuosi sąrašu tikrai įdomių vietų, ką galima nuveikti su mažaisiais Prancūzijos sostinėje.
Mano sąrašo viršuje. Vaikų miestas – tai ir pažintiniai muziejai, ir žaidimų kambariai viename. 2-7 ir 5-12 metų vaikams suskirstytos dvi didžiulės erdvės, kur vaikai mokosi, atranda, susipažįsta, išbando. Per 1,5 valandos sesiją viename pagal amžių pasirinktame “mieste” Smiltė tapo tikra statybininke, ieškojo kelio labirinte, sužinojo savo ūgį, svorį, išbandė daugybę fizikos eksperimentų, prietaisų, vandens užsiėmimų…
Bėda, kad šįkart lankantis “Cité des enfants “ buvo uždarytas dėl neseniai įvykusio gaisro…
Verta žinoti: vaikai įleidžiami sesijoms tam tikru laiku, paskui 15 minučių visi išeina, viskas sutvarkoma ir jei norite apsilankyti dar kartą – reikia bilieto.
Bilieto kaina: 7-9 Eur
Adresas: Cité des sciences et de l’industrie – 30, avenue Corentin-Cariou – F-75019 Paris
Atradimų rūmai – dar vienas mokslinis muziejus vaikams, kuriems knieti viską išbandyti, pačiupinėti, padaryti… Tiesa, asmeniškai rekomenduočiau nuo 9 metų, nes septynerių Smiltei dar daug ką buvo sunku suprasti. Šio muziejaus privalumas – įspūdingos paskaitos ir jei tėvai turi bent elementarių fizikos ar chemijos žinių, tikrai nesutrukdys ir tai, jog jos vyksta prancūzų kalba. Paskaitų metu vykdomi įvairūs eksperimentai, vaikams rodomi bandymai. Rimas dar iki šiol pamena prieš trejus metus matytą Tesla eksperimentą su elektros iškrova. Be to, čia veikia planetariumas, tik bilietus reikia įsigyti atskirai ir iš anksto!
Bilieto kaina: 7-9 Eur
Adresas: Avenue Franklin Delano Roosevelt 75008 Paris
Šešerius metus uždarytas zoo pernai atvėrė duris ir teigiama, kad tai vienas moderniausių ir geriausias gyvūnams sąlygas turinčių zoosodų Europoje. Nežinau, kaip jie ten gyvena, bet aptvarai atrodo tikrai labai erdvūs, visur nepriekaištinga tvarka ir nors buvo per 30 laipsnių karščio – nebuvo nė kvapelio.
Dar vienas atradimai-bandymai-eksperimentai muziejus vaikams. Laikoma, kad jis yra priemiestyje, bet susisiekimas su centru tikrai paprastas. Nėra labai didelis, bet asmeninis dėmesys garantuotas, o ir prie kiekvieno eksperimento – vietos sočiai. Kas pusvalandis “kuriamas” tikras tornadas, labai paprastai ir aiškiai perteikiamos žinios apie optiką, gamtos dėsnius, inžinieriją. Tiko ir patiko net ir trimetei.
Paatvirausiu – nesu į jį užkilusi ir net nežadu to daryti, bet vaikams – įspūdis milžiniškas. Jei planuojate kelionę anksčiau – rekomenduoju vietą rezervuoti internetu, kitaip nusiteikite bent porą valandų pastovėti eilėje. O viršuje… Ten grožiai.
Prieš vizitą smagu atsispausdinti vaikišką knygą apie bokštą, kurioje daugybė smagios informacijos ir užduotėlių. Knygelę rasite čia: http://www.toureiffel.paris/en/have-some-fun-during-your-visit-.html
Bilietų kainos: liftu iki viršaus 10-17 Eur, liftu iki antro aukšto 4-11 Eur, laiptais iki antro aukšto – 3-7 Eur.
Adresas: Champ de Mars, 5 Avenue Anatole France, 75007 Paris
Pasakoti apie jį plačiai nereikia, tiesiog pasidalinsiu pastebėjimu, kad važiuoti į jį geriau su didesniais vaikais. Bilietai nepigūs, o jei pasisuksite Alisos puodeliuose ir tuo baigsite dieną, gaila… Patikrinkite ir vaiko ūgį – į kai kuriuos atrakcionus leidžia nuo 1,2 m, kitus – 1,35.
Bilietų kainos: 40-87 Eur
Adresas: Boulevard de Parc, Serris/Coupvray, 77700, France
7. Berthillon ledai
Seniausiai Paryžiuje gaminami ledai, natūralūs, įvairiausių skonių ir visokie kitokie. Visiškai turistinis objektas, ledų kaušelis kainuoja 7 eurus, bet tai dar vienas smagumas vaikams. O ledus juk mėgsta ir suaugę. Sesė aiškino, kad Berthillon ledų galima ragauti bet kurioje tos gatvelės kavinėje, nes jie tiekiami centralizuota.
Adresas: 31 Rue Saint-Louis en l’Île, 75004 Paris, Prancūzija
Lietuvoje gal šie žaislai nėra tokie populiarūs, kaip pasaulyje, bet net neabejoju, jog yra vaikų, kurie mėgsta žaisti su šiomis dailiomis figūrėlėmis. Užmiestyje yra įsikūrusi “Playmobil” žaidimų pilis, kurioje tūkstančiai šių detalių, o vaikai gali kurti pilis, piratų laivus, zoologijos sodus, namus, parduotuves, viešbučius, gaisrines… Na, žodžiu viską. Tiesa, išėjimas yra tik per “Playmobil” parduotuvę 🙂
Bilieto kaina: 2,5 Eur
Adresas: 22/24 allée des Jachères, ZA “La Cerisaie”, 94260 Fresnes
Jeigu keliaujate rudenį ar žiemą, kuomet lauke vaikščioti ne taip įdomu, tuomet aplankykite nuostabius akvariumis, kurių Paryžiuje yra net du. Vienas jų visai netoli Elizėjaus laukų – “Cineaqua”. Jame vyksta įvairūs pasirodymai, edukacinės programos, užsiėmimai ir net rodomi filmai.
Kitas šaunus ir labiau paryžiečių, nei turistų pamėgtas “Aquarium Portedoree”, įsikūręs prie Vincento miško miesto pakraštyje. Čia taip pat gausu įvairiausių žuvų, specialiai atogrąžas imituojančiame manieže tingiai riogsančių krokodilų, tik mažiau šou ir atrakcijų.
Mažieji paryžiečiai irgi turi kur susipažinti su kaimiška vištyte, avyte ar karvyte. Nežinau, kaip lietuviškai išversti, bet paprasčiausiai būtų – Aklimatizacijos sodas, vieta, kur rasite kaimą mieste. Čia daugybė naminių gyvūnų, veikia mokami ir nemokami atrakcionai, yra lėlių teatras, galite pajodinėti. Vasarą veikia baseinai. Parkas įsikūręs Bulonės miške
Bilieto kaina: 1,5-3 Eur, atracionų kaina 2,9 Eur.
Adresas: Bois de Boulogne, 75016 Paris, Prancūzija
Jei esate Paryžiuje pirmą kartą, tai puiki vieta centre, kur galėsite atsipūsti, o vaikai – papramogauti. Centre šio parko – milžiniškas tvenkinys, kuriame galite laidyti išsinuomotą laivelį. Jie paprasti, be jokių variklių ir plaukia pastūmus lazdele. Taip pat čia galite pajodinėti poniais, pasisupti supynėse-laiveliuose ir padūkti didžiulėje žaidimų aikštelėje. Tiesa, visos šios paslaugos mokamos (net ir žaidimų aikštelė). Parke gausybė kėdžių ir dailių pievučių, kur galite atsipūsti ar papiknikauti.
Bilietų kainos: 1,5-10 Eur
Adresas: 6th arrondissement of Paris, 75006 Paris, Prancūzija
Turbūt kiekvieno tėvo košmaras yra atsisukti ir pamatyti, kad nebematai šalia savo vaiko. Bėgi į vieną pusę, bėgi į kitą… Tada prašai pagalbos policijos, o į tave žiūri, kaip į beviltišką motina.
Ruošiantis porai mėnesių į Tenerifę prisiminiau užsienio svetainėse matytą gėrį – ID (arba SOS) apyrankes. Ir paieškojusi jį radau Lietuvoje! Įvairių raštų apyrankes siūlo lipdukai.eu, o jų kaina – 5 eurai.
Tai plastikinės įvairiais paveikslėliais puoštos apyrankės ant kurių permanentiniu rašikliu užrašomas vaiko vardas ir tėvų telefono numeris. Šių apyrankių užsegimas plokščias ir vaikas pats neatsisegs, nepames. Aš dar viduje įrašiau ir asmens kodą. Na, dėl visa ko 🙂
Ir taip, kaskart einant į lauką, dukros pasipuošdavo apyrankėmis, kurios joms buvo puošmena, o man – rami galva, nes nebereikės išgirdus prekybos centre “Dėmesio pranešimas apie pasimetusį vaiką” galvoti, jog tai gali būt taviškė.
Dar vienas puikus išradimas – elektroninis daviklis “Tile“, kuris prisikabina prie raktų, bagažo ar… vaikų, ir telefone rodo, kur jis šiuo metu yra. Tiesa, jis, mano nuomone nepigus – vienas kainuoja 25$ be siuntimo. Arba jų reikia pirkti 12, tuomet kaina vieneto – 15$, gal nebloga “skladkė” su draugais?
Esu dar mačiusi tatuiruotes, kurių centre gali įrašyti savo telefono numerį. Mes tai ir be jų festivaliuose vaikams užrašydavome telefono numerius. Tiesa, norvegams to nesakykite… 😛
Aš myliu Kauną. Ir save vadinu kauniete. Na, labiau širdyje, nei praktiškai, nes didžiąją dalį gyvenimo teko praleisti kituose miestuose, bet prie Kauno gyvena mano seneliai, Kaune aš studijavau ir šis miestas man mielas.
Bet ne viskas jame taip nuostabu. Su vaikais Kauną atrandu kitu kampu ir kitose vietose. Šįkart mūsų taikiklyje – atsinaujinusi, atstatyta Kauno pilis.
Kauno pilis. Kaunomuziejus.lt nuotrauka
Paprasta darbo diena ir už pagrindinių laiptų sukame kairėn taip pasiekdami kasą.
➖ prie įėjimo akmenys tokie… kaip viduramžiais. Ir tikrai nei invalidas, nei vaikiškas skėtukas čia nepravažiuos.
Šeimos bilietas dviems suaugusiems ir dviems vaikams (7 ir 3 metų) kainuoj 3,48 Eur.
+ draugiškos kasininkės ir šeimoms pritaikyta bilieto kaina.
Jos ir pasiūlo pirmiausia pažiūrėti filmuką apie pilies istoriją ir atstatymo darbus.
➖ nei kur prisėsti, nei atsiremti žiūrint filmą per ekraną, pakabintą šalia kasų. Vaikams filmukas prailgo.
Dabar laikas į ekspoziciją, kuri prasideda rūsyje. Leistis reikia siaurais mediniais laipteliais. Suprantama, čia juk pilis, bet vis tiek gaila negalinčių vaikščioti…
+ puiki pramoga ir vaikams, ir suaugusiems – kankinimo įrankiai. Tiesa, būtų smagu, jei tokie būtų ir sumažintu pavidalu, kad tiktų ir vaikams.
Kauno pilis kankinimo įrenginys
Leidžiamės toliau tuneliu, o tuomet pasigirsta…
➖ “uuuuuu…” pasirodo, rūsio celėje įrengta ekspozicija pasakoja, kad tikima, jog čia vaidenasi ir kūrybingi darbuotojai nusprendė tą vaiduoklį įgarsinti ir net parodyti projekcija. Suaugusiam, instaliacija atrodo kvailai, o Eleonora (3 m.) pradėjo verkti ir drebėti iš baimės rėkdama, kad greičiau iš čia eitume.
Grįžtam atgal, ropščiamės siaurais laiptais ir randame kitus, kuriais reikia kilti į bokštą. Antras aukštas vaizduoja teismo salę, kuri čia buvo įrengta.
+ randame kepures, kurias galima pasimatuoti ir nuotaikingai įsiamžinti.
Kylam aukščiau ir čia daugybė šukių ir iškasenų, kas rasta restauruojant pilį.
+ įrengtos smėlio dėžės vaikams, kur reikia rasti koklių duženas ir jas sudėti į vieną.
➖ suaugusiems čia nėra ką veikti.
Kopiam į paskutinį, dabar pristatytą aukštą. Ten – paveikslų ekspozicija.
➖ kodėl jie čia? kam tai turėtų būti įdomu?
Iš šio aukšto – išėjimas į lauką, kur nuo bokšto turėtų atsiverti Kauno panorama.
➖ Bokštas taip išmūrytas, kad likusios tik menkutėlės angos akims paganyti. Bokšto apeiti aplink nepavyksta, o pro angas gali kaklą išsisukti bandydamas ką nors įžiūrėti. Be to, klaikiai pučia vėjas.
VERTINIMAS: (3 / 5)
pliusai – veiklos vaikams, pagalvota apie interaktyvias pramogas;
minusai – neįdomi ekspozicija, mažai erdvės, nepatogus lankymas;
Myliu Birštoną. Iš pirmo žvilgsnio. Gal ir gerai, kad jo nemačiau prieš dešimtmetį, o išvydaus prieš trejetą metų, kai jis jau buvo išsičiustyjęs ir žavus, kaip ispaniškas macho ir kasmet tik gerėja.
Juokauju, kad Birštone šalia herbo su banginuku (oficialiai tai vadinama auksinė žuvis), reikėtų Europos sąjungos ženklo, nes kur apsisuksi – prie daugelio objektų puikuojasi lenta su užrašu, jog ši vieta sutvarkyta naudojant ES lėšas. Pagarba miesto valdžiai, kuri sugeba jas įsisavinti.
Birštonas yra tobulas miestas šeimoms su vaikais – ramu, nėra barų, naktinių klubų, visa infrastruktūra pritaikyta dviračiams ir vežimėliams, tiek žaidimų aikštelių tokiame mažame plote Lietuvoje nesu mačiusi. Birštonas man primena latviškąjį Ventspilį, tik mažesnis, švaresnis, kompaktiškesnis ir be jūros (kurios, tiesą pasakius, visai ir netrūksta).
KĄ VEIKTI BIRŠTONE?
Kasmet rašiau apžvalgas apie Birštoną ir tokia pramogų gausa stebina net ir mane. Trumpai pristatysiu ką įdomu nuveikti su vaikais šiame mieste. Turbūt visi Birštono lankytini objektai yra pritaikyti vaikams ir šeimoms. “Pasiklubinti” norintiems čia ne vieta (na, nebent atsipalaiduoti po gausybės pramogų).
Birštono parkas.Birštono parkas
Miesto centre sutvarkytas parkas pasitinka aiškiomis švieslentėmis su parko planais. Daugybė takelių vinguriuoja tarp gausybės parke siūlomų pramogų. Vaikų laukia net keturios žaidimų aikštelės, kurios skirtos nuo mažiausių iki paauglių. Mėgstantiems aktyvų poilsį – du stalo teniso stalai (tik nepamirškite namie rakečių, nes jų čia nėra). Sportuojantiems – daugybė treniruoklių, kurie skirtingai nuo kitų (pvz. Vingio parke) nėra sulaužyti ar nemalonūs naudoti. Net mini golfo aikštynas (netoliese nuomoja lazdas), petankės aikštelė (kamuolius reik turėti) ir riedlenčių/riedučių rampos.
Mineralinio vandens garinimo bokštas.Mineralinio vandens bokštas
Jis yra parke, bet kadangi atidarytas tik šiemet, nusprendžiau jį išskirti. Dviem puslankiais iš vyšnių šakelių sudėliotos sienos, kuriomis teka mineralinis vanduo. Vienoje sienoje yra tunelis, o naktį bokštas apšviečiamas. Tikra atgaiva karštą vasaros dieną.
Biuvetės. Jeigu esate mineralinio vandens gerbėjai – paragaukite jo skirtingose biuvetėse. Birštone yra “Eglės”, “Tulpės”, “Versmės” sanatorijų biuvetės ir prie Kurhauzo renovuotas Birutės šaltinis. Turėkite puodelį ar buteliuką.
Kneipo takas.Kneipo takas Birštone
Prieš bažnyčios rasite parkelį, kurio centre eina ratu takas iš skirtingų paviršių. Nusiaukite batus ir eikite akmenimis, spygliais, žolyte, kankorėžiais, žvyru, smėliu, lentomis… Vėliau kojas atgaivinkite mineralinio vandens baseine, o rankas iki alkūnių merkite į specialų mineralinio fontaną. Smagi pramoga!
Žaidimų aikštelės Druskupio gatvėje.
Žaidimų aikštelės Druskupio g.
Prie vaikų darželio tarp daugiabučių įsspraustos aikštelės nenusileidžia esančioms parke.
Vytauto kalnas. Verta užkopti ir pamatyti nuostabų Nemuno vingio vaizdą iš viršaus. Su vežimais nepraeisite.
Birštono tvenkiniai. Jei manote, kad nėra kur maudytis – klystate. Važiuojant link pagrindinio kelio į Prienus prie statomo Vytautas SPA komplekso jūsų laukia trys švarūs tvenkiniai. Arčiausiai kelio tinkamiausias su vaikais – paplūdimys smėlėtas, tvenkinys gilėja po truputį, persirengimo kabinos, tualetai ir net ledus pardavinėjantis vaikinas.
Žvėrinčiaus takas. Birštonas – dviratininkų rojus. Jeigu neturite dviračio – jį galėsite išsinuomoti pagrindinėje aikštėje arba prie prieplaukos. Rasite ne tik dviračių, bet ir keturviečių keturračių, dviračių su vaikiškomis kėdutėmis, vežimėliais ar tandemų. O tuomet minkite Žvėrinčiaus dviračių taku link Prienų. Apsuksite 15 km ratą ir grįšite.
Biblioteka. Lietuvoje per atostogas tikrai sulauksite lietaus, bet nereikia tupėti kambaryje, galima pramogų ieškoti viduje. Tokių nuostabiai draugiškų bibliotekininkių nesu niekur daugiau sutikusi. Pirmame aukšte vaikų laukia ne tik daugybė knygų, bet ir įvairūs žaidimai ir net kompiuteriai!
Baseinai.Eglės sanatorijos baseinas
“Tulpės” sanatorijos baseine rasite kelias pirtis, smagų ir vaikams nuo kokių ketverių-penkerių tinkantį nusileidimo takelį, šiltą vaikų baseiną, “upę” su srove, burbulinį baseiną. Liepą atidarytame “Eglės” sanatorijos baseine ilgesni plaukimo takeliai, vaikų baseiniukas ir 8 įvairios pirtys. Tad rinktis jums.
Galite keletą mėnesių nedirbti ar dirbti nuotoliniu būdu? Turite finansinių galimybių atostogoms? Tuomet laaabai rekomenduoju – kol šios dvi sąlygos dar įmanomos, važiuokite žiemą iš Lietuvos ieškoti vasaros. Dviejų savaičių atostogos Turkijoje jums kainuos, kaip porą mėnesių taupiau gyvenant šiltoje šalyje.
Vieni lekia į Aziją, kiti į Pietų Ameriką, dar įmanoma žiemoti Bali ar Madeiros saloje, bet mes pasirinkome Kanarų salą Tenerifę.
Žiema Kanarų salose su šeima. Juodas vulkaninis smėlis.
KODĖL TEN?
Mūsų šeimos pagrindiniai kriterijai renkantis vietą, kur žiemoti:
“Įkandami” skrydžiai, nes skristi reikia penkiems, o Vyras norėjo ir grįžti į Lietuvą atostogų metu;
Skambučių kainos, nes turėjome reikalų, kur reikia kalbėtis telefonu;
Tobulas internetas, nes tiek aš, tiek Vyras ruošėmės dirbti;
Šilta. Ne šiltoka, kai gali išeiti su lengvu megztiniu, bet šilta taip, kad gali bent kojas pamirkyti;
Nemokama medicininė pagalba su sveikatos kortele;
Los Gigantes uolos
Viduržemio jūros salos ir pakrantės netiko dėl temperatūros – tiek jūra, tiek oras nėra labai šilti. Azija, P.Amerika, Indonezija – brangūs skrydžiai. Marokas – klaikiai brangūs telefoniniai pokalbiai. Madeira – sudėtinga nuskristi. Tad… rinkomės pamėgtus ir šiek tiek “popsinius” Kanarus.
Na, tuomet beliko apsispręsti kuri sala. Kanarų salyną sudaro septynios salos – Tenerifė, Gran Kanarija, Fuertoventūra, Lanzarotė, La Gomera, La Palma, El Hieras. Tuomet klausinėjau ten buvusių pažįstamų ir visi lyg susitarę kartojo – didžiausia, smagiausia su vaikais, įdomiausia yra Tenerifė. Tad pasirinkome ją.
Žiema Kanarų salose su šeima. Kelias į Masca tarpeklį
KUO BUVO GERAI?
Kitose “Žiema Tenerifėje” dalyse patarsiu kaip keliauti, kur susirasti nakvynę, ką aplankyti, bet dabar noriu aptarti kodėl ten man patiko.
Visuomet geras oras – ten kiekvieną dieną šviečia saulė. Nuskridome sausio viduryje ir visad džiaugiamės nuostabiu oru. Taip, buvo ir apniukusių dienų, buvo ir calima (Saharos dulkių debesys), bet vos vos krapnojo du kartus, nemaloniai šalta buvo tris dienas per du mėnesius.
Nuostabus maistas ir jo kainos – švieži vaisiai, žuvis, daržovės… Maisto kainos tiek prekybos centruose, tiek ir kavinėse yra ne ką brangesnis nei Lietuvoje, bet tikrai labai labai gardus.
Vaikams draugiška aplinka – ten žmonės vaikus myli, jie jiems šypsosi ir apsilankius parduotuvėje ar muziejuje nieks nerėks, kad tavo vaikai nučiupinėjo stiklines vitrinas, o pavaišins saldainiu. Tenerifė yra pensininkų (pirmas dienas net nejaukiai jautiesi dėl jų kiekio) ir šeimų su mažais vaikais sala. Visi padės, pakels, palaikys, pakalbins ir šypsosis tau ir vaikams.
Daugybė lietuvių – gal daugelis ir skeptiškai žiūrite į tautiečius, bet mes sutikome tik labai labai nuostabius žmones. Rodos, pasirinkome ne patį populiariausią miestelį, bet susibičiuliavau su šešiomis mamoms, o dukros dūkdavo 15 vaikų būryje.
Be pilkos žiemos – neįtikėtina išvažiuoti po Naujųjų, kai viskas purvina, apniukę ir pilka, o grįžti, kai po truputį sprogsta pumpurai. Myliu Lietuvą, bet be šios ilgos žiemos buvo labai gera.
Žiema Kanarų salose su šeima
MINUSAI
Nebegali žiemoti Lietuvoje. Supranti, kad yra pasirinkimas, todėl norisi vėl kelti sparnus ieškoti saulės.
