paveikslėlių knyga Archives

main

Knygos Titulinis

Knyga be žodžių geriau už tūkstančius žodžių: „Išplautas jūros“ apžvalga

2023-05-12 — by Goda Leo — 0

Labai mėgstu kitokias knygas. Tokias, kurios išsilanksto ar tas, į kurias reikia šviesti prožektoriumi ant sienos. Tokias, kurioms istorijas galime susikurti patys su vaikais. Leidykla „Apkabink mėnulį“, kaip tik tokią ir pristato – didžiulę, labai gražią ir kitais viršeliais David Wiesner knygą „Išplautas jūros“. Joje – nė vieno parašyto žodžio, kurį reikėtų skaityti „kaip parašyta“. Viskas – tik jūsų fantazijos reikalas, kur nuneš jūsų mintys ar svajonės.

Tai nėra knyga be siužeto – jis labai aiškus: berniukas paplūdimyje randa seną fotoaparatą, kurio juostelę išryškinus atsiranda daugybė nuotraukų. Iš kur jos? Kas jose pavaizduota? Teks susigalvoti patiems.

Vakaras su knyga ir vaikais – pats geriausias dienoje, kai galime vienas kitam papasakoti ne tik kas nutiko per dieną, bet ir atskleisti savo pasaulėjautą. O atsivertę „Išplautas jūros“ puiki proga vėl pasinerti į fantazijų pasaulį, kur nėra neteisingo atsakymo.

Ši knyga ypatinga ir tuo, kad ji beprotiškai graži, iliustracijos šiltos, su daugybe smulkių detalių, vienur lyg pieštos akvarele, kitur – lyg nuotraukos, spalvos prislopintos, o perteikta istorija daugelyje vietų primena komiksą. Jūros tematika pasirinkta irgi neatsitiktinai – jūra paslaptinga, beribė ir kiekvieną kartą skirtinga. Jūroje slepiasi daug neatsakytų klausimų, o tuo pačiu – laikas prie jūros daugeliui mūsų simbolizuoja laimingiausias vaikystės akimirkas. Žiūrėdamas į iliustracijas, rodos, net vėl kvėpuoji tuo sūriu jūros oru, valaisi smėlį iš tarpupirščių ir dėlioji iš kriauklių paslaptingus raštus.

Už šią knygą David Wiesner apdovanotas svarbiausiu JAV vaikų literatūros apdovanojimu Caldecotto medaliu, kaip geriausia „New York Times“ knyga vaikams ir sulaukė dar 17-ka įvertinimų kituose konkursuose. Visur įvertintas rašytojo ir iliustratoriaus gebėjimas pasakojimą perteikti tik vaizdu, skaitytoją (šiuokart, geriau turbūt sakyti, žiūrėtoją) įtraukti į gylį, kur giliai panėrus istorija mėgaujasi tiek didelis, tiek ir mažas.

Knygą „Išplautas jūros“ rasite knygynuose arba https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/david-wiesner-isplautas-juros/

Knygos Titulinis

Šmaištuoliai besmegeniai išmokys jus gerumo ir… verslumo!

2022-11-23 — by Goda Leo — 0

Šiuo metu, kai aprašau šitą knygą, sniego atsargos tirpsta, o ir buvo jų tiek, kad sniego seniams neužteko, tad besmegenių su vaikais ieškojome knygose. Ir radom! Naujoje Danguolės Kandrotienės knygoje „Besmegeniai ir dingusios nosys“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Rašytoja puikiai pažįstama Lietuvos vaikams – jos istorijos apie Pasaibą tapo klasika, ji yra parašiusi dar daugybę kitų paveikslėlių knygų mažiausiems, kurių daugelį iliustravo Dainius Šukys. Puikiai jaučiasi tvirta komanda, kai autorė ir iliustratorius papildo vienas kitą tiek žodžiais, tiek piešiniais.

Vaikai nulipdė keturis besmegenius, bet ne bet kokius, o pačius šmaikščiausius ir geriausius. Šie sniego vyrai aktyviai domisi įvairiomis naujienomis, užsiima sportu, aiškinasi vaikų gyvenimo ypatybes ir net patraukia linksmintis. Tiesa, linksmybės baigiasi nekaip, nes atsibunda besmegeniai be nosių. Knyga virsta detektyvu, o išaiškinus kaltininką – verslo pradžiamoksliu.

D. Kandrotienės gyvai valdomas žodis įtraukia į besmegenišką siautulį, graudina širdį ir kelia šypseną. Istorija, kad ne visada skriaudikas iš tiesų nori mus nuskriausti, o ištiesti gerumo ranką visada maloniau nei bartis. D. Šukio iliustracijos ryškios, spalvingos ir labai išraiškingos, todėl vaikams labai patiks į jas žiūrėti, kol tėvai skaitys pasaką prieš miegą. O jei turite tokį, kuris dėlioja pirmuosius žodžius – galite knygą duoti paskaityti pačiam, nes teksto nedaug, o perskaityti norėsis.

Knygą „Besmegeniai ir dingusios nosys” rasite knygynuose ir https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/vaiku-literatura/3-5-metai/besmegeniai-ir-dingusios-nosys/

Knygos Titulinis

Juokingiausia metų knyga vaikams: yra ar nėra joje katinų?

2022-09-15 — by Goda Leo — 0

Ką tik leidyklos „Apkabink mėnulį“ autorės Viviane Schwarz „Šioje knygoje nėra kačių” net į darbą atnešiau kolegėms pavartyti – nesvarbu, kad neturi vaikų, bet tai viena smagiausių pastaruoju metu matytų knygų.

Siužetas tai labai paprastas – iš knygos nusprendė išsikraustyti joje gyvenantys trys katinai. Aišku, tam reikia nemažai pastangų, bet jiems pavyksta. O kas lieka knygoje, kurioje nėra katinų? Aha, tą ir sužinosite perskaitę ją.

Labai mėgstu interaktyvias knygas, kurias reikia ne tik skaityti, protingai aptarinėti, bet tiesiog – įtraukiančias į žaidimą, kažkokį veiksmą. Ši būtent tokia – teksto čia turbūt penki sakiniai, bet smagumo pilna. Iš knygos pasitraukti nusprendusios katės priverčia skaitytoją tapti istorijos dalyviu nori jis to a ne. Išduosiu, kad net kai kurie puslapiai išsilanksto. Įdomiausia, kad nors vaikai po pirmo ar antro perskaitymo mintinai žino, kas nutiks, bet jiems tai patinka kartoti ir kartoti.

Iš tiesų, tai antroji šios autorės knyga – pirmoji buvo „Šioje knygoje yra kačių“, ji taip pat kvietė interaktyviai prisijungti ir padėti paslėpti išdaigas, bet nėra išversta į lietuvių kalbą. Jungtinėje karalystėje gyvenanti V. Schwarz yra ne tik rašytoja, bet ir žaidimų kūrėja bei komiksų autorė. Kūrybinga asmenybė gimė Vokietijoje, bet dabar gyvena Londone – jos pirmoji knyga išleista 2001 metais ir nuo tada ji sukūrė per tuziną kitų. Viviane knygos buvo išverstos ir išleistos tarptautiniu mastu, įvertintos apdovanojimais. Rašytoja taip pat kuria interaktyvias instaliacijas, studentus moko iliustracijos ir žaidimų dizaino meno.

„Goodreads“ abejas Viviane knygas įvertinusi daugiau nei keturiais balais, o komentatoriai negaili liaupsių – daugelis tikina, kad tai jų vaikų, anūkų, dukterėčių mėgstamiausia knyga. Ji taip pat siūlo nemokamai atsisiųsti šeimai skirtą žaidimą „Button dance“ (liet. „Sagų žaidimas“) iš čia https://www.vivianeschwarz.co.uk/button-dance/

Knygą „Šioje knygoje nėra kačių“ rasite knygynuose arba dailiai supakuotą galite atsisiųsti iš https://www.apkabinkmenuli.lt/parduotuve/viviane-schwarz-sioje-knygoje-nera-kaciu/

Knygos Titulinis

Knygą drakoniukų mamoms! Pasirodo, jie irgi gali būti mieli

2022-04-20 — by Goda Leo — 0

Namuose skraido daiktai? Kiekvienas vakaras palydimas pasipiktinimo šūksniais, nes reikia valytis dantis ir eiti miegoti? O kur dar amžinas nepasidalijimas žaislais? jei situacija pažįstama, verta su mažyliais atsiversti Caryl Gart ir Rosalind Beardshat knygą „Kai drakoniukai ateina į svečius“ (ledykla „Baltos lankos“).

Tai visai ne patarimai, kaip elgtis svečiuose drakonams, bet taikli užuomina, ką daryti, jei mūsų tie nuostabūs angeliai tampa dar nuostabesniais drakonėliais, kuriems viskas netinka, jie siautėja ir naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Tą patvirtina ir knygos viršelyje esanti rekomendacija „Gero elgesio vadovas mažiesiems drakonams“.

Spalvingomis iliustracijomis ir eiliuotu tekstu pasakojama apie drakoną, kuris atėjo į svečius pas du vaikus – berniuką ir mergaitę. Pirmiausia, nuskamba nuotaikinga prielaida:

Kai drakoniukai ateina į svečius, ar riaumoja jie labai? Ar puola stumdyti kitus?

Mažųjų skaitytojų galvos linksi nuo pritarimo – žinoma, ko reikėtų tikėtis iš drakono? O tuomet laukia staigmena – „Ne! Taip nesielgia tikraiĄ Drakonai moka žaisti ir dalintis, eilės palaukti ir kartu mokintis.”

Dažnai psichologai kartoja tėvams, kad draudimai ir barimai nėra veiksmingi – mes turime keisti vaikų elgesį tinkama linkme, o ne baksnoti ką jie daro blogai. Turime paskatinti juos, kaip elgtis gražiai, o ne barti, kad viską daro blogai. Tad socialinių įgūdžių reikia mokytis ne baksnojant „nu nu nu“, bet pasikalbant, kaip jiems patinka, kai draugai elgiasi? Ar smagu būtų, jei tėtis verktų besivalydamas dantis? O jei mama nežinotų kur yra šakutės ir puodeliai, nes visur būtų netvarka? Kodėl verta dalintis žaislais ir valgyti gražiai?

O paskutinis patarimas – tėvams. Visi drakoniukai pavargsta ir kartais pravirksta, o tuomet reikia ne barti, o tik tvirtai apkabinti… Jetau, tiek kartų skaičiau šitą knygą, jog, rodos, pradėjau kalbėti eilėmis 😀

Knyga „Kai drakoniukai ateina į svečius“ patogaus didelio formato, kietu viršeliu ir mielais paveikslėliais (dukra net pastebėjo, kad drakoniuko dantų šepetėlis – atšipęs!) puikiai tiks nuo trejų metų iki… Nežinau, nors ji tikrai vaikiška, bet septynmetė (ir apsimetusi, kad neklauso, net dešimtmetė) mielai suklausė.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/kai-drakoniukai-ateina-i-svecius

Knygos Titulinis

„Rytės ratai“ – gyvenimo ratai visomis prasmėmis

2022-02-17 — by Goda Leo — 0

Man labai patinka knygos su netikėta atomazga. Nesvarbu, suaugusiems ar vaikams, bet aš vis laukiu to mane pribloškiančio momento, kad pasirodo įtariamas žudikas yra visai ne žudikas, o štai knyga apie ratus, visai ne apie apskritimus 🙂 Praėjusių metų pabaigoje “Baltos lankos” išleido debiutuojančios rašytojos Audronės Kvietkutės sukurtą eiliuotą istoriją “Rytės ratai”. Autorė į leidyklos akiratį pateko ne per pažintis, o sudalyvavusi skelbtame konkurse ir tapusi trumpos vaikiškos istorijos konkurso nugalėtoja! Jos knygą ryškiaspalviais piešiniais iliustravo Italijoje gyvenanti Alice Celia.

Rytė – maža mergaitė, kuri aplink save pastebi daugybę ratų: iš daugia-račio autobuso pasipila žmonės, vaikai važiuoja dvi-račiais, o pati Rytė kyla apžvalgos ratu. Net gyvenimas sukasi ratu – močiutė patenka į užburtą darbų ratą, o tėtis suka galvą dėl kvad-ratų. Knygos kuliminacija yra pati Rytė, kuriai ratai yra kasdienybė – ji juose praleidžia didžiąją dalį laiko. Neįgaliojo vežimėlio ratus stumianti Rytė dėl to visai nesikremta, nes jos ratais džiaugiasi darželio vaikai, kurie mielai ją priima į savo draugų ratą.

Jei pirmieji knygos puslapiai infantilesni ir, net rodos, skirti patiems mažiausiems, kad jie įvardintų ratus, iš tiesų tai labai šviesiai papasakota jautri istorija. Džiaugiuosi, kad mano vaikams tik kyla natūrali nuostaba dėl neįgalių žmonių – Olivija paklausė, ką reiškia neįgalėti. Neįgalėti bėgioti, neįgalėti girdėti, o štai ir pati Olivija nešioja akinius – šiek tiek neįgali matyti. Ar ji jaučiasi kitokia? Ar su ja aplinkiniai bendrauja kitaip? Ne, tad neįgalėjimas yra tik fizinė savybė nedaranti įtakos bendraujant su žmogumi.

Tai knyga skatinanti draugauti, džiaugtis ir pastebėti ratus aplink. Autorė taip gražiai sužaidžia žodžių vingrybėmis, kad telieka ieškoti ratų aplink. O, sugalvojau – mano gyvenimas beveik ant ratų – tarp Alytaus ir Vilniaus 🙂 Gal pasisuks laimės ratas 🙂

Knygą rekomenduoja ir psichologė psichoterapeutė, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė, kuri teigia: „Jautriai ir žaismingai apie galią džiaugtis, smalsauti, draugauti ir augti. Apie dideles vaikų širdis, gebančias priimti.“

Eilėmis riedantis tekstas, ratuotos, margos ir smagios iliustracijos lyg gaivaus oro gurkšnis pripildantis optimistiško džiugesio perskaičius visą knygelę – padarai tai vienu ypu ir norisi sukti ratu vėl atverčiant pirmą puslapį. Tikiuosi, kad A. Kvietkutę netrukus galėsime sveikinti ir su kitais kūriniais, nes debiutas vertas penkių olimpinių ratilų 🙂

Knygą “Rytės ratai” rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/rytes-ratai

Knygos Titulinis

Draugystė ir spalvos: vaizduotę išlaisvinanti knyga vaikams

2022-02-14 — by Goda Leo — 0

Kaskart norisi net ir trumpiausias, paprasčiausias knygas vaikams paanalizuoti giliau, paieškoti autorių paslėptų klodų, bet būna net jų nepaieškojus, supranti, kad autoriai pagavo tą raibą plunksną ir pataikė tiesiai į vaikų širdis. Taip sakyčiau nutiko ir su Renatos Bee ir Rūtos Dzin knyga „Spalvų namelis“ (leidykla „Debesų ganyklos“), nes mano septynmetė nuo jos neatsitraukia jau kelinta savaitė: ir pati skaito, ir mane skaityti prašo.

Didelė, kietu viršeliu LABAI spalvinga knyga pasakoja labai paprastą istoriją: viename dideliame name gyveno trys spalvos: raudona, geltona ir mėlyna. Nei pykosi, nei draugavo, tiesiog gyveno atskirai sau, kol viena iš spalvų nepametė savo kambario rakto. O tada ir prasidėjo nuotykiai, o tiksliau, tikra spalvų maišalynė, kuri nuvedė jas į tikrus nuotykius.

„Kodėl man patinka šita knyga? Ji tokia linksma, kaip ir mes, trys sesės. Smiltė mėgsta mėlyna, Eleonora geltona, o aš raudoną. Labai norėčiau turėti tokį kambarį ir vaikščioti pas seses, kur keisčiau spalvą“, – porina šios knygos didžiulė gerbėja septynerių Olivija. Nereikia turėti tiek sesių, kad knyga patiktų.

Kiekviena spalva žymi ne tik spalvas, bet ir tam tikras savybes, o spalvoti kambariai – kviečia išlaisvinti fantaziją ir pasinerti į vaizduotę. O jei toks būtų tavo kambarys? Nors pagrindinė knygos tema yra draugystė, bet tai, kaip ji mus keičia, papildo ir parodo iš skirtingų pusių, puikiai iliustruoja spalvų metamorfozės. Kas atsitiks, jei Geltona užeis į Mėlynos kambarį? O Raudona apsilankys pas Mėlyną? Daugybė variacijų, kurios tik patvirtina, kad radus tikrą draugą, niekad nebebūsi toks, koks buvai, bent vienu tonu tavo vidinio pasaulio spalvos – pasikeis.

Knygą „Spalvų namelis“ rasite knygynuose arba https://www.terrapublica.lt/parduotuve/knygos/vaiku-literatura/3-5-metai/spalvu-namelis/

Knygos Titulinis

Knyga pokalbiams su mažiausiems: šimtai smulkmenų, kurias galėsite aptarti

2021-12-05 — by Goda Leo — 0

Pradžioje norėjau šį straipsnį pavadinti “Knyga logopedų džiaugsmui” 🙂 Nauja paveikslėlių knyga “Nuo ryto iki vakaro” (leidykla “Baltos lankos”) skirta patiems mažiausiems šnekučiams, kuriuos norisi mokyti kasdieninių smulkmenų ir kuriems iškyla daugybė klausimą “kodėl?”.

Formatas

Didžiulė A4 lapo dydžio knyga storais kartoniniais puslapiais, kurie net daug daug kartų vartant ir aptariant visas smulkmenas, nesusilanksto ar nesusitrina. Labai patogi kelionėje (ji gali tarnauti net ir kaip pagrindas piešiniams ant popieriaus lapo), mažiems vaikų pirštukams perversti puslapius ir baksnoti klausiant “kas čia?”.

Turinys

Knygoje parodoma šiuolaikiškų miestiečių ir ūkininkų diena nuo ankstyvo ryto iki nakties. Kas ką daro, kur eina, ką veikia ir kodėl? Visa tai aptarsite su vaikais versdami puslapis po puslapio.

Iliustracijos

Užtenka ištarti burtažodį “Agnė Nananai” ir turbūt klausimų nebelieka. Taip, šįkart, tegu atleidžia tekstų autorė, karūna atitenka Agnei už nuostabiai kruopštų, kokybišką ir šiltą darbą. Daugybė mažų detalių atskleidžia žmonių gyvenimą – kas sportuoja, kas miega, o štai vaikų kambaryje kėdė nuvirtus… Juk ir pas tave kambaryje taip būna! Būtent šie smulkmeniški paveikslėliai skatina dar ir dar kartą pasikalbėti, pasilyginti, kaip tu gyveni, o kaip gyvena jie – knygos herojai, kurie visi išvardinti nugarėlėje.

Tekstas

Tekstų autorė – Gabjota Alūzaitė labai talentingai įtraukia ir lyg, sakyčiau “patraukia” už liežuvio paskatindama aptarti su vaikais kiekvieną smulkmeną. Taiklūs klausimai padeda ieškoti atsakymų iliustracijose, tad atrodo, kad Agnė su Gabjota žaidžia duetu: viena klausia, o kita padeda atsakyti. O tam, kad būtų smagiau, taip pat reikia atlikti ir tam tikras užduotis – surasti vienus ar kitus gyvūnus, išvardinti spalvas ar net pakartoti pagalbos telefono numerį.

Apibendrinimas

G.Alūzaitės ir A.Nananai “Nuo ryto iki vakaro” knyga, neabejotinai, taps viena jūsų vaikų mėgstamiausių ir jei leisites kartu į pažinimo kelionę, vaikai sužinos, kad morkos auga ne prekybos centre, o juodi daiktai ant namo stogo (saulės elektrinės) prisideda saugant gamtą. Tai ne vienkartinė knyga, kurią perskaičius pamiršite, kad turite lentynoje, o tokia, kur vėl ir vėl norėsis atsiversti, patyrinėtė ir dar kartą pasakyti “oi, žiūrėk, koks mielas… ”

Knygą rasite knygynuose arba https://www.baltoslankos.lt/nuo-ryto-iki-vakaro

Knygos Titulinis

Mokotės naudotis puoduku? Vaikams paskaitykite šią knygelę

2021-04-02 — by Goda Leo — 0

“Mažas skubus reikaliukas” – intriguojančiai vadinasi nauja “Debesų ganyklos” knyga ir pamačius viršelį su katyte suspaudusia letenėles tarp kojų prie durų su širdele iškart pasidaro kas per reikaliukas!

Knygos siužetas tikrai atpažįstamas visiems tėvams – prieš iškeliaujant iš namų mama paprašo užsukti į tualetą, bet dukra patikina tai padariusi. Pakankamai nutolus nuo namų, pasigirsta tylus “noriu sysių”! Buvo taip? Mums ne kartą! Gali piktis, barti, grasinti, bet žinai, kad vaikas ilgai kentėti negali, todėl tenka ieškoti išeities.

Kadangi pasirinktas knygos laikas yra kokie 60-70 tieji, teks susipažinti ir su tokia transporto priemone, kaip tramvajus (žinau žinau, tramvajai važinėja ir dabar, bet pats dizainas jo nukelia ne vieną dešimtmetį atgal). “Reikaliukui” svarbumo suteikia ir tai, jog pagelbėti mažylei katytei apsiima ne policininkas šuo!

Knygą parašė Quentin Greban – belgų iliustratorius, paveikslėlius paišęs daugiau nei 50-čiai įvairių vaikiškų knygų. Būtent iliustracijos šioje knygoje ir yra jos stiprioji pusė – jomis itin gerai perteikiamas tas reikaliuko skubumas ir emocija, vandeninių dažų liejiniai knygą “sujaukina”.

Knygoje tikrai nedaug teksto, veikėjai yra lengvai vaikams atpažįstami gyvūnai, o siužetas artimas mažiausiems, todėl šią knygą rekomenduočiau skaityti 2-4 metų vaikams. Jie tikra ras ką ir pirštu pabaksnoti (o, žiūrėk, antis su megztiniu), ir dar kartą su tėvais aptarti pagrindinę šios knygos mintį – prieš keliaujant iš namų, visad reikia apsilankyti kambaryje su širdele!

Knygą rasite knygynuose arba https://debesuganyklos.lt/knygynelis/mazas-skubus-reikaliukas/

Knygos Titulinis

„Mama, noriu į darželį nusinešti…“ Pažįstama? Tada skaitykite šią knygą!

2020-12-09 — by Goda Leo — 0

Ši frazė pas mus yra legendinė. Kas įdomiausia, kad Olivija lanko Valdorfo pedagogikos grupę ir ten NIEKADA nebuvo galima nieko neštis. NIEKAS ir nesineša, bet kažkoks vaikų instinktas pasirodyti kitiems kokiu nors blizgučiu, turbūt yra įgimtas ir normalus. Neslėpkime, net suaugusieji jei ne atvirai, tai paslapčia nužiūri ir vertina pas ką kas nors geriau. Butas, automobilis, telefonas, geriau klausantys vaikai, meilesnis vyras… Na, bet šįkart į gyvenimiškus pamąstymus nesivelsiu, o pasidalinsiu labai smagia knyga, kuri galbūt padės išvengti amžino prašymo leisti neštis į darželį.

„Tukas mokosi dalintis“ autorė Danguolė Kundrotienė vaikams jau pažįstama iš „Pasaibos“ knygų serijos. Rašytoja viename interviu prisipažino, kad karantinas padėjo įgyvendinti anksčiau kirbėjusį norą parašyti paveikslėlių knygą vaikams, o trimetis sūnus Vytautas pametėjo idėja.

Knygos siužetas paprastas ir, kas svarbiausia, iki skausmo pažįstamas ir tėvams, ir vaikams. Skaičiau ir šypsojausi, kaip Danguolė taikliai pataikė perteikti visas emocijas. Kiškutis Tukas gimtadienio proga gauna daug dovanų ir, visi darželinio amžiaus vaikus auginę tėvai žino atsakymą – kitą rytą paprašo leisti vieną jų nusinešti į darželį. Kiškučio mama daug minkštaširdingesnė nei aš ir jam leidžia tai padaryti su sąlyga, kad jis pasidalins su draugais. Na, o toliau kas buvo nepasakosiu, nors, manau, daugelis irgi galite atspėti.

O dabar paanalizuokime knygą giliau. Man labai patiko, kad D.Kandrotienė negrūmoja pirštu ir neverčia kiškučio jaustis blogai, nekaltina jo, neaiškina „ar aš tau nesakiau“, kai atsineštas daiktas dingsta. Jokio puolimo, pasyvios agresijos, o tik nuoširdus rūpestis. Noriu gatvėje papurtyti kiekvieną mamą, kuri vietoje to, kad guostų savo užsigavusi, pavyzdžiui, parkritusį vaiką jam kvaksi „sakiau, nebėk, pargriūsi, o tu manęs neklausei, va dabar ir pakentėk…“ Ar tikrai manote, kad tuo momentu vaikui reikia būtent jūsų moralizavimo? Jam skauda! Atjauskite, paguoskite, vėliau, nusiraminus, galėsite aptarti smulkmenas. Tuko auklėtoja laikosi pozityvaus auklėjimo principų ir vietoje to, kad kiškutį bartų, suburia visą darželį pradingusio daikto paieškoms.

Antra, asmeniškai mane labai sušildė smagus autorės sumanymas – Tuko darželyje daug skirtingų grupių: kiškučių, pelėdžiukų, meškučių, lapiukų, boružiukų kurios yra ne pavadinimai, kaip įprasta tradiciniuose vaikų darželiuose, o iš tiesų jose ir ugdomi tik meškučiai, tik lapiukai, tik pelėdžiukai. Dabar eidama į Olivijos „Bitučių“ grupę visad šypteliu – ne vaikai ten dūzgia, o tikros bitutės.

Žinoma, knyga nebūtų tokia graži be Dainiaus Šukio iliustracijų, kurios vaikams labai suprantamos, aiškios, mielos, juokingos, šiltos, įkvepiančios… Tokios, kokios visuomet pradžiugina mažuosius skaitytojus. Knygos kuliminacijos net dvi – pirmoji parodo, kas nutiko visiems pradingusio daikto beieškojusiems darželinukams, o antroji atskleidžia, tai kur tas daiktelis buvo. Tad garantuoju, pabaiga jus privers nusišypsoti, o mažuosius – saldžiai užmerkti akeles.

Naujają leidyklos „Debesų ganyklos“ knygutę siūlau skaityti su darželinukais – nuo trejų iki septynerių, kol jie iškeliaus į mokyklą, o jei norisi ir toliau, nes, kaip minėjau, tos dalybos ir vertinimai – amžina tema.

Kaip visuomet, knygą rasite knygynuose arba galite įsigyti internetu: https://www.patogupirkti.lt/knyga/tukas-mokosi-dalintis.html

Knygos Titulinis

Kur du pešasi, niekas nelaimi: knyga apie draugystę

2020-08-27 — by Goda Leo — 0

Vienoje tėvystės knygoje skaičiau patį geriausią patarimą, ką daryti, jei vaikai pešasi, mušasi ar nesutaria. Atsakymas paprastas – reikėjo turėti vieną vaiką. Na, bet jei jau situacija kita, beliks tik kalbėti, mokyti ir skaityti tokias knygas, kaip „Peštukai voveriukai“, kuriose labai gražiai analizuojama vaikiška draugystė.

Knygos siužetas itin paprastas – du voveriukai susipešė dėl paskutinio kankorėžio. Na, o pabaiga – laiminga, po daugybės iššūkiu, peštukai susitaikė ir laimingai gyveno draugaudami.

Knygos pradžia man priminė seną animacinį filmuką (ir pasaką) „Žiogas ir skruzdė“, kuriame skruzdė atsakingai žiemai, kol žiogas griežė smuikeliu. Šioje knygoje irgi šiek tiek užgriebiama ta tema – vienas iš voveriukų buvo tinginukas, kitas – darbštuolis. Vėliau prasideda nutrūktgalviškos lenktynės dėl to paskutinės vasaros gėrybės, kurią abu nori pasidėti į savo podėlius. Voveriukai bėga, čiumpa, skrieja, ritasi, krenta ir net skęsta. Būtent nelaimė ir suartina juos.

Skaityti šią eiliuotą istoriją itin smagu, nes ji, kaip ir voveriukais, tiesiog skrieja puslapiais, o vaikai stebėdami paveiksliukus tikrai iki soties juoksis, nes du peštukai iš šalies, labai jau linksmai atrodo. Gal tą ir reikėtų priminti vaikams? Ten kur du pešasi, perfrazuočiau patarlę, trečias juokiasi. Gal ir negražu, bet visi dukrų ginčai dėl trintuko nuosavybės, barbių sijono ar LEGO raudonos kaladėlės visad kelia juoką.

Na, o prieš miegą su vaikais galite kartoti, kaip mantrą, paskutinę knygos eilutę, kuri tinka ir suaugusiems:

Kaip GERA dalytis

viskuo su draugu

Knygą išleido „Baltos lankos“, o ją parašė, Rachel Bright, iliustravo Jim Fiel. Tai tie patys autoriai, kurie sukūrė knygą apie drąsą ir pasitikėjimą savimi „Jei aš būčiau liūtas“, kurią aprašiau Pasitikėjimą ugdančios knygos: visi mes pelės ir liūtai širdy. Ir vertėja ta pati, talentingoji Reda Puodžiukė, labai smagiai ir taikliai mokanti išversti visus rimus.

Knygą „Peštukai voveriukai“ rasite knygynuose arba http://www.baltoslankos.lt/knygos/literatura-vaikams/pestukai-voveriukai

Senesni