Jos mama be darbo. Tėčio nėra. Pinigai pasibaigė. Mažasis broliukas išsigandęs. Ką belieka daryti? Apsimesti, kad gyvenimas yra realiu laiku kuriamas filmas, kurio pabaigos niekas nežino. Maite Carranza knyga „Mano filmas, mano taisyklės“ (leidykla „Debesų ganyklos“) yra apie tikrus sunkumus, nepriteklių ir pozityvų požiūrį juos įveikiant.
Olivijai tik dvylika metų, bet ji sužino, ką reiškia būti nemėgstamai mokykloje, gyventi apleistuose butuose ir gelbėti mamą nuo depresijos. Knyga kalba apie rimtas, aktualias temas: netikėtą gyvenimo pokytį, ekonomines ir socialines krizes, nepriteklių, šeimos išbandymus. Pasakojimas atviras, gyvenimiškas, be saldžių klišių.
Nepaisant sunkių temų, knyga nėra vien liūdna – ji padeda skaitytojui suprasti, kad net krizinėje situacijoje galima rasti žmonių, palaikymą ir viltį; kad draugystė, bendruomenė ir solidarumas gali pakeisti gyvenimą.
Knyga jau yra įvertinta įvairiuose apdovanojimuose ir… pagal ją sukurtas animacinis filmas „Olivia and the Invisible Earthquake”, kuris taip pat apdovanotas.
Manau, kad jauniesiems paaugliams patiks knyga, kuri atvirai kalba apie gyvenimo netobulumą, skurdą ir išbandymus. Šiame socialinių tinklų amžiuje, kai apie „tobulą“ gyvenimą sprendžiama iš nušlifuotų nuotraukų, tokios istorijos parodo ir kitą gyvenimiškos realybės pusę. Taip pat, tėvystės netobulumą, tėvų teisę klysti, niveliuojant ir paties paauglio baimes kažkaip pasielgti ne taip.
Rekomenduojamas skaitytojų amžius – 10 metų ir vyresni.
Visiems visko pasitaiko. Net ir Kalėdų seneliams. Perskaičius naują knygą vaikams „Ką pridarė Kalėdų senelis“ (leidykla „Debesų ganyklos“) net sutrikau – tai ko čia vaikus turėtų ji pamokyti?
Daniela Zampano ir Alessandro Montagna su humoru kviečia pažvelgti į šventines tradicijas ir parodyti, kad iššūkių (ir labai rimtų) kyla net Kalėdų seneliui, o jis juos išsprendžia paprastai.
Knyga tiktųir dar neskaitantiems trimečiams, keturmečiams, kuriems smardžios senelio bėdos gali pasirodyti labai juokingos, ir jau skaitantiems pradinukams, kurie nori tobulinti skaitymo įgūdžius patys įveikdami trumpas istorijas.
Knygą labai pagyvina puikios iliustracijos – spalvingos, detalizuotos ir labai gyvos.
„Ką pridarė Kalėdų senelis?“ labai tiks, jei norite pakalbėti apie tikrąsias Kalėdų vertybes, kad svarbu ne dovanos ar blizgučiai, bet atvirumas gerumas kitiems. O labiausiai prajuokins pati pabaiga – man patinka istorijos, kurios turi netikėtumo faktorių.
Dar privalumas, kad šioje knygoje nėra gerų blogų herojų ir palikta daug vietos netobulumui. Net Kalėdų senelis nėra tobulas ir priima nelabai kokius sprendimus! Svarbu priimti pasekmes ir ištaisyti klaidas, nes nuo to priklauso viso pasaulio vaikų dovanėlės.
Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteka rugsėjo 20 d. 11 val. mažuosius skaitytojus ir jų šeimas kviečia susitikti su knygos „Mimokas ir nindzių slėnis“ autore Egle Kazlauske ir dalyvauti žaismingoje edukacinėje programoje apie sveiko maisto pasirinkimą. Nuotykiai su nindzėmis ir smagūs žaidimai padės vaikams atrasti, kad sveikatą galima susikurti patiems – renkantis sveiką maistą. Renginio pradžioje vaikai kartu su tėveliais dalyvaus žaidimuose, kurie padės suprasti, kaip maistas formuoja mūsų sveikatą, ir supažindins su sąmoningo valgymo paslaptimis. Tarp žaidimų bus skaitomos ištraukos iš knygos „Mimokas ir nindzių slėnis“. Skaitymo ir žaidimų metu mažieji ne tik klausysis, bet ir bus kviečiami dalytis savo mintimis.
Renginio pabaigoje vaikų lauks kūrybinės dirbtuvėlės „Pamaitink savo nindzę“ – iš spalvotų daržovių gabalėlių jie kurs koliažus, tapsiančius asmeniniais „sveikatos paveikslais“.
Susitikimas vyks Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje (III a.).
Knygos aprašymas:
Atraskite knygą, kuri padeda vaikams pamėgti daržoves ir pažinti savo kūną per nuotykius su nindzėmis! Leiskite savo vaikams kartu su žaismingais personažais atrasti, kaip sveiko ir nesveiko maisto pasirinkimai veikia jų kūną. Knyga: • skatina vaikus smalsauti ir formuoja sveikus mitybos įpročius nuo pat mažumės • palengvina tėvų pokalbius su vaikais apie mitybą – be pamokslavimo, per istorijas ir žaidimus • pateikia kelis lengvai paruošiamus ir skanius receptus, kuriuos šeima gali išbandyti kartu. Spalvinga istorija ir receptai, kurie įkvėps visą šeimą gyventi sveikiau ir linksmiau!
Po didžiosios audros išlikusios spalvotosios gerosios nindzės bėgo nuo piktųjų juodųjų. Mažylės prisiglaudė žmonių žarnyne – Penkių kalnų slėnyje. Nuo tada tarp žmonių ir spalvotųjų kovotojų galioja susitarimas – jos saugo mus nuo puolančių juodųjų nindzių, dar vadinamų mikrobais. Praėjus daugiau kaip tūkstančiui metų, žmonija pamiršo nindzes. Vieną dieną gimė berniukas Mimokas, kuriam dažnai skaudėdavo pilvuką. Kai dar nemokėjo kalbėti, bet jau turėjo gerą klausą, jis išgirdo spalvotąsias nindzes, ir nuo tada jie kartu bando nugalėti juodąsias pasalūnes ir įveikti pilvo skausmus. Šios istorijos padeda vaikui pažinti savo kūną, išgirsti jo poreikius ir prisijaukinti daržoves.
Prasideda jubiliejinis 30-asis Knygos pristatymo konkursas
Tris dešimtmečius gyvuojantis Knygos pristatymo konkursas skelbia jubiliejinio sezono pradžią. Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija kviečia įvairaus amžiaus skaitytojus pasidalinti savo literatūriniais atradimais, sukuriant originalų vaizdo klipą. Ši iniciatyva, tapusi respublikine tradicija, skatina ne tik domėjimąsi knyga, bet ir ugdo šiuolaikinius skaitmeninius bei kūrybinius įgūdžius.
Konkurso tikslas – populiarinti vertingą lietuvių ir užsienio šalių literatūrą, skatinti visuomenę kūrybiškai ir kritiškai vertinti informaciją bei įtaigiai pristatyti knygas pasitelkiant skaitmenines technologijas. Dalyviai – pavieniai asmenys arba komandos iki penkių narių – kviečiami sukurti aukštos kokybės vaizdo įrašą, kurio trukmė neviršytų 5 minučių. Dalyvaujančių amžius nėra ribojamas, todėl savo talentus gali realizuoti visi – nuo moksleivių iki senjorų.
Kūrybiškumas šiame konkurse neturi ribų. Galite kurti animaciją, montažą, mini spektaklį, monologą ar reklaminį klipą. Eksperimentuokite, žaiskite formomis ir leiskite savo vaizduotei paversti skaitymą gyvu, įtraukiančiu pasakojimu.
Komisijoje žinomi veidai – žodžio ir vaizdo profesionalai
Šiemet dalyvių kūrybinius darbus vertins ir geriausius rinks kompetentinga bei puikiai žinoma komisija: aktorius, dramaturgas ir režisierius – Aleksandras Špilevojus, vertėjas, humoristas – Paulius Ambrazevičius bei viena populiariausių vaikų ir paauglių rašytojų – Ignė Zarambaitė. Komisija išrinks keturis pagrindinių prizų laimėtojus, o dar tris nugalėtojus savo balsais lems socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai. Be pagrindinių prizų, dalyvių laukia ir specialios nominacijos: už originaliausia bibliotekoje nufilmuotą darbą, įtaigiausią paauglių literatūros knygos pristatymą bei kūrybiškiausią vaizdo montažą.
Nežinote nuo ko pradėti? Dalijamės 2022 metų laimėtojų klipu:
Konkurso ašis – skaitymo kultūros puoselėjimas
Šiemet Knygos pristatymo konkursas mini 30-ąją sukaktį. Organizatoriai džiaugiasi, kad per tris dešimtmečius konkursas kasmet pritraukia daugybę dalyvių ir išlieka aktualus.
„Didžiuojamės, kad per tokį ilgą laikotarpį konkursas pritraukė daugiau nei kelis tūkstančius įvairaus amžiaus skaitytojų ir knygų gerbėjų. Nuo pandemijos laikų konkursas keitė savo formą – tradiciniai fiziniai knygų pristatymai užleido vietą filmukų formatui. Tai suteikia galimybę įtraukti skaitytojus iš visos Lietuvos, leidžia dalyvauti net ir tiems, kurie jaučia scenos baimę ir mieliau renkasi perteikti savo įspūdžius apie skaitytas knygas vaizdo įrašo formatu. Knygos pristatymo konkurso tikslas visuomet buvo ir yra puoselėti skaitymo kultūrą, skleisti žinią apie kokybišką, vertingą literatūrą bei skatinti visuomenę dalintis savo nuomone ir rekomendacijomis apie tai, kokie tekstai juos sužavėjo ir įkvėpė“, – teigia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė bei konkurso koordinatorė Urtė Šulskienė.
Kviečiame visus drąsiai įsitraukti į konkursą, eksperimentuoti su formomis ir dalintis savo įspūdžiais. Kaip ir kiekvienais metais, dalyvius džiugins gausybė prizų – nuo knygų, stalo žaidimų iki kūrybinių ir edukacinių rinkinių. Konkursas – puiki proga ne tik pasidalinti kūryba, bet ir prisidėti prie skaitymo kultūros puoselėjimo.
Konkurso nuostatus rasite ir savo pristatymą galite įkelti adresu: kpk.savb.lt.
Žinau, teksto pavadinimas labai nekonkretus, bet niekaip nesumaniau, kaip trumpai apibūdinti knygą pradinukams ir jauniesiems paaugliams – „Aš esu čia!“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Apdovanotos nyderlandų rašytojos Joke van Leeuwen sukurtą istoriją sunku įvardinti konkrečiai. Istorija pasakoja apie Jonę – mergaitę, gyvenančią mieste Voleme, pastatytame gerokai žemiau jūros lygio. Tai vieta, kur visi žino – vieną dieną vanduo ateis. Tėtis dirba, mama mirusi, o Jona kasdien ieško savojo kelio tarp vienatvės, atradimų ir svajonių, nes ši istorija yra visai ne apie baimę.
Kai miestelį žaibiškai užlieja vanduo Jonė lieka ant aukščiausio pastato stogo ir bando išgyventi laiką, kol ją kažkas išgelbės. O kol laukiau, tol mėgaujasi momentu, fantazuoja, kūrybiškai išnaudoja galimybes arba jomis nepasinaudoja.
Knyga nedidelė ir nestora. Istorijos, tokio tinkamo ilgio prieš miegą, tad knyga „Aš esu čia!“ labai tinka ne tik pradinukams skaityti patiems, bet ir kartu su vaikais ją skaityti prieš miegą. O perskaičius, būtinai padiskutuoti – ką tu būtum daręs? Kaip elgtumeisi? Ko bijotum? Kur eitum? Jonė savo kasdienybę ant stogo pasakoja taip paprastai, net buitiškai (apie dėmeles plaunamas iš kelnaičių), su lengvu humoru ir visišku įsitikinimu, kad ji bus išgelbėta. Mergaitė neabejoja savo tėčiu, žiūrėdama į dangų kalbasi su savo mirusia mama ir pripažįsta, kad iš balandžių – nelabai kokie naminiai gyvūnėliai.
Joke Van Leeuwen tekstas pilnas poetiškų vaizdų, žodžių žaismės ir simbolikos. Pavyzdžiui, kaip ir tas balandis, kuris atskrenda potvynio metu ar pats mergaitės vardas. Kai kurie skaitytojai siūlo paieškoti prasmės ir daiktuose iš kurių padarytas užrašas „Aš esu čia“. Netrūksta aliuzijų ir į kitas pasakas – pėdsaką paliekančius trupinius, ištirpstantį cukrų…
Tėvams šią knygą bus skaityti dar įdomiau. Jei vaikai klausysis tik mergaitės istorijos, suaugusieji ras dar vieną sluoksnį paslėptą po žodžiais.
Prieš mirdama mama pasakė, kad Jonės tėtis turi tinkamai pasirūpinti dukra. <…> Šis vaikas svarbesnis už visus tavo reikalus.
Atradusi stogą Jonė pagalvojo: „Dabar esu virš debesų. Po begalybe“. Arba mergaitė pamačiusi savo tėtį susimąsčiusį ir trinantį pirštais nosies kuprelę nusprendė, kad tėtis „galvoja nosimi“. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip gražiai autorė veria sakinius ir pagarba vertėjai Birutei Avižinienei už tokį gražų vertimą. Tiesa, o viršelis yra dar gražesnis nei originalios knygos, tik neradau, jo autorystės.
Abi knygos išsiskiria jautrumu, vaiko santykio su tėvu analizavimu ir tai, kad drąsa yra savaime suprantamas dalykas, o tiek Jonė, tiek Toda iš kitos knygos yra šiek tiek vienišos atsiskyrėlės į pasaulį žvelgiančios iš stebėtojo perspektyvos.
Galėčiau pradėti rubriką apie šiuolaikines knygas, kurias smagu skaityti ir vaikams, ir tėvams. Vaikystėje pati skaičiau „Erškėčių paukščius“, bet tik iš trūkumo – nebuvo paaugliškos literatūros, tik Žiulis Vernas. Turbūt todėl net užaugus mėgstu skaityti paaugliškas knygas, o jeigu taip darote ir jūs – kviečiu atsiversti „Skandaro“ seriją.
Jei ankstesnės, o ypač pirmosios, knygos buvo su ilgu įvadu, lengva istorija pirmose dešimtyse puslapių, ketvirtoji knyga smogia greitai ir žiauriai, iškart prasideda įtemptas veiksmas, siužeto tempas žingsniuoja septinmyliais batais.
Šioje knygoje dar daugiau žiaurumo – pradeda žūti ir draugai, ir vienaragiai. Skandaro sesuo darosi nevaldoma ir Skandaras jaučiasi nuo jos dar labiau tolstantis, nes negali paaiškinti jos žiauraus elgesio. Pradžioje dar jaučiamas jo apgailestavimas, bet vėliau jis pats stoja į kovą prieš ją. Labai jaučiasi, kad Skandaras auga – jo poelgiai savarankiškėja, jis dažniau prieštarauja mokytojams ir vyresniems, o į jo širdį nedrąsiai beldžiasi meilė. Ne tik keičasi Skandaras, bet keičiasi ir jį supantis pasaulis, kuris, pasirodo yra daug platesnis ir įvairesnis, nei vaikinas ir jo draugai apie tai manė.
Kodėl verta vaikams skaityti šią fantastinių knygų seriją? Ji turi daug stiprių savybių ir tai ne tik vaizduotės lavinimas. Juk niekas, iki A.F. Steadman nepagalvojo, kad vienaragiai gali būti žiaurūs ir net pavojingi. Vaikai taip pat gali kurti savo pasaulius. Skandaro serijoje stipriai yra išreikšta draugystės linija – apie tai, kaip reikia saugoti draugus, jais rūpintis, kaip atsiprašyti užgavus ir kaip pasistengti neužgauti kito jausmų. Šalia draugystės labai svarbi ištikimybė – jokiais būdais negali išduoti draugo. Taip pat svarbus ir drąsos naratyvas, kuris padeda skaitytojui kovoti su savo baimėmis, skatina dažniau rizikuoti ir pabandyti padaryti kažką neįprasto.
Pirmoji knyga apie Skandarą buvo išleista 2022 m. ir iškart tapo bestseleriu, apdovanota ir kritikų liaupsinamą lyg „Haris Poteris“, nes, tiesą pasakius panašumų yra – vienišas berniukas, magija…
Bloga žinia ta, kaad šiais metais rugpjūtį angliškai bus išleista paskutinė, penktoji šios serijos dalis, kuri tikiu, kad lietuvių kalba pasirodys kitų metų pradžioje.
Saldainių parduotuvė vaikams atrodo pati geriausia vieta pasaulyje – čia norisi viską apžiūrėti, pauostyti, pasigrožėti. Būtent tokia įspūdinga vieta ir aprašyta Juan Ramon Santos knygoje „Keturių M klubas“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Tiesa, ją temdo vienas dalykas – parduotuvės savininkė Madam Smaližė, kuri itin meiliai šypsosi tėvams, bet jei vaikai ten užeina vieni… Tik saugokis!
Keturi vaikai, kurių vardai prasideda M raide Manuelis, Matilda ir dvi Marijos taip ir leidžia dienas – eidami į mokyklą, leisdami laiką parkelyje ir ne itin maloniai susidurdami su saldumynų parduotuvės savininke, kol vieną dieną įsižiebia rimtas konfliktas.
Siekdami išsiaiškinti Smaližės paslaptis vaikai įkuria savo klubą. Pirmasis jo tikslas – atkeršyti pasipūtusiai pardavėjai, bet jis netrukus virsta rimta detektyvine užduotimi į kurią įsitraukia vis daugiau veikėjų. Na, bet apie tai skaitykite knygoje.
Kodėl tėvai norėtų, kad jų vaikai paskaitytų šią knygą?
Keturių M klubas
Nes ji tikrai smagiai skaitosi, tad jei turite alergišką knygoms vaiką (toks, kuris pamatęs knygą iškart sako „per stora“), tai ši knyga gali padėti pagyti. Jis nė nepajus, kaip įsitrauks į istoriją ir netrukus užvers paskutinį puslapį. O kur dar smagūs paveiksliukai!
Knygoje akentuojama draugystė ir bendrystė. Viską galima įveikti būnant drauge, pasitikint vienas kitu ir neteisiant draugų už kartais keistas idėjas. Labai pamokanti mintis.
Na, o svarbiausia, kad ši knyga atskleidžia, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo. Ir pikčiurna Smaližė iš tiesų nėra tokia jau pikta, smulkus sukčius ne visada buvo blogietis ir kiekvienas jų turi rimtų priežasčių elgtis bjauriai.
Be to, ši knyga rašytojui Juan Ramon Santos pelnė vaikų literatūros premiją „Edebé“ 2021 metais!
Galvoju, reikėtų patentuoti metodą, kaip pailsėti po sunkios darbo dienos – vietoje pramoginių laidų ar detektyvinių serialų, daug geriau galvą išvalo… vaikiškos knygos! Ypač tokios, kurias skaitydamas gali dar ir nusijuokti.
Jack Meggitt-Phillips knyga pradinukams „Pabaisa ir Betanė“ tokia kupina ironijos, kad puikiai tiks ir suaugusiems.
Pagrindinis herojus (vienas iš dviejų) Ebenizeris Žnyplius gyvena jau šimtus metų ir nei sensta, nei skursta. Jis augina siaubingą pabaisą, kuri pasirūpina jo turtais ir jo amžina jaunyste. Viena bėda, kad Ebenizeris turi pasirūpinti pabaisos poreikiais. Viskas prasidėjo, kai vaikystėje Žnyplius rado mažą baikštų padarėlį, kuris valgydamas įvairius gyvius vis pampo ir pampo. Privalumas – pasirodo tas stebuklingas padarėlis moka išvemti įvairiausius daiktus (na ir kad, kad gleivėtus, bet gerus) ir stebuklingą jaunystės gėrimą, kuris neleidžia semti.
Nors buvo liūdna buvo atiduoti mylimą katiną pabaisai į nasrus, kai pabaisa paprašo sultingo vaiko – Ebenizeris net nesusimąsto, kad čia kažkas blogai. Juk vaikų jis tikrai nemėgsta. Iki tol, kol sutinka Betanę.
Godžiojo Ebenizero ir neišpasakytai padykusios Betanės draugystės istorija skaitytojus taip pat įkvėps susimąstyti, kad nereikia spręsti iš pirmo žvilgsnio. Padaužos širdyje labai daug nuoskaudų, o 500 metų gyvenantis Žnyplius dėl pabaisos neturėjo nė vieno draugo.
Knyga nebūtų nė perpus tokia smagi, jei ne šmaikščios iliustracijos, kurių autorė Isabelle Follath. Stilistika man priminė senas knygas apie plėšiką Hocenplocą, kur juodai balti piešiniai labai gerai atskleidžia personažų paveikslus.
Tad „Pabaisa ir Betanė“ patiks tiems, kurie mėgsta skaityti apie tikrą draugystę, nebijo vėmalų ir mėgsta knygas su tęsiniu, nes paskutiniai knygos sakiniai intriguoja sulaukti dar vienos dalies.
Anglijoje gyvenantis knygos autorius Jack Meggit-Phillips (Džekas Megitas-Filipsas) rašo scenarijus, yra dramaturgas ir jo knygos jau spėjo užkariauti ne tik vaikų širdis. Pagal knygą „Pabaisa ir Betanė“ teises kurti filmą įsigij kino kompanija „Warner Bros“.
Labai sudėtinga buvo sugalvoti šiai apžvalgai pavadinimą – norėjau rašyti, kad tai knyga vaikams apie karą, bet iš tiesų knygoje karas visai neminimas. Na, bent jau akivaizdžiai. Perskaičiusi nugarėlę, galvojau, kad tai bus labai liūdna knyga, bet pagrindinės herojės užsispyrimas ir humoro jausmas greičiau įkvepia, nei liūdina.
Knyga prasideda kvapniu ir skaniu pasakojimu, kaip vienišas kepėjas augina dukrą ir viskas jiems buvo gerai, kol neprasidėjo karas. Vieną dieną tėtis išeina palikęs močiutės priežiūrai mergaitę, kuriai vėliau tenka vėliau bėgti į užsienį. O čia tyko ne tik nuotykiai, naujos pažintys, bet ir pavojai. Labai realistiška knyga, kai supranti, jog tokių vaikų ir suaugusiųjų net dabar Europoje blaškosi ne vienas ir net baisu pagalvoti, su kokiais iššūkiais jie susiduria.
Bet viso to tragizmo visai nepajusite skaitydami Joke van Leeuwen knygą „Kai mano tėtis tapo krūmu“ (leidykla „Debesų ganyklos“). Tai šviesi, šilta ir net šypseną išspaudžianti knyga, kuri įkvepia. Jei Toda (toks pagrindinės herojės vardas) nepasidavė daug rimtesnėse situacijose, tai skaitytojas skatinamas nepasiduoti ir kitose gyvenimiškose akimirkose.
Knyga labai lengvai skaitosi, joje greitai vystosi veiksmas, Todos jausmai ir žodžiai, nors ir rašyti suaugusiojo, neskamba dirbtinai. Knygą drąsiai į rankas gali paimti gerai skaitantis trečiokas ar nestoras knygas mėgstantis šeštokas. Aš pati ją mielai perskaičiau.
Šią knygą ypač rekomenduočiau pedagogams – perskaitę ir diskusijoje dalyvaujantys moksleiviai empatiškai supras, kas nutinka pabėgėliams, kaip jie gali pasiklysti, pamesti dokumentus, nesuprasti kalbos ir turėti nepaprastai daug dvasinės stiprybės, kad nepalūžtų. Knygą galėtų paskaityti ir tie, kurie piktinosi, kai lietuva priėmė migrantus.
Knygoje – ir pačios autorės pieštos iliustracijos, kurios nėra labai jau meniškos, bet juodai baltos komikso tipo gerai atskleidžiančios teksto nuotaiką. Tiesa, knygos pabaigoje, labiausiai nustebino vertėja – užsienio šalis, kur ir pabėgo Toda, gyventojai kalba… latviškai!
Knygos autorė Joke van Leeuwen už šią knygą sulaukė ir įvertinimų – 2011 metais įteiktas labai garbingas Nyderlanduose apdovanojimas „Vlag en Winpel“, o 2012 metais knyga įtraukta į „Die 7 Besten Bucher“ sąrašą, kurį sudaro žiūri rekomenduojanti septynias įdomiausias knygas vaikams tą mėnesį. Dar įdomiau, kad ši olandė yra ne tik rašytoja, iliustratorė, bet ir kabareto atlikėja!
Ši knyga ne tik tiems, kurie laukia ar turi sesę. Anaiptol! Net, sakyčiau ir priešingai… Intriguoja? Tai neišduosiu paslapties.
Iš tiesų, labai smagu pristatyti lietuvių autorę Živilę Labutę, kuri jau džiugina vaikus savo užduočių knygelėmis. Tai jos pirmasis grožinis kūrinys, kuris labai taikliai ir pagauliai sudėlioja emocijas, kurias mažyliai patiria laukdami šeimos pagausėjimo. Nuo euforijos, kad turės su kuo žaisti iki suvokimo, kad vienturčio sostas yra okupuojamas kitos labai mielos ir daug dėmesio reikalaujančios būtybės. Tekstas toks lengvas ir natūralus, kad minutėlę net susimąsčiau, ar čia tik nėra eiliuota. Ne, pasitikrinu, ne eilės, bet sakiniai vinguriuoja taip lengvai, lyg čiurlenantis upelis. O ir pats turinys yra žaismingas, padės vaikams susitapanti su brolio ar sesės laukiančia lapute.
Atskiros pagyros Simonai Jurčiukonytei, kuri nupiešė ypatingas iliustracijas: šiltų spalvų, sodrios ir lengvai suprantamos. Beprotiško mielumo! net pagooglinau, kokias kitas knygas ji iliustravusi ir nustebau neradusi. Neišnaudotas talentas! Labai sveikinu su debiutu vaikiškų knygų leidyboje, jis tikrai pavykęs!
Knygą skaičiau vakare su savo mažiausia – ji yra paskutinė sesė namuose, o kol kas naujienų šiame fronte neplanuojame, tad aptarėme tik hipotetines situacijas, kas būtų jei būtų. Ar pyktų ir kodėl? Kaip mano, ką jautė jos vyresnės sesės, kai ji atsirado? Tokie pasikalbėjimai ir galima vaikų refleksija į perskaitytą turinį, didžiulis šios knygos privalumas, nes tai būdas prašnekinti apie savo jausmus net ir patį uždariausią vaiką.
Živilė knygas leidžia pati – ji savo ženklą pavadinusi „Gudri lapė“, nes interviu spaudoje yra išdavusi, jos pavardė Labutė, dažnai iškreipiama į Laputė. Tad ir jos knygų personažė – gudri laputė, kuri laukia brolio ar sesės.
Skaitykite kartu su vaikais – ypač tiks 3-7 metų mažyliams. Patiks ir pradedantiems savarankiškiems skaitytojams, nes daugelis raidžių – didžiosios.
