Savaitgalį vykusiame Vilniaus maratone sudalyvavo visa mūsų šeima! Rezultatų nesiekėme, į sporto aukštumas nelipsime ir maratonų kasdien nepradėsime bėgioti, bet galiu pasakyti, kad pramoga – verta “grieko”.
Aš niekad nesu dalyvavusi maratone, gal dėl to man pasirodė smagu. Užsiregistravome internetu prieš savaitę – už kiekvieną vaiką reikėjo sumokėti 3 eurus. Už tai gavome “teisę” bėgti, marškinėlius, nuolaidą į vandens parką (galioja tik suaugusiems), tris karamelinius popkornus, užpilamą košę. Merginos pasijuto lyg Kalėdų senelio dovanų maišą gavusios, nors viso labo tai buvo tik “Rimi” maišelis…
Sekmadienį vidurdienį prie starto linijos stojaus aš su Olivija vežimėlyje.
Nesitikėjau, kad bus taip sunku. Atrodė, tie 200 metrų juokas, bet su vežimėliu (dar ir pilnu daiktu, nes nekilo mintis jų išsiimti), į nedidelę įkalnę man buvo sunku 🙂 Olivija užsikabino medalį.
Vėliau bėgo Eleonora mažiukų grupėje, bet buvo nedrąsu, tad kompaniją palaikė tėtis.
Na, o Smiltė lėkė, kaip vėjas su drauge.
Kitais metais irgi lėksim. Rekomenduojam įrašyti į vaikų pramogų sąrašą – maratonus. Medaliai laaaabai nudžiugino merginas. Ne mažiau, nei vėliau gauti saldainiai ir ledai…
