Turiu rankoje bilietus į Filipinus su 15 val. laukimu Pekine (priminkite, kodėl mes Beijing, taip vadiname???). Grįžtant 16. Nustembu sužinojusi, kad lietuviams į Kiniją reikia vizų. Viza tai viza, nesunku padaryt. Nustembu dvigubai, sužinojusi, jog jos kainuoja po 100 Eur. Svarstau, ką tiek laiko veiksiu oro uoste su vaikais. Ir tada TADAM – pasiekia informacija, kad 72 val. tam tikrų šalių piliečiams, tarp jų ir Lietuvos, gali išeiti į miestą be vizos. VALIO! Planuojam vizitą.
Pekine gyvena 21,5 milijonai gyventojų. Jo per dieną neapžiūrėsi. Jis net neturi senamiesčio, kurio turistinėmis gatvelėmis galėtum pasivaikščioti! Dar, priminsiu, kad Pekine sausį yra šalta. Panašiai, kaip Lietuvoje. Tai ką ten veikti?
Didžioji Kinų siena
Pasirodo, kad ją iš Pekino galima pasiekti po 1-1,5 val. kelionės vietiniu autobusu! Pekinas smagus tuo, kad Olimpiados proga 2008 metais buvo nutiesta metro linija iš oro uosto į centrą. Pusvalandis – ir tu jau mieste. Tiesa, neapsigaukite sistemos naujoviškumu – nors stovi keturi bilietų automatai, sėdi trys pardavėjai būdelėje – METRO BILIETUS GALIMA NUSIPIRKTI TIK GRYNAIS. Kaina – 25 juaniai (3,45 Eur)
Pekino oro uosto metro darbo grafikas.
Važiuokite iki linijos pabaigos, Dongzhimen stotelės. Iš jos persėdate į antrą liniją ir važiuojate iki … sustojimo. Iš ten keliaujate ieškoti 877 numerio autobuso. Žmonių bus labai daug, bet autobusų eilė ir jie visi vienas po kito važiuoja. Kelionė iki Didžiosios Kinų sienos kainuoja 12 juaniai (1,66 Eur).
Taip, papulsite į vieną populiaresnių vietų prie sienos. Jeigu norite, galite ieškotis privačių turų ir jus nuveš iki tuščių atkarpų, bet turim ką turim. Nusiteikite poros km žygiui link vietos, kur galima jau įlipti į sieną. Įspūdis nepakartojamas – žiūri į tas dantytas kalnų viršūnes, kuriomis nusėta visa bekraštė ir nesuvoki, kaip tie žmogeliai viską čia pastatė gindamiesi nuo mongolų. Kažkaip pro šypsnį prisimeni D.Trumpą ir jo sienos su Meksika idėją…
Eini eina ta siena – pradžioje lyg grįstu taku, paskui jau statmenė įkalnė, vienur kitur pasitaikantys laiptai ir taip nuo bokštelio iki bokštelio. Ufff…
Tiesa, vėjas ten nerealus, tad labai džiaugiuosi, jog vaikus išsivežiau su žiemine PILNA apranga 😀
Grįžom į miestą. Pavalgėm. Ir grįžom į oro uostą be streso.
UŽDRAUSTASIS MIESTAS
Po trijų savaičių Pekine šilčiau, todėl leidomės į svarbiausią miesto objektą: Uždraustasis miestas – Ming ir Čing dinastijų imperatoriaus rūmai ir Tiananmenio aikštė. Vėl metro iš oro uosto, 2 linija iki „Tiananmen East“. Dydis – nesuvokiamas. Viena pusė yra skirta einantiems į rūmus, kita iš jų. Visur policija, patikros ir daaaaaaug vietinių turistų. Paprastas ketvirtadienis, bet tūkstančiai kinų lanko savo įžymybes. Tiesa, tarp jų papuola ir mūsų mažoji trijulė – merginos buvo stabdomos, prie jų pristatomi maži kiniukai ir daroma bendra nuotrauka. Atminčiai, giminėms parodyt, kaimynams pasigirt 😀
Eini eini eini ir prieini Uždraustąjį miestą. Kodėl toks pavadinimas? Nes valdant imperatoriams,o jų čia buvo ištisos kartos, paprastieji žmonės negalėjo apsilankyti šiame komplekse. Imperatoriai nuversti, rūmai atidaryti ir galima juose apsidairyti. Eini eini eini… jau kai atrodė, jog praėjom septintus vartus, pasirodė kad esame pačioje pradžioje 🙂 Jaučiausi, lyg per kokį Alytų eičiau pėsčiomis. Nusipirkome bilietus ir leidomės į apžiūrą. Į pačius rūmus įeiti nepavyks – yra tik atidarytos salės, kur kas nors vyko – čia imperatorius skelbė kalbas, čia susitiko su kažkuo, čia su kitu kažkuo, čia mąstė, čia rašė… Na, po trečios salės jau pasidarė nuobodu. Tikrai labai didinga, raižiniai pasakiški, kolonos milžiniškos, bet tas tūkstantis kinų kartu besigrūdančių prie turėklų, atstumai daro savo.
Kelionės pabaigoje – Uždraustojo miesto sodai, kur paskutines dienas leisdavo buvę imperatoriai ir haremo moterys.
Ar rekomenduočiau? Taip, reik pajusti tą didybę, didingumą, bet norėtųsi trumpiau ir greičiau.
Pavalgėme, apsidairėme ir grįžome į oro uostą miegoti, nes skrydis tik 4 val. ryte. Suoliukai pakankamai minkšti 🙂
