Lankytinos vietosLietuvoje

Žymiausių pasaulio teatro lėlių kopijų muziejus

2019-07-07 — Goda Leo0

main

Lankytinos vietosLietuvoje

Žymiausių pasaulio teatro lėlių kopijų muziejus

2019-07-07 — Goda Leo0

Teatro Sala pristato naujieną – neseniai joje duris atvėrė „Žymiausių pasaulio teatro lėlių kopijų muziejus“. Jame apsilankę sužinosite, kokia paslaptinga, neįtikėtina ir nuostabi yra teatro lėlių istorija. Istorinių lėlių parodoje susipažinsite su įvairių laikotarpių, tautų ir tipų lėlėmis: pirštininėmis, marionetėmis, šešėlinėmis, klasikinėmis bei moderniomis.

Čia taip pat pamatysite žymiausias pasaulio lėles: Antikos laikų lėles-skulptūrėles, Romos Imperijos laikotarpio žymiausią lėlę Makusą, anglų triukšmadarį, keistuolį ir išminčių Pančą, tikrą nacionalinį rusų didvyrį Petrušką, Petruškos vyresnįjį brolį italą Pulčinelį, prancūzą Polišinelį ir kitus.

 

Ar žinojote, kad amžių tėkmėje teatro lėlės pergyveno sudėtingus laikus? Iškentėjo pasaulio karus, patyrė daug nusivylimų ir bausmių? Žmones, kuriančius teatro lėles, už „velnišką“ meną įkvepiantį gyvybę negyviems daiktams, negailestingai baudė karaliai ir imperatoriai. Ypač žiauri lėlininkams ir lėlėms buvo Viduramžių Inkvizicija. Tryliktame amžiuje Europoje buvo uždraustos marionetės ir pirštininės lėlės. Septynioliktame amžiuje buvo suimtas žymus šveicarų lėlininkas Brioše, apkaltintas raganavimu. „Jis privertė savo mažus žmogeliukus kalbėti, ginčytis ir judėti“ – toks buvo teismo nuosprendis.

Vis tik teatro lėlės išliko nemirtingos! Viso pasaulio žmones ir lėlininkus vienija meilė lėlių humorui ir grožiui. Lėlės konkuruoja su žymiausiais pasaulio aktoriais bei vaidina sudėtingiausias pjeses. Parodoje sužinosite, kad teatro lėlių tradicijos – įpūtusios naujų vėjų dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, kai kūrė meno pasaulį praturtinę lėlininkai S. V. Obrascovas, Ž. P. Obera, profesorius J. Skūpa, I. Skūpova, I. Zaiceva ir kiti – tęsiasi iki šiol.

Į „Žymiausių pasaulio teatro lėlių kopijų muziejų“, įsikūrusį Teatro Saloje (S. Stanevičiaus g. 24, Vilniuje) gali patekti visi norintys. Registracija ir informacija tel. 8 670 97832. 

Komentuok

Tavo el. paštas nebus skelbiamas. Jis bus naudojamas tam, kad mes galėtume susisiekti.