main

KnygosTitulinis 

Pirmąją knygą suaugusiems pristatanti vaikų mylima autorė Kotryna Zylė: idėja kilo rašant siaubo istorijas paaugliams

2024-07-02 — by Goda Leo0

zyle-960x640.jpg

Šią savaitę knygynuose pasirodo naujas rašytojos Kotrynos Zylės romanas suaugusiesiems „Mylimi kaulai“ („Aukso žuvys“, 2024). Jis pasakoja moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istoriją. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime.

Knygos išleidimo proga – rašytojos Kotrynos Zylės pokalbis su leidyklos „Aukso žuvys“ darbuotoja Jūrate Mackevičiūte.

Papasakok, kada gimė „Mylimų kaulų“ idėja.

– Pirma mintis apie moterį, sekcijos lentynoje saugančią mylimų vyrų kaulus, kilo rašant knygą jaunesnei auditorijai „Siela sumuštinių dėžutėje“. Dažniausiai man taip ir būna, įpusėjus rašomą knygą (ir dažniausiai – visai kitai amžiaus grupei) ima megztis naujos knygos sumanymas. Bujoja, lenda į galvą toks nesuvaldomas, laukinis. Tada būna labai sunku atsilaikyti ir pabaigti tekstą, prie kurio dirbu. Bet jau įpratau! Be to, tai – puikus pasitikrinimas, ar idėjos užuomazga atlaikys laiko išbandymą, kol iki jos prieisiu.

Esi sakiusi, kad gražiausias laikas, kai gimsta idėja, – tai tarsi įsimylėjimas, kuris įsibėgėjus darbams virsta meile, o jai reikia kantrybės ir atsidavimo. Kaip buvo šį kartą? Kas buvo sunku ir kas džiugino?

– Tikra tiesa, atsiminimas, kaip ta idėja trenkė žaibu, sumanyto siužeto įsimylėjimas padeda atlaikyti visus rašymo metus (šios knygos atveju – dveji su puse), kasdien sėdant ir dirbant kankinantį darbą. Tikrai nemanau, kad rašymas turi būti kančia, labai pavydžiu tiems, kuriems žodžiai plūsta su džiaugsmu, lengvai, gausiai, bet man, deja, tekstai gimsta sunkiai, skausmingai. Juos išlengvinu antrą, trečią kartą redaguodama, taisydama, o tada pati skaitau ir stebiuosi – ar aš čia taip parašiau? Atrodo vienu kvėptelėjimu, ir tik pati žinau, kiek stenėjimo būta (juokiasi). Sunkiausia susitelkti ir rašyti, nesiimant kitų, greičiau pasitenkinimą smegenims suteikiančių darbų ar projektų. Manau, tai ne tik mano asmeninė savybė, bet ir laikmečio dalykas – romano rašymas visiškai nedera su šių laikų tempu, greitų rezultatų, sensacingų naujienų siekimu, tai – labai senoviškas amatas. Bet neslėpsiu, džiaugsmo irgi buvo: skaitant, ką parašiau, atrandant, pažįstant savo romano personažus, juos įsimylint, pastebint, kaip jie patys pasuka mano suplanuotą istoriją, aikčiojant ir skubant iš paskos. O tada – finalas. Aš tai padariau! Aš tai padariauuuuu! Ir tvirtas žinojimas, kad knygos gyvena metų metus ir net po dešimtmečio perskaitytas romanas kažkam bus šviežiausia naujiena, asmeninis atradimas. Dėl to knygą verta rašyti ir dvejus, ir dešimt metų, jei tik prireiktų.

Romane tautosaka ir mitologija gyvena šiuolaikiniame pasaulyje – tai išskirtinis, daugeliui tavo pasakojimų būdingas bruožas? Kodėl?

– Tai – lyg mano misija, pašaukimas, kuriam niekaip nerandu įžodinimo, atsakymo, kodėl taip jaučiuosi. Mane veža tautosaka ir mitologija, sykiu matau, kaip kartais nuobodžiai šios temos atrodo šiuolaikiniams žmonėms, jei neimsim domėn tų, kurie ir taip yra prisiekę šios srities gerbėjai. Tikiu, kad tradicijos, papročiai, mitologija yra mūsų savastis, mūsų visų, tik reikia rasti, kaip apie tai kalbėti šiandienos žmogui, kaip pabudinti jo jausmus ir pasėti susižavėjimo sava kultūra sėklą. O šiaip labai smagu laužyti taisykles, jei tik jas išmanai, tai aš ir jaučiuosi pankuojanti, žaidžianti, laužanti įsivaizdavimą, kad paveldą turime užkonservuoti ir žvelgti į jį per pagarbų atstumą. Išrengiu tą mūsų kultūrą plikai, pastatau šių laikų mieste ir paleidžiu gaivališkai siautėti. Žiūrėkit, argi ne nuostabu? Ir viskas čia mūsų, tik imkite, įsimylėkite, turėkitės! Kaimas daugiabutyje, bendruomenė, įsikūrusi taip, kaip mes, bet gyvenanti pagal anų laikų papročius ir tikėjimą. Piemenys troleibusuose, vištos koridoriuje, alumi dievams šventinamos pašto dėžutės. Smaginausi kaip reikiant. Tikiuosi, pasismagins ir skaitytojai!

Dažnai kurdama specialiai ruošiesi, ieškai informacijos ar netgi žmonių, galinčių jos suteikti. Ir šį kartą to prireikė?

– Vienas iš kūrybinio proceso sunkumų buvo tas, kad vis nusivildavau supratusi, kad per dieną neparašiau nei puslapio, mat vien tik gilinausi į įvairius šaltinius. Vienai eilutei ar minčiai patikslinti paėmusi lietuviškus papročius nagrinėjančią knygą, susizgribdavau tik vakare, jau turėdama kilti nuo stalo, o viskas, ką nuveikiau – tai perskaičiau kelis šimtus puslapių svetimos knygos. Užuot rašius savo! Aišku, visa tai buvo būtina, bet tas mikroskopinis judėjimas į priekį – baisiai slegianti profesijos dalis. Peržiūrėjau krūvas vaizdinės medžiagos, kartais – labai susijusios, pavyzdžiui, skirtos specialistams, apie kūno paruošimą šarvojimui, o kartais paskęsdavau loterijų statistikoje, troleibusų maršrutų žemėlapiuose, musmirių poveikio tyrimuose. Man rodos, kiekvienas romaną parašęs žmogus tampa keisčiausių dalykų rinkinio, kuris buvo reikalingas jo ar jos pasakojamai istorijai, specialistu. Kita vertus, tai yra labai labai įdomu!

Kaip kilo mintis įdėti į knygą Bernardo Burbos iliustracijas? Ką jos kuria?

– Su Bernardu esame pažįstami daugiau nei 10 metų. Maždaug prieš tiek laiko iš jo nusipirkau pirmąjį atviruką. Troleibusai, daugiabučiai, centai, šerkšno raštas ant troleibuso langų, zylė lesykloje iš popierinio pieno pakelio, sena žaidimų aikštelė iš vaikystės – turiu visą kolekciją. Sumaniusi „Mylimų kaulų“ romaną iškart žinojau, kad jame bus vaizdų. Pradžioje galvojau, kad jais pasirūpinsiu pati, juk taip dariau daugumoje savo knygų. Bet kuo ilgiau apie tai mąsčiau, tuo geriau supratau, kokia didelė dovana yra rasti kūrėją, kurio braižas ir temos idealiai dera su tavo tekstu. Niekada nesukurčiau iliustracijų taip, kaip tai padarė Bernardas, o jos fantastiškai tinka knygai! Turbūt čia įsijungė ir dizainerės mąstymas, visumos, galutinio rezultato vizija. Taigi ryžausi pasiteirauti, ar nebūtų įdomu. Bernardas atsakė, kad tema visiškai jo, iškart sutiko, o tada jau džiaugsmingai sukirtome rankomis!

Esi sugalvojusi knygą pristatyti neįprastai. Kur ir kada pakviesi skaitytojus susitikti?

– Liepos mėnesį laukia kelionė per Lietuvą – sutiktuvių ketvirtadieniai. Vilniuje pristatymas įvyks liepos 4 d. 18 val. Istorijų namuose. Pasakojimo atmosferą sukurs ekskursija po Istorijų namų etnografijos saugyklą, o po jos muziejaus kieme kartu su dailininku Bernardu Burba papasakosime, kaip gimė istorija ir piešiniai. Pokalbį ves nuostabi kalbintoja Viktorija Urbonaitė. Liepos 11 d. 19.30 susitiksime su skaitytojais Vasaros knygyne Nidoje. Liepos 18 d. 18 val. kauniečių lauksiu ekskursijoje po Anatomijos muziejų, o vėliau pokalbį galėsime pratęsti „Kolibrio“ knygyne.

Kartu su popierine knyga išleidžiama ir „Mylimų kaulų“ audioversija. Ją įgarsino knygos autorė Kotryna Zylė.

Knygos „Mylimi kaulai“ rašymą ir leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Knygos

5 KNYGOS, KURIAS TURI BŪTI PERSKAITĘS KIEKVIENAS

2024-01-17 — by Goda Leo0

knyg-960x720.jpg

Knygos turi galią. Jos geba perkelti mus į visiškai kitą pasaulį. Perskaitę knygą galime pakeisti požiūrį į supantį pasaulį ar net tapti geresniais žmonėmis. Nesvarbu, koks jūsų amžius, ką veikiate ar apie ką pastaruoju metu daugiausiai galvojate, knygos iš šio sąrašo gali jums padėti pabėgti nuo rutinos, įkvėpti jėgų ar tiesiog padėti gerai praleisti laiką. Pateikiame penkių knygų, kurias būtina perskaityti, sąrašą.

Šimtas metų vienatvės, Gabriel García Márquez

Šis ispanų rašytojo romanas yra pasaulinės literatūros klasika ir tikrų tikriausias etalonas. G.G. Markeso knygą daug kas mėgsta dėl nepaprasta pasakojimo technikos ir įtaigaus autoriaus balso. Septynias kartas apimantis romanas pasakoja daugiasluoksnę istoriją, kurioje tikrovė susipina su siurrealumu, o skaitydami žmonės gali pajausti stiprias, užburiančias emocijas.

Nekaltybės amžius, Edith Wharton

Šiame romane veiksmas vyksta XXa. pirmojo dešimtmečio Niujorke, sparčiausiai augančiame JAV mieste. Istorija nagrinėja to meto visuomenės narių patiriamą spaudimą ir priešpriešą tarp moralės bei pagundų.

Niulando Arčerio istorijoje gvildenamos meilės, troškimų ir visuomenės lūkesčių temos, todėl romanas yra patrauklus skaitinys, rezonuojantis ir su šiuolaikiniu žmogumi. Juk sudėtingi žmogaus jausmai ir socialinis etiketas – temos, kurios aktualios ir nūdienų pasaulyje.

Alchemikas, Paulo Coelho

Kurį laiką P. Coelho kūryba buvo labai ant bangos. Tai – ne be priežasties. „Alchemikas“ – alegorinis pasakojimas, tapęs mūsų laikų klasika. Jame pasakojama apie jauno piemens Santjago kelionę į Egiptą ieškoti paslėpto lobio. Ši knyga – tai ne tik graži istorija, bet ir įkvepiantis vadovas, skatinantis skaitytojus siekti savo svajonių ir klausytis ne išorės ar visuomenės balso, o savęs pačių.

Vakarų fronte nieko naujo, Erichas Marija Remarkas

Ši knyga – tai jaudinantis ir labai stiprias emocijas keliantis Didžiojo (I-ojo pasaulinio) karo vaizdinys iš vokiečių kario perspektyvos. Nors parašytas praėjusiame amžiuje, dabartiniame kontekste vis dar labai aktualu paskaityti apie tai, kaip be gailesčio atskleidžiama karo kaina žmogaus psichologijai, sąmonei ir pasaulėjautai. Dėl savo nesuvaidinto, tamsaus ir nuoširdaus pasakojimo, „Vakarų fronte nieko naujo“ yra laikui nepavaldus kūrinys, aktualus visoms kartoms.

Vilniaus pokeris, Ričardas Gavelis

Lietuviai gali didžiuotis mūsų šalies kūrėjų literatūra. Yra tikrai ne viena knyga, kuri lengvai patektų į pasaulinės literatūros elitą. Kūrinys, kurį parinkome šiam sąrašui – R. Gavelio „Vilniaus pokeris“. Jis laikomas pirmuoju postmoderniu lietuvišku romanu. Knygoje vaizduojama nerimą kelianti distopija. Veiksmas vyksta Vilniuje, o herojai keliauja po miestą, atspindintį groteskiškas jų protų vizijas. Šis romanas – tai nėrimas gilyn į sudėtingą ir absurdišką vėlyvojo sovietmečio Lietuvos gyvenimą

Nepamirškite, kad patogiausia – palaukti akcijos knygoms bei įsigyti jas internetu. Nereikės stovėti eilėse, o dar ir sutaupysite.  

KnygosTitulinis 

Ugdome savo kūrybiškumą

2016-02-01 — by Goda Leo0

IMG_4452-e1454344612517-960x720.jpg

Kūrybiškumas, mano galva, yra pats pats geriausias ir svarbiausias gebėjimas. Ačiū tėvams, kurie leido man reikštis ir tikiu, kad nepapuolu į tuos daugiau nei 90% žmonijos, kurie jau prarado kūrybiškumo savybę. Todėl esu baisingai susirūpinusi savo vaikų kūrybiškumu, kuris tradicinėje švietimo sistemoje sistemingai užmušinėjamas.

Antra, nors žmogaus vidinį pasaulį laikau mūsų pamatu, saviugdos, saviguodos, savi… knygos man kelia žiovulį.

Todėl pažintis su rašytoja Julia Cameron prasidėjo būtent per vaikus. Jau rašiau apie jos knygą „Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą“. Tuomet ją surijau ir iškart puoliau taikyti – kažkas iki šiol liko, kažką jau reikėtų pasikartoti. Tiesa, knygoje dažnai minima jos pirmoji, daug populiaresnė knyga „Kūrėjo kelias. Praktinės kūrybingumo pamokos“

kurejo kelias

Apie ką knygą?

Leidykla rašo:

Ši knyga, pirmą kartą JAV išleista dar 1992 m., iki šiol laikoma vienu iš šimto pačių geriausių saviugdos vadovų. Technologijų pažangos, automatikos ir niveliacijos amžiuje Kūrėjo keliassušvyti naujai. Knyga padeda suvokti, kad kūryba – ne tik aukštesniųjų jėgų mums duotos galios, bet ir kasdienės pratybos, tam tikras susitarimas su savo vidiniu „aš“.

Knyga naudinga pradedantiems ir jau aktyviai kuriantiems žmonėms, vizionieriams ir menininkams, dėstytojams ir pedagogams. Ji ne tik įkvepia ir skatina kūrybinę saviraišką, kuri yra kiekvienos asmenybės vidinė ašis, didžiulis  visaverčio gyvenimo impulsas, bet ir siūlo konkrečius, išbandytus metodus. Per dvylika turiningų savaičių, skirdami laiko sau, užsirašydami ir apmąstydami svarbiausias mintis, palengva atgaivinsite  kūrybingumą ir išsivaduosite iš įvairių vidinių kliūčių. Klaidingus įsitikinimus, baimę, kompleksus, pavydą, kaltę ir kitus neigiamus jausmus ilgainiui pakeis pasitikėjimas savimi ir produktyvumas.

Knyga skiriama ne tik tiems, kas domisi įvairiais kūrybingumą skatinančiais metodais, bet ir visiems, norintiems pasisemti įkvėpimo, atrasti naujų idėjų ir tobulėti kasdien.

 

IMG_4456

Mano įspūdžiai

Labai patiko, kad knyga yra praktiška – palikt vietos įrašyti savo pastebėjimus, net ir liepiama atlikti įvairius pratimus. Knyga suskirstyta į dvylika skyrių, kurie yra skirti kiekvienai savaitei. Reikia savaitę atlikti tam tikrą užduotį ir tik laikantis nurodymų, gali pasiekti rezultatų.

Pirmas, pats svarbiausias ir pats sudėtingiausias pratimas – kasdien rašyti ryto dienoraštį. PRIVALOMA kiekvieną rytą rašyti lapą savo minčių srauto – gali rašyti dienos darbų sąrašą, mąstyti apie egzistenciją ar apie kilime likusią dėmę. J.Cameron nuomone tik išlieję savo mintis galime pasiekti konkrečių rezultatų.

Kūrėjo kelias j.cameron

Pradžioje rašyti buvo labai keista, paskui įpratau, o tada kažkas nutiko, nebegalėjau atsikelti anksčiau (pagal mūsų šeimos ritmą, reiškia, kad dėl šito rašymo reikia keltis 5.30 val…) ir mečiau. Svarstau, kad reikia vėl pradėti.

Knygoje daug dėmesio skiriama kovoti su savigaila, kompleksais ir visais būdais siekiama padėti atsiskleisti, padėti parodyti savo talentus.

Tiesa, čia minima daug Dievo. Dar knygos pradžioje autorė įspėja, kad dievas gali būti bet koks ir net neturėti konkretaus pavidalo.

VERTINIMAS: 5 out of 5 stars (5 / 5)

 

KnygosTitulinis 

Knyga tėvams: “Kaip ugdyti vaiko kūrybingumą”

2015-08-09 — by Goda Leo3

Kaip-ugdyti-vaiku-kurybinguma-1-960x1239.jpg

Apie kūrybiškumo svarbą, jo žlugdymą mokyklose ir pastangas visus suvienodinti galiu kalbėti valandas. Net kraujas užverda apie tai pagalvojus, bet išsiliejusi, suprantu, kad jeigu ir galiu kažką padaryti, tai tik aš pati. Todėl susidomėjau knygyne išvydusi Julia Cameron, Emma Lively knygą “Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą”. Saviugdos, savišvietos ir visokio pozityvo skatinimo knygų neperku ir neskaitau, bet įdomumo dėlei atsiverčiau bet kurį šios knygos puslapį (pripažinkite, jūs irgi taip dažnai darote). Ten buvo kalbama apie tai, kaip autorei viena pažįstama pasakojo, kad kuomet ji buvo vaikas ir zyzdavo, jog neturi ką veikti, jos teta suplodavo rankomis iš džiaugsmo ir pasiūlydavo nupjauti žolę ar suplauti indus 🙂 Mane “nupirko”.

APIE KNYGĄ

Leidykla knygą pristato:

“Metų metus Julios Cameron knygų skaitytojai prašė pasidalyti „Kūrėjo kelio“ programa ir su vaikais. <…> Ją perskaitę sužinosite, kaip:

  • pažadinti vaiko, o kartu ir savo nuostabą,
  • padėti vaikams savo pomėgius paversti menu,
  • paskatinti saviraišką,
  • ugdant vaikų kūrybingumą iš naujo atrasti ir savo kūrybines galias,
  • lavinti aistrą kūrybingumui ir kūrybiniam procesui, kuris lydės jus visą gyvenimą.

Populiariosios knygos „Kūrėjo kelias“ autorė išleido labiausiai lauktą darbą, papildysiantį jos veikalų apie kūrybos procesą ciklą. Knygoje „Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą“ tėvai ras priemonių rinkinį, kuriuo galima naudotis bet kuriame vaiko augimo etape. <…>

Knyga, kurioje dėmesys skiriamas tėvams ir jų vaikams – nuo naujagimio iki dvylikamečio, – parašyta remiantis „Kūrėjo kelio“ metodais. Čia išdėstytos dvasinės sąvokos ir praktiniai patarimai padės tėvams švelniai pakreipti vaikus didesnio kūrybingumo link.

Julia Cameron aktyviai kuria jau daugiau nei tris dešimtmečius. Ji yra parašiusi daugiau nei trisdešimt knygų, tarp kurių yra išgarsinusios autorę knygos apie kūrybinį procesą. „Kūrėjo kelias: praktinės kūrybingumo pamokos“ išleista lietuvių kalba 2014 m.

"Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą" ištrauka 2
“Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą” ištrauka 2
Mano pristatymas:

Reikėtų prievarta įbrukti šią knygą tėvams, kurie nesureikšmina kūrybingumo. Tiems, kurie jį vertina, ši knyga bus naudinga dėl įdomių praktinių patarimų kaip užsiimti su vaikais. Ne, čia nerasite darbelių nuotraukų (kodėl jos dažniausiai tokios nepatrauklios???) ar žaidimų aprašymų (ar esat išmokę žaidimą pagal knygą?). Šioje knygoje autorė dalinasi idėjomis, kurias pritaikė augindama savo dukrą, aptaria kodėl vaikui reikia turėti savo kampelį ir ką daryti, kai vaikai zyzia: “neturiu ką veikti…”.

KUO JI MAN PATIKO?

  • Labai struktūriška ir aiški knyga, kurios kiekviename skyriuje aptariama skirtinga tema. Vaikų savarankiškumas, neatrasti talentai, skatinimas, nedrąsumas, pagyros… Viskas žingsnis po žingsnio.
  • Nenuvalkioti patarimai. Jeigu dar kartą išgirsiu būkite su savo vaiku, jį mylėkite blia blia blia ir viskas bus gerai… Viaukt. Jeigu aš domiuosi, reiškia, kad man įdomu ir savaime suprantamų dalykų skaityti nėra prasmės. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra užduotys-idėjos su vieta užrašams. Išties originalūs patarimai, kaip tikslingai ir kūrybiškai leisti su vaikais laiką.
  • Pagrindinės kūrybingumo ugdymo taisyklės. Pasirodo, kūrybiškumui ugdyti užtenka žinoti tris pagrindinius žingsnius. Pirmoji –  kiekvieną savaitę leiskitės į kūrybines ekspedicijas su vaikais. Tai gali būti muziejaus lankymas ar antyčių maitinimas, bet paskelbkite, jog tai ekspedicija, rimtai jai ruoškitės, jos metu ne telefone mirkite, o su vaikais bendraukite apie muziejaus eksponatus ar antytes… Kitas sužinosite paskaitę knygą 😀
"Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą" ištrauka 1
“Kaip ugdyti vaikų kūrybingumą” ištrauka 1
Kuo nepatiko?

Dieviškumas. Nors autorė iškart sako, jog nebūtina tikėti į dievą, galima tai vadinti kūrėju ar kaip kitaip, bet dažnai jaučiasi religiniai prieskoniai. Man, kaip netikinčiai, sunkiau 🙂

Patirties stoka. Nors J.Cameron yra kultinės knygos “Kūrėjo kelias” autorė, vis tik su vaikais ji neturi daug patirtis, nes yra auginusi tik vieną dukrą. Todėl dažnai net nusibosta skaityti apie jos nuostabiąją dukrelę, kuri domėjosi žirgais, kuri daro tą ar aną.

VERTINIMAS: 5 out of 5 stars (5 / 5)

Nepaisant jos menkų trūkumą, knyga puiki. Patarimai įdomūs, įžvalgos netikėtos ir tikrai daugiau nieko panašaus Lietuvoje nėra išleista.