main

BlogasTitulinis 

3xMama: kas aš esu – tigrė motina ar tik šių dienų realistė?

2020-10-06 — by Goda Leo0

mergos-960x540.png

Kai aplinkiniai išgirsta, kiek papildomų veiklų turi mano dukros, dažnai būna dvejopos reakcijos – vieni kraupsta, nes vargšai vaikeliai neturi laisvo laiko, o kiti žvelgia su pavydu – oho, čia tai „lygis!

Juokinga tai, kad anksčiau veiklos buvo lygiavertės vaikų gimimui: pirmagimė būrelius lankė sulaukusi pusmečio, o štai pagrandukė yra ugdoma pagal Valdorfo sistemą, kur iki septynerių papildomi užsiėmimai net nerekomenduojami. Dabar, pasakyčiau, kad veiklos tapo adekvačios vaikų poreikiams.

Vyresnės dukros lavina muzikinius įgūdžius, jauniausioji šoka, visos trys skautauja, vyresnėlė sportuoja, o vidurinioji keliaus į Kauną, kur mokysis gabių vaikų programoje. Veiklos keičiasi pagal poreikį, bet pagrindas toks.

Žinoma, dar yra papildomos veiklos, kuriomis rūpinamės mes, jų tėvai. Nemanau, kad pavalgęs ir apsirengęs yra užtektinai, už ką atsakingi gimdytojai. Visi žino, kad niekas nežino, kokių įgūdžių reikės ateityje. Ir mes jų to neišmokysime, bet galime tam pakloti pagrindą. Ką stengiamės ugdyti papildomai?

Leidyklos „Šviesa“ leidiniai papildomam ugdymui

IT

Karantinas tik parodė, kad įgūdžių dirbant kompiuteriu reikia kuo geresnių ir įgaunamų ne penktoje ar aštuntoje klasėje, o dabar. Todėl namuose dukras skatiname dirbti kompiuteriu. Kai nežino kokio nors atsakymo, nemoka išsiversti žodžio – siūlome pirmiausiai paieškoti informacijos plačiuose internetiniuose vandenyse. Žinoma, vėliau aptariame rezultatus, patiksliname.

Prisidėjo ir mokytojos skiriamos užduotys „EDUKA klasė“ platformoje – pradėjusios vos su vienu pirštu klaidžioti po klaviatūrą, dukros jau neblogai pradeda spausdinti!

Antra, valstybinėse mokyklose informatika prasideda tik penktoje klasėje, todėl papildomam ugdymui namuose pasitelkėme leidyklos „Šviesa“ leidinį „Informatikos užduotys“ pradinukams. Jame supažindinama su programavimu, elektroniniu laiškų rašymu ir net saugiu naudojimusi internetu. Papildomai vaikai atlieka elektronines užduotis šia tema „EDUKA klasėje“.

Vyresnioji šeštokė kartu su vyru papildomai turi asmeninį projektą – mokosi programavimo pagrindų su „Arduino. Tiesa, nežinau kam labiau jis patinka – vyrui ar jai 🙂

Laiko planavimas

Šiemet taip pat dukras pradėjome mokyti naudotis „Google Calendar“ kalendoriumi. Pirma, nusibodo amžini klausimai – o kada man į smuiką? Kada prasideda choras? Kelintą turiu būti pas trenerę?

Kiekviena mato savo ir bendrą šeimos kalendorių, pačios gali planuoti laiką, nes žino, kiek užtruks nuvykti nuo taško A iki taško B. Mes gyvename centre, automobilio neturime, todėl vaikai patys rūpinasi savo kelionėmis ar paspirtukais, ar viešuoju transportu.

Į laiko planavimą įtraukiami net ir šeimos projektai, susirinkimai, išvykos. Mažėja klausimų, o ką veiksime savaitgalį ir juos keičia – gal galėčiau aš nakvoti pas draugę penktadienį, nes mačiau, jog neturime bendrų planų.

Kūrybiškumas

Čia vienas iš mano „must“ dalykų, kuriuos privalo ugdytis kiekvienas žmogus, tiek didelis, tiek mažas. Jau seniai įrodyta, kad kūrybiškumas nėra tik talentas, kurį turi tik tam tikri žmonės. Jo kupini visi vaikai, kol sistema visus suvienodina į patogius darbuotojus. Tai va, mano tikslas yra tą kūrybiškumą kaip nors puoselėti, saugoti ir gal šiek tiek užauginti.

Kas savaitę ar dvi veduosi dukras maitinti mūsų vidinių kūrėjų (jei nežinote kas tai, paskaitykite Julia Cameron knygas). Tam puikiai tinka galerijų parodos, kuriose visuomet stengiuosi patekti į edukacijas, ekskursijas ir pasiklausyti tikrų ekspertų. Taip pat vaikiški spektakliai, koncertai. Net paprasčiausias rudeninių lapų ar kaštonų rinkimas gali būti kūrybiškai naudingas, jei į šį procesą įsitrauksite ir jūs ir tikslingai maitinsite kūrėjus.

Anksčiau darydavome daug darbelių, bet dabar užsiimame mažiau. Dar vienas iš mano kūrybiškumo uždegimo variklių yra skaitymas. Tai vienintelis dalykas, kuris yra privalomas ir neturiu pateisinimų, kodėl vaikai galėtų neskaityti. Tą paskatinti stengiuosi panaudodama ir leidyklos „Šviesa“ papildomo mokymosi leidinius, kaip „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“, kurių pagalba dukros mokosi ne tik perskaityti, bet ir analizuoti tai, ką skaitė, pačios sukurti savo istorijas, taip pat skaityti skatina „Smagiosios edukacijos“ leidiniai.

„Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ (Leidykla „Šviesa“)

Prie kūrybiškumo ugdymo priskirčiau ir mūsų didžiulę meilę stalo žaidimams. Smagu, kad pradėjusios žaisti ketverių-penkerių, jos dabar gali žaisti suaugusiems skirtus žaidimus su mumis, o mums nereikia apsimetinėti, kad vaikiški žaidimai yra įdomūs. A, tiesa, vyras dar šachmatais su jomis žaidžia, o kad nesigautų labai mėgėjiškai, tai turime leidyklos „Šviesa“ knygas „Šachmatai“ į kurių rinkinį įeina ir mokomasis, ir pratybų sąsiuviniai.

Norėčiau tikėti, kad nesu tigrė mama, kuriai svarbiausia vien tai, ko vaikai pasieks ateityje, kokius postus užims ir atlyginimus gaus. Tačiau manau, kad visapusiškas išsilavinimas labai svarbus ir ne tik tai, ko mokoma mokykloje, bet ir kokių žinių įgyjama namuose, nes mūsų švietimo sistema, ne visada geba pilnai atliepti vaikų poreikius. Kaip išlaikyti balansą? Ir kam teikti pirmumą? Manyčiau, svarbiausia – santykis su vaiku. Kiekvienas vaikas individualus ir vienas geriau mokysis kartu vaikščiodamas parke ir skaičiuodamas antis, o kitas mieliau tai nupieš ar išspręs matematikos lygtyse. Tad tiesiog linkiu sau ir visiems – geriau pažinti savo vaikus.

BlogasTitulinis 

50 idėjų, ką veikti su vaikais per karantiną

2020-03-12 — by Goda Leo22

ka-veikti-960x1358.png

Vilniuje – penkias savaites, visoje Lietuvoje – dvi. Tiek laiko stoja normalus darbo tempas ir jei šeimoje yra du pilnai dirbantys asmenys, geriausiu atveju darbingumas sieks 50%. Nors teigiama, kad ugdymo procesas nestabdomas, bet realybė kita – vaikų niekas nemokys, o jie tik atliks elektroniniuose dienynuose skelbiamas užduotis. Apie vaizdo konferencijas, video pamokas galima tik pasvajoti… Tėvai, žinoma, galima pamokyti vaiką, parodyti, kaip atlikti vieną ar kitą užduoti, bet jie nėra mokytojai. Tad lieka atviras klausimas – ką veikti su vaikais tiek laiko? Ypač, jei viešų vietų, renginių, muziejų ir pan. reikėtų vengti…

Dalinuosi idėjų sąrašu ką veikti su šeima ir vaikais karantino metu:

  1. Sukurkite šeimos lėlių teatrą ir pastatykite spektaklį
  2. Pradėkite kartu mokytis visiems naujos užsienio kalbos – per keletą savaičių išmoksite bent keletą pagrindinių frazių
  3. Išbandykite įvairiausių šalių virtuves – sudarykite sąrašą ką norėtumėte paragauti
  4. Atsiras laiko stalo žaidimams, keletas rekomendacijų čia https://www.seimosgidas.lt/9-stalo-zaidimai-visai-seimai/
  5. Aplankykite savo miesto lankytinas vietas gryname ore – paminklus, parkus
  6. Atidarykite šeimos knygų klubą – skaitykite tą pačią knygą ir ją aptarkite
  7. Susitvarkykite! Laikas perrūšiuoti vaikų žaislus ar drabužius. Paaukokite juos ar parduokite
  8. Pastovyklaukite – pasistatykite namuose palapinę ir miegokite kartu ant žemės
  9. Sudarykite giminės genealoginį medį
  10. Kartu sportuokite – pasileiskite youtube jogos, meditacijos ar kitus pratimus ir atlikite juos kartu
  11. Užsiimkite nebandytais rankdarbiais – dekupažu, skrebinimu, lipdiniai iš modelino, mozaika ar panašiai
  12. Atlikite smulkius remonto darbus – galbūt kartu perdažykite baldą (namuose galite tai daryti su saugiais foxypaint dažais, dekoruokite sieną
  13. Leiskitės į kelionę ne savaitgalį – aplankykite Lietuvos miestus ir turistinius objektus https://www.seimosgidas.lt/lankytinos-vietos/lietuvoje/
  14. Mokykitės origami meno
  15. Bandykite atlikti magiškus triukus
  16. Ieškokite miestuose ar gamtoje paslėptų „lobiukų” su geocatching programėle
  17. Nufilmuokite savo šeimos video laidą – imkite vienas iš kito interviu
  18. Pasigaminkite šešėlių teatrą ir sukurkite spektaklį
  19. Ruoškite šeimos laikraštį
  20. Pasvajokite, kokią kitą šalį jūsų šeima norėtų aplankyti – pasidomėkite ja, sudarykite preliminarų maršrutą, apžiūrėkite lankytinus objektus virtualiai
  21. Atraskite Lietuvos gamtą – pasigaminkite korteles ar iš paveikslėlių internete išmokite atskirti mūsų šalyje gyvenančius gyvūnus, paukščius, augančius medžius ar vaistažoles
  22. Pasigaminkite naminius ledus, limonadą ar spalvotus kokteilius
  23. Važiuokite žvejoti
  24. Išbandykite įvairiausius „pasidaryk pats” tipo darbelius iš Pinterest arba atsisiųskite „Užduočių dėžutę“, kurioje jau viskas paruošta 7 kūrybinėms užduotims
  25. Surenkite popierinių lėktuvėlių varžybas
  26. Pasigaminkite naminį plastiliną https://www.seimosgidas.lt/pasidarykit-patys-silkinis-plastelinas/
  27. Suplanuokite šeimos šventes iki metų pabaigos
  28. Pagaliau atsirado laiko sutvarkyti nuotraukas telefonuose, kompiuteryje ir užsakyti gražiausių popierines kopijas, jas įrėminti
  29. Dėliokite kartu dėlionę
  30. Suplanuokite generalinę namų tvarką ir viską atlikite kartu
  31. Sumaketuokite šeimos knygą iš paskutinių atostogų ar svarbaus jūsų šeimai įvykio
  32. Parašykite popierinius laiškus seneliams, draugams – išsiųskite juos
  33. Įkurkite šeimos grupę – jei neturite instrumentų, grokite puodų dangčiais ir pan.
  34. Parašykite jūsų šeimos istoriją
  35. Surenkite tapybos plenerą namuose ar gamtoje
  36. Išmokykite vaikus žaisti kortomis
  37. Virtualiai aplankykite pasaulio muziejus https://artsandculture.google.com/explore
  38. Atlikite įvairius mokslinius eksperimentus
  39. Pasigaminkite ir leiskite aitvarus
  40. Išmokite patys pasigaminti didžiulius muilo burbulus
  41. Žaiskite šaradas
  42. Paslėpkite lobį namuose ar kieme (jei jį turite)
  43. Sukurkite kartu pasaką, istoriją ar paveikslėlių knygą
  44. Surenkite šeimos konferenciją – kiekvienas šeimos narys paruošia pranešimą jam patinkančia tema (nuo mezgimo istorijos iki „Minecraft” pagrindų)
  45. Atidarykite dviračių sezoną
  46. Pastatykite kažką iš visų visų namuose esančių LEGO kaladėlių
  47. Pats laikas sodininkavimui – ant palangės jau galite apgyvendinti vazonus su svogūnų sodinukais, prieskonių ar net pomidorų sėklomis
  48. Pradėkite vesti šeimos biudžetą – kartu su vaikais paskaičiuokite įplaukas, išlaidas, suplanuokite, kaip ir kam taupysite
  49. Pasidomėkite sveikos gyvensenos ir mitybos įpročiais – išbandykite, paragaukite ir pabandykite laikytis bent keletą dienų svarbiausių principų
  50. LEISKITE LAIKĄ KARTU BE EKRANŲ

 

 

BlogasTitulinis 

3xMama pasidaryk pats: namelis-kambarys dviaukštėje lovoje

2019-12-20 — by Goda Leo0

Fotosesija0231-960x640.jpg

Smiltė, Eleonora ir Olivija gyvena viename kambaryje, kuris nėra futbolo aikštės dydžio, tad trinties yra pakankamai daug. Merginos auga, butas ne, o noras turėti SAVO erdvę tik didėja. Todėl Eleonorai aštuntojo gimtadienio proga įteikėme netradicinę dovaną – antrame lovos aukšte, kur ji miega, pabandėme įrengti atskirą kambarį.

PRIEŠ – ir neapsimeskite, kad pas jus nėra tokio bardako 🙂

Iššūkis nr. 1 – labai aukštos senamiesčio lubos. Jos „atnešė” dar vieną iššūkį, nes pasirodo visos dengtos gipso kartonu, bet apie tai vėliau.

Išsiruošėme apsipirkti ir sąrašas daiktų, kuriais keitėme erdvę:

  • užuolaidos
  • bėgiukai užuolaidoms
  • kabliukai užuolaidoms
  • juostelė kabliukams
  • lentynos
  • lentynų laikikliai
  • lempa skaitymui
  • dekoratyvinės lemputės
  • lovos užtiesalas
  • pagalvėlės
  • rėmeliai

Viso: 120 Eur

Kaina labai orientacinė, nes labai priklauso kokio brangumo ir kiek tų daiktų pirksite. Mes nusprendėme įsigyti viską nuo a iki z išlaikant pasirinktą mėlynos spalvos temą.

Užuolaidai pirkau audinį ir greitai apsiuvau. Pirma, net ir normalią užuolaidą pirkus, kraštą vis tiek būtų tekę kirpti ir apsiūti. Antra, neradome norimo audinio užuolaidas.

Didžiausiu iššūkiu tapo jų pakabinimas – pasirodo, į gipso kartoną įsukti bėgiukus, kad šie laikytų užuolaidas yra rimtas iššūkis. Bet, kokios dvi valandos vargo, ir šeimos vyras su tuo susitvarkė.

Lentynas įsigijome pačias pigiausias ir per daug, nes būtų jau buvę sunku apsisukti. Kadangi aplink visą erdvę kabo užuolaidas, būtinai reikėjo šviesios lempos skaitymui. Na, o koks mergaitiškas kampelis be lempučių girliandos?

Akcentai, be kurių būtų galima išsiversti, bet kurie suteikia visą grožį, tai užtiesalas ir derančios pagalvėlės. Liko tik pakabinti rėmelius ir juose užsakyti nuotraukas, bet, kaip visuomet, patys mažiausi darbai, sunkiausiai įveikiami.

Rezultatas pranoko lūkesčius – laimės ir džiaugsmo yra virš senamiesčio bokštų. Didžiausia problema – tokio paties kambario/erdvės nori ir likusios merginos.

PO

 

BlogasTitulinis 

3xMama: su vaikais keliauti (ne)būtina?

2019-07-31 — by Goda Leo1

IMG_20190517_201201-960x720.jpg

Įlendi į socialinius tinklus ir supranti, kad visi gyvena glamūrinius gyvenimus – rieda JAV keliais, nardo su delfinais Azijoje, sukasi karuselėse disneilenduose. O tu, su savo vaikais esi čia, Lietuvoje. Ir labai tuo patenkinta 🙂 Ne, keliauti aš labai mėgstu, su vaikais keliaujame vos jiems sukanka mėnuo, bet vasarą manau įstatymiškai turėtų būti privaloma praleisti Lietuvoje. Kas savo sodybose (rodos, juos turi kas antras, ar ne?), kas kolektyviniuose soduose (šie išgyvena tikrą atgimimą!), kas lietuviškame pajūryje, o kas prie darbo stalo. Ir tik tada, kai vakarai prasideda dar negrįžus iš darbo, jau būtų galima leisti įsigyti bilietus kelionėms svetur – atgauti dvasinę pusiausvyrą, įsikrauti vitamino D baterijas ir pasidairyti po svietą.

Šią vasarą planavau nekeliauti visai. Visos tos atostogos yra toks bėgimas, lėkimas, su keliais pagulėjimų tarpeliais, bet kol tą svetimą vietą prisijaukini, jau ir namo grįžti reikia. Garsiai visiems pareiškiau, kad noriu gulėti ir nieko nedaryti. Žinoma, visa tai reikia įvertinti metaforiškai. Iš tiesų, norėjau tiesiog būti savo vietoje su vaikais, mirkti baseinėlyje 3x3m, ką nors pakapstyti darželyje ir tiesiog… pabūti. Laimei, turime nuostabų sodą prie Kauno marių, kur galime džiaugtis visiška ramybe į džiungles panašiame gamtos kampelyje (čia atvažiuojame tik kas kelintą savaitgalį, tad ir sodas toks nesukultūrintas, nes tai kultūrai nelieko laiko). Čia nėra pietų ar vakarienės grafiko. Čia ledų galima valgyti ir neskaičiuojamą porcijų kiekį. Čia niekas neliepia nusiprausti rankas ar elgtis gražiai. Ir čia lietuviška vasara, kuomet kiekvieną dieną laukia staigmena – tai gaudai orą, lyg ant kranto išmesta žuvis, tai visą dieną skambini visiems ir skundiesi, kad „ir vėl lija. nesustojamai”.

Dar šią vasarą nusprendėme keliauti po Lietuvą ir dievulėliau, koks tai buvo geras sprendimas. Bent savaitę per visus metus reikėtų visiems išlįsti iš savų kiemų ir apsidairyti, nes kas Turkijos kebabinėse, bet kas prie Platelių ežero ar Dzūkijos raistuose. Dabar Lietuvos turizmą remia „padariau Baltijos šalis per dvi savaites” backpekeriai, pensininkų autobusai iš Lenkijos ir Vokietijos. Vokietijoje, Prancūzijoje ir daugybėje kitų pasaulio šalių pirmoje kelionių vietoje yra vietinis turizmas. Jie suka ratus kemperiais, išbando nakvynes savo vietinėse pilaitėse ir lankosi vietinėse edukacijose. Kodėl mes kaimo turizmą remiame tik per vestuves ir jubiliejus, edukacinius užsiėmimus išbandome tik kai klasės auklėtoja suorganizuoja jį vaikams, o vietinius kempingus aplenkiam ratu, nes galim nemokamai pastatyti palapinę kur tik norime, nes „penki metrai nuo vandens juk visų, o ne tų bagočių!”

Bus smagu, garantuoju. Smagiausia tai, kad jei tai darysime mes, tai darys ir mūsų vaikai.

BlogasTitulinis 

3xMama: Kiek kainuoja vaikai? II dalis

2019-07-09 — by Goda Leo0

IMG_20190709_093455-960x720.jpg

Taigi, pirmoje dalyje išsiaiškinome, kad leliukai realiai kainuoja labai mažai ir kainuoja tik jūsų norai juos aprengti gražiau, apipilti žaislais vietoj to, kad daužytų puodų dangčius ir linksminti privačiose pamokėlėse, kur labiausiai linksminami yra tėvai.

Dabar paskaičiuokime kiek kainuoja vaikai, kurie pradeda lankyti darželį, mokyklą, tūkstantį du būrelius, važiuoja į stovyklas, o jų draugai turi naujus telefonus.

DARŽELINUKAI

Pradėsiu nuo kito galo. Mažiausioji lanko valstybinio darželio Valdorfo pedagogikos grupę ir tai nuostabiausia, kad galėjo nutikti. Nuo auklėtojų, kurios leidžia vaikams stovėti ant stalų ir dainuoti, žaisti šuniukus, kuriuos kiti pririša prie stalo kojos, dainelių prieš valgį ir per jų ypatingas šventes iki požiūro, jog septynerių nesulaukusiems vaikams nereikia jokio papildomo ugdymo ar būrelių. Va taip ten ir leidžia Olivija laimingas dienas nesukdama galvos. Taip, jai ketveri, bet ji dar neskaito, neskaičiuoja ir nekalba angliškai.

Tuo tarpu vyresnėlė tokių metų jau buvo išbandžiusi septynis skirtingus būrelius į kuriuos, kaip dabar suprantu, labiausiai vaikščioti norėjau aš, o ne ji. Ir mokėjau papildomai aš 🙂 Tad išvada tokia, kad pasirinkus tinkamą darželį ir laimingoms žvaigždėms sudėliojus, jog jis bus valstybinis, darželinuko ugdymo kaina nėra labai didelė.

Drabužius, kaip ligšiol mergina vilki sesių. Žaislams ypatingų pageidavimų nėra. Didžiausios išlaidos papildomoms pramogoms, bet su jomis irgi nebepersistengiu (Smiltę 9 mėn. jau vedžiausi į operą!).

PRADINUKAI

Prieš rugsėjį pasipila straipsniai, kaip brangu išleisti vaiką į mokyklą. Žinoma, sumos itin didelės atrodo sunkiau gyvenančioms šeimoms, bet iš kitos pusės didžiausias išlaidas matau ne perkant liniuotes ar naujus sportbačius, o toms nelemtoms pratyboms, kurias realiai turėtų parūpinti mūsų švietimo sistema arba bent jau suteikti galimybę jas atsišviesti už 7 kartus mažesnę kainą (tai, pasak mūsų mokytojos, draudžiama).

Skyrus laiko ir kantrybės pradinukus tikrai galima puikiai aprengti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Nemėgstate „Humanos”? Prasisukite musumazyliai.lt arba labdaros iniciatyvos krautuvėlėje „Happimess”, kuri turi tikrą parduotuvę M.K.Čiurlionio g. arba paskyrą musumazyliai.lt Ten būna puikios kokybės batų ar net kuprinių.

Žaislų tokio amžiaus vaikams reikia mažiau, geriau rečiau, bet kokybiškesni. Visas naujausias knygeles rasite bibliotekose, o Vilniuje ir Kaune veikia žaislotekos, kur galite pažaisti ar pasiskolinti stalo žaidimų (tokiis veikia Kaune – Z. Kuzmickio padalinyje, Raseinių g. 26 ir Vilniuje – A.Mickevičiaus biblioteka Trakų g. 10).

Daugiausiai tokiame amžiuje pradeda kainuoti papildomas ugdymas – t.y. būreliai. Šaunu, jei jūsų mokykloje yra didelis pasirinkimas kokybiškos papomokinės veiklos, kur dažnai ji kainuoja kelis eurus. Mums pasisekė ne taip, bet yra puikių alternatyvų – tai valstybinės sporto, muzikos, dailės mokyklos, kuriose kaina daug draugiškesnė nei privačiame sektoriuje. Aišku, pasirinkimas skurdesnis, ne visuomet nuskyla ir su pedagogais, bet verta paieškoti. Mūsų šeimai daugiausiai kainuoja plaukimo pamokos, nes norisi ir kad vaikai judėtų, stiprintų nugaros raumenis, ir išmoktų gerai plaukti (man rodos tokia savybė privaloma visiems).

Dar vienas dalykas, kuris prisideda sulaukus 7-8 metų – vasaros stovyklos. Žinoma, nuostabu, jei turite galimybę vasarą leisti kartu ar išleisti pas senelius, bet ne visiems taip yra. Mūsų stovyklos pakankamai ribotos – abi vyresnės merginos skautauja, todėl vasarą savaitę arba dvi išleidžiu į skautų stovyklas. Šios kainuoja apie 100 Eur. Ar norėčiau leisti į daugiau? Žinoma! Dabar yra tiek nuostabių stovyklų, specializuotų, ugdančių tam tikrus įgūdžius, bet 500 Eur už savaitę (vidutinė stovykla kainuoja 250 Eur x 2 vaikai) mūsų šeimai yra per brangu.

PAAUGLIAI

Kol kas čia patirties turiu mažiausiai – vyriausioji tik eis į penktą klasę. Jau dabar prasidėjo klausimai apie kišenpinigius. Iki šiol jie siekė 5 Eur per mėnesį, o dabar kai atsiras galimybės ir norai su draugėmis nubėgti nusipirkti bandelę (pradinėje mokykloje vaikai tiesiog neturėjo kur tai padaryti), išeiti į kiną BE tėvų, reikės svarstyti kas laukia.

Būrelių kainos nesumažės, išlaidos drabužiams padidės, nes juk nebesirenks ką mama išrinko… Jau didėja ir telefono sąskaita, nes geriau turėti internetą, nei mobilų ryšį skambučiams. Tad pasikartosiu – leliukai kainuoja centus, tikrosios išlaidos prasideda daug vėliau, todėl kartais pagalvoju, kad vietoj lavinamojo kilimėlio, kuris kainavo šimtą litų, būčiau geriau tuos pinigus būčiau įdėsiu į sąskaitą su užrašu „paauglystei”.

P.S. dar sulaukiau priminimo apie išlaidas maistui. Taip, nuo dešimties metų jūsų krepšelis šoktels trečdaliu, nes kopiant į paauglystę klausimas „ką suvalgyti” tampa daug dažnesnis nei „ką nuveikti” 🙂

BlogasTitulinis 

3xmama: Kiek kainuoja vaikai? I dalis

2019-06-26 — by Goda Leo0

MG_1597-960x1440.jpg

Pamenu, draugė augino du, o aš jau tris vaikus ir jos teiravausi, ar ji norėtų dar trečio. „Gal ir norėčiau, bet negalim jo turėti, nes per brangu, – aš išpūčiau akis, kodėl, o ji tęsė – Žinai, mūsų statusas neleidžia daugiau turėti: jiems visiems visko reikės.” Tarp eilučių suprask, kad kiekvienam reikės nupirkti po išmanų NAUJĄ telefoną, rengti NAUJAIS drabužiais, nupirkti NAUJAUSIUS daiktus, o kur dar jų studijos, jų butų nuomos ir automobiliai. Ir tik tada pirmą kartą pradėjau galvoti – kiek kainuoja vaikai? Pirmoje šio savo blogo dalyje papasakosiu apie tai, kiek man kainavo mano visi trys kūdikėliai.

1 vaikas

Kai sužinojau, kad laukiuosi, puoliau į paniką. Abu su vyru dirbome vidutiniškus darbus su vidutiniškais pinigais. Gyvenome, galvos nesukome, bet man hormonai ją tikrai susuko – beveik kas vakarą sriūbaudavau, kad negalėsiu vaikui nupirkti gražiausios lovytės, krūvos drabužėlių ir žaislų… Ir šiaip, man norėtųsi gimdyti privačiai, o va čia, tokie bepinigiai galime apie tai tik pasvajoti.

Šiek tiek vėliau tai praėjo (vyras dėl šventos ramybės susirado kitą darbą), bet rūpestis buvo didelis. Su didžiausiu pilvu aplankiau sesę Paryžiuje ir ten rimtai apsiprekinau. Kažkas bandė siūlyti kažkieno likusius drabužėlius, bet net prunkštelėjau – na jau mano vaikas, tai kažkokių dėvėtų tikrai nesirengs.

Nusipirkau vežimą. GRAŽŲ. Taip ir rinkausi – toks, kuris gražiausias. Apsirūpinau viskuo, ką rašo „protingi” būsimų mamų sąrašai. Kažkodėl juose niekur neprirašyta net ir mažosiomis raidėmis, kad viską, ką matote sąraše galėsite nusipirkti PO gimdymo, jei pamatysite, kad to reikia. Žodžiu, vaikas tikrai kainavo 🙂

2 vaikas

Besilaukdama antrosios susidomėjau daugkartinėmis sauskelnėmis. Aš, matote, lengvai nepasiduodu, jei imuosi reikalo, tai iš peties. Išstudijavusi viską, nusprendžiau, kad reikia jas pasisiūti. Nusipirkau rietimus įvairių bambukinių, impregnuotų ir visokių ten -inių audinių, spaudes, reples, kalnus gumyčių ir pan. Pasiuvau, turbūt, kokias penkias. Paskui supratau, kad pirktinės vis dėl to ir patogesnės, ir kokybiškesnės (reikėjo turbūt pasiūti kokį šimtą, kad bent viena siūlė būtų padori).

Drabužius šįkart naudojau likusius nuo pirmosios dukros ir mielai priėmiau kas ką atiduoda. Vežimą pirkau negražų (jis tikrai buvo visai neįkvepiantis, juodas), bet PRAKTIŠKĄ.

Tiesa, labai norėjau mažo lopšiuko lovytės, tai šį padovanojo seneliai. Net nenoriu žinot, kiek kainavo 🙂 Užtat žinau, kiek kainuoja naujos iš salono „Baby Bjorn” supynės-gultukas. Labai gražios, velvetinės…

3 vaikas

O, nėščia? Valio! O, jau gimdau? Palaukit, dar susikrausiu kraitelį. Vargšas vaikas, naudojau viską kas liko nuo vyresnių dukrų (net sauskelnes), nusipirkau tik vežimėlį. Šįkart – ir gražų, ir praktišką!

Ir iš tiesų, kūdikiams reikia visai nedaug ir jie nezirzia, kad ant atiduoto bodžiuko yra menka nebeišplaunama dėmelė, o lovytėje gulėjo jau ne pirmas kleckas. Daugiausiai kainuoja bemiegės naktys, šalti nervai ir begalinė kantrybė. Jie yra neįkainojami ir labai gaila, kad nusipirkti jų nėra.

p.s. O draugės skaičiavimai toli nenuvedė – ėmė, ir gavosi netyčiukas (taip taip, taip būna ir mums, moterims gerokai virš 30 su kelių vaikų bagažu), tad dabar klausti jos net bijau, ką darys, kai visi trys paaugs. Gal ims paskolą vaikams?

p.p.s. tęsinyje – apie tai, kiek kainuoja paaugę vaikai 🙂

BlogasTitulinis 

3xMama: kur dėti vaikus vasarą?

2019-06-06 — by Goda Leo0

laimafoto-080-960x640.jpg

Kažkada internete sklandė nuotrauka, kurioje mergina prašė atleisti iš darbo, nes jau šilta. O aš kasmet prasidedant vasarai, manau, reikėtų duoti visoms mamoms ar tėčiams 3 mėnesius atostogų. Na, gerai, bent du :))) Ne tam, kad pasidžiaugtų vasarą, degintųsi pajūryje ar kapstytų bulves darže, bet kad pabūtų su savo vaikais. Bet va taip rimtai pabūtų. ATSIBŪTŲ.

Kasdien gaunu klausimų, į kokias stovyklas važiuoja mano vaikai. Paminėjus, kad leis savaitę miške su skautais, dažniausias atsakymas – ir ką, tik tiek? Tik vieną? Ir viskas? Taip, tik tiek ir net nemanau, kad reikėtų daugiau – stovyklos irgi darbas, jos irgi vargina! Dar laukia savaitė pas vienus senelius, savaitė su kitu seneliu prie jūros ir, žiūrėk, kad pusę vasaros jau suplanuota!

O iš tiesų atostogos turėtų būti kitokios. Svajoju, kad galėčiau atsibudusi ryte su dukromis mėgautis ilgais, lėtais pusryčiais, kuomet keptume blynus, dėliotume šilauoges ir barstytume viską cukraus pudra. O gal kondensuotu pienu. Tuomet lėtai skaitytume knygas, o šiek tiek susikaupus lauktų diskusijos ką šiandien rengsimės. Įšilus orui ieškotume, kur pasimaudyti, o gal – rinktumėmės kuriame hamake geriau gulisi. Kai kirminas pradėtų graužti, ištraukčiau šaldytų „parduotuvinių” koldūnų (kas karštą vasaros dieną nori stovėt prie puodų?) ir nulaižius grietine nuo indelio folijos, valgytume skandindami joje koldūnus. Popietė skirta tolimesniam tinginiavimui – maudynės, plepesiai temomis „ar aš į penktą klasę galėsiu eiti be uniformos” ir “kodėl Rojus tempia mane už plaukų”. Pavakare, šiek tiek vėjui įpūtus gaivesnio oro, išsitrauktume stalo žaidimą, bet tokį nesunkų (kokį „King of Tokyo” ar „Love Letters”) ir loštume, kol bent kartą laimės kiekviena. Gal kokį poguliuką susiorganizuočiau sau… Na, tada jau vėl visi alkani ir ilgai svarstytume ką pasigaminti visoms kartu, bet, neabejoju, jog viskas baigtųsi blynais. Ir vėl su kondensuotu pienu. Ateitų vakaras, merginos išsireikalautų filmuko, aš toliau smurksočiau knygoje. Susirastume „ką nors skanaus” ir atėjus dešimtai visos be ginčų keliautume miegot.

IR TAS PATS KITĄ DIENĄ. IR DAR KITĄ. Mes taip skubame – užaugti, mokytis, dirbti, gyventi ir pamirštame tiesiog džiaugtis, išbūti tą laimės akimirką ir ją užfiksuoti.

Tai va, perfrazuojant pirmą blogo sakinį pabaigsiu: prašau atleisti mane iš darbo, nes vasara ir noriu pabūti su savo vaikais.

p.s. persiųskit mano darbdaviams, nes pati dar neišdrįstu to padaryti.

BlogasTitulinis 

3xMama: „normalus” šeimos vakaras

2019-04-11 — by Goda Leo3

Mamos-išpažintis_-kaip-atrodo-nepagražinta-realybė-960x540.png

Beprotiškai džiaugiuosi turėdama visas tris dukras, bet kartais pagalvoju, kad dar šiek tiek ir nebepavešiu šio antro-trečio-ketvirto etato. Taip, sistema veikia puikiai, vaikai eina į mokyklą, mažesni lanko darželius, tėvai gali ramiai dirbti, bet kaip po to?

Tradiciškai po darbų/mokyklų/darželių/būrelių visi susirenka 5-6 val. Kaip ir laikas būtų pailsėti, lyg idiliškuose filmuose pažaisti stalo žaidimą, kaip viduržemio jūros kraštuose – skirti 2-3 valandas vakarienei. Anaiptol, mano grafikas visai ne toks.

Pirmiausia, reikia pamaitinti gaują, kuri yra išbadėjusi, visą dieną valgiusi valstybinių ugdymo įstaigų kotletus, todėl receptų paieška „greita sveika ir skanu” pas mane jau yra išsaugota bookmarkuose.

Ruošiame stalą, dėliojame lėkštes, patiekiame kokį nors kvapnų daržovių, mėsos, grybų troškinį ir jau, rodos, ranka pasiekiama jauki šeimyninė vakarienė su pokalbiais apie praėjusią dieną, tada paaiškėja: mažoji sėdės tik tam tikroje vietoje, kurioje paprastai sėdi vidurinė; vyresnioji kategoriškai nevalgys nieko, kas bent kiek prisilietė prie grybų, vidurinė išvis nealkana. Tada neši sviestuką, bulkytę, bandai įkalbėti valgyti tik mėsytę ir tik pomidoriukus, vedi derybas dėl sėdimų vietų…

Valanda prie puodų. 15 min prie stalo. Vietoj jaukių pokalbių, ore pakabintas karo kirvis. Bet ok, misija įvykdyta. Manote, tada galima ramiai atsigulti, paskaityti knygą, pamedituoti žvakių šviesoje?

Ne, prasideda antra dalis – namų darbai. Kai lieka pusvalandis iki laiko miegoti, prisimenama, kad reikia sukurti ir parašyti puslapio pasakėčią, padaryti plakatą apie Lietuvoje gyvenančias pelėdas ar nuspalvinti didžiųjų miestų herbus. Dylini, kad parašysi raštelį mokytojai, jog nespėji. Po dviejų tokių dylinimų vaikas jau pats ateina pavakare ir prašo raštelio, nes „nespėja”.

Mano dvi dukros lanko muzikos mokyklas. OMG prakeikių tą dieną, kai sugalvojau, jog joms reikia muzikinio išsilavinimo. Be to, kad turi lankyti 5 papildomas pamokas per savaitę (nes ten vis dar ta tarybinė tvarka, kad padorus muzikos m-klos mokinys turi išklausyti muzikos istorijos kursą, išmokti solfedžio diktantus rašyti be klaidų ir lankyti chorą. O AŠ TIK NORIU, KAD JI PRAMOKTŲ GROTI PIANINU!) Žodžiu, vakarop prasideda smuiko pjovimo ir pianino barškinimo odė. Vyresnėlė jau penktokė, jai tereikia priminti, kad pagrotų. Su vidurinėle reikia groti kartu, sekti, kad nedarytų klaidų, laikytų ranką, ištiestų nugarą ir taisytųsi nešvarias natas. Primenu, negrojantiems, groti privaloma KASDIEN. Tobula būtų valanda, rekomenduojama pusvalandį, realybė – 15 min.

Po viso to susigriebi, kad jau prieš 20 min jos turėjo būti lovoje, tad skubos tvarka „dušini”, valai dantis ir veji miegot. Dar mažiausiai 30 min eini raminti klegesį – grasini viskuo kuo sugalvoji, kad baigtų plepėt ir miegotų.

Done. Visiška koma. Nuslenki į lovą. Bandai paskaityti knygą, bet supranti, kad po puslapio lūžti. Pažadi atsikelti prieš šešias, kad turėtum laiko sau. Chachacha…

BlogasTitulinis 

3xMama – tikros istorijos iš nepagražintos daugiavaikės mamos gyvenimo

2019-02-25 — by Goda Leo0

IMG_20190222_122902-1-960x1280.jpg

Tu turi tris vaikus? Tu? Ir dar dukras? Amžinai tas pats nustebimas. Visad norėjau didelės itališkos šeimos. Turbūt dėl to, kad neturiu nė vienos pusseserės, o artimuosius galiu ant pirštų suskaičiuoti. Nežinau, bet man tos šventės, šurmulys, erzelys, triukšmas, kalnai maisto, dar didesni kalnai indų, šeimyninės dramos, daugybė nosinių, padedančių nusišluostyti ašaras, stirtos kažkieno „vekuotų” gėrybių ir jokios problemos, kur palikti vaikus, visad atrodė wow.

Tai va, todėl turiu tris vaikus, tik neturiu visų tų anksčiau išvardintų dalykų, nes esu tos itališkos tradicijos Lietuvoje pirmūnė. Bent jau mūsų būsimoje gausioje giminėje. Man bus turbūt lemta būti ta žilagalve nonna (it.močiute), kuri bent mirdama džiaugsis, kad palieka septyniolika anūkų ir dvidešimt tris proanūkius. Gerai, bet čia ne apie tai. Čia apie tai, kaip gyvena dirbanti moteris ir auginanti tris 4-7-10 metų dukras mama, žmona ir draugė.

Tikslas – po postą kas antrą dieną. Realybė – bent jau kartą du per savaitę.

Olivija, Eleonora ir Smiltė