Pamenu, draugė augino du, o aš jau tris vaikus ir jos teiravausi, ar ji norėtų dar trečio. „Gal ir norėčiau, bet negalim jo turėti, nes per brangu, – aš išpūčiau akis, kodėl, o ji tęsė – Žinai, mūsų statusas neleidžia daugiau turėti: jiems visiems visko reikės.” Tarp eilučių suprask, kad kiekvienam reikės nupirkti po išmanų NAUJĄ telefoną, rengti NAUJAIS drabužiais, nupirkti NAUJAUSIUS daiktus, o kur dar jų studijos, jų butų nuomos ir automobiliai. Ir tik tada pirmą kartą pradėjau galvoti – kiek kainuoja vaikai? Pirmoje šio savo blogo dalyje papasakosiu apie tai, kiek man kainavo mano visi trys kūdikėliai.
1 vaikas
Kai sužinojau, kad laukiuosi, puoliau į paniką. Abu su vyru dirbome vidutiniškus darbus su vidutiniškais pinigais. Gyvenome, galvos nesukome, bet man hormonai ją tikrai susuko – beveik kas vakarą sriūbaudavau, kad negalėsiu vaikui nupirkti gražiausios lovytės, krūvos drabužėlių ir žaislų… Ir šiaip, man norėtųsi gimdyti privačiai, o va čia, tokie bepinigiai galime apie tai tik pasvajoti.
Šiek tiek vėliau tai praėjo (vyras dėl šventos ramybės susirado kitą darbą), bet rūpestis buvo didelis. Su didžiausiu pilvu aplankiau sesę Paryžiuje ir ten rimtai apsiprekinau. Kažkas bandė siūlyti kažkieno likusius drabužėlius, bet net prunkštelėjau – na jau mano vaikas, tai kažkokių dėvėtų tikrai nesirengs.
Nusipirkau vežimą. GRAŽŲ. Taip ir rinkausi – toks, kuris gražiausias. Apsirūpinau viskuo, ką rašo „protingi” būsimų mamų sąrašai. Kažkodėl juose niekur neprirašyta net ir mažosiomis raidėmis, kad viską, ką matote sąraše galėsite nusipirkti PO gimdymo, jei pamatysite, kad to reikia. Žodžiu, vaikas tikrai kainavo 🙂
2 vaikas
Besilaukdama antrosios susidomėjau daugkartinėmis sauskelnėmis. Aš, matote, lengvai nepasiduodu, jei imuosi reikalo, tai iš peties. Išstudijavusi viską, nusprendžiau, kad reikia jas pasisiūti. Nusipirkau rietimus įvairių bambukinių, impregnuotų ir visokių ten -inių audinių, spaudes, reples, kalnus gumyčių ir pan. Pasiuvau, turbūt, kokias penkias. Paskui supratau, kad pirktinės vis dėl to ir patogesnės, ir kokybiškesnės (reikėjo turbūt pasiūti kokį šimtą, kad bent viena siūlė būtų padori).
Drabužius šįkart naudojau likusius nuo pirmosios dukros ir mielai priėmiau kas ką atiduoda. Vežimą pirkau negražų (jis tikrai buvo visai neįkvepiantis, juodas), bet PRAKTIŠKĄ.
Tiesa, labai norėjau mažo lopšiuko lovytės, tai šį padovanojo seneliai. Net nenoriu žinot, kiek kainavo 🙂 Užtat žinau, kiek kainuoja naujos iš salono „Baby Bjorn” supynės-gultukas. Labai gražios, velvetinės…
3 vaikas
O, nėščia? Valio! O, jau gimdau? Palaukit, dar susikrausiu kraitelį. Vargšas vaikas, naudojau viską kas liko nuo vyresnių dukrų (net sauskelnes), nusipirkau tik vežimėlį. Šįkart – ir gražų, ir praktišką!
Ir iš tiesų, kūdikiams reikia visai nedaug ir jie nezirzia, kad ant atiduoto bodžiuko yra menka nebeišplaunama dėmelė, o lovytėje gulėjo jau ne pirmas kleckas. Daugiausiai kainuoja bemiegės naktys, šalti nervai ir begalinė kantrybė. Jie yra neįkainojami ir labai gaila, kad nusipirkti jų nėra.
p.s. O draugės skaičiavimai toli nenuvedė – ėmė, ir gavosi netyčiukas (taip taip, taip būna ir mums, moterims gerokai virš 30 su kelių vaikų bagažu), tad dabar klausti jos net bijau, ką darys, kai visi trys paaugs. Gal ims paskolą vaikams?
p.p.s. tęsinyje – apie tai, kiek kainuoja paaugę vaikai 🙂
