PREMJERA – ELNIUKO IŠPAŽINTIS pagal kartvelų literatūros klasiko Važos Pšavelos kūrinį apie giedrą pažinimo džiaugsmą ir karčią našlaičio dalią,nuo 5 m. Režisierius Nikolaz Sabashvili (Sakartvelas). Dailininkė Barbara Asmalazashvili (Sakartvelas)
3 d., sekmadienį, 12 val.
PREMJERA – ELNIUKO IŠPAŽINTIS pagal kartvelų literatūros klasiko Važos Pšavelos kūrinį apie giedrą pažinimo džiaugsmą ir karčią našlaičio dalią,nuo 5 m. Režisierius Nikolaz Sabashvili (Sakartvelas). Dailininkė Barbara Asmalazashvili (Sakartvelas)
9 d., šeštadienį, 12 val.
PREMJERA – ELNIUKO IŠPAŽINTIS pagal kartvelų literatūros klasiko Važos Pšavelos kūrinį apie giedrą pažinimo džiaugsmą ir karčią našlaičio dalią,nuo 5 m. Režisierius Nikolaz Sabashvili (Sakartvelas). Dailininkė Barbara Asmalazashvili (Sakartvelas)
10 d., sekmadienį, 12 val.
ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A. Stankevičius. Spektaklis-žaidimas: kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui?, nuo 3 m.
16 d., šeštadienį, 12 val.
ŽALIAS ŽALIAS OBUOLIUKAS, rež. A. Lebeliūnas pagal L. Silverstein kūrinį apie neišmatuojamą medžio meilę mažam berniukui, nuo 6 m.
17 d., sekmadienį, 12 val.
PRINCESĖS GIMTADIENIS, rež. A. Stankevičius. Pagal O. Vaildo pasaką – pamokanti istorija apie pasipūtėlę princesę, nuo 5 m.
23 d., šeštadienį, 12 val.
ŽIOGAS ZIGMAS ŽALGIRIO MŪŠYJE. Pagal L. Jakimavičiaus pasaką: neįtikėtina žiogų armijos generolo ir kunigaikščio Vytauto pergalė prieš kryžiuočius, nuo 4 m.
24 d., sekmadienį, 12 val.
MAŽYLIS R-R-R, rež. M. Jaremčiukas. Pagal T. Geizelio ir D. Biseto pasakas, kai svajonės užaugina sparnus, nuo 3 m.
30 d., šeštadienį, 12 val.
MOLINIS SAPNAS, rež. A. Žiurauskas. Svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai–žaismingai, šmaikščiai ir nenuobodžiai visai šeimai, nuo 7 m.
30 d., šeštadienį, 17 val.
Bardai LT pristato grupės BALTOS VARNOS koncertą su styginių kvartetu
31 d., sekmadienį, 12 val.
ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS, rež. O. Žiugžda pagal G. Beresnevičiaus kūrinį žaisminga pasaka apie vienos dienos Kaukų šeimos nuotykius, nuo 3 m.
Šokio teatras „Dansema“, pirmasis Lietuvoje pradėjęs kurti šokio spektaklius kūdikiams, vėl kviečia savo mažuosius žiūrovusį naujo spektaklio premjerą. Vasario 24 d. 17.00 val. (į šį spektaklį bilietai išparduoti) ir balandžio 6 d. 11 val. (bilietai: www.tiketa.lt/LT/pievele__interaktyvus_sokio_spektaklis) Menų spaustuvėje bus parodytas šokio spektaklis „Pievelė“, kurį sukūrė choreografė Birutė Banevičiūtė, šokėja Giedrė Subotinaitė, kompozitorė Rasa Dikčienė, kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė ir šviesų dailininkas Aurelijus Davidavičius. Naujasis „Dansemos“ spektaklis „Pievelė“ yra ne tik interaktyvus, bet turi ir instaliacijos bruožų, leidžiančiųkūdikiams tyrinėti šokį ir aplinką, neribojant laiko, reikalingo mažiesiems įsitraukti į vyksmą. Šį kartą spektaklio kūrėjai susiaurino žiūrovų amžiaus ribas ir dar labiau jas konkretizavo, siekdami sukurti kuo palankesnes sąlygas mažųjų tyrinėjimams. Paslapčių pilna, spalvota ir minkšta pievelė kviečia kūdikius kartu su šokėja įsitraukti į nuotykių ir lobių ieškojimą, patirti atradimo ir bendravimo džiaugsmą, dalintis įspūdžiais ir nuotaikomis.
Tai jau dešimtas „Dansemos“ spektaklis ir ketvirtas, skirtas kūdikiams. Pirmieji du spektakliai 0-3 metų amžiaus vaikams „Mozaika“ (2012)ir „Spalvoti žaidimai“ (2015) sulaukė itin didelio pasisekimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. LR Kultūros ministerijos „Mozaika“ buvo nominuota, o „Spalvoti žaidimai“ apdovanotiAuksiniu scenos kryžiumi kaip geriausi metų spektakliai vaikams. Šie spektakliai yra ir „Dansemos“ daugiausia kartųrodyti užsienyje – apkeliavo 20 pasaulio šalių. „Spalvoti žaidimai“ buvo perstatyti Vokietijoje (Hessischess Staats ballett trupei Darmštadte ir Viesbadene) ir Ukrainoje (DAX teatre Kijeve).
Spektaklio sukūrimą ir sklaidą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai Menų spaustuvė ir Kauno kamerinis teatras.
Nuvilnijo šventinis savaitgalis. Kaune jis buvo saulėtas ir pilnas trispalvių. Gatvėse – minios pakilios nuotaikos žmonių, o po renginių – pilnos kavinaitės babyčių. Su šeima renginiuose dalyvavome ir mes, tarp jų spėjome apsilankyti ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Žiūrėjome spektaklį skirta vasario 16-osios progai „Kudlius ir miško broliai“ rež. Agnė Sunklodaitė.
Spektaklio pavadinimas sufleruoja jo ne lengvą temą – partizanai. Dar prieš eidama į spektakli trumpam suabejojau: ar tokią šventinę dieną „nesugadins“ nuotaikos „sunkus“ spektaklis? Nesugadino. Spektaklis, per šunelį – pasakotoją, įtraukė į vienos šeimos gyvenimą, į jaunuolio Juozo įsitraukimą į kovą už Lietuvos laisvę. Spektaklis nejučia privertė prisiminti, ką apie tą laikmetį pasakojo mano seneliai.
Spektaklis skirtas vaikams nuo 10 metų. Šįkart tarp žiūrovų dauguma buvo suaugę žmonės ir vyresnio amžiaus moksleiviai. Buvo keletas ir jaunesnių žiūrovų (tarp jų ir maniškiai), kurie gal ir nesuprato visko, bet tikrai domėjosi tuo kas vyksta scenoje. Gretimoje eilėje sėdėjusi gal 6-erių mergaitė vidurį spektaklio ne tyliai paklausė „O kas yra moralinis palaikymas?“. Į šį klausimą po spektaklio turėjau atsakyti ir aš. Mano septynmetis pasibaigus spektakliui, sakė „man liūdna, kad juos nušovė…“
Spektaklis su lėlėmis, be ne visai lėlių. Įspūdį paliko scenografiniai sprendimai, ypač – okupanto kostiumas, sustiprinantis jo baisumą.
Spektaklis „Kudlius ir miško broliai“ buvo sukurtas Lietuvos valstybės šimtmečiui ir (tikriausiai) daug rodytas praeitais metais, o praeitą savaitgali parodytas tik esant išskirtinei progai. Jei dar kartą bus progą, labai siūlyčiau nusivesti į jį vyresnių klasių moksleivius.
Savaitgalį visa šeima (aš, vyras ir 10 mėn. sūnus Benediktas) lankėmės teatre – PRADŽIA. Tai buvo pirmas toks išėjimas visiems trims, nes dažniausiai įvairius būrelius ar kitas veiklas einame su mažyliu dviese darbo dienomis. Aplankėme spektaklius „Upė“ (skirtas nuo 6 mėn. iki 3 metų) (aktoriai-šokėjai Raimondas Klezys ir Marius Gotbergas) bei „Tuku tuku“ (skirtas nuo 2 metų) (kūrėjai ir atlikėjai Saulė Sakalauskaitė, Greta Šepliakovaitė, Raimondas Klezys, Marius Gotbergas). Abiejų spektaklių režisierė – Ieva Jackevičiūtė, kurios taip pat dar yra rodomas spektaklis „Aštuntadienis“ (skirtas nuo 18 mėn. iki 5 metų). Režisierė sutiko su mumis pasidalinti mintimis apie teatrą mažyliams ir tuo dalinuosi su Jumis.
Kaip kilo idėja kurti spektaklius patiems mažiausiems žiūrovams?
Ieva: “Esu šiuolaikinio šokio šokėja, domina šiuolaikinis menas, visada ieškau kitokios formos. Tokia idėja buvo iššūkis sau – norėjosi kurti „veikliam” žiūrovui, netradicinio siužeto pasakojimą. Norėjosi, kad būtų šiuolaikinis vyksmas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Taip ir kilo idėja spektakliui „Upė” – tai yra sudėtingas žanras, reikėjo sukurti žaidybinę atmosferą, kad vaikai galėtų kažką patirti, pajausti. Vaikams svarbu pateikti pasakojimą per pojūčius. Šis mano spektaklis buvo pirmas, skirtas tokiai amžiaus grupei“.
Iš kur semiatės idėjų spektakliams?
Ieva: „Gyvenimiška ir profesinė patirtis. Ieškau to, kas pačiai įdomu, iš savo vaikų. Taip pat, vedu meno pažinimo užsiėmimus, dėl to ir kyla mintys, kas patinka vaikams, kaip juos sudominti, kaip pakviesti vaikus per judesį sudalyvauti veiksme. Matau, kas vaikams įdomu ir tuo pačiu stengiuosi jiems paprastai pateikti šiuolaikinį meną, kad pažintų, susidomėtų. Man svarbu profesionalumas, nenoriu vaikams daryti per daug ryškaus, perdėto šou. Tad idėjos spektakliams ir kyla iš pačių vaikų ir noro jiems perteikti meną”.
Kokių pačių netikėčiausių/ linksmiausių/ liūdniausių reakcijų esate sulaukę iš mažųjų žiūrovų?
Ieva: „Aktoriai yra ir režisieriai, prisitaiko prie vaikų emocijų. Būna ir improvizacijos. Yra buvę, kad vaikas ateina ir “prilimpa” prie aktoriaus, o jis negali pradėti spektaklio, tad ir pradeda kartu su vaiku. Spektaklyje „Upė” – vaikai kaip bitės prie medaus prilimpa. Pradžioje buvo sunku, nes kažkas verkia, šneka, tačiau dabar supratome, kad tai yra normalu, teatras yra emocionalu. Reikėjo patiems priprasti prie aktyvaus vyksmo, kad tai yra normali būsena. Būna, vaikas užsimano kokio daikto ir siekia jo bet kokia kaina, aktoriai turi prisitaikyti”.
Ar nuo pradinio siužeto labai pasikeitė spektakliai?
Ieva: „Išliko tokie patys, tačiau aktoriai išdrąsėjo. Jiems tai irgi yra iššūkis. Reikėjo išmokti „neišsimušti” iš siužeto. Nors režisūriškai nekinta, tačiau aktoriai savo kompetencija auga. Jie dirba su vaikais, yra pedagogai, bendraminčiai, tad mums visiems tai yra bendra idėja.”
Ar stengiatės spektaklio metu į veiksmą įtraukti vaikus ir tėvus?
Ieva: „Taip, stengiamės įtraukti visus žiūrovus. Svarbi edukacinė pusė. Svarbu patekti į kitokią aplinką nei namie, suvokti žaidimo taisykles. Tėvai yra pirmieji mokytojai, todėl kviečiame juos įsitraukti į veiksmą taip pat.”
Ar kuriate ir vyresniems? Jei taip, tai kam kurti Jums yra lengviau?
Ieva: „Vyresniems yra paprasčiau, galima paklausti, kas patiko, kas nepatiko, gali užmegzti dialogą. Kūdikiai ir vaikai iki 6 metų pats sunkiausias amžius kūrybos prasme, bet tuo pačiu labai įdomu”.
O mums spektakliai ir pati aplinka labai patiko, Benediktas buvo iš tų vaikų, kuris nuo pat atėjimo sėdėjo prie aktoriaus ir žaidė su popieriniais laiveliais. Nebuvo ašarų ar nuobodulio, tiek mes, tėvai, tiek vaikas buvome spektaklio aktoriai. Linkime visiems turiningo laiko drauge!
Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į spektaklį pagal partizano Juozo Lukšos Daumanto atsiminimus vasario 16 d., šeštadienį, 12 val. KUDLIUS IR MIŠKO BROLIAI. Tai istorija apie nemirštančią viltį ir tikėjimą laisvę, vaikams nuo 10 m.
Autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė
Dailininkė Giedrė Brazytė
Kompozitorius Deividas Gnedinas
Vaizdo projekcijų autorius Mantas Bardauskas
Vaidina: Mindaugas Ancevičius, Dominyka Budinavičiūtė, Mindaugas Černiauskas, Remigijus Endriukaitis, Rokas Lažaunykas
Senos ir garbingos keturkojų giminės palikuonis – šuniukas Kudlius, papasakos istoriją apie smulkaus ūkininko sūnų Juozą, karui besibaigiant nusprendusį pasitraukti į mišką partizanauti ir taip iškovoti Lietuvai laisvę.
„Ar įmanomas žmogaus pasirinkimas būti laisvam be jokių kompromisų ir išlygų? Kokia tos laisvės kaina ir ką ji mums reiškia šiandien?“ – ieškoti atsakymų drauge kviečia spektaklio kūrėjai.
Trukmė – 50 min. Spektaklis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui.
Savaitgalį teko džiaugsmas apsilankyti Kauno valstybiniame lėlių teatre, spektaklyje „Užburtas kalnas“. Prisipažinsiu, rinkdamasi spektaklį ir perskaičius vieno sakinio aprašymą apie jį „spektaklis be žodžių apie akmenuotą kelionę pažadėtosios laimės link“ – padariau išvadą, kad tai bus apie sunkų kelią siekiant savo svajonės. Ir kadangi spektaklis be žodžių, tai keliaujant į teatrą, bandžiau savo vaikams papasakoti apie ką spektaklis bus, na kaip aš įsivaizdavau – siekiant savo svajonės, gali tekti įveikti daug kliūčių ir t.t. O pasirodo aš truputį klydau 🙂
Turėdami laiko prieš spektaklį aplankėme lėlių muziejų, kur galėjom pačiupinėti įvairias lėlės ir išbandyti kaip jos veikia. Vyresnėlis nučiupo spektaklio programėlę, kurią paskubomis vaikams perskaičiau prieš spektaklį. Ir supratau, kad spektaklis turi platesnę mintį nei aš maniau.
Tautų kaimynystė
Prieš prasidedant spektakliui ant scenos krašto prisėdo spektaklio sumanytojas ir režisierius Andrius Žiurauskas, jis trumpai papasakojo kaip gimė spektaklio idėja ir kokia jo mintis. O mintis tokia: skirtingų tikėjimų tautos garbina savo dievus ir mano, kad jų tikėjimas pats teisingiausias. Staiga pamatę ant aukšto kalno žiburį, nusprendžia, kad pasiekus jį žmonės taps laimingi. Iš pradžių į kalną besiropščiantys konkuruoja, kovoja dėl geresnės vietos, kas užlips pirmas, bet tik susitaikius ir padedant vienas kitam – pavyksta pasiekti kalno viršūnę.
Musulmonai
Štai tokia spektaklio mintis. Aš pasakysiu, kad man viskas labai labai patiko, ir mintis, ir vizualizacija, ir muzika, ir šviesos efektai. Vaikams? Spektaklis skirtas vaikams nuo 8 metų, tarp jaunųjų žiūrovų buvo sakyčiau nuo kokių 6 iki 10 m. vaikai. Visgi, manau, daugelis spektaklyje buvusių vaikų, tarp jų ir maniškiai, labai daug ko spektaklyje nesuprato. Spektaklyje buvo gausu stereotipų apie tam tikras tautų savybes, kurių vaikai tikrai dar negalėjo „pagauti“. Netgi sakyčiau tikėjimo ir apeigų skirtumai šiuolaikiniams aštuonmečiams dar nėra suprantami. Spektaklio metu girdėjau ne vieną mamą šnabždant savo vaikams į ausį: „čia žydas“, „čia musulmonas – jis meldžiasi ant kilimėlio“ ir t.t. Aš ir saviškiams bandžiau paaiškinti kas kur yra, kas vyksta, kas ką daro. Nepaisant to, nemanau kad nors vienas vaikas nuobodžiavo – visi su įdomumu išsėdėjo 50 min. – rado ir iš ko pasijuokti, kuo nustebti, ką prisiminti.
– Kopimas į kalną
Po spektaklio mano „šviežias“ septynmetis (savaitgali buvo gimtadienis) pasakė – „man patiko, bet tu papasakosi kas čia buvo, nes aš nieko nesupratau”. Panašius komentarus nugirdau ir teatro rūbinėje 🙂 . Vyresnėlis nusprendė, kad spektaklis buvo apie tai, kad kai visi pykosi tai viršūnės nepasiekė, o kai susidraugavo – tai pasiekė. Na, o keliaujant namo rimtai kalbėjomės, kas yra religija, kokių jų yra, kokių skirtingų tradicijų ir papročių žmonės laikosi.
Spektaklį tikrai rekomenduoju aplankyti, tik gal su didesniais vaikais, arba bent jau prieš tai pasikalbėjus apie skirtingas tautas ir religijas.
Jau prieš porą savaičių pradėjau domėtis, kur gi mano ir mano dukrų pačio mylimiausio vaikų teatro festivalio KITOKS programa. Ji pasirodė tik prieš porą dienų, o rankose aš jau turiu pluoštą bilietų (t.y. 12 vnt.). Paskubėkite, spektakliai vyksta labai mažose salytėse, tik po kelis kartus, o bilietai iššluojami akimirksniu.
Vilniaus „Menų spaustuvė“ sausio 12-20 dienomis jau devintą kartą pakvies į festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS, kuriame šiemet pasirodys trupės iš Švedijos, Serbijos, Belgijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Festivalio programoje – spektakliai, skirti įvairių amžiaus grupių žiūrovams nuo kūdikių iki paauglių. Šalia meninės KITOKIO’19 programos vyks ir du edukaciniai užsiėmimai: jaunųjų kritikų veikla ir seminaras „Tabu teatre vaikams“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko į festivalio programą įtraukti spektaklius, kuriuos jau senokai norėjau parodyti mūsų publikai. Dalyvauti festivalyje sutiko viena įdomiausiai šiuo metu kūdikiams kuriančių menininkų Europoje – Dalija Acin Thelander, kuri pristatys neįprastos trukmės ir formos projektą patiems mažiausiems. Keletą metų vyko ir spektaklių „Rankos“ (El Patio Teatro) bei „Tuščiagalvis“ (Tuning People& kinderenvandevilla) atvykimo planavimas. Šiųmetė programa – aukštos kokybės klasikos, tikro ir nuoširdaus teatro vaikams ir jaunimui derinys.“ – sako programos sudarytoja Jolita Balandytė.
Laisvė kūdikiams
Nors spektakliai kūdikiams Lietuvoje jau nėra naujiena, iš Švedijos atvykstanti serbė Dalija Acin Thelander tėvus su vaikais iki vienerių metų kviečia patirti neįprastą pasirodymo formatą – spektaklį/instaliaciją. Išskirtines sensorines patirtis žadantis pasirodymas „Paslapčių sodas“ – judesio spektaklio ir atmosferinės meninės instaliacijos derinys. Įvairių formų, spalvų, garsų, tekstūrų, jutiminių stimuliacijų ir kvapų pilnoje erdvėje žiūrovai galės laisvai judėti ir savu tempu patirti specialiai kūdikių lavinimui sukurtą pasaulį. Anot autorių, instaliacijos aplinka sukurta taip, kad skatintų kūdikio smalsumą, drąsintų tyrinėti, tačiau tuo pat metu leistų atsipalaiduoti. Kūrėjai taip pat akcentuoja ir vaiko globėjo vaidmenį – suaugusieji kviečiami judėti kartu su kūdikiu ir visus jo atradimus patirti kartu. Autoriai pabrėžia, kad spektaklio formatą siekė pritaikyti prie dažnai nenuspėjamo gyvenimo su kūdikiu ritmo, todėl „Paslapčių sode“ lankytis bus galima sausio 12 ir 13 dienomis, o į tris valandas trunkančią pasirodymo sesiją žiūrovai galės atvykti ir iš jos išvykti jiems patogiu metu bei pasilikti tiek, kiek norės patys.
Istorijoms pasakoti – objektų teatras
Šiemet festivalyje organizatoriai pristato net tris spektaklius, kuriuose svarbus vaidmuo atitenka objektams, valdomiems talentingų aktorių ir lėlininkų. Belgų trupės „Tuning People & kinderenvandevilla“ aktorius Roelis Swanenbergas kasdienių daiktų pagalba valandai taps „Tuščiagalviu“ – berniuku, kuris ant galvos užsidėjęs baltą kamuolį patenka į naują, nepažintą pasaulį, kurį tyrinėja garsais. 7 – 11 metų vaikams rekomenduojamas „Tuščiagalvis“ vyks sausio 14 ir 15 dienomis.
Prancūzų „Compagnie La Balle Rouge“ objektų spektaklis „Raudonas kamuolys“ sausio 16 ir 17 dieną atgijusiomis minkštomis figūromis, milžinišku raudonu kamuoliu ir gyva akordeono muzika pasakos apie dviejų žmonių gyvenimą, meilę, vaiko gimimą ir augimą. Poetiškas ir visiems pažįstamus gyvenimo momentus atrasti kviečiantis „Raudonas kamuolys“ rekomenduojamas 5 – 9 metų žiūrovams.
Trečiasis objektų spektaklis, uždarantis festivalį – 6 – 12 metų vaikams rekomenduojamas pasirodymas „Rankos“, kurį atveža ispanai „El Patio Teatro“. Tai – moliu pasakojama istorija apie mažą veikėją, turintį didelį norą – ištrūkti iš parduotuvės vitrinos ir pabėgti nuo kitų jos gyventojų.
Šiuolaikinis cirkas vaikams
Švedija – kokybiško ir profesionalaus šiuolaikinio cirko šalis, kurios cirko produkciją esame pratę matyti kitame „Menų spaustuvės“ festivalyje, tačiau šįkart švedų cirkas – ir KITOKS’19 programoje. „Kompani Giraff“ atkeliauja su šiuolaikinio cirko spektakliu „Tvarkos diena“, rekomenduojamu 4 – 8 metų vaikams. Nors spektaklio žiūrovų amžius nedidelis, cirko ir teatro kritikas Jussi Tossavainen „Tvarkos dienos“ recenzijoje sako, kad vadinti jį cirku vaikams net kiek įžūlu, nes toks kūrinys labai reikalingas ir nuo kasdienybės pavargusiems suaugusiems. Cirko atlikėjų Jenny Soddu it Juliettos Birkeland duetas scenoje kuria gyvas skulptūras, naudodamas visiems gerai pažįstamus namų apyvokos daiktus. Profesionali akrobatika, koncentracija ir truputis magijos veikėjoms padeda tobulo balanso paieškose. Spektaklio istorija – visiškai atvira vaiko interpretacijoms, skatinanti išlaisvinti vaizduotę ir patikėti, kad galime kur kas daugiau, nei atrodo.
Paaugliams – dokumentinis teatras
Kasmet festivalyje stengiamasi pristatyti bent vieną spektaklį skirtą paaugliams. Šiemet tai – dokumentinis švedų monospektaklis „Lapkričio 20-oji“, kalbantis apie tikrus, bauginančius 2006-ųjų įvykius Vokietijoje, jaunuoliui surengus ginkluotą išpuolį savo mokykloje. Spektaklio sukūrimui, švedų dramaturgas analizavo tikrus šios tragedijos faktus, skaitė jaunuolio dienoraštį ir įrašus socialiniuose tinkluose, žiūrėjo vaizdo įrašą, kurį jis padarė prieš įžengdamas į mokyklą su ginklu. Tai pasakojimas apie patyčias, neapykantą mokyklai ir viską, kas galų gale privertė jauną žmogų žengti tokį siaubingą žingsnį. Sausio 18 dieną rodomą spektaklį jo autoriai Jupither „Josephsson Theatre Company“ rekomenduoja jaunimui nuo 15 metų.
Kitokia edukacija
KITOKS’19 tęsia „Jaunųjų kritikų“ programą ir festivalio metu Lietuvos moksleivius kviečia atvirai diskutuoti apie jiems skirtą teatrą. Viso festivalio metu atrinktos moksleivių grupės stebės visus programos spektaklius ir turės galimybę juos aptarti su pedagogais ir pačiais kūrėjais. Festivalio metu taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės „Tabu teatre vaikams“, pasaulyje paplitusios po Tarptautinės menininkų asociacijos „Small Size“ atlikto tyrimo, kurio metu Šiaurės šalių ir Pietų Amerikos menininkai eksperimentavo su temomis, kurios vaikų teatre dažnai lieka nepaminėtos, su vaikais jomis tiesiog nekalbama. Tyrimo dalyviai bandė atsakyti į klausimą, kur yra temų ribos teatre vaikams ir kokie jame vyrauja tabu. Tokius klausimus nagrinės ir festivalyje vyksiančių kūrybinių dirbtuvių dalyviai – aktoriai, režisieriai, dramaturgai, scenografai ir teatro mokytojai. Dalyviai susitiks su Vilniaus M. Biržiškos mokyklos mokiniais, diskutuos įvairiomis tabu temomis ir pakvies mokinius į baigiamąjį renginį, kurio metu bus pristatytas seminaro rezultatas. Edukacinius užsiėmimus ves menininkas ir pedagogas Jorge Padín, kuriam juos jau teko vesti Kuboje, Danijoje ir Islandijoje.
Festivalis finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės, spektaklių bilietus galima rasti „Tiketa“ ir „Teatrai.lt“ kasose. Bilietų kaina po 5 Eur.
