Plungės turizmo informacijos centras meta smagų iššūkį plungiškiams ir ne tik… Kviečiame smagiai ir turiningai praleisti laiką žaidžiant ir tapti Plungės krašto ekspertu!
Norėdami dalyvauti žaidime, keliautojai turės atvykti į Plungės turizmo informacijos centrą bei įsigyti savo keliautojo „pasą“. O kiekviename pase nurodytame bei aplankytame muziejuje, gamtos ar kultūros objekte, paragavus išskirtinių Plungės krašto skonių maitinimo vietose ir t. t., lankytojai gaus arba patys užsidės tos vietos antspaudą, liudijantį, kad čia tikrai apsilankė.
Aplankiusieji VISAS pase nurodytas vietas bei visą šį pasą atnešę, atvežę, atsiuntę ar dar kitaip pristatę į Plungės turizmo informacijos centrą (Dariaus ir Girėno g. 27, Plungė) galės dalyvauti loterijoje ir laimėti elektrinį paspirtuką bei kitų prizų!
Žaidimas vyks nuo birželio 22 d. iki spalio 12 d., o pagrindinio prizo laimėtoją skelbsime spalio 20 d.
Labai nuvalkiotai skamba, bet tik pasivažinėjęs ilgėliau Lietuvos vieškeliais (taip, o tokių nemažai, jei nori kirsti kokį kampą), supranti – kaip čia gražu ir kiek įvairenybių gali pamatyti. Ir pakeliavus 5 dienas paaiškėjo, kad mes nespėjome aplankyti nė dešimtadalio, bet gal geriau pradėti nuo kruopelytės ir tęsti šią tradiciją? Mūsų maršrutas buvo sudarytas ne sudėlioti pliusiukus prie įžymių vietų, didingų pastatų, bet toks, kad vaikams būtų įdomu. Atsisakėme visų bažnyčių, nuostabių parkų ar didingų skulptūrų. Ir tai, pasakyčiau, ne visose vietose pataikėme. Be to, dėl laiko stokos ir tai, kad daugelis mūsų tuos objektus yra matę, praleidome tikrai įdomių lankytinų vietų. Šiame tekste dalinuosi pačiu maršrutu, o apie įdomesnį ir platesnio aprašymo reikalaujanti objektą galite pasiskaityti plačiau paspaudę ant jo pavadinimo.
I diena
Kėdainių senamiestis
Pirmasis objektas, buvęs pakeliui, buvo Kėdainiai. Nors visiškas Lietuvos vidurys, bet visai nepakeliui, todėl užsukome į Kėdainius ledų. Apsukome ratą visiškai tykiame ir apmirusiame senamiestyje, radome po porciją ir movėme toliau. Trumpas atokvėpis ilgesniame kelionės ruože.
Ar verta užsukti? Nebent važiuojate pro šalį ir norite stabtelėti ledų.
Labai juokinga, bet kelionę po Lietuvą pradėjome nuo Latvijos. Tiesiog parkas toks išgirtas, o tame krašte taip retai būname, kad nusprendėme užsukti. Kol išsikrapštėme, ten buvome apie pietus, o kad vaikai mūsų neiškeptų kokiame raganų namelyje, dar ir papiknikavome prieš tai puikiai įrengtose pikniko vietose. Parke išbuvome keturias valandas ir, manau, vaikai, būtų buvę dar tiek pat. Nerealu, kad tokį objeką įrengė ne kokie privatininkai, bet miškų urėdija.
Ar verta užsukti? Būtina
Kryžių kalnas
Tai turbūt mano pats nemėgstamiausias objektas Lietuvoje, nes iš gražios idėjos viskas baigėsi kičiniais kryželiais po du eurus, kuriuos pardavinėja prie įėjimo. Šeimos vyras buvo ten nebuvęs, tai sugalvojome alternatyvą – aplankyti jį naktį (kalnas atidarytas visą parą)! Tai kažkas nerealaus – ir baugu, ir paslaptinga, ir labai labai sakralu.
Ar verta užsukti? Net ir netikintiems, bet kartą gyvenime – privaloma
Pirmoji nakvynė – Dargaičių etnografiniame kaime pas draugus. Tokios kelionės puiki proga aplankyti tolimus giminaičius!
Kažkur pakrašty Lietuvos rasite įstabų zoo parką, kuriame ne tik gausu įvairiausių keisčiausių gyvūnų (kas labai patiko vaikams), bet jis pats įrengtas nepaprastai gražiai ir skoningai (kas patiko tėvams). Alpakos, lamos, kupranugariai, keisčiausios ožkos, miniatiūrinės avys, įvairiausi sparnuočiai… Tik nepamirškite kartu su bilietu įsigyti skanėstų indelį, nes be jo – pusę smagumo.
Ar verta užsukti? Specialiai iš Vilniaus nevažiuočiau, bet esant 100 km spinduliu – būtinai
Naujosios Akmenės Menčių klinčių karjerą labiausiai svajojau apsilankyti aš, o sužavėti buvome visi. Tai veikiantis karjeras, kuriame kasomos klintys – jos vėliau naudojamos kelių tiesyboje, pašarų gamyboje. Labai neįprastas objektas su senais milžiniškais ekskavatoriais, išsprogdintomis klinčių sienomis ir jausmu, kad esi kažkur dykumose ar mėnulyje, bet tikrai ne Lietuvoje.
Ar verta užsukti? Žinoma, jei ieškote ko nors netradicinio
Ventos regioninio parko lankytojų centras
Apie jį sužinojau, kai paklausiau žmonių rekomendacijų ką pamatyti Žemaitijoje. Naujai pastatytias lankytojų centras Ventoje turi nedideles ekspozicijas apie fosilijas ir žinomus šio krašto žmones. Laaaaaabai gražiai ir šiuolaikiškai įrengtas. Kol mes klausėmės, vaikai galėjo šluotelėmis ieškoti fosilijų nedidelėje smėlio dėžėje. Gaila, bet ekspozicija labai nedidelė ir jei atvirai sakant, šiek tiek nuobodoka. Centro lankymas – nemokamas, nebent norite gido paslaugų, kuris papasakoja kas kaip apie ką, kuriam mes mokėjome po eurą nuo žmogaus.
Ar verta užsukti? Jei būsite 30 km spinduliu ir turėsite laiko
Mosėdžio V.Into akmenų muziejus
Viena garsesnių Žemaitijos lankytinų vietų. Pats muziejaus lankymas yra mokamas, jame yra trys salės įvairiausių akmenų – nuo deimantų iki lietuviškų įprastų. Vėliau apsilankymas parke, kuris nukrautas didžiuliais rieduliais. Eini eini ir skaitai, vienoks smiltainis, kitoks smiltainis, vienoks granitas, kitoks granitas. Vaikams buvo smagu ant jų užsikabaroti, bet po pirmų 5 nusibodo net ir tai. Parko pabaigoje – tradicinė žaidimų aikštelė. Turint tiek akmenų, negi sunku sugalvoti ką nors įdomesnio? Kažkaip po Tervetės parko, kur iš nieko, tiksliau tiesiog medžio, prigalvota įvairiausių įdomybių, šiame objekte nebuvo nieko. Tiesa, ypač šokiravo pačioje parko pradžioje įrengtas tualetas – dar būdami muziejuje paklausėme, kur jį rasti ir mus patikino, kad rasime parke. Nelinkėčiau niekam pamatyti tokio vaizdelio, kai tualetas tiesiogine prasme kaupinas. Paskui parko pabaigoje matėme ir stacionarų tualetą, bet jau nebetikrinome…
Ar verta užsukti? Sakyčiau pats neįdomiausias viso maršruto objektas
Kavinė „Pakalnutė”
Salantuose esančią kavinę išgarsino tiek charizmatiška jos savininkė, tiek nedidelės kainos ir milžiniškos porcijos. Pirmadienio pavakare užsukę neradome nei savininkės, o mums įėjus kavinė užsidarė, nes baigėsi maistas. Žmonių buvo masė. Ir liūdniausia, kad nei garsiosios karkos, nei gardžiųjų šonkauliukų mums neteko matyt, nes visa ta masė buvo maitinama paprasčiausiu vištienos kepsniu (užkeptu sūriu arba ne). Taip, porcijos didelės, kainos ne vilnietiškos (vos suaugusiam telpanti porcija kainavo apie 5,5 Eur), bet kad kažkas ypatingo – nepasakyčiau.
Ar verta užsukti? Jei važiuosite pro šalį ir būsite tikrai alkani
Orvidų sodyba
Pirmadieniais nedirba, bet įsiprašėme. Fantasmagorinis objektas, kaip ir Kryžių kalnas naktį. Gal dienomis, kai daugiau turistų, tai nesijaučia, bet vaikštant pavakare vieniems ši vieta padarė didžiulį įspūdį. Gaila, kad toks menininkas gyveno tokiu „ne laiku”, nes jo milžiniškos skulptūros ir instaliacijos tikrai „neša” stogą. Tiesa, vaikams tai labiausiai patiko prie įėjimo pastatytas tankas, į kurį galėjo net įlįsti.
Ar verta užsukti? Jei ne dėl vaikų, tai dėl suaugusių – būtinai
Antra nakvynė – prie Platelių ežero „Vila Rina”. Atskiro namuko kaina 10čiai žmonių – 130 Eur ir taip pat papildomai kelionės dulkėms nuplauti užsisakėme karštą kubilą už 50 Eur. Itin tvarkinti ir stilingi nameliai, iki ežero kokie 300 m.
III diena
Šaltojo karo muziejus
Prie Platelių ežero prieš dešimtmetį požeminėje raketų bazėje įrengtas muziejus, pasakojantis apie šaltąjį karą ir kas per paslaptingas objektas buvo įrengtas būtent Lietuvoje. Muziejaus lankymas tik su gidu ir tai yra labai labai gerai, nes pats – prabėgtum net nesigilindamas,o mūsų gidė pasakojo net apie tai, kad prie šios bazės dirbo ir jos senelis.Tokio tipo muziejų po žeme pasaulyje yra trys – JAV, Ukrainoje ir Lietuvoje.
Ar verta užsukti? Būtinai susiplanuokite kelionę su vaikais net iš kito Lietuvos galo
Siberijos apžvalgos bokštas
Važiuojant toliau sustojome ir prie Platelių pastatytame apžvalgos bokšte.
Ar verta užsukti? Nebent važiuojate pro šalį ir turite 20 min laisvų
„Dino parkas”
Radailiai atgimė, kai ten įsikūrė atrakcionų parkas. Dinozaurai ten tik pretekstas – apsilupę ir neįdomūs, bet štai nemokami atrakcionai vaikus tiesiog nuginklavo. Smagu tai, kad susimoki už bilietą (… eur) ir toliau visos, o visos pramogos yra nemokamos: batutai, atrakcionai (skaičiuojantys ne vieną dešimtį metų), 5D kinas, vandens dviračiai, mini zoo ir visi kiti dalykai. Skirkite to parko lankymui visą dieną, nes vaikus ištempti sunku. O tėvams linkiu tiesiog kantrybės 🙂
Ar verta užsukti? Vaikai prisimins tai, kaip patį smagiausią kelionės objektą.
Drevernos uostas
Dėl laiko stokos pajūrio lankymą teko skipinti, tik užkabinome pamarį. Sustojome naujame įrengtame Drevernos uoste, kuris atrodo, kaip iš atviruko. Prie pat krantinės – vaikų žaidimų aikštelė, uosto žiotyse – apžvalgos aikštelė. Turint laiko iš Drevernos už labai padorią kainą ir labai greitai pasieksite Juodkrantę.
Ar verta užsukti? Labai. Ir neilgai valandėlei pasigrožėti Kuršių Mariomis, ir visai dienai aplankant Kuršių Neriją.
Trečioji nakvynė – Svencelėje įsikurusiame kaitavimo rojuje ir konteinerių namukuose. Namukai keturviečiai, bet trys vaikai sustumtose lovose tilpo laisvai. Vaizdas gniaužia kvapą. Namuko kaina antrame aukšte su vaizdu – 50 Eur. Patogumai – atskirai. Komplekse veikia kavinė su gardžiais blyneliais ir mėsainiais.
IV diena
Kintų tuja
Važiavome pro Kintus, tai užsukome į jų garsiausią objektą – didžiausią tują. Netikėkite navigacija, kelias link tujos prasideda prie mokyklos nuo pagrindinio kelio. Miško takeliu 300-400 m ir pasieksite aptvertą dvikamienę tują.
Ar verta užsukti? Ne, nebent neturite ką veikti
Rusnė
Nors kelias remontuojamas, nusprendėme vaikams parodyti, kaip gyvena žvejai pamaryje. Sustojome centre, pasivaikščiojome krantine ir kas gailiausia – nieko nepamatėme. Na, Gandžio skultūra, Rusijos pasienio ruožo bokštai, bet tai ir viskas? Neliko laiko nulėkti iki Uostadvario, galbūt ir Dumblio ežeras būtų įdomus, bet mes tik nusipirkome rūkytos žuvies ir traukėme toliau.
Ar verta užsukti? Tikėjausi daugiau
„Taurų parkas”
Dar viena duoklė vaikams – laipynių parkas Tauragėje, o kelionės topas – nakvynė nameliuose medžiuose. Užsakiau du namelius medžiuose vaikams ir vieną ant žemės su patogumais tėvams. Gaila, bet niekas niekur neįsipėjo, kad tie nameliai yra skirtingose parko pusėse, kur nei matyt, nei girdėt, kaip tiems vaikams sekasi. Vaikai aplankė pilį, pasivažinėjo padangomis nuo kalno į tokį didžiulį pripučiamą batutą, o tada prasidėjo liūtis. Po jos į medžius jau niekas nebeleido, o ir į vieną namelį prilijo. Liko tik vyresnieji, kurie dar norėjo nakvoti medžiuose, o mes likome ant žemės su mažesniais.
Atskiro įrašo apie parką nedarysiu, bet pabrėžčiau, kad daugelis trasų yra vaikams nuo 1,50 m ūgio ir aukštesniems.
Ar verta užsukti? Su vyresniais vaikais ir ieškant pramogų – rekomenduoju
Nakvojome pačiame parke, tad norėčiau plačiau aptarti šiemet svečiams atvertus medinius poilsio namelius, kurie yra labiausiai neapgalvoti, kokius esu mačiusi. Pavyzdžiui, prie namelių veda nuostabus trinkelėmis klotas keliukas net su apsisukimu, bet prie namelių nėra kur atsisėsti. Prie 7 namelių yra du suolai. Namukuose nėra nė vienos NĖ VIENOS kėdės. Nameliai pradėti įrenginėti su idėja ir skoningai, papuošti net levandų šakelėmis, o lovas dengia natūralios lininės fantastiškos patalynės, bet štai vonioje – siaubingas plastikinis rožinis veidrodis. Keturviečiuose nameliuose yra arbatinis ir vienas puodelis. Pasirodo, yra atskira virtuvė su šaldytuvu ir virykle, bet raktą duoda tik paprašius. Visose pavėsinėse yra šašlykinė, bet prie visų namelių – ji viena. Gerai, kad buvome vieni… Namelio kaina – 40 Eur.
Tauragė
Kol vaikai pramogavo parke, užsukome į Tauragę su mažąja. Pažiūrėjome į Tauragės pilį (realiai tai tik senovinio stiliaus, bet dabartiniais laikais, pastatyti bokšteliai), patampėme taurui už uodegos (gal neša laimę?), apžiūrėjome banko pastatą ir sulaukėme didžiulės liūties.
V diena
Panemunės pilis
Leidomės gražiuoju keliu palei Nemuną. Kai ryte startuoji ir pažiūri į programą, atrodo vienas juokas, bet paskui žiūrėk, vos viską spėji. Todėl piliakalnius praleidome ir dėmesį skyrėme pilims. Pirmiausia – trečdalį renovuota (o po metų bus ir daugiau) gražioji Panemunės pilis, kurioje nusprendėme užsisakyti gidą ir neapsirikome. Informacija buvo pateikta daug įdomiau, nuosekliau, kiekvienas kampas aprodytas ir ateities planai papasakoti.
Ar verta užsukti? Nedaug tų pilių Lietuvoje, todėl išprusimo tikslais – būtinai
Raudonės pilis
9 km nuo Panemunės įsikūrusi Raudonės pilies. Nors asmeniškai ši pilis man gražesnė, teoriškai ji ir suremontuota labiau, veikti čia nėra ką – tik užlipti į bokštą. Praėjusiais metais iškraustyta ir čia pusšimtį metų veikusi mokykla. Todėl ieškau partnerių – ši pilis dabar idealiai tinka internatui, kur moksleiviai gyvena ir mokosi nuo atostogų iki atostogų. Toks lietuviškas Hogvardsas.
Ar verta užsukti? Veikti nėra ką, bet trumpam pamatyti – verta
Raudondvario dvaras
Paskutinis sustojimas – mano tėvų ir senelių gimtinė Raudondvaris ir pagaliau sutvarkytas, išpuoštas Raudondvario dvaras su parku. Pamenu vaikystėje tekdavo vaikščioti aplink begriūvančius pastatus, todėl dabar širdis dainuoja, kai matau visą šį grožį. Dvare įrengtas muziejus per visą pastatą nuo rūsio iki bokšto. Tiesa, be Juozui Naujaliui skirtos ekspozicijos labai daug ko ir nepamatysite.
Ar verta užsukti? Vienas gražiausių lietuviškų dvarų. Savaitgaliais ir įvairiomis progomis vyksta daug renginių
Namai!
p.s. Maršrutą dar papildyčiau apsilankymu Telšiuose apie kuriuos galite paskaityti čia:
Dar norėjau pamatyti Plungę ir jos dvarą, bet nespėjome, o ir vaikams dvarai su parkais ne pats įdomiausias objektas.
Jei turite daugiau laiko – galite skirti lietuviškam pajūriui, kurį mes tik prabėgome. Taip pat daugiau pasivažinėti po Mažąją Lietuvą, bet šią didžioji kompanijos buvo matę arba dar žada aplankyti vėliau.
Iš viso apsukome km, aplankėme 19 žinomų Lietuvos vietų ir tikrai tai yra viena iš geriausių mūsų šeimos kelionių. Klauskite, rašykite komentaruose savo įspūdžius ar lankytinus objektus, kuriuos dar reikėtų pamatyti.
Niekad gyvenime nebuvau važiavusi tik į Telšius. Pro Telšius, aplinks Telšius, taip, bet konkrečiai pasidairyti į šį miestą nebuvo kilę minties. Taip jau sutapo, kad turėjo laisvą dieną Žemaitijos sostinėje ir nors be vaikų, apsilankiau pagrindinėse vietose, kurias rekomenduojama pamatyti. Ar jos tinka vaikams – sužinosite žemiau.
Pirmiausia, pagyros – miestas atrodo tobulai: susitvarkęs, dailus, kompaktiškas, su daugybe žaidimų aikštelių, dėmesingiausiu turizmo informacijos centru ir skaniausiu sūriu. Pats miestas driekiasi palei Maisčio ežero pakrantę ir čia man kilo klausimas – kodėl tiek mažai paplūdimių? Vieną, apžėlusį ir tokį neįkvepiantį maudynėms (nors ir su persirengimo kabinomis) radau prie muziejaus „Alka”. Kitas pažymėtas prie Zakso kalno tolėliau nuo centro, tad neužsukau.
Juk būtų galima išnaudoti miestą poilsiniams tikslams šalia valtelių, vandens dviračių ir pan. didžiąją dalį pakrantės paversti pliažu. Smėliukas, ledai, persirengimo kabinos, paplūdimio tinklinio aikštelės… Vis dėl to Telšiai pasirinko konservatyvesnį būdą ir prie miesto prisišliejusią pakrantės dalį nuoširdžiai kloja trinkelėmis. Kartais galvoju, kad tos trinkelės, tai kaip euro-remontas… Na, bet čia ne apie tai, noriu papasakoti ką mačiau Telšiuose.
Atvykau traukiniu – kelionė juo trunka lygiai tiek pat kiek automobiliu, bet man, asmeniškai, maloniau važiuoti, gali atsipalaiduoti ar padirbti, o ir vaikams erdvės daugiau. Tiesa, jei kelionę planuojate link savaitgalio vasarą – įsigykite bilietus iš anksto, nes traukinyje nebuvo NĖ VIENOS laisvos vietos.
Nuo traukinių stoties pėsčiomis centrą pasiekiau per 20 minučių besidairinėdama, kaip gyvena telšiškiai. Pirmas sustojimas – Telšių informacijos centras (Turgaus aikštėje jau centriau nėra kur), kur labai maloni darbuotoja pasidalino žemėlapiais ir patarimais, kur link eiti.
Užlipau į Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kalnelį, nuo kurio atsiveria puiki miesto ir ežero panorama. Mmm, kurortas, ne miestas, atrodo tie Telšiai.
Tuomet leidausi link ežero – jei nuo informacinio centro maža gatvele eini link pakrantės, atsimuši į didžiulę žaidimų aikštelę. Puikiai įrengta, tvarkinga ir visiškai tuščia – čia ne aikštelė Bernardinų sode, kur vaikai vienas kitam per galvas lipa.
Keliauju toliau pakrante ir sustoju prieplaukoje, kur galima atsigaivinti ledais, pasigėrėti vaizdu, išsinuomoti vandens dviračius ar net laivą. Pasikartosiu, kad gaila, jog negali ir pasipliuškenti…
Pakrantė, besitęsianti keletą kilometrų puikiai pritaikyta kelionėms dviračiais ar paspirtukais. Aš tiesiog pasivaikščiojau, kol priėjau liftą. Juo užkilus turėtų atsiverti puiki panorama, bet ją užstoja pats liftas 😀 Nesupratau, kodėl nebuvo galima padaryti kokio apėjimo aplink ar liftą pastatyti kitoje vietoje, kad jis neužstotų vaizdo į ežerą. Liftas pakyla prie Telšių amfiteatro: naujoviško, stilingo ir labai gražaus renginiams skirto pastato. Laipteliais dar aukščiau – viena populiariausių kavinių „Džiugo namai”.
Jei esate su vaikais – siūlyčiau sukti atgal link centro ir leidžiantis kalniuku apturėti vieną smagiausių Telšiuose pramogų – paieškoti meškučių, kurių iki informacijos centro turėtumėte rasti net 26! Šiaip pats miesto centras smagus tuo, kad čia daugybė įvairių skulptūrų, papuošimų, jų vadinamos „mažosios Telšių miesto puošmenos”. Kiekvienas žingsnis ir stabtelėjimas gali jus nustebinti vis kokiu atradimu.
Skulptūra „Lietuvos skalikas“
Jei apsukote ratą ir grįžote į centrą, papietauti aš ėjau į kavinę „Senamiestis“, kuri garsėja savo žemaitišku meniu. Neužsakius iš anksto, pasirinkimas nėra didelis, bet cibulinės ir kastinio visad rasit. Skanu, gražiai patiekta, tiesa kavinėje nėra nei staliuko, nei kampelio vaikams.
Kastinys su bulvėmis ir kanapine druskaCibulinė. Ne vaikų skoniui
Dar vienas visur nurodomas lankytinas objektas – žemaičių muziejus „Alka”. Pastatas neišvaizdus, sakė, netrukus bus renovuojamas, bet viduje, bent jau pirmame aukšte – jus nustebins labai modernios, ekranai papildytos, šiuolaikišku dizainu pateiktos ekspozicijos. Tiesa, ir taip, ir anaip žiūrėjau, bet vaikams jos nėra patrauklios ir po penkto objekto nusibos, nebent eisite su gidu, kuris viską išsamiai pateiks. Todėl siūlau besiruošiant apsilankymui geriau užsisakyti edukacijas, kurios kainuoja vos kelis eurus, o yra labai įvairios: „Istorijos pamoka slaptoje mokykloje”, „Paslaptys popieriuje“, „Žvakių liejimas“, „Gamtos knygos skaitymas“, „S3 – surask, sužinok, sudėliok” ir kiti. Ir papildomos pagyros už labai draugiškas muziejininkes!
Kitą objektą jei keliaujate su vaikais, siūlyčiau pasiekti kokiu nors transportu, nes jų mažos kojelės gali pavargti – Žemaitijos kaimo ekspozicija tai lyg mini Rumšiškėse Lietuvos liaudies ir buities muziejus. Ir tiesą pasakius, man net labiau patiko nei jis, nes ekspozicija labai išsami, glaustesnė, bet tuo pačiu ir pilnesnė, išsamesnė. Labai gražioje vietoje įkurdinti trys žemaičių ūkininkai – turtingai gyvenantis su savo visais svirnais ir aruodais, vidutiniškai gyvenantis su jau mažiau įvairių priestatų ir biedniokas, su mažulyte trobele. Čia taip pat yra vėjo malūnas, kalvė, ganosi arkliai, avytės ir pasivaikščiojimas labai malonus, nevarginantis. Šioje ekspozicijoje taip pat galite užsisakyti edukacinių užsiėmimų: „Kraičio skrynią pravėrus”, „Čiulba, ulba šiaudų paukšteliai”, “Senoji žemaičių grafika ir šiandienos technikos”, „Mažas piemenėlis turi botagėlį”, „Iš kur bitelės medų neša”, „Kai aš mažas, basas buvau”. Žodžiu, pasirinkimas tikrai labai didelis, o ten dirbančios moterys labai draugiškos.
Vakarą pabaigiau „Džiugo namuose” užsakytoje sūrio degustacijoje. Pasiteiravus, prieš kiek laiko užsisakyti, rekomendavo kuo anksčiau, net prieš keletą mėnesių, nes tą pačią dieną vargu ar gausite vietą. Nors degustacija skirta suaugusiems, atsisakius vyno, manau ji būtų įdomi ir vaikams. Manau, juos edukuoti apie maistą, jo derinimą ir skonius dar svarbiau. Degustacijos metu labai išsamiai sužinojau, kaip sūris gaminamas, kuo skiriasi kiekvieno brandinimo sūriai ir su kuo juos skaniausia derinti. Įdomu, kad žvilgtelėjusi į degustacijos lėkštę, kuri skirta dviems asmenims, pagalvojau „oh, kiek mažai”, o išėjau soti iki krūminių 🙂
Džiugo sūrio degustacija
Jei sugalvosite nakvoti Telšiuose – čia gausu viešbučių ar apartamentų, kuriuos rasite booking.com ar airbnb.com
Atvirai pasakius, Telšiai mane sužavėjo – mielai čia net kraustyčiausi ir vaikus auginčiau, nes miestas draugiškas, gražus, neapsnūdęs, gyvas. Tikiu, kad apsistojus čia porai dienų irgi rasite ką veikti pavažinėję aplink ir smagu, kad matyti, jog tądien turistavau ne aš viena – netrūko besilankančių tiek lietuvių, tiek užsieniečių.
Mosėdis – žymus savo akmenų muziejumi ir parku Žemaitijos miestelis , dar vadinamas Akmenų sostine. Birželio 29 d., paskutinįjį birželio mėn. šeštadienį, 12-24 val.Skuodo raj. Mosėdyje esančiame respublikiniame Vaclovo Into unikalių akmenų muziejaus parke pirmą kartą organizuojamas sveikatingumo ir sąmoningumo festivalis „Skambantys akmenys“. Akmenys tarsi sugeria žemės galias, o savo kūnu ir dvasia prie jų prisilietęs žmogus įsigali jas perimti, ne veltui daugelyje kultūrų akmenys simbolizuoja dieviškąją galią.
Festivalis idėjinis, nekomercinis, jo tikslas – išskirtinėje akmenų aplinkoje suburti pozityvius dalyvius, norinčius geranoriškai dalintis su kitais žmonėmis savo žiniomis ir patirtimi, įvairiomis sveikatingumo ir sąmoningumo praktikomis, sveikos gyvensenos principais ir sąmoningu gyvenimo būdu, padėti pajusti magišką akmenų ir mineralų galią. Tai tarsi kvietimas atsiverti pokyčiams į sveikesnį, ramesnį ir pilnesnį gyvenimą.
Taigi, tai puiki galimybė susipažinti su įdomiais žmonėmis, sveikos gyvensenos praktikuotuojais, o pageidaujantys galės gauti individualias konsultacijas.
PROGRAMA
12:00 Šventės atidarymas
PIRMA erdvė(paskaitos)
12:30 Auros diagnostika (A. Dabkevičius)
13:30 Aromaterapija ir maisto netoleravimas (V.Vesternienė)
14:00 Su Džok terapija (A.Jonuškis)
15:00 Darbas su ribojančiais įsitikinimais (Žaneta)
12:30 Reiki metodo praktika, Chirologija (S. Povilaitis ir J. Šindeikienė)
13:30 Sveika mityba ir gyvensena (D. Kunčienė)
14:30 Fraktalų piešimo terapija (V. Jonutienė)
15:00 Harmonizacijos priimamasis – astrologija, Human Design, Reiki (L. Stonkutė, M. Andrulis, G. Banaitė)
15:30 Aura – Soma spalvų terapija ir mandalos šokis (A. Samulienė)
17:00 Piliakalnių ir šventviečių kalba per akmenis (PraBūdos)
TREČIA erdvė (praktikos)
12:30 Kuk San DO korėjietiška joga (V. Rozgienė)
14:30 Rebefingas (R.R. Plioplienė ir D. Šmitienė)
16:30 Skambančių tibetietiškų dubenėlių ir gongų terapija (Guoda ir R. Venckutė)
Vakaro programa:
18:00 dainuoja – Jonas Baltokas ir Jie Du
19:00 dainuoja – Augustė Kasperavičiūtė ir Meda Kvasytė
20:00 dainuoja – Živilė Mackevičiūtė ir Emilija Statinaitė
21:00 Gongų maudynės
22:30 Laužas
🔹FESTIVALIO METU VYKS:
PASKAITOS apie saviugdą ir SUPAŽINDINIMAS su savigydos praktikomis: Su Džok terapija , Reiki terapija, joga, masažai, rebefingas/sąmoningo kvėpavimo praktika, meditacija, auros diagnostika, sveikos mitybos principai, eterinių aliejų savybės, chirologija, energetinė praktika moterims, mineralų terapija, sakralių gydančių garsų terapija, laužo ir ėjimo per žarijas terapija ir kt. Tai neabejotinai paskatins vystyti savus savigydos gebėjimus, motyvuos tolimesniam asmeniniam kūrybiškam augimui.
🔹 ĮKVEPIANČIOS KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS, t.y . mineralų mandalos kūrimas, piešimas chna dažais ant kūno, mandalų pynimas, fraktalų piešimas, šventinės žolelių arbatos ir druskos su vaistinėmis žolelėmis gaminimas, fotosesija su indišku sariu.
🔹 MINERALAI. Galimybė pamatyti ir paliesti mineralų kolekcija, gausią pusbrangių , dekoratyvių akmenų, papuošalų iš mineralų. Puoštis žmonės mėgo visais laikais, bet mineralų karalystėje galioja savi principai- visa tai galėsite sužinoti šios šventės metu. Bus galimybė įsigyti papuošalų iš mineralų , norintys galite atsinešti turimus papuošalus ir specialistai juos įvertins.
🔹PREKYBA. Festivalio metu veiks krautuvėlės, kuriose galėsite įsigyti indiškų prekių, natūralių maisto papildų, papuošalų, suvenyrų, smilkalų, vaistažolių ir kt.
🔹KONCERTAS. Šventėje koncertuos muzikinė kūrybinė grupė “Jonas Baltokas ir JieDu” ir dainuojamosios poezijos atlikėjos Živilė Mackevičiūtė ir Emilija Statinaitė, Augustė Kasperavičiūtė ir Meda Kvasytė.
🔹Festivalyje dalyvaus ir jo sklandžiai eigai talkins retorikos mokytojas, koučingo specialistas, lektorius, knygos “RETORIKA. RETOTERAPIJA” autorius Donaldas Duškinas. Iš autoriaus bus galima įsigyti jo pastarąją knygą, kuri yra viena iš šio meto VAGA TOP 10 knygų.
Maisto bus galima įsigyti vietoje arba papietauti miestelio kavinėje, kuri yra visai šalia akmenų parko.
Festivalio metu nevartojami jokie svaigalai.
Paskutinį vasaros savaitgalį tradiciškai sutinkame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, kuris šiemet bus mažesnis, kitoje vietoje ir su limituotu svečių skaičiumi. Liko paskutiniai 400 bilietų, kuriuos galite įsigyti čia: http://www.mjr.lt/XXI/lt/bilietai/, tad dar turite progą nepraleisti šio ypatingo renginio, kur laukiami ir dideli, ir maži, o ypač – šeimos.
„Mėnuo Juodaragis” šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivaliskeliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą – trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsupas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų, prieš keletą metų pritaikytas renginiams ir atvertas visuomenei.
„Šis didingas šlaitų, medžių ir akmenų gamtovaizdis išties pakeri ir braižo labai įkvepiančias erdves meniniams vyksmams, – teigia festivalio organizatoriai. – Prieš akis atsiveriantys tūkstantmetės istorijos liudininkai, piliakalnių keteros ir legendos, palieka užburiančiai stiprų įspūdį.”
„Mėnuo Juodaragis” šiemet bus ypatingo, glausto formato – jo lankytojų skaičius ribotas. Tokia festivalio versija rengiama kas 4 metus. „Mažasis Juodaragis” tai proga atrasti kitą nuostabią Lietuvos vietovę, kartu prisiminti festivalio ištakas ir gentišką jaukumą, pabūti arčiau gamtos ir turiningai praleisti paskutinį vasaros savaitgalį.
Kaip ir kiekvienais metais laukaime gausaus būrio šeimų su vaikais, kurių programapilna stebuklų! Vaikų kieme vaikai galės paliesti muzikinius burtus, susipažinti su senaisiais instrumentais ir sukurti bendrą magišką skambesį. Galės išmokti užkalbėti akmenį ar susikurti talismaną. Galės, sugalvoję slapčiausią norą, surišti skudurinę lėlę ar padaryti „sekretą“ bei pagaminti sapnų gaudyklę geram nakties miegui. Pripiešę simbolių ant stebuklingų pupų galės pasodinti savo burtų medį ir jau kitą dieną skinti nuo jo vaisius!Jeigu jūsų vaikas tas, kuris nenusėdi vietoje, jis galės išbandyti save gaudant balansą tarp kūno ir nesvarumo būsenų vaikščiojant lynu, žongliruojant, sukant lazdas bei patirti tikrą stebuklą išnykstančių ir atsirandančių daiktų iliuzijoje! O kad stebuklai ir magija plėvesuotų ore – pasigaminti aitvarą, gal tokį kuris sklando vėjo nešamas, o gal tokį, kuris nežinia iš kur atneša turtus… O vakarais prie ugnies klausytis istorijų apie keistus ir paslaptingus nakties paukščius ir stebuklinių pasakų apie prasmegusias pilis bei žiūrėti spalvotų šešėlių spektaklį apie nepaprastas būtybes ir jų burtus.
Plačiau apie festivalį ir būsimą programą galėsite rasti informaciją www.mjr.lt
