„Jūsų mergaitės labai gražiai sutaria“, – chm, taip, kol būna viešumoje prieš nepažįstamus žmones. Turiu posakį, kad mūsų namuose yra dvi būsenos – karas arba taika/meilė. Jei pastaroji, tai atrodo, kaip iš reklamos – visos trys kartu žaidžia, rūpinasi viena kita, nors prie širdies dėk. Tiesa, toks laikotarpis būna 5% viso jų kartu praleidžiamo laiko ir neilgai trukus, jau girdisi kovos šūksniai. Trys dukros, pakankamai panašaus, bet tuo pačiu skirtingo amžiaus (gimė kas trys metai), tad dramų pas mus per akis.

Pirmąją dr. Laura Markham knygą „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ visuomet įtraukiu į rekomenduojamų tėvams knygų trejetuką. Tai tikrai viena geriausiai parašytų knygų, kuri padeda į vaikų auginimą pažvelgti kitomis akimis ir nusiraminus, be streso ir įtampos, riksmų ir grasinimų auginti vaikus. Privalomai ją įteikčiau po apsilankymo pas ginekologą, kai patvirtina nėštumą – perskaitei, gali gimdyt, neperskaitei… Juokauju. Apie ją plačiau čia: „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ – paprastos tėvystės pamokos, padėsiančios užauginti nuostabius vaikus.

Turbūt nereikia apsakyti džiaugsmo, kurį pajutau pamačiusi tęsinį ir dar apie brolių ir seserų santykius „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai“ (leidykla „Vaga“). Prisipažinsiu, nors tema aktualesnė, ši knyga skaitėsi sunkiau nei pirmoji. Susimąsčiau, kodėl? Turbūt dėl informacijos gausos – ji tiesiog prifarširuota faktų, patarimų, idėjų, kaip elgtis. Aišku, kai kurie jų skamba idealistiškai ir neįsivaizduoju, kada galėsiu dukrų batalijas malšinti sakydama „Tu pasakyk sesei, kaip tu jautiesi ir paprašyk daugiau taip nesielgti“… Turbūt reikėjo šią knygą skaityti prieš dešimtmetį ir tuomet nebūtų taip, kaip yra.

Knygą sudaro trys dalys: rami tėvystė, mokyti taikos, prieš gimstant kitam kūdikiui ir pirmi metai po to. Kiekvienoje dalyje jau smulkesni skyriai konkrečioms problemos spręsti, o  pačiuose skyriuose atsiranda dar smulkesni poskyriai, pavyzdžiui: Kodėl nekutenti? Kai vaikų kambarys bendras? Kai vaikas priima namie draugą? Atjunkymas nuo krūties ar tandeminis žindymas? Šiuose skyriuose visa informacija labai dažnai išdėstyta papunkčiui. Ką daryti jeigu… ir tada patarimai vienas, du, trys. Žodžiu, punktas, po punkto, dar punktelis… Pasvirusiu tekstu parašyti žodžiai, kuriuos galėtume sakyti savo vaikams. Na, o keletoje vietų yra net iliustracijos, kaip reikėtų elgtis modeliuojant vieną ar kitą situaciją. Tiesa, dėl jų man kilo klausimas – papildomos didelės vertės jos neduoda, o ir jų pačių tik keletas. Tai arba turėjo būti daugiau, papildyti kiekvieną skyrių, arba gal buvo verta jų visai atsisakyti.

Pasidalinsiu keletu ištraukų, kurių pagrindinės mintys įstrigo.

Bausmės skatina vaikus tik dar labiau peštis. Jei baudžiate vaiką (nekalbu apie fizines bausmes, nes tai smurtas prieš vaikus!) – rodote jam pavyzdį, kaip reikia spręsti tarpasmenines problemas. Noras išvengti bausmės skatina rūpintis tik savo kailiu, o siekiant sukurti gerus santykius tarp brolių/seserų reikia mokyti rūpintis vienu kitu. Bausmės stiprina autoritetą ir valdžią – tą patį vyresni vaikai vėliau daro prieš jaunesnius. Nubausti vaikai rezga keršto planus.

Vaikai, kurių tėvai komentuoja juos lygindami vieną su kitu, konkuruos ir pešis. Net ir dėl pozityvių komentarų „Tu mano geručiukas“, „Net tavo sesuo niekada neįmušė trijų įvarčių per vienas rungtynes“, „Tu visada susitvarkai žaislus, tai ne tavo broliai…“. Lyginimas skatina konkurenciją ir lenktyniavimą, o šie dalykai augina susipriešinimą. „Daugelis tėvų mano, kad geriausias būdas leistis kiekvienam vaikui spindėti – tai skatinti to vaiko talentus, o jo brolius ir seseris skatinti kitomis galimomis linkmėmis“, – rašo L. Markham. Neteisinga sakyti, kad sūnus šeimos futbolininkas, nes galbūt dukrai šis žaidimas irgi patinka, bet bijodama, kad jam neprilygs (nes jį labai giriate), net nebandys žaisti. Lygiai taip pat vaikus skaudina „atsakingo“ ar „pašėlusio“ vaiko etiketės. Pasakymai – mūsų šeimos gudruolis, mūsų protinguolis, net mūsų mažoji princesė, jau yra etiketės klijavimas. Vertinkite vaikus atskirai, nelygindami su broliais ar seserimis. Venkite klijuoti etiketes, apibūdinkite vaiką plačiau, nei pagal vieną pomėgį ar sugebėjimą. Nepriskirkite vaidmenų – čia mano vyresnėlė, čia mažylė. Juk iš tiesų viena yra Olivija, kita – Eleonora. Neleiskite, kad vienas kuris vaikas savintųsi bet kokią duotąją stiprybę.

„Negalima iš vaikų tikėtis, kad savo meile vienas kitam visada būtų artimi. <…> Bet jeigu galime palaikyti lūkestį, kad mes, kaip šeima, viską išspręsime vienas su kitu, kad be galo vertiname tarpusavio santykius, kad brolius ir seseris sieja unikalus giminiškas prieraišumas, kurį reikia branginti ir saugoti, tuomet perteiksime tokį įsitikimą ir savo vaikams“, – rašoma knygoje. Todėl rašytoja dalija praktiškais patarimais, kaip skatinti šį ryšį nuo didžiavimosi savo šeima iki šeimos tradicijų ir įpročių, kurie stiprina giminišką priraišumą. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad fotografuojant šeimos portretą verta padaryti ne tik bendrą nuotrauką, bet įamžinti ir kiekvieną atskirai. Namų ruošos darbus skirkite ne vaikams atskirai, o pasiskirstykite komandomis.

Iš tiesų, aš čia perbėgau tik per keletą punktų, nes knygą dėl to taip ir ilgai skaičiau – ji labai koncentruota ir informatyvi. Juokdavausi iš žmonių, kurie perskaito puslapį ir tris dienas jį apgalvoja, bet šįkart taip nutiko ir man. Dabar, perskaičiusi visą, noriu vėl pradėti iš naujo ir dar labiau išsirinkti (ar net išsirašyti) patarimus, kurie aktualūs mano dukroms.

Labai LABAI rekomenduoju šią knygą laukiantiems dar vieno brolio ar sesers – didžiulis skyrius yra apie tai, kaip pasiruošti kūdikio gimimui, „išgyventi“ pirmuosius mėnesius ir padėti tvirtus pagrindus per pirmuosius metus.

Bendras vertinimas jau aiškus – verta skaityti visiems kurie augina daugiau nei vieną vaiką ar planuoja jų daugiau. Gaila, bet vis dėl to visai nėra aprašyta santykių “tvarkymo” patarimų, kai vaikai vyresni, paaugliai ar net suaugę. Ai, ir dar vienas labai keistas dalykas – čia gausybė išnašų, kurių paaiškinimo reikia ieškoti … internete. Pirmus kartus varčiau knygą, pabaigoje ieškojau sąrašo šaltinių (ką dažniausiai ir žymi išnašos), bet tik paskui atradau mažomis raidėmis užrašyta įžangoje, kad išnašos yra čia https://www.ahaparenting.com. Gal ir sprendimas, nes jų labai daug, bet neįprasta 🙂

Knygą galite rasti knygynuose arba https://vaga.lt/ramus-tevai-geri-broliu-ir-seseru-santykiai