Mamos žino, kad apsilankymas pas gydytoją, net ir profilaktiniui patikrinimui kartais tampa tikru iššūkiu. Dar daugiau bėdų, jei vaikas serga, jau spėjate, kad teks daryti kraujo ar net kitus tyrimus… Pasakyti apie juos iš anksto ar geriau nutylėti? Prisipažinti, kad iš tiesų skaudės, ar tegu vaikas pajunta, kai jau bus faktas? O ką daryti, jei teks ir atsigulti į ligoninę gydymui ar platesniems tyrimams?
Į šiuos visus klausimus atsako nauja leidyklos „Debesų ganyklos” knyga „Kaip nugalėti drakonligę”. Prichologės Rugilės Kazlauskienės ir dailės terapeuto Vytauto Tautkevičiaus sukurta knyga ne tik graži, juokinga, smagiai skaitosi, bet ir naudinga – kiekvienas žodis čia pasvertas, smulkiausia detalė apgalvota.
Istorija paprasta, kaip dukart du – drakoniukas Jonas suserga ir tenka keliauti į ligoninę, kurioje jam taikomos įvairios procedūros. Vaikai sužinos, kas yra lašinė, kaip statomas kateteris ir net ką vaikai (ar drakoniukai) veikia ligoninėse laisvu laiku. Iliustracijos labai aiškios, detalios, neperkrautos ir suprantamos.
Nereikia laukti ligų ar apsilankymų pas gydytoją ir tuomet skaityti šią knygą. Geriau pasiruoškite iš anksto, aptarkite, pasižiūrėkite ir kaip visuomet sakau, nepamirškite ne tik skaityti, bet ir klausti: „Kas būtų, jei tu būtum drakoniukas Jonas?”, „Kaip tu reaguotum jeigu tau taip darytų?”, „O kas jeigu…” Šis knygų skaitymo būdas įtraukiant vaikus į apmąstymus yra pats naudingiausias, nei tik sausai perskaityti informaciją.
Dviejų berniukų mamos Gintarės atsiliepimas:
„Smagi, žaisminga knygelė apie gydymo įstaigų ir nežinomybės baimę. Vaikams patiko linksmas ir draugiškas personažas drakoniukas Jonas, pučiantis burbulus, jo sutikti draugai, gražios bei spalvotos iliustracijos.
Man, kaip mamai, knyga taip pat suteikė patarimų kaip paprastai, suprantamai bei padrąsinančiai paaiškinti, apie tai kokia procedūra bus atliekama ir kam ji reikalinga. Nereikia vaikui meluoti, kad imant kraują jam visai neskaudės, tiesiog sulyginus tai su uodo įgėlimu, kai būna nemalonu vos akimirką, procedūra nebeatrodo tokia bauginanti. Jei viskas aplinkui nauja, nepažinta ir baugu, tereikia įsivaizduoti jaukią ir mielą vietelę, kurioje tau gera būti.
Tikiuosi ligoninėje greitai lankytis neteks, bet kai kuriais pamokymais iš knygelės tikrai pasinaudosiu . Galų gale, juk įveikęs ligą ir visas su ja susijusias baimes, gali pasijusti tikru didvyriu!”
„Tik neverskite vaikų skaityti per prievartą“, – tėvų prašo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė. Antraip meilę knygoms galima nuslopinti ilgiems laikams. Su Milda kalbamės ne tik apie tai, kaip neužgesinti įgimto vaikų smalsumo, bet ir apie bibliotekoje rengiamus „Šeimadienius“, kurie vis dažniau savaitgaliais šeimas atvilioja į biblioteką.
Jeigu atsikėlę šeštadienį laužote galvą, ką šiandien su vaikais nuveikus įdomaus ir naudingo, kviečiame ateiti į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų biblioteką. Čia šeštadieniais 12 valandą vyksta „Šeimadieniai“ – nemokami užsiėmimai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kaip pasakoja bibliotekininkė Milda Bieliauskaitė, iš pradžių šie kūrybiniai užsiėmimai buvo nereguliarūs, tačiau pamačius, kad šeimos su vaikučiais mielai ateina į biblioteką leisti savaitgalių, nuspręsta juos daryti kiekvieną šeštadienį tuo pačiu metu. „Norime, kad šeštadienį atsikėlę ir neturintys ką veikti žmonės žinotų, jog Vaikų bibliotekoje tikrai „kažkas vyks“. Dabar jau nusistovėjo „Šeimadienių“ forma: pirmiausiai būna garsiniai knygos skaitymai, o po jų – smagiosios kūrybinės dirbtuvėlės. Vaikus kviečiame susikurti šešėlių teatrą, gaminame įvairius darbelius iš popieriaus ir pan. Knygas renkamės įvairias – ir lietuvių, ir užsienio autorių. Svarbu, kad būtų lengvai skaitoma ir įdomi, nes skaitymai būna interaktyvūs, bendraujame su vaikais“.
Kodėl svarbu skaityti garsiai?
Pasak bibliotekininkės Mildos Bieliauskaitės, skaitymas garsiai vaikams turi daug naudų – jis veikia terapiškai, padeda kurti artimą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Be to, lavina dėmesio sutelkimą – vaikas turi įsiklausyti ir išgirsti pasakojimą. Be abejo, tai ir kalbos lavinimas, vaiko žodyno didinimas. Kartais knygos turi labai mažai teksto ir daug iliustracijų. Vartant ir skaitant knygą, galima vaiko teirautis, ką jis mato, kokia čia spalva, didesniųjų – paprašyti atpasakoti ir pan. „Manau, kad garsinis skaitymas padeda vaikui pamilti knygą, užaugus jam lieka šiltas prisiminimas apie tai, kaip mama ar tėtis jam skaitė“, – įsitikinusi pašnekovė. Tačiau gal kai kurie tėvai nedrįsta skaityti savo vaikams balsu, manydami, kad jų balsas negražus ar jie nemoka raiškia skaityti? „Man atrodo, kad nėra pasaulyje tokių vaikų, kuriems jų tėvų balsas būtų negražus. Nebūtina skaityti knygą išraiškingai kaip profesionaliam aktoriui, užtenka tiesiog pasikviesti vaiką į lovą ir drauge pavartyti knygą, pažiūrėti paveikslėlių, paskaityti. Vaikui tai suteikia saugumo jausmą, tėčiui ir mamai irgi gera „atsijungti“ nuo darbų bei kasdienybės“.
Specialistė įsitikinusi, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai neturi neigiamo santykio su knyga, greičiausiai jis atsiranda vėlesnėse klasėse, atsiradus privalomosios literatūros sąrašui. „Skaitymus bibliotekoje stengiamės paversti žaidimu. Daug knygų šiais laikais pypsi, yra interaktyvios ir įdomios. Norime vaikui parodyti, kad jei net nemėgsti skaityti, iš knygos galima sukurti vaidinimą su teatriuku. Arba išlankstyti popierinį monstriuką – knygos veikėją“, – sako Milda.
Kokio amžiaus vaikams skiriama?
„Šeimadienių“ anotacijoje rašoma, kad užsiėmimai skiriami vaikams nuo trejų iki septynerių metų, tačiau bibliotekininkė pastebi, kad jie patinka ir pradinukams. Būna, kad su mažesniais broliais ar seserimis ateina ir vyresni vaikai, jie taip pat įsitraukia į veiklas, tad griežto amžiaus ribojimo nėra. „Kai kurie užsiėmimai įdomesni jaunesniems, kiti – vyresniems vaikams. Štai šešėlių teatrą įdomiau kurti vyresniems vaikams, mažesniems patinka jį žiūrėti. Būna, kad į dirbtuves aktyviai įsitraukia ir mamos su tėčiais. Kartą, kai užsiėmimų metu darėme skirtukus knygoms, vienai mamai taip patiko, kad ji klausė: „O galiu dar vieną pasidaryti?“ Aš pirmiausia išsirenku rankdarbį ir jis padiktuoja, kokią knygą galėčiau tą dieną skaityti, o kolegė Viktorija atvirkščiai – pirmiausia išsirenka knygą, o tada kyla idėjų, ką kurs“, – pasakoja Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekos bibliotekininkė.
Paprastai „Šeimadieniuose“ dalyvauja 10-12 vaikų. Tai optimalus skaičius, kai nėra didelio šaršalo, visi patogiai įsitaiso salytėje „Po skliautu“. Trunka jie valandą – pusantros. Jei vaikui labai patinka ir jis nori pasigaminti šešis monstriukus vietoj vieno, užtruks ilgiau. Į „Šeimadienius“ prašoma registruotis iš anksto el.p. vaikai@amb.lt.
Bibliotekininkė Milda sako, kad tėvai, ypač atėję su mažesniais vaikais, mielai dalyvauja užsiėmimuose – lanksto, klijuoja, piešia. Būna, kad vyresnius vaikus palieka vienus, o patys eina tuo metu išgerti arbatos ar paskaityti bibliotekoje knygą. Kai kurie „Šeimadienių“ dalyviai apskritai pirmą kartą ateina į biblioteką, tad po užsiėmimo jie dar išsirenka knygų, kurias parsineš namo – tampa naujais skaitytojais.
Bibliotekoje su vaikais
Pirmą kartą atėjus į biblioteką su vaiku, tėvams kyla klausimas, kaip tinkamai elgtis – leisti vaikui rinktis ir imti knygas pačiam ar padėti jam pasiūlant tam tikras knygas? Milda Bieliauskaitė: „Manau, kad nėra vieno teisingo atsakymo, nes vaikai skirtingi. Vieni net ir būdami labai maži jau tiksliai žino, ko jie nori. Pavyzdžiui, knygų apie traukinius ir neįsiūlysi apie automobilius. Būna, kad tėvai su vaiku aptaria tam tikras temas, kurios aktualios tuo metu, ir bibliotekoje ieško knygų būtent ta tema. Visada geriausia rinktis kartu knygas. Galima rasti kompromisą – paimti dvi knygas apie traukinius ir vieną apie Muminuką. Versti vaikų skaityti negalima. Kas kartą, kai išgirstu klausimą „Kaip priversti vaiką skaityti“, atsakau, kad neverstų jokiais būdais. Jeigu vaikas prievarta bus verčiamas skaityti, jis visą gyvenimą nemėgs skaityti. Geriau dvejus metus tegul neskaito, tada gal vėl pamėgs“.
Pašnekovė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų su vaikais užsuka į biblioteką. Įvaizdis, kad bibliotekoje vaikštoma tik ant pirštų galų tarp dulkinų lentynų, yra pasenęs ir seniai neatitinka realybės. Biblioteka šiandien yra atvira ir draugiška erdvė, čia skamba vaikų juokas, užsukama nebūtinai skaityti knygų, bet ir pažaisti, pabūti, pabendrauti. „Mano pačios tėtis juokauja, kad anksčiau būdavo taip – „ateini į biblioteką ir kuo greičiau išeini, kad nepamatytų pikta bibliotekininkė“. Kas turi tokių nuostatų, pats laikas ateiti pas mus, kad pasikeistų požiūris“, – šypsosi Milda Bieliauskaitė.
Kas? Kur? Kada?
Lapkričio 16 dieną „Šeimadienyje“ bus skaitoma B. Alemagna knyga „Liūtas Paryžiuje“ bei vyks liūtukų dirbtuvėlės;
Lapkričio 23 dieną skaitysime A. Noll knygą „Man reikia baubo“, o po to vyks baubų portretų dirbtuvėlės;
Lapkričio 30 d. bus skaitoma R. Scotton knyga „Katinėlis Juodis. Krisk, sniegeli“ ir vyks erdvinių atviručių dirbtuvėlės.
Taip, taip, tai dar viena knyga su raidėmis, kuri padeda vaikams jas pažinti. Bet norėčiau jus pataisyti – „Linksmoji abėcė” gal ir apie raideles, gal ir padeda mokintis, bet ji yra išskirtinė savo iliustracijomis ir jų apibūdinimais.
M – mama, N – namas, A – arbūzas. Pažįstama iki skausmo? Grafikos dizainerės Živilės Adomaitytės sugalvota ir nupiešta abėcėlė yra visai kitokia – nors apie raides, bet kitaip. „Kabo kabikas. Kas?” „Meška mezga mėlyną megztinį mažam meškučiui” „Matai? Medūza mums mojuoja”, „Laiminga lapė laižo ledus” – taip apibūdinami čia paveikslėliai. Mieli, jaukūs, ne ryškiai sintetiniai, bet dailiai akvareliniai. Kiekvienai raidei čia skirta po puslapį, o prie kai kurių randasi net ir trumpos gramatikos pamokėlės, istorijos ar patarimai. Ir net receptas!
„Baltų lankų” leidykla nusipelnė plojimų išdrįsusi išleisti DAR vieną, bet tokią YPATINGĄ abėcėlės knygelę, kurią norisi tyrinėti, nagrinėti, skaitinėti ir pažadu, kad nuo šiol vaikai raidę P išmoks ne dėl nupiešto pomidoro, bet dėl PŪKUOTO PONIO 🙂
Nors rekomenduojama vaikams, kurie nori jau pažinti raides (plus minus keturi metai), aš siūlyčiau ją atsiversti net ir su mažesniais, nes tikrai rasite čia įdomių dalykėlių.
Psichologai yra pastebėję, kad vaikai dažnai baiminasi gydytojų, skiepų, ligų, sužeidimų, ligoninių. Drakoniuko Jono istorija padės tą baimę suprasti ir pateiks paprastus atsakymus į vaikų klausimus. O kai supranti, kas ir kodėl, juk ir baimė po truputį traukiasi, ar ne?
Kviečiame į knygos „Kaip nugalėti drakonligę“ pristatymą – diskusiją apie vaikus, drakonliges ir ligoninių įdomybes.
Diskusijoje dalyvaus:
💬 knygos autorė, psichologė Rugilė Kazlauskienė
💬 knygos dailininkas Vytautas Tautkevičius
💬 LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga
💬 Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius dr. Rimantas Kėvalas
Jūsų laukia interaktyvios veiklos, kurias pristatys VšĮ „D&DM” ir VSSD (Visuomenės sveikatos studentų draugija).
📷 Renginio metu bus galima įsigyti knygą vaikams „Kaip nugalėti drakonligę“ ir gauti autorės R. Kazlauskienės, dailininko V. Tautkevičiaus parašus bei nusifotografuoti su diskusijos svečiais.
📖 Knygoje „Kaip nugalėti drakonligę“ aprašoma visiems vaikus auginantiems pažįstama situacija: mažylis susirgo. Reikia vykti į ligoninę. Bėda, kad ligoniukas labai bijo. Knygelėje paaiškinama, kas yra ligoninė ir kodėl reikia ten važiuoti, kaip vyksta tyrimai ir ką veikia gydytojai bei slaugės. Istorija apie drakoniuką mažyliams padės suprasti, jog jų jaučiama baimė – normali reakcija į nepažįstamus dalykus.
🏠 Vieta: Jonavos raj. Užusalių mokykla – daugiafunkcinis centras (Užusalių kultūros centras), Taikos g. 30, Užusaliai
🕒 Laikas: 2019 m. lapkričio 9 d. (šeštadienis), 15.00 val.
Gal pamenate eiliuotą knygą, kur vaikas klausia mamos – ar mylėsi mane? Ar mylėsi, jei aš pavirsiu krokodilu? Jei aš būsiu piktas ir neklaužada? Ir mama tuomet jam švelniai atsako: „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų”. Taip ir vadinasi mano minėta knygelė, kurios autorė Debi Gliori parašė antrą šios serijos kūrinį „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra”, kurį ką tik išleido leidykla „Baltos lankos”.
Knyga su tokiomis pačiomis įspūdingomis iliustracijomis, kurios žavi savo detalėmis, spalvomis ir lengvu humoru. Mama lapė apsikabinusi savo lapiuką eilėmis jam pasakoja apie įvairiausias pasaulio mamas, kurios visuomet rūpinasi, kad jų vaikučiai būtų laimingi, jaustųsi saugiai ir nurimę. Sraigė mama apsaugos savo mažąjį sraigiuką, jeigu „pils lietus lyg kibirais”, o ruonė nuramins mažylį, jeigu šėls audra: „Pasupsiu švelniai ant bangos, kol vėjai siautėti nustos”.
Eilės tiesiog liejasi, kaip čiurlenantis upelis, lengvai įsimenamos ir po kelinto karto apsikabinus mažiausią kleckytę vakare jau pradedu jas sakyti mintinai. Didžiulė pagarba vertėjai Redai Puodžiukė, kuri meistriškai perteikė tokias gražias rašytojos mintis.
Tokia knyga ypatingai tiks pabaigti jūsų dieną – vakare įsitaisius lovoje, apsikabinus savo kukuliuką (ar kelis kukuliukus) skaityti šią knygą ramiai, neskubant, skiriant dėmesio iliustracijoms ir vis nepamirštant paklausti – o kaip tu jautiesi? Kada tau reikia nusiraminti? Ko tu bijai? Ir ką tu darytum, jei būtum mama lapė ar mažylis lapiukas?
Pati autorė Debi Gliori gyvena Škotijoje, išleido beveik 80 knygelių vaikams (skaičiavau!), gali didžiuotis daugybe apdovanojimų tiek už parašytas knygas, tiek už jų iliustracijas. Lietuvoje šiuo metu yra išverstos jos trys knygos: „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų”, „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra” ir „Vilke, kiek dabar valandų”. Debi augo vienturtė, užtat pati užaugino penkis vaikus. Eh, pavydžiu jiems tokios mamos su neišsemiama fantazija ir lobynu istorijų.
Pamenu, kai aš mokiausi skaityti mama rašydavo sąsiuvinyje žodžius suskiemenavusi juos. Dabar mamoms vargti nebereikia – leidykla „Baltos lankos” išleido labai gražią jau suskiemenuotą knygą pradedantiesiems skaityti „Ančiukas ir Žąsiukas: paslaptingas kiaušinis”.
Tad Hills parašyta ir nupiešta knygelė pasakoja labai paprastą istoriją – apie mažylius ančiuką ir žąsiuką, kurie randa paslaptingą kiaušinį. Kaip draugai pešasi, kaip dalinasi ir kokia netikėta atomazga jų laukia? Kiekviename puslapyje vaikai ras labai nedaug teksto, kuris suskiemenuotas, o sunkesnės vietos (dvigarsiai, visokios nosinės ir ilgosios) – paryškintos. Smagu ir tai, kad istorija vaikams bus artima ir asmeniškai, nes su geru draugu būna visko: ir linksmų žaidimų, ir nepasidalinimų. Todėl skaitant bus galima ne tik nagrinėti žodžių sandarą, bet ir aptarti, kaip šie mažyliai elgiasi.
Knyga skirta 4-8 metų vaikams ir labai sutinku su tokia plačia rekomendacija – vienų keturmečiai jau dėlioja raides, kitų pirmokai dar tik mokosi skaitymo įgūdžių. Ir auginant tris vaikus galiu pasakyti, kad tai absoliučiai normalu – kiekvienas yra skirtingas. Esu skaičiusi apie teoriją, kuomet tėvai visuomet nori pirkti vaikams žaislus (ir knygas) į priekį. Jeigu vaikui treji, perkam kas skirta penkiamečiaims. Jei penki – aštuonmečiams. Na, kad jis greičiau augtų, lavėtų. Bet iš tiesų mes vaikus, grubiai tariant, pastatome į durniaus vietą. Jis gauna žaislą ar knygą, kurią norėtų labai perskaityti, bet tiesiog negali. Taip, ir aš savo pirmokei įteikiau visą „Hario Poterio” knygų rinkinį ir kai ji bandė skaityti gyriausi visiems aplink, bet… Po pirmų dviejų puslapių ji metė ir net dabar, kai skaito puikiai, grįžti nenori. Todėl manau, kad nebijoti pirkti tokias skiemenuotas knygeles ir aštuonmečiams, jei jam taip maloniau skaityti. Geriau viena, lengvesnė tikrai užbaigta knyga (įsivaizduojate, koks pasididžiavimo savimi džiaugsmas apima?) nei sunki ir numesta po pirmo puslapio.
Pirmą kartą paėmus šią knygą į rankas atvipo žandikaulis – vau, čia kažkas įspūdingo. Labai džiugu, kad kasmet pasirodo bent po vieną tokį leidinį, kuris pribloškia ne tik savo idėja, bet ir išpildymu. Jeigu galvojate, kokią įspūdingą knygą padovanoti 4-14 metų (oficialiai 8-12 m.) vaikui, tai tikrai yra ši – Carnovsky iliustruota, Rachel Williams parašyta, Lietuvoje leidyklos „Apkabink mėnulį” išleista – „Illuminature. Nušviesta gamta”.
Formatas
Knyga labai prabangi – didelė, ant storo popieriaus, viršelyje jau yra įtaisytas pavyzdinis stikliukas, kuris suteikia išskirtinumo. Knyga tokia didelė, kad galėsite su vaiku pasidėti abu ant kelių ir tyrinėti, žiūrėti, grožėtis.
Idėja
Knygos pavadinimas jau sufleruoja kas ir apie ką. Tai lyg daugiasluoksnis gamtos katalogas, kurį reikia skaityti labai įvairiapusiškai.
Pirma, kas labiausiai daro įspūdį – tai specialūs stikliukai, per kuriuos žiūrint į iliustracijas prieš akis išnyra vis kiti vaizdai. Pirmas stikliukas yra raudonas – skirtas ryškiau pamatyti dieninius gyvūnus. Antras – žalias, kurį pridėję prie akių išvysite augalijos pasaulį. Na, o trečiasis mėlynas – žvelgiant per jį, su jumis sveikinsis naktiniai ir prietemų padarai.
Jeigu į iliustracijas žiūri be stikliukų, viskas atrodo lyg didžiulė „makalynė”, susipainioję, neaišku. Tik pridėjus stikliukus prie akių išryškėja kontūrai, pasimato detalės.
vaizdas be stikliukųvaizdas žiūrint pro kiekvieną stikliuką atskirai
Antras knygos sluoksnis (tiksliau gal pirmas, nes reikia pradėti skaityti būtent nuo jo) – vietovių aprašymai. Knygą sudaro dešimt įvairių gamtos vietovių nuo Lomondo ežero ii Gongo upės baseino, Rytų Sibiro taigos. Kiekviena jų smulkiai apibūdinta: papasakojama, kaip kas ir kodėl ten gyvena, o šalia pateikta statistinė informacija apie plotą, geografinę padėtį.
Na, o trečias, pats svarbiausias knygos sluoksnis – rūšių vadovas, kuris suskirstytas būtent pagal tai, ką matome pro stikliukus: dieną ar naktį. Aprašytas kiekvienas matomas gyvūnas: jo tikslus pavadinimas (ne šiaip delfinas, o Valandastiklis delfinas), įdomus faktas apie jį. Knygoje išvis aprašyta 180 rūšių gyvūnų!
Kiekviename puslapyje aprašyti 9 gyvūnai
Keista, bet neradau tokio aprašymo apie augalus, būtų įdomu giliau sužinoti koks tiksliai augalas matomas toje vietovėje arba daugiau apie tuos gyvūnus supančią aplinką.
Informacija
Knyga parašyta 2016 metais JAV.
Kaina 15.59 Eur (mano nuomone itin padori ir net nedidelė, kaip už TOKĮ leidinį)
Daktaras Jonas Basanavičius – veiklus ir rūpestingas žmogus, keliautojas, tyrinėtojas, mokslininkas bei pasakininkas, kuris svajojo apie Lietuvos nepriklausomybę ir ją pasiekė!
Gruodžio 2 d., sekmadienį, 15 val. kviečiame visus į Monikos Vaicenavičienės paveikslėlių knygos “Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus” pristatymą MO muziejuje.
Renginio metu visų lauks ne tik knygos pristatymas, bet ir kūrybinės dirbtuvės su knygos autore!!
Monika Vaicenavičienė – tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose įvertinta iliustratorė ir paveikslėlių knygų autorė, baigusi Vilniaus dailės akademiją bei Stokholmo Konstfacko meno ir dizaino universitetą. 2018 m. Monikos iliustracijos atrinktos dalyvauti prestižinėje Bolonijos knygų mugėje.
Vaikų knygos sunkiai įsivaizduojamos be iliustracijų, tik kaip atskirti vertingas iliustracijas, praturtinančias knygą ir ugdančias vaiką, nuo prastesnių? Lapkričio 28 d. 18 val. kviečiame į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (III a.) vyksiančią menotyrininkės dr. Jolitos Liškevičienės paskaitą „Kokias paveikslėlių knygas verta skaityti ir kurių reikėtų vengti?“
Paskaitos tikslas – pristatyti puikias Lietuvos autorių sukurtas vaikų knygų iliustracijas, kurios praplečia tekstą, suteikia jam turiningą vizualią kalbą, o kai kada net paverčia knygą tikru meno kūriniu. Paskaitoje bus kalbama apie vertingiausius paskutinio dešimtmečio vaikų knygos pavyzdžius ir aptariamos tos iliustracijos, kurios formuoja ir ugdo vaiko skonį, fantaziją, skatina jį mąstyti. Taip pat bus aiškinamasi, kada iliustracijos kalbasi su tekstu ir vienas kitą papildo, taip sukurdami dar vieną prasmę, o kada iliustracijos užgožia tekstą, ima dominuoti jų vienodumas ir skurdi meno kalba.
Paskaita yra renginių ciklo „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis, visi šio ciklo renginiai yra filmuojami, o jų įrašai viešai prieinami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos youtube.com kanale adresu www.youtube.com/user/nbiblioteka.
Ciklą organizuoja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Prisipažinsiu, mano vyresnėlė Smiltė nėra tokia knygų mylėtoja, kaip mes su vyru ar net šešiametė Eleonora. Šioji turbūt jau perskaitė daugiau knygų nei sesė. Bet… turbūt ne vaikas kaltas, o knygos, kurios nebūna jau pačios įdomiausios. Užtat atkeliavus naujoms leidyklos „Apkabink mėnulį” knygoms „Agus ir Monstriukai” situacija pasikeitė – vaiko nėra visą savaitgalį, nes jis palinkęs prie knygos.
„Agus ir monstriukai” siužetas tikrai labai paprastas ir smagus. Berniukas Agus turi draugelių, įvairių rūšių monstriukų, kurie kartais padeda, kartais trukdo, bet apskritai, elgiasi labai juokingai.
Kas šiose knygose smagiausia? Manau, kad jų pateikimo būdas – tai knyga komiksas. Ne visai komiksas, kur tik vien paveiksliukai,bet ir ne knyga, kur tik tekstas. Toks, sakyčiau, labai malonus miksas. Akį traukia ir tai, kad paveiksliukai viduje spalvoti, „komiksiškai” papildyti šnekamąja kalba, kuri itin patinka vaikams.
Rekomenduojamas amžius – nuo šešerių metų ir tikrai sutinku. Jeigu jūsų vaikas jau pradeda skaityti, čia puikus „kabliukas” sugundyti jį skaityti pačiam, nes pradėjus – nesinori sustoti.
Šiuo metu yra išleistos dvi serijos knygos „Atkeliauja ponas Butinukas” ir „Išgelbėkime restoraną”. Labai tikiuosi, kad čia ne pabaiga, nes tokios įsitraukusios skaitytojos jau seniai nemačiau.
Iš tiesų „Agus ir Monstriukai” serija prasidėjo 2014 metais Barselonoje ir šiuo metu yra parašyta dešimt knygų, kurios išverstos į 11 kalbų. Lauksime kitų!
