main

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Atraskite Kauną su vaikais: vienos dienos maršrutas dviračiais

2023-07-09 — by Goda Leo0

IMG_1432-960x720.png

Jau treti metai, kaip turime naują šeimos tradiciją dviračiais keliauti į skirtingus miestus, juos atrasti apvažiuojant dviem ratais, aplankyti smagiausias vietas tiek dideliems, tiek mažiems. Šiemet mūsų kryptis – Kauno miestas, kuris mums su vyru itin gerai pažįstamas, bet vaikams tik vaizdai per langą. 

Pirmiausiai – pasiruošimas

Vizitui pasirinkome dieną ir pagal oro prognozes, ir pagal datą. Paskutinį mėnesio sekmadienį galite aplankyti nemokamai daugelį Lietuvos muziejų, sudalyvauti papildomose edukacijose ir ekskursijose. Netyčia sutapo, kad tądien vyko ir miesto dienos, kurios mums suteikė ir papildomų rūpesčių dėl didžiulių ir sunkiai pravažiuojamų žmonių srautų. Tad, rinkitės dieną atsakingai!

Kadangi šeimoje yra penki minantys dviračius, tai vežti jų automobiliu nėra galimybės, bet pastaruosius keletą metų yra puiki išeitis – keliauti autobusu. Turbūt į visus Lietuvos miestus ir miestelius keliaujantys „Kautra“ autobusai dviračius veža nemokamai ant specialiai sumontuotų laikiklių. Tiesa, pačių mažiausių keliauninkų dviračiai padedami į bagažinę. 

Kiek telpa dviraičų ant autobuso, ar išvis tas maršrutas turi laikiklius galima sužinoti apsilankius autobusobilietai.lt – pasirinkite dieną ir maršrutą ir prie bilietų yra dviračio ženkliukas su skaičiumi. SVARBU: nusipirkus tokį bilietą, vieta dviračiui nėra rezervuojama – tai galima padaryti už papildomą mokestį. Jei rinkčiausi populiarias vasaros kryptis savaitgaliais – rezervaciją atlikčiau „dėl visa ko“. 

Tad pakankamai ankstų sekmadienio rytą stovime stotyje laukdami autobuso – vairuotojas tik už pirštinių ir viens du keturi dviračiai jau autobuso gale pabalnoti. Nuimti pavyko dar greičiau. Jei šeimoje važiuos vyras – tikrai reikės ranką pridėt pakeliant juos, bet net ir mamai su vaiku nekils problemų keliaujant, nes paslauga ir nemokama, ir už jus bus padaryta. 

Kaunas – muziejų diena

Nuo Kauno autobuso stoties pakeliui rasite Švietimo muziejų, kuris skamba, pripažinkime, nelabai įkvepiančiai, bet iš tikrųjų – modernus ir įdomus. 

Realiai tai muziejus apie Lietuvoje (šiek tiek ir pasaulyje) mokymo(si) evoliuciją – nuo medinių suolų, vaškinių lentelių (galima patiems išbandyti) iki universiteto ir šiuolaikinio edukacijų kambario vaikams su kompiuteriais, muliažais ir šviesos stalais. Labai smagu vaikams pamatyti, kaip senovėje kuprinė atrodė, sužinoti apie slaptas lietuviškas mokyklas, išgirsti Vilniaus universiteto istoriją.

Na, o toliau, su vėjeliu lėkėme saulėta ir atnaujinta Laisvės alėja. Daug vietų rytinei kavai su desertukais, daug žmonių, judesio ir jausmas, lyg kokį užsienį lankytum. Pagalvojau, kad Kaunas labai patogus lankymui dviračiu – Vilniuje labiau viskas „išsimėtę“, o čia tiesiai specialiai padarytu dviračių taku mini.

Kitas sustojimas – Vytauto Didžiojo karo muziejus, bet prieš tai pasivažinėjome Vienybės aikštėje, kur padaryti specialūs kalneliai dviračiams ar paspirtukams. Paprastas pavyzdys, kaip sukurti „lygioje“ vietoje lankomą objektą. Nebūtinai mokami dalykai vaikams atneša didžiausią džiaugsmą. Kaip ir dar vienas – Laisvės alėjoje padaryta vandens dulksnos arka – nežinau, kiek kartų pro ją dukros pralėkė. 

Karo muziejus taip pat atsinaujinęs nuo tų laikų, kai prieš kokį dešimtmetį ten buvau. Daug ekranų, daug interaktyvių veiklų ir labai daug istorijos. Jame galima praleisti dieną ar net dvi, jei tikrai viską skaitant, bet šįkart mes įdėmiau apžiūrėjome karinę techniką, rekonstruotą „Lituanikos“ nukritimo vietą/vaizdą ir lėkėme toliau. 

Pravažiavome Laisvės alėją ir įlėkę į atnaujintą Vilniaus gatvę susidūrėme su dviem išbandymais: mano minėtu žmonių srautu ir kelio danga, kurioje nei dviračių takai sužymėti, nei labai malonu važiuoti. Iš kitos pusės, vengdami viso srauto, dažniau sukome į mažas Kauno senamiesčio gatves, kurios tokios jaukios, kad vietomis priminė Italiją. Taip apvažiavome Kauno pilį ir nukeliavome palei upę.

Norėjome vaikams parodyti santaką, kur suteka Neris ir Nemunas (gera proga prisiminti geografiją kur yra kuri), pasidarėme simbolinę nuotrauką ir toliau į kelią – mūsų paskutinis tikslas buvo Sporto muziejus, kuris irgi dažnai praleidžiamas lankytojų. 

Jo kieme rasite ir gigantišką krepšinio kamuolį, ir įprasto dydžio krepšinio lanką su šalia padėtais įprastais kamuoliais. Pats muziejus susideda iš dviejų padalinių – viename rasite Lietuvos sporto istoriją, sporto šakų relikvijas ir apdovanojimus, garsiausių žmonių sporto inventorių (nuo batelių iki ieties), sužinosite, kiek daug ypatingų žmonių garsino Lietuvą pasaulyje. Kitame pastate įsikūrusi Algirdo Šolco bokso ekspozicija, kuri supažindina su tikra sporto legenda, daugkartiniu čempionu, o daugiausiai aistrų sukėlė lankytojams padėtos bokso pirštinės. Turbūt reikėtų tokias ir namuose įsigyti, dukrų dramos „kas paėmė mano sijoną“ būtų lengviau išsprendžiamos. Palėpėje – Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Neįsivaizdavau, kad mes Lietuvoje turėjome tokį stiprų ir garsų cirką. Pačiupinėsite įspūdingus svarmenis su kuriais treniravosi mūsų artistai, pamatysite iškabas ir kitą inventorių, galėsite pasimatuoti katiliuką, kaip iš Charlio Chaplino filmų.

Liko neaplankyti – Farmacijos muziejus ir Tautinių instrumentų muziejai, kurie veikia tik šeštadieniais. Gaila, kad šiuo metu remontuojamas ir Vaikų literatūros muziejus, bet tikiu, jog atsinaujinęs jis bus dar įdomesnis, tad bus proga sugrįžti.

Pabaigai

Tai tiek. Nuoširdžiai rekomenduoju ekskursiją užbaigti saldžiai Muitinės g. 1 tikro italo įkurtoje ledainėje „Angolo Italiano Kaunas“. Nepamenu, kada būčiau valgiusi skanesnius ledus, o ir skonių čia ras net patys įnoringiausi. Pavyzdžiui, ar esate ragavę šakočio skonio ledų? 

Grįžti link stoties nusprendėme Karaliaus Mindaugo prospekto pakrante puikiai sutvarkytais takais. Turėsite dar laiko – užsuksite ir į Nemuno salą. Netrukus juk čia atvers Mokslo centras. Jei ne – labai patogu Griunvaldo gatve grįžti į stotį. Ir vėl – dviračiai prikabinami ant „Kautros“ autobuso, o mes ramiai dalintis įspūdžių ir tikrinti nuotraukas telefone – autobuse. 

„Mama, jaučiausi, kaip būtume keliavę užsienyje. Visa diena tokia įdomi“, – turbūt geriausi žodžiai išgirsti iš vaikų lūpų. Tai galite patirti ir jūs. 

KelionėsTitulinis 

Dviračiais po Druskininkus: planas dienai arba savaitgaliui

2021-05-26 — by Goda Leo0

druskininkai-1-960x540.png

Kelionės dviračiais yra vienas iš geriausių šeimos laisvalaikio praleidimo būdų. Tai tobulas aktyvaus laiko + pažinimo džiaugsmo + buvimo kartu malonumo derinys. Smagu, kad važinėtis dviračiais galima ir su labai mažais vaikais (mes į kėdutes įsodindavome ir pusmečio kleckus), ir su paaugliais, kurie rauko nosį daugelyje pramogų. Šįkart noriu pasidalinti mūsų pirmąja šio dviračio sezono kelione – pabandėme dviračiais ištyrinėti Druskininkus!

Kaip nusigabenti dviračius?

Suprantu, jei jūsų yra mažiau ir tokie klausimai nekyla, bet mūsų šeima gausi, tad penki dviračiai ant standartinio automobilio netelpa. Lygiai taip pat važinėjantys dviračiais supras, kaip nesmagu tai daryti su nuomojamu dviračiu, kai turi gerą savo. Na, o trečia, kartais ir už mašinos vairo būnančiam tėčiui/mamai norisi pailsėti, kad jį kas nors vežtų. 

Todėl labai smagu, kad „Kautra“ autobusai siūlo NEMOKAMAI vežti dviračius populiariausiais maršrutais – mes nusipirkome bilietus sekmadieniui, rezervavome vietas dviračiams (tai nėra būtina, bet galima, jei kryptis itin populiari ir dviratininkų daug) ir leidomės į nuotykį.

Į Druskininkus iškeliavome su rytiniais paukščiais.

Kiek užtrukome?

Iš Vilniaus pajudėjome 7 ryto, iš Druskininkų – 7 vakaro. Turėjome dešimt valandų kurorte, todėl jas išnaudojome tikrai maksimaliai, bet diena nebuvo lengva.

Jei yra galimybė, šią kelionę siūlyčiau susiplanuoti dviems dienoms – ankstų šeštadienio rytą autobusu pasiekti Druskininkus, pasirinktame viešbutyje palikti keletą daiktų, o tada keliaut ieškoti nuotykių lengvu tempu. Pernakvoti, kitą dieną apsukti mažesnį ratą ir vakare keliauti namo. Tobulo savaitgalio planas.

Ką veikti Druskininkuose su dviračiais?

Druskininkai tikrai turi ką pasiūlyti dviratininkams. Čia yra daug dviračių takų – Žvaigždžių orbita, kurią galima sutrumpinti ar pailginti aplankant mažiau/daugiau objektų. Palei upę nutiestas vaizdingas Nemuno takas. Į kitą pusę – Saulės ir Žilvino takai.

Iškart nusikėlę dviračius nuo autobusų, nusileidome tiesiu taikymų į dviračių taką „Žvaigdžių orbita“, kuris prasideda visai šalia. Tai ilgiausias takas Druskininkuose, kuris gali būti 9-12-24 kilometrus pagal jūsų poreikį. 

Mes nusprendėme minti iki žinomiausio šio tako objekto Velnio akmens ir Švendubrės kaimo, tik vėliau palikome šone Raigardo slėnį ir grįžome trumpesniu taku, tai įveikėme apie 16 kilometrų.

Pirmus kilometrus važiavome tobulai, naujai išasfaltuotu keliuku. Šių metų naujiena – įrengtas apšvietimas, kad galėtum važinėti vakarais, pastatyti suoliukai ir jautiesi patekęs į dviratininkų rojų.

Dviračių takas “Žvaigždžių orbita” Druskininkuose

Pervažiavus automobilių kelią, rojus šiek tiek aptemsta, nes kelio danga senesnė, bet tikrai puikios būklės.

Sunkiausia tako dalis po išsišakojimo į Nemuno taką – prasideda tikrai labai duobėta, seniai tvarkyta ir vietomis tikrai sudėtinga trasa. Na, bet rytas, paukšteliai čiulba, įveikė ne tik mes, bet ir mažiausioji važiuotoja – šešiametė Olivija.

Privažiuojame pirmąjį smagų objektą – Velnio akmuo yra dešimtas pagal dydį riedulys. Gal būtų ir didesnis, jei ne vietiniai, apskaldę jį savo reikmėms. Ant akmens, kad iš velnio liktų tik jo pavadinimas – įkaltas metalinis kryžius. Vaikai palaipiojo, pailsėjome piknike. Tiesa, nors suoliukų čia yra, stalą sumeistrauti pamiršo.

Velnio akmuo. Švendubrė.

Užsukome į etnografinį Švendubrės kaimą ne tik pasidairyti, kaip atrodo senovinis gatvinis kaimas, bet ir ledų porcijos už gerą važiavimą merginoms surasti, bet parduotuvių čia jau nėra ar gerai paslėptos.

Švendrubrės kaimas.

Kadangi sukome ratą, į Druskininkus grįžome jau kitu taku, kur bevažiuojant miške netikėtai radome naują Švendubrės pažintinį taką – miško parką su daugybe medinių skulptūrų. Toks keistas objektas – nei aprašymo, nei plano, tik takelis nubertas, skulptūros į tokius namelius “uždarytos”.

Skulptūrų parkas šalia Švendubrės

Grįžę į miestą nusprendėme nusėsti nuo dviračių ir išbandyti vieną populiariausių pramogų Druskininkuose – lynų kelią. Pririšome dviračius (turėkite būtinai spyną, nes jų palikti pasaugoti nėra kur!) ir pusvalanduką palaukę eilėje (eh tie karantino reikalavimai…) pakibome virš miškų jūros ir Nemuno. Vaizdai tikrai įspūdingi, pramoga smagi visai šeimai, tik štai kitoje pusėje, gaila, bet šiuo metu nelabai kas yra veikti. Kavinė neveikia, „Snow Arena“ uždaryta, tik jos aikštelėje įsikūrę kartingai, tad jei mėgstate – apsukite ratuką ir ten. Stojame į eilės galą (būtina tai daryti, net jei ir keliatės pirmyn-atgal iškart) ir grįžome į centrą.

Vaizdas kylant Lynų keliu. Tiesa, langas buvo ne visai švarus, tai vaizdas ne visai ryškus 🙂
Šiuo metu SNOW ARENA neveikia, tik kartingai įsikūrę jos aikštelėje

Valandėlė pietų pertraukai ir mes jau vėl ant savo dvirAčių žirgų, minam į kitą pusę. Pirminis planas buvo važiuojant Saulės taku pasiekti A.Česnulio skulptūrų ir poilsio parką (tikrai rekomenduoju tai padaryti!), bet išsigandę oro prognozių maršrutą šiek tiek sutrumpinome ir apvažiavome, kaip priklauso plane tik atvirkščiai. Tako ilgis – 9 km.

Kelias lygus, patogus, driekiasi šalia pagrindinės gatvės iš Vilniaus iki Ratnyčios – tada per perėją sukome į miestelį, pro bažnyčią ir jau link miško. Gaila, kad nėra nė vienos žymos kur sukti – turi visad sustoti ir pasižiūrėti telefone žemėlapyje čia ar ne. O jau miške ir kelias pasikeitė – tapo siauru takeliu, kuris vietomis buvo šiek tiek pažliugęs, bet pravažiuojamas. 

Dviračių takas šalia Ratnyčios

Smagu pamatyti tokią skirtingą Lietuvą – pirmą pusę dienos sausuose pušynuose lėkėm, popiet jau šalia gurgančio Ratnyčios upelio lapuočių kvapais mėgavomės. Radę, rodos, trečią, medinį tiltelį, pervažiavome ir grįžome į miestą labai patogioje vietoje pro Alkos tvenkinį į Veisiejų gatvę. Iš ten – autobusų stotis pasiekiama per kelias minutes, o kadangi dar laiko keletą valandų turėjome, užsukome į K.Dineikos sveikatingumo parką.

Jei nesate buvę – rekomenduojame būtinai tai padaryti, nes tai viena iš smagiausių miesto vietų ir vaikams, ir suaugusiems. Mažųjų laukia didžiulė žaidimo aikštelė, vyresnių – daugybė malonių pavėsinių atokvėpiui ir net vandens procedūrų kaskaskadinėse maudyklėse ar pirtyse. Gaila, kad parkas prieš šešerius metus kapitaliai atnaujingas vėl šiek tiek pamirštas – vaikų žaidimo aikštelėje interaktyvus žaidimas ant žemės jau neveikia, o kojų terapijai pritaikytame baseine ne mineralinis vanduo, o medžių lapai…

K.Dineikos sveikatingumo parkas
K.Dineikos sveikatingumo parkas

Iš K.Dineikos parko autobusų stotis – ranka pasiekiama, tad miname link ten. Dviračiai vėl keliauja į specialius laikiklius, o mes, neslėpsiu, saldžiai miegodami dardame į sostinę.

Dviračių sezonas atidarytas su trenksmu, Druskininkai išvažinėti ir tikiu, dar ne kartą grįšime, nes tokios pramogos, kaip ir minėjau – pačios geriausios!