Jau treti metai, kaip turime naują šeimos tradiciją dviračiais keliauti į skirtingus miestus, juos atrasti apvažiuojant dviem ratais, aplankyti smagiausias vietas tiek dideliems, tiek mažiems. Šiemet mūsų kryptis – Kauno miestas, kuris mums su vyru itin gerai pažįstamas, bet vaikams tik vaizdai per langą.
Pirmiausiai – pasiruošimas
Vizitui pasirinkome dieną ir pagal oro prognozes, ir pagal datą. Paskutinį mėnesio sekmadienį galite aplankyti nemokamai daugelį Lietuvos muziejų, sudalyvauti papildomose edukacijose ir ekskursijose. Netyčia sutapo, kad tądien vyko ir miesto dienos, kurios mums suteikė ir papildomų rūpesčių dėl didžiulių ir sunkiai pravažiuojamų žmonių srautų. Tad, rinkitės dieną atsakingai!
Kadangi šeimoje yra penki minantys dviračius, tai vežti jų automobiliu nėra galimybės, bet pastaruosius keletą metų yra puiki išeitis – keliauti autobusu. Turbūt į visus Lietuvos miestus ir miestelius keliaujantys „Kautra“ autobusai dviračius veža nemokamai ant specialiai sumontuotų laikiklių. Tiesa, pačių mažiausių keliauninkų dviračiai padedami į bagažinę.
Kiek telpa dviraičų ant autobuso, ar išvis tas maršrutas turi laikiklius galima sužinoti apsilankius autobusobilietai.lt – pasirinkite dieną ir maršrutą ir prie bilietų yra dviračio ženkliukas su skaičiumi. SVARBU: nusipirkus tokį bilietą, vieta dviračiui nėra rezervuojama – tai galima padaryti už papildomą mokestį. Jei rinkčiausi populiarias vasaros kryptis savaitgaliais – rezervaciją atlikčiau „dėl visa ko“.
Tad pakankamai ankstų sekmadienio rytą stovime stotyje laukdami autobuso – vairuotojas tik už pirštinių ir viens du keturi dviračiai jau autobuso gale pabalnoti. Nuimti pavyko dar greičiau. Jei šeimoje važiuos vyras – tikrai reikės ranką pridėt pakeliant juos, bet net ir mamai su vaiku nekils problemų keliaujant, nes paslauga ir nemokama, ir už jus bus padaryta.
Kaunas – muziejų diena
Nuo Kauno autobuso stoties pakeliui rasite Švietimo muziejų, kuris skamba, pripažinkime, nelabai įkvepiančiai, bet iš tikrųjų – modernus ir įdomus.
Realiai tai muziejus apie Lietuvoje (šiek tiek ir pasaulyje) mokymo(si) evoliuciją – nuo medinių suolų, vaškinių lentelių (galima patiems išbandyti) iki universiteto ir šiuolaikinio edukacijų kambario vaikams su kompiuteriais, muliažais ir šviesos stalais. Labai smagu vaikams pamatyti, kaip senovėje kuprinė atrodė, sužinoti apie slaptas lietuviškas mokyklas, išgirsti Vilniaus universiteto istoriją.
Na, o toliau, su vėjeliu lėkėme saulėta ir atnaujinta Laisvės alėja. Daug vietų rytinei kavai su desertukais, daug žmonių, judesio ir jausmas, lyg kokį užsienį lankytum. Pagalvojau, kad Kaunas labai patogus lankymui dviračiu – Vilniuje labiau viskas „išsimėtę“, o čia tiesiai specialiai padarytu dviračių taku mini.
Kitas sustojimas – Vytauto Didžiojo karo muziejus, bet prieš tai pasivažinėjome Vienybės aikštėje, kur padaryti specialūs kalneliai dviračiams ar paspirtukams. Paprastas pavyzdys, kaip sukurti „lygioje“ vietoje lankomą objektą. Nebūtinai mokami dalykai vaikams atneša didžiausią džiaugsmą. Kaip ir dar vienas – Laisvės alėjoje padaryta vandens dulksnos arka – nežinau, kiek kartų pro ją dukros pralėkė.
Karo muziejus taip pat atsinaujinęs nuo tų laikų, kai prieš kokį dešimtmetį ten buvau. Daug ekranų, daug interaktyvių veiklų ir labai daug istorijos. Jame galima praleisti dieną ar net dvi, jei tikrai viską skaitant, bet šįkart mes įdėmiau apžiūrėjome karinę techniką, rekonstruotą „Lituanikos“ nukritimo vietą/vaizdą ir lėkėme toliau.
Pravažiavome Laisvės alėją ir įlėkę į atnaujintą Vilniaus gatvę susidūrėme su dviem išbandymais: mano minėtu žmonių srautu ir kelio danga, kurioje nei dviračių takai sužymėti, nei labai malonu važiuoti. Iš kitos pusės, vengdami viso srauto, dažniau sukome į mažas Kauno senamiesčio gatves, kurios tokios jaukios, kad vietomis priminė Italiją. Taip apvažiavome Kauno pilį ir nukeliavome palei upę.
Norėjome vaikams parodyti santaką, kur suteka Neris ir Nemunas (gera proga prisiminti geografiją kur yra kuri), pasidarėme simbolinę nuotrauką ir toliau į kelią – mūsų paskutinis tikslas buvo Sporto muziejus, kuris irgi dažnai praleidžiamas lankytojų.
Jo kieme rasite ir gigantišką krepšinio kamuolį, ir įprasto dydžio krepšinio lanką su šalia padėtais įprastais kamuoliais. Pats muziejus susideda iš dviejų padalinių – viename rasite Lietuvos sporto istoriją, sporto šakų relikvijas ir apdovanojimus, garsiausių žmonių sporto inventorių (nuo batelių iki ieties), sužinosite, kiek daug ypatingų žmonių garsino Lietuvą pasaulyje. Kitame pastate įsikūrusi Algirdo Šolco bokso ekspozicija, kuri supažindina su tikra sporto legenda, daugkartiniu čempionu, o daugiausiai aistrų sukėlė lankytojams padėtos bokso pirštinės. Turbūt reikėtų tokias ir namuose įsigyti, dukrų dramos „kas paėmė mano sijoną“ būtų lengviau išsprendžiamos. Palėpėje – Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Neįsivaizdavau, kad mes Lietuvoje turėjome tokį stiprų ir garsų cirką. Pačiupinėsite įspūdingus svarmenis su kuriais treniravosi mūsų artistai, pamatysite iškabas ir kitą inventorių, galėsite pasimatuoti katiliuką, kaip iš Charlio Chaplino filmų.
Liko neaplankyti – Farmacijos muziejus ir Tautinių instrumentų muziejai, kurie veikia tik šeštadieniais. Gaila, kad šiuo metu remontuojamas ir Vaikų literatūros muziejus, bet tikiu, jog atsinaujinęs jis bus dar įdomesnis, tad bus proga sugrįžti.
Pabaigai
Tai tiek. Nuoširdžiai rekomenduoju ekskursiją užbaigti saldžiai Muitinės g. 1 tikro italo įkurtoje ledainėje „Angolo Italiano Kaunas“. Nepamenu, kada būčiau valgiusi skanesnius ledus, o ir skonių čia ras net patys įnoringiausi. Pavyzdžiui, ar esate ragavę šakočio skonio ledų?
Grįžti link stoties nusprendėme Karaliaus Mindaugo prospekto pakrante puikiai sutvarkytais takais. Turėsite dar laiko – užsuksite ir į Nemuno salą. Netrukus juk čia atvers Mokslo centras. Jei ne – labai patogu Griunvaldo gatve grįžti į stotį. Ir vėl – dviračiai prikabinami ant „Kautros“ autobuso, o mes ramiai dalintis įspūdžių ir tikrinti nuotraukas telefone – autobuse.
„Mama, jaučiausi, kaip būtume keliavę užsienyje. Visa diena tokia įdomi“, – turbūt geriausi žodžiai išgirsti iš vaikų lūpų. Tai galite patirti ir jūs.
