main

KelionėsTitulinis 

Dviračiais po Druskininkus: planas dienai arba savaitgaliui

2021-05-26 — by Goda Leo0

druskininkai-1-960x540.png

Kelionės dviračiais yra vienas iš geriausių šeimos laisvalaikio praleidimo būdų. Tai tobulas aktyvaus laiko + pažinimo džiaugsmo + buvimo kartu malonumo derinys. Smagu, kad važinėtis dviračiais galima ir su labai mažais vaikais (mes į kėdutes įsodindavome ir pusmečio kleckus), ir su paaugliais, kurie rauko nosį daugelyje pramogų. Šįkart noriu pasidalinti mūsų pirmąja šio dviračio sezono kelione – pabandėme dviračiais ištyrinėti Druskininkus!

Kaip nusigabenti dviračius?

Suprantu, jei jūsų yra mažiau ir tokie klausimai nekyla, bet mūsų šeima gausi, tad penki dviračiai ant standartinio automobilio netelpa. Lygiai taip pat važinėjantys dviračiais supras, kaip nesmagu tai daryti su nuomojamu dviračiu, kai turi gerą savo. Na, o trečia, kartais ir už mašinos vairo būnančiam tėčiui/mamai norisi pailsėti, kad jį kas nors vežtų. 

Todėl labai smagu, kad „Kautra“ autobusai siūlo NEMOKAMAI vežti dviračius populiariausiais maršrutais – mes nusipirkome bilietus sekmadieniui, rezervavome vietas dviračiams (tai nėra būtina, bet galima, jei kryptis itin populiari ir dviratininkų daug) ir leidomės į nuotykį.

Į Druskininkus iškeliavome su rytiniais paukščiais.

Kiek užtrukome?

Iš Vilniaus pajudėjome 7 ryto, iš Druskininkų – 7 vakaro. Turėjome dešimt valandų kurorte, todėl jas išnaudojome tikrai maksimaliai, bet diena nebuvo lengva.

Jei yra galimybė, šią kelionę siūlyčiau susiplanuoti dviems dienoms – ankstų šeštadienio rytą autobusu pasiekti Druskininkus, pasirinktame viešbutyje palikti keletą daiktų, o tada keliaut ieškoti nuotykių lengvu tempu. Pernakvoti, kitą dieną apsukti mažesnį ratą ir vakare keliauti namo. Tobulo savaitgalio planas.

Ką veikti Druskininkuose su dviračiais?

Druskininkai tikrai turi ką pasiūlyti dviratininkams. Čia yra daug dviračių takų – Žvaigždžių orbita, kurią galima sutrumpinti ar pailginti aplankant mažiau/daugiau objektų. Palei upę nutiestas vaizdingas Nemuno takas. Į kitą pusę – Saulės ir Žilvino takai.

Iškart nusikėlę dviračius nuo autobusų, nusileidome tiesiu taikymų į dviračių taką „Žvaigdžių orbita“, kuris prasideda visai šalia. Tai ilgiausias takas Druskininkuose, kuris gali būti 9-12-24 kilometrus pagal jūsų poreikį. 

Mes nusprendėme minti iki žinomiausio šio tako objekto Velnio akmens ir Švendubrės kaimo, tik vėliau palikome šone Raigardo slėnį ir grįžome trumpesniu taku, tai įveikėme apie 16 kilometrų.

Pirmus kilometrus važiavome tobulai, naujai išasfaltuotu keliuku. Šių metų naujiena – įrengtas apšvietimas, kad galėtum važinėti vakarais, pastatyti suoliukai ir jautiesi patekęs į dviratininkų rojų.

Dviračių takas “Žvaigždžių orbita” Druskininkuose

Pervažiavus automobilių kelią, rojus šiek tiek aptemsta, nes kelio danga senesnė, bet tikrai puikios būklės.

Sunkiausia tako dalis po išsišakojimo į Nemuno taką – prasideda tikrai labai duobėta, seniai tvarkyta ir vietomis tikrai sudėtinga trasa. Na, bet rytas, paukšteliai čiulba, įveikė ne tik mes, bet ir mažiausioji važiuotoja – šešiametė Olivija.

Privažiuojame pirmąjį smagų objektą – Velnio akmuo yra dešimtas pagal dydį riedulys. Gal būtų ir didesnis, jei ne vietiniai, apskaldę jį savo reikmėms. Ant akmens, kad iš velnio liktų tik jo pavadinimas – įkaltas metalinis kryžius. Vaikai palaipiojo, pailsėjome piknike. Tiesa, nors suoliukų čia yra, stalą sumeistrauti pamiršo.

Velnio akmuo. Švendubrė.

Užsukome į etnografinį Švendubrės kaimą ne tik pasidairyti, kaip atrodo senovinis gatvinis kaimas, bet ir ledų porcijos už gerą važiavimą merginoms surasti, bet parduotuvių čia jau nėra ar gerai paslėptos.

Švendrubrės kaimas.

Kadangi sukome ratą, į Druskininkus grįžome jau kitu taku, kur bevažiuojant miške netikėtai radome naują Švendubrės pažintinį taką – miško parką su daugybe medinių skulptūrų. Toks keistas objektas – nei aprašymo, nei plano, tik takelis nubertas, skulptūros į tokius namelius “uždarytos”.

Skulptūrų parkas šalia Švendubrės

Grįžę į miestą nusprendėme nusėsti nuo dviračių ir išbandyti vieną populiariausių pramogų Druskininkuose – lynų kelią. Pririšome dviračius (turėkite būtinai spyną, nes jų palikti pasaugoti nėra kur!) ir pusvalanduką palaukę eilėje (eh tie karantino reikalavimai…) pakibome virš miškų jūros ir Nemuno. Vaizdai tikrai įspūdingi, pramoga smagi visai šeimai, tik štai kitoje pusėje, gaila, bet šiuo metu nelabai kas yra veikti. Kavinė neveikia, „Snow Arena“ uždaryta, tik jos aikštelėje įsikūrę kartingai, tad jei mėgstate – apsukite ratuką ir ten. Stojame į eilės galą (būtina tai daryti, net jei ir keliatės pirmyn-atgal iškart) ir grįžome į centrą.

Vaizdas kylant Lynų keliu. Tiesa, langas buvo ne visai švarus, tai vaizdas ne visai ryškus 🙂
Šiuo metu SNOW ARENA neveikia, tik kartingai įsikūrę jos aikštelėje

Valandėlė pietų pertraukai ir mes jau vėl ant savo dvirAčių žirgų, minam į kitą pusę. Pirminis planas buvo važiuojant Saulės taku pasiekti A.Česnulio skulptūrų ir poilsio parką (tikrai rekomenduoju tai padaryti!), bet išsigandę oro prognozių maršrutą šiek tiek sutrumpinome ir apvažiavome, kaip priklauso plane tik atvirkščiai. Tako ilgis – 9 km.

Kelias lygus, patogus, driekiasi šalia pagrindinės gatvės iš Vilniaus iki Ratnyčios – tada per perėją sukome į miestelį, pro bažnyčią ir jau link miško. Gaila, kad nėra nė vienos žymos kur sukti – turi visad sustoti ir pasižiūrėti telefone žemėlapyje čia ar ne. O jau miške ir kelias pasikeitė – tapo siauru takeliu, kuris vietomis buvo šiek tiek pažliugęs, bet pravažiuojamas. 

Dviračių takas šalia Ratnyčios

Smagu pamatyti tokią skirtingą Lietuvą – pirmą pusę dienos sausuose pušynuose lėkėm, popiet jau šalia gurgančio Ratnyčios upelio lapuočių kvapais mėgavomės. Radę, rodos, trečią, medinį tiltelį, pervažiavome ir grįžome į miestą labai patogioje vietoje pro Alkos tvenkinį į Veisiejų gatvę. Iš ten – autobusų stotis pasiekiama per kelias minutes, o kadangi dar laiko keletą valandų turėjome, užsukome į K.Dineikos sveikatingumo parką.

Jei nesate buvę – rekomenduojame būtinai tai padaryti, nes tai viena iš smagiausių miesto vietų ir vaikams, ir suaugusiems. Mažųjų laukia didžiulė žaidimo aikštelė, vyresnių – daugybė malonių pavėsinių atokvėpiui ir net vandens procedūrų kaskaskadinėse maudyklėse ar pirtyse. Gaila, kad parkas prieš šešerius metus kapitaliai atnaujingas vėl šiek tiek pamirštas – vaikų žaidimo aikštelėje interaktyvus žaidimas ant žemės jau neveikia, o kojų terapijai pritaikytame baseine ne mineralinis vanduo, o medžių lapai…

K.Dineikos sveikatingumo parkas
K.Dineikos sveikatingumo parkas

Iš K.Dineikos parko autobusų stotis – ranka pasiekiama, tad miname link ten. Dviračiai vėl keliauja į specialius laikiklius, o mes, neslėpsiu, saldžiai miegodami dardame į sostinę.

Dviračių sezonas atidarytas su trenksmu, Druskininkai išvažinėti ir tikiu, dar ne kartą grįšime, nes tokios pramogos, kaip ir minėjau – pačios geriausios!

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Dviračių takai Anykščiuose: pramogos, lankytini objektai ir skanus maistas

2020-06-30 — by Goda Leo0

sventosios-kairiojo-kranto-sveikatingumo-takas-960x720.jpg

Tikriausiai nei vienas neįsivaizduojame vasaros be dviračio: to laisvės ir nuotykių pojūčio! Viskas – žaliuojantys miškai, miesto peizažai, kultūra, žmonės – atgyja, kai lėtai miname dviračio pedalus. 

Anykščių turizmo ir informacijos centras dalijasi gražiausiais dviračių maršrutais šiame regione. Atraskite Šventosios upės pažintinius sveikatingumo takus ir mėgstamiausius kampelius, gausius kultūros ir gamtos objektų.

Kairysis Šventosios upės pažintinis sveikatingumo takas

Jei esate apsistoję pačiame mieste, savo kelionę dviračiais pradėkite nuo Šv. Mato bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės. Kopdami į 79 metrų aukščio bokštą pasijausite tarsi princai ir princesės, jus užburs neogotikos stiliaus grožis, vitražų šviesa bei iš bokšto atsiverianti miesto panorama.

Nusileidę žemyn prie Šventosios upės galite pasirinkti dvi skirtingas kryptis: iki Medžių lajų tako arba iki Arklio muziejaus. Bendras Kairiojo Šventosios dviračių ir pėsčiųjų tako ilgis 14,4 km, todėl norėdami aplankyti visus šalia tako įsikūrusius objektus, jums gali prireikti net ir dviejų dienų.

Jei pasirinkote vykti iki Medžių lajų tako, pasiruoškite vėjavaikiškiems nuotykiams, maudynėms bei klajonėms po žaliuojantį Anykščių šilelį. Sekite Šventosios upės vingiu, pravažiuosite nuostabiai jaukų šeimos kempingą „Po žvaigždėm“. Čia laukiami visi: ir ramaus, ir aktyvaus poilsio mylėtojų su palapinėmis ar kemperiais.

Anykščių šilelis

Toliau keliaukime į Dainuvos nuotykių slėnį. Nepatingėkite ir išbandykite save laipiodami nuo medžio ant medžio bei skrydį per Šventąją. O gal norite suprasti ką jaučia paukštis, skrisdamas žemyn? Nuotykių slėnio supynės „Big swing“ leis patirti svaiginantį paukščio skrydžio jausmą. Čia pat galite stabtelti iškylai ar paplaukioti upėje, o gal tiesiog pailsėti poilsiui skirtose erdvėse.

Metas nerti giliau į vasara kvepiantį mišką, pilną gyvybės, garsų ir kvapų. Kvapais vilios ir šalia Anykščių šilelio įsikūręs restoranas „Miške“, būtinai prisėskite suvalgyti neįprastų skonių naminių ledų. Likusi maršruto dalis driekiasi pačiame Anykščių šilelyje, tad galėsite grožėtis žaliuojančiais pušynais ir pievomis.

Tiesa, nepralėkite pro šalį ir pakeliui aplankykite Šlavės slėnyje esančią atodangą. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio nuosėdos. Pasisėmę miško ramybės, keliaukime pasižvalgyti po Anykščių šilelį iš aukštai, nuo Medžių lajų tako apžvalgos bokšto. Čia pat pūpso legendomis apipintas Puntuko akmuo bei naujas kabantis Lynų tiltas, nuo kurio atsiveria ir pats Medžių lajų takas.

Toliau tęskite savo kelionę į Anykščių šilelio pažintinį basų kojų taką, tai puikus spa jūsų pėdoms: akmenukų masažas, kankorėžių kutenimas, smėlio švelnumas, vandens vėsa bei užburiantis Anykščių šilelio grožis – viskas, ko reikia jūsų gerai savijautai. Šiais metais čia įkurtas ir Išnykusių skulptūrų parkas, kuris stebina ne tik medžio skulptūrų didumu, bet ir tikroviškumu.

Jeigu nusprendėte pasirinkti kitą kryptį, Arklio muziejaus link, stabtelėkite Basi Basi restorane: puikus maistas, kerintis Šventosios upės vaizdas, muzika – viskas, ko reikia nuostabiai vasaros popietei. Visai šalia laipteliais pakilkite į neseniai atsidariusį Istorijų dvarelį, edukacinę erdvę visai šeimai. Ši vieta ypatinga, nes viską ne tik galima, bet ir būtina paliesti.

Keliaujame toliau medine tako atkarpa, tai romantiškiausia tako dalis su mediniais tilteliais, plūduriuojančiomis valtimis, laukine augmenija. Galbūt pasiseks ir privažiavę geležinį tiltą per Šventąją išvysite pūškuojantį Siauruką.

Šioje atkarpoje gausu maudynėms skirtų vietų, tad visada galite stabtelėti ir atsigaivinti. Pasiekę tako pabaigą, aplankykite rašytojo Jono Biliūno memorialinę sodybą. Čia pati vieta, namas, daiktai pasakoja J. Biliūno giminės gyvenimo ir kūrybos istoriją.

Štai ir atvykome – Arklio muziejus su savo etnografinėmis sodybomis, amatų kambarėliais, žaidimų aikštelėmis ir žinoma, nuostabiausiais šios vietos gyventojais – žirgais. Netoliese įsikūrę žirgynai „Vilartas“ bei „Mikadoras“ laukia visų, norinčių patirti magišką kelionę miško takais bei pasimaudyti kartu su žirgais.

Dešinysis Šventosios upės pažintinis sveikatingumo takas

Naujai įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas su terasomis, poilsio aikštelėmis nusidriekęs nuo Šventosios upės užtvankos iki pėsčiųjų tilto (Birutės g.). Važiuodami šiuo taku stabtelėkite pasidairyti apžvalgos aikštelėje, iš čia kaip ant delno atsiveria žaliuojantys Anykščiai.

Apžvalgos aikštelė

Privažiavę pėsčiųjų tiltą, akį patrauks po tiltu kabančios supynės. Šioje vietoje takas susijungia su tiltu, toliau galite keliauti per tiltą ir pasiekti kairiojo upės kranto dviračių taką arba savo žygį dviračiais tęsti toliau miško taku. Šis takas neasfaltuotas, čia dviračiams teks nemažas išbandymas,  bet mėgstantiems važiuoti ekstremaliau puikiai tiks. Šioje pusėje jūsų taip pat laukia atradimai – Puntuko brolis bei Karalienės liūnas.

Apžvalgos aikštelė

Lankytinos vietosLietuvojeTitulinis 

Žvėrinčiaus takas: kur važiuoti dviračiais Birštone?

2015-08-16 — by Goda Leo0

IMG_2646-1-960x960.jpg

Ką žmonės daro su vienu vaiku? Kažkokios atostogos 🙂 Didžiosios vasarą pabaiginėja pas senelius, tai likom su 9 mėnesių Olivija ir tokia ramybė, toks poilsis… Paskutines dienas leidom Birštone ir iš to neturėjimo ką veikti nusprendėm dar kartą įveikti Žvėrinčiaus taką. Prieš keletą metų tai darėm, tai paskutinę atkarpą teko važiuoti žvyru, nes buvo nepabaigti asfaltuoti dviračių takai.

Žvėrinčiaus takas Birštone

Dviračiai Biršone

Tam, kad nebūtų labai liūdna, Vyras nusprendė išbandyti įdomesnę transporto priemonę. Na, iš tiesų ne dėl liūdnumo, o dėl patogumo. Buvome užmatę dviračių nuomos ir taisyklos punkte prie prieplaukos traukiamą vaikišką vežimėlį-sostą, nes vietoj įprastos vaikiškos priekabos buvo įtaisyta… automobilinė kėdutė.

dviračių nuoma Birštone

Nueinam, o pasirodo, nebuvo paklausos ir išradimą dviračių meistras išardė. Rankų nenuleidome: “pasimatavome” tandemą ir apsistojome ties dar vienu meistro išradimu: keturračiu su “Mercedes” vairu ir geltonu foteliu. O ir Olivijai kyboti ten buvo visai patogu. Kūrinio autorius patikino, kad produktą tobulins, tad kol jis tik kūrimo procese – leido važiuoti nemokamai. Man įkvėpimo nebuvo, todėl mieliau važiavau normaliu dviračiu.

tandemas

dviratis birstone

keturratis birštone

Žvėrinčiaus takas

Jis yra nutiestas miške tarp Birštono ir Prienų. Teigiama, kad pavadinimas kilęs nuo kilmingųjų medžioklių čia, nes buvo galima sutikti ne vieną žvėrį. Net keista, nes miškelis visai nedidelis, bet iš tiesų žvėris varovai suvarydavo dar nuo Aukštadvario ar net Trakų. Dabar iš šių žvėrių likę kiškiai, stirnos, kiaunės, voverės.

Žvėrinčiaus takas žemėlapis

Pats takas yra 6,5 kilometrų ilgio dviračių trąsa Žvėrinčiaus miške. Ją patogu pradėti krantinėje į Prienų pusę vingiuojančiu taku. Eh, ta Europa – viskas spindi: rodyklės, žemėlapiai, kuoliukai kas šimtas metrų… Ir nuostabios pavėsinės. Įsimeskite pikniko skanėstus ir skirkite jam laiko. Pavėsinės užvadintos įmantriausiais vardais, šalia vaikams viena kita atrakcija, ugniakuriai su suolais, pavėsinės su stogais, jokių šiukšlių, niekas nesulaužyta, viskas veikia!

žvėrinčiaus take

pikniko aikštelė

stovyklavietė

Susukom mažąjį ratą, nes Vyras nors ir labai šypsojosi, priemonė vis dar tobulinimo reikalauja ir nebuvo jau taip lengva net ir lengvais kalneliais minti. Norintiems didesnio iššūkio – trečiame kilometre sukite ne į kairę, o į dešinę ir apsuksite didesnį ratą.

Šiuo garbės važiavimu ir užbaigėme vasarą Birštone. Dabar važiuosime jos ieškoti į Paryžių ir dalinsimės nuotykiais iš ten 🙂