Aš esu Goda. Ir aš labai mėgstu stalo žaidimus. Taip, kad net nenoriu nuo to išgyti, o dar ir bandau tuo apkrėsti savo dukras. Šis blogas apie pramogas visai šeimai, todėl rimtų stalo žaidimų (ne, tai ne “Monopolis” ir net ne “Alias”…) nepristatinėsiu, bet tuos, kuriuos “įkanda” mūsiškės – mielai pasidalinsiu.
Paskutinis naujokas mūsų kolekcijoje – Smiltės nusipirktas (taip, už savo pinigus) “The Magic Labyrint” (liet.”Stebuklingas labirintas”). Šį žaidimą apžiūrinėjo ir Kalėdų senelis, tik jo nerado Lietuvoje, o ir kitų idėjų atsirado… Ir štai, “Assorti” maloniai nustebino (jie dažnai taip daro) savo milžiniškoje pasiūloje kamputyje paslėpę šį lobį. Pasirodo, jo teises įsigijo “Brain Games” ir net išleido gražias lietuviškas taisykles.
Žaidimo veikimo principas
Žaidimą sudaro dviguba lenta – po pagrindine matoma lenta yra rėmelis į kurį statai medines pertvaras sukurdamas labirintą. Ant viršaus – paprasta žaidimo lenta su pažymėtais simboliais. Opa opa, pasukam porą kartų, kad niekas neprisimintų, koks labirintas apačioje ir žaidėjai gauna savo startinį kampą.
Dabar pats įdomumas – ant viršaus statosi tavo mėgstamos spalvos figūrėlė, o jos apačioje po pagrindine lenta – magnetas. Pati figūrėlė turi magnetinę apačią ir stipriai traukia apvalų magnetuką. Pradedam!
Žaidimo taisyklės
Pirma, iš tamsaus maišelio ištrauki žetoną su paveiksliuku. Jį padedi ant to paties simbolio pažymėto lentoje. Savo ėjimo metu meti kauliuką ir eini per tiek laukelių, kiek parodyta ant kauliuko. Arba, kada atsimuši į nematomą labirintą apačioje ir nukrenta tavo magnetukas. Tuomet jį parsirideni atgal, stataisi figūrą ant pradinio kampo ir lauki naujo ėjimo.
Tas, kuris nenukritęs užlipa ant žetonu pažymėto laukelio – gauna žetoną. Vėl traukiamas žetonas, statomas ant naujo laukelio ir “ratas” vėl prasideda nuo kito žaidėjo. Žaidžiama tol, kol kažkas surenka keturis žetonus ir laimi.
Žaidimo įspūdžiai
Pirmi ėjimai – vien tik nukritusių magnetukų rinkimai, nes nepameni, kur yra sienos ir bandai įsidėmėti kelią.
Trimetei Eleonorai šį žaidimą žaisti sekasi sunkiai, bet štai septynmetė Smiltė – “nestabdo”. Žaidimas susižaidžia greitai, todėl neprailgsta. Žaidimo mechanika lengvai suprantama vaikams, tikslas pasiekiamas, ilgalaikių strategijų čia nereikia kurti, taktika nesvarbi. O ir man nenuobodu su jomis – nemėgstu žaidimų, kuomet reikia apsimetinėti kvailele, kad nenuliūdinčiau per daug vaikų 🙂 Jos pačios dažnai mane “aplošia”!
Nesistebiu, kad 2009 metais šis žaidimas pasauliniuose apdovanojimuose “Kinderspiel des Jahres” pelnė kritikų prizą!
VERTINIMAS (5 / 5)
