Ventės ragas Lietuvoje yra lyg mitologinis objektas – kažkur labai toli, visai nepakeliui, su daugybe daugybe paukščių. Ir viskas beveik tiesa, išskyrus tai, jog paukščių ten tikrai ne būriai.
Pravažiavus išsipusčiusius, labai atostogomis kvepiančius Kintus (sako, jie siekiantys kurorto statuso), dar dešimtį kilometrų vingiuoji miškingais pamario kelias. Nieko gražaus ar ypatingo, kol pravažiavęs Ventę pasieki paskutinį automobiliams pasiekiamą tašką – stovėjimo aikštelę (kainuoja 0,90 centų, bet niekaip neradom KAM mokėti). Ant kampo vaikus vilioja kioskas su ledais, o suaugusius – dvigubai nei kitur brangesne rūkyta žuvimi.
Prasidedant takui į ragą, galima apsidairyti itin erdviame apžvalgos bokšte. Vaizdas į Kuršių marias, Kuršių neriją, negyvąsias kopas, tolimoje esančią Nidą. Tiesiog privaloma pasiimti žiūronus, jeigu norite įdėmiau apsidairyti.
Keliaujame toliau naujai nuklotu taku, kol prieiname kitą lankytiną objektą – Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją. Įėjimas vaikams iki 7 metų nemokamas, vėliau – 2 Eur, o suaugusiems- 3 Eur. Viskas kvepia Europos Sąjungos pinigais 🙂
Pirmame aukšte – paukščių ekspoziciją. Mindūnų medžioklės ir gamtos muziejau, mokykitės. Va taip turi būti pateikta informacija ir objektai. Nenorite, kad čiupinėtų – pakiškite po stiklu. Šalia milžiniškas informacinis stendas, kuriame galima pasiklausyti įvairių paukščių garsų, sužinoti, kaip žieduojami paukščiai, trys kompiuteriai skirti atlikti testus, kurie parodo, kaip pažįsti paukščius.
Antrame aukšte ornitologijos istorija, paukščių žiedų pavyzdžiai ir įdomūs faktai apie plunksnas.
Trečiame aukšte – apžvalgos aikštelė su ant stiklo sužymėtais objektais kas kur yra.
Pagarba už tokį informacijos pateikimą!
Toliau keliaujame link molo, švyturio ir įdomiausio objekto – tinklų, į kuriuos įskrenda paukščiai ir būna pažymimi.
Įdomu, kad visur aplinka tobulai sutvarkyta, bet molas – aptrupėjęs. Gal specialiai?
Labai jaukus mielas švyrurys, o jo apačioje pardavinėja ledus. Pasiėmęs jų porciją, gali atsisėsti ant suoliuko ir besimėgaudamas gražiu vaizdu laižyti…
Na, o tiklai pasirodė didžiuliai, tik bėda, kad visiškai tušti. Tų įsivaizduotų paukščių nepamatėme (jeigu neskaičiuosime iškamšų), bet pusdienį praleidome tikrai linksmai.
Iškylą pabaigėme Divyčio kelio (pažintinis maršrutas po Šilutės kraštą) rekomenduotoje kavinėje „Kintai“ su tradicine žuviene, kuri tikrai buvo ir gardi, ir už protu suvokiamą kainą (2 eurai su centais). Kavinėje taip pat didžiulė žaidimų aikštelė.
Nemuno deltos regioniniame parke yra unikali neapsakomo grožio vieta, kurioje prieglobstį randa beveik keturios dešimtys saugomų rūšių augalų, gyvūnų, paukščių bei vabzdžių. Tai – Aukštumalos aukštapelkė. Ji yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės r., Kintų sen., šiaurinėje Nemuno deltos regioninio parko dalyje.
Aukštumala lankytojus vilioja žydromis ir smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis, minkštais kiminų patalais su išbarstytais raustančiais spanguolių karoliais, kreivomis nykštukinėmis pušaitėmis, spindinčiais viliokių saulašarių deimantais, paslaptingų paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei milžiniškais čia nuolat ratus sukančio jūrinio erelio sparnų mostais.
Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje (C.A. Weber, 1902 m.) aprašyta aukštapelkė. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 ha, dabar liko tik apie 900 ha. Ši dalis paskelbta telmologiniu draustiniu.
Š. m. liepos 8 d. Aukštumaloje atidaromas naujas pėsčiųjų pažintinis takas, kuriuo keliaudami smalsuoliai galės susipažinti su viena didžiausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos pelkių. Žygiuodami šiuo taku, sužinosite kaip formavosi aukštapelkė, atversite pelkės gamtos lobių skrynią: išmoksite pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasite, kuo vertinga ši ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti, ir kaip sudėtinga gydyti jau padarytas žaizdas.
Aukštumalos pažintinio tako ilgis (į vieną pusę) – 1,2 km. Pažintinis takas įrengtas pasinaudojant Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis.
Nuotraukoje: Aktyvios aukštapelkės. J. Sendžikaitės nuotr.
Vartau Liepojos lankstinuką ir negaliu patikėti perskaičiusi, kad tai trečias miestas pagal dydį Latvijoje. Jaučiuos, kaip rudeninėje Palangoje… Patinka man tie kaimynai latviai ir turi jie į ką akis paganyti. Lietuviai jau seniai pamėgo jų tuščią pajūrį. Tolokai, sakyčiau, jeigu taip tik savaitgaliui, bet ilgesnėms atostogoms nes negalvodama išmainyčiau lietuvišką pajūrį į latvišką.
Jau pasakojau apie kūrybinę vaikų ir mamų stovyklą, o dabar noriu detaliau apžvelgti, kuo toje Liepojoje geriau?
RAMIAU
Taip, pajūrys ten tas pats, tik jo daugiau, todėl braliukai taip nesiplėšo ir per galvas nelipa. Birželio pradžioje gulinčių paplūdimyje visai nesutiksi, tikiu, kad ir liepą vietos po saulę užtenka visiems ir ne po vieną kvadratinį metrą.
JŪRA
Ta pati, bet labai sekli – suaugusiam gal ir pikta, kad tenka eiti ir eiti, kol jūra bus iki kelių, bet atostogaujant su vaikais, tai didelis privalumas. O seklumoje ir vanduo įšyla greičiau.
ŽAIDIMO AIKŠTELĖS
Nedidelės supynės ir batutas yra prie kiekvienos paplūdimio kavinės (na gerai, jų ten nėra labai daug)… Milžiniška, net keturioms amžiaus grupėms suskirstyta žaidimų aikštelė yra Jūrmalos parke prie jūros. Saugi, smagi, įvairi, viskas, ko reikia smagiam padūkimui.
PARKAS
Nerealiai smagus batutas kavinėje šalia didžiausių bugnų – tereikia užsisakyti ką nors, ir pramoga nemokama!
Šalia pajūrio nusidriekęs Jūrmalos parkas taip pat smagus pramogoms su vaikais: čia rasite ledų, nuomojamų dviračių, o vienoje kavinėje užtiktas batutas būdavo vakaro pramoga visai mūsų 18-kos vaikų kompanijai. Batutas nemokamas, tereikia ką nors užsisakyti kavinėje.
DVIRAČIŲ MIESTAS
Be kalvų ir kalnų, su puikiais dviračių takais visame mieste Liepoja save pozicionuoja ir kaip dviračių miestą. Dviračiais galima nulėkti net iki Karosta. Dviračių maršrutus rasite čia:
KAROSTA
karosta cerkvė
Lietuviškai, tai karinis uostas – nuošalus miestelis šalia Liepojos su tyliomis gatvėmis, raudonų plytų dviaukštėmis kareivinėmis (priminė Ž.Šančius Kaune) ir apaugusiomis alėjomis. Ten užsukome į cerkvę, kur mamų galvas teko pridengti skarelėmis ir į muziejų-kalėjimą. Jame aplankė dvejopi jausmai – kažkaip „neskanu“ buvo, kai karininkas-ekskursijos vadovas laužyta lietuvių kalba (!) bandė auklėti mamą su dvimetinuku, kad rikiuotųsi ir kitaip gąsdino atsitūpimais, iš kitos pusės tikiu, kad yra žmonių kam tai įdomu.
Ekskursijos vadovas teigė, kad tai ne kalėjimas – tai perauklėjimo įstaiga karininkams. Na, bet kameros, kur galėdavo sutilpti po penkiasdešimt, miegojimas sėdint, vienutės ir 17 val. darbas per parą, nepanašu į sanatoriją.
Ekskursijos vyksta kas valandą nuo 11 val. ryto. Atvažiuokite pavalgę, nes veikia pseudo kavinė siūlanti paragauti „sasyskų“, tad jų kvapas persekioja visame pastate ir silpnesniems gali būti sunku ištverti.
MOLAS
Karosta pakraštyje yra ir šiaurinis molas, kuris labai smagus pasivaikščiojimams ir paukščių stebėjimui. Pirmą kartą mačiau gulbes plaukiojančias jūroje… Nuo molo matosi matosi rusų susprogdinti įtvirtinimai jūroje. Pasirodo, tai buvo didžiausias Rusijoje povandeninių laivų uostas, ypač saugomas nuo pašalinių akių.
BASEINAS
Būtinai būtinai apsilankykite Liepojos olimpinio centro SPA. Žinoma, jeigu mėgstate paplaukioti, nusipirkite bilietą ir į baseiną, bet vaikams labiau patiks žaidimų aikštelė vandenyje, burbulinės vonios ir baseinas „centrifuga“, kaip mes praminėme. Tai stiprus sūkurys, kuris suka aplink ir aplink. Yra ir keletas pirčių. Įėjimo kaina apie 10 Eur priklausomai nuo dienos.
EDUKACINIS CENTRAS VAIKAMS
Aš jį sau įsivardinau, kaip eksperimentų muziejų. Latviškai tai socialinė fizika. Ką tik duris atvėręs ZILI BRINUMI centras vienas smagiausių mūsų atostogų patyrimų. Jame rasite dvi nedideles sales su įvairiais fizikiniais eksperimentais – sužinosite, kaip garso banga judina orą, kaip matuojamas garsas, išmoksite pastatyti tiltą, pažaisite su kinetiniu smėliu. Mūsų kompanija dar išbandė ir jų siūlomą labaratorijos užsiėmimą – gaminome „slime“ plasteliną iš PVA klijų ir borakso. Visi buvo tokie sužavėti! Ypač dar ir dėl to, kad mūsų vadovė buvo lietuvė Donata. Ačiū jai dar kartą!
Daugiau info apie centrą http://www.zilibrinumi.lv/p/edukacinis-centras-vaikams-zili-brinumi.html
PLAUKIMAS LAIVELIU
Dar viena smagi pramoga, kurios dėl didelio vėjo atsisakėme, plaukimas laiveliu „Keturi vėjai“. Jis plaukia 1,5 val. ir daugiau maršrutais už tikrai padorią kainą, tad karštą dieną, manau, tai puiki pramoga.
WAKE parkas
Dar vienas „atradimas“ – neseniai prie Karostos esančiame karjere atsidarė „BB wakeparc“, kuriame čiuožinėti ant lentos moko ir vaikus. Daugiau info https://www.facebook.com/bbwakepark/
PASIVAIKŠČIOJIMAS
Miesto senamiestį galima išmaišyti pėsčiomis – užsukti į jų turgų, aplankyti bažnyčią su seniausiais mechaniniais vargonais ir gal net užkilti į jos bokštą, pasižmonėti tarp latvių ar pasimatuoti ilgiausius gintaro karolius. Smagiausia, kad galima sekti natelėmis ant plytelių, nes Liepoja, tai muzikos miestas, kur galima rasti didžiausius būgnus ir grojantį medį.
Liepoja yra saulėčiausias Latvijos miestas, todėl tai tikrai gera priežastis ten atostogauti.
Ne, Latvijos turizmo centras man dar nemoka už reklamą, bet vis tiek pasidalinsiu nerealiai patrauklia Liepojos turizmo svetaine http://liepaja.travel/
Man vyras sako: per gražiai rašai. Visus giri, viskas tau patinka. Atšaunu, kad išties man daug kur gera ir stengiuosi įžvelgti privalumus, o ne trūkumus, bet… Kartais ir man būna per daug 🙂
Jeigu ir neatostogaujate šalia Mindūnų (toks kaimas šalia Siesarčių, Baltųjų Lakajų, Stirnių ežerų šalia Molėtų), pravažiuojate juos tikrai. O ten sustoti atsikvėpti ir pasikultūrinti kviečia Antano Truskausko medžioklės ir gamtos ekspozicija (Molėtų krašto muziejaus padalinys). Jame aš su merginomis atsidūriau švenčiant mokslo metų pabaigtuves.
Neaptarinėsiu, kad nupjautas galvas apžiūrinėti vaikams, mano nuomone, išvis neverta, bet jų ten tikrai daug. Šimtai iškamšų, kurias, kaip sužinojome ekskursijoje, darė pats geriausias Lietuvoje ir vienas geriausių pasaulyje meistrų, kol kas išeksponuota antrame aukšte. Greitai jos užpildys ir visą pastatą, nes A.Truskauskas medžioti labai mėgsta ir tai daro jau seniai.
Medžiotojas Antanas muziejui atidavė ne tik iškamšas, bet ir trofėjus – už sumedžiotus gyvūnus (Afrikos penketas, Europos dešimtukas…).
Salėse ekspozicijos suskirstytos pagal šalis, o ekskursijos vadovė kas dvi minutės aimanavo, kad negalima liesi kailių, akcentuodama, kad jai mūsų sveikata nerūpi (iškamšos daromos su stipriais chemikalais), bet jai gaila kailiukų, kurie po vaikų paglostymų nušiurs, juose atsiras kandžių. Po galais, kad jau taip baisu – sudėliokite toliau nuo vaikų arba įrenkite stiklo pertvarą!
Ekskursija padrika, pasakojama apie A.Truskausko meistriškumą, baisias medžioklės kainas, kaip visi pinigai atitenka vargšams vietiniams ir tik pavieniai objektai aptariami išsamiau: „Vaikučiai, tai kas įdomu, klauskite, papasakosiu…“.
Na, o visa ko „vinimi“ tapo pasakojimas apie raganosius, kurie dažnai netenka savo rago, kad būtų pagaminta „Viagra“. REALLY? Pirmokams? Taip ir norėjosi tai moteriai trinktelt per makaulę, bet neabejoju, jog klausimų kiltų daugiau… Ekskursija buvo tokia nuobodi, kad vaikai nė nesiklausė.
Kieme dar rasite ir žvejybos muziejų, kuriame išsamiai sužinosite viską apie tinklus ir valtis. Smagioji dalis – poros metrų skersmens tvenkinuke galima pabandyti pagauti žuvį. Vienam mūsiškių pavyko! Paleidome jums 🙂
Dar kitame pastate rengiami įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Šioji dalis man skamba įdomiausiai, bet neteko išbandyti.
Na, o lauke – šauni pavėsinė, gardi žuvienė, sutvarkyta aplinka. Tad jeigu norite tik piknikauti – vieta tikrai verta dėmesio.
Nenagrinėjant muziejaus temos, viskas įrengta tikrai gražiai, bet trūksta profesionalumo jį pateikiant – ekskursijos turėtų būti patrauklesnės, galbūt teminės, pagalvota apie objektus, kuriuos galėtų paliesti vaikai, aktyvios veiklos, nes tokio tipo muziejai jau yra atgyvena.
Jau nuo šiandien lankytojai vėl gali leistis į slėpiningas gamtos lobių paieškas Vilniaus ir Žemaitijos apylinkėse. Praėjusiais metais NVO Baltijos aplinkos forumo įrengtos unikalios gamtos pažinimo trasos Žemaitijos nacionaliniame ir Verkių regioninaime parkuose po šaltojo sezono jau paruoštos lankymui.
„Pagrindiniai lobių ieškotojų orientyrai – medžių lapai – jau lengvai randami ir atpažįstami. Jie padės lankytojams orientuotis ir sekti gamtos ženklais. Bundanti pavasario gamta savo ruožtu turi jums parengusi ir dar daugiau staigmenų. Nepraleiskite progos jos patyrinėti,” – į gamtos lobių trasas kviečia jų koordinatorė Rita Norvaišaitė.
Dvi gamtos lobių trasos, pristatytos praėjusios vasaros pabaigoje, susilaukė nemažo susidomėjimo. Per kelis mėnesius Plokštinės trasa (esančia Žemaitijos nacionaliniame parke) pražingsniavo daugiau nei 130 žmonių, o norintys išbandyti Verkių trasą laukdavo eilėse. Srautas nemažėjo iki pat vėlyvo rudens. Nukritus lapams, trasos buvo uždarytos šaltajam sezonui.
„Trasos unikalios tuo, kad jomis keliaujama pasikliaujant vien gamtos ženklais, tyrinėjant augalų rūšis, gamtos formas. Lankytojus žavi interaktyvumas ir įsitraukimas. Čia su gamta susipažįstama žaidžiant. O žaisti patinka ne tik vaikams. Suaugusiems gal net labiau, – praėjusių metų patirtimi dalinasi Rita Norvaišaitė.
Kūrėjų teigimu, lobių trasos skirtingos – Plokštinės gamtos lobiai skirti vyresnei auditorijai, norinčiai išbandyti savo orientavimosi gamtoje gebėjimus, tuo tarpu Verkių trasa paprastesnė, ja drąsiai galės žingsniuoti ir šeimos su mažesniais vaikais. Reikmenis trasoms reikia pasiimti pradiniame punkte. Plokštinėje juos išduota Šaltojo karo muziejaus lankytojų centras, Verkiuose – restoranas „Verkių malūnas”.
„Lankytojai vis klausinėja, kada pasirodys naujos tokio tipo trasos. Mums pasisekė, kad pirmosios atsirasti padėjo „Teo”, patikėję idėja ir parėmę šią veiklą. Kad atsirastų naujos lobių trasos, o ir jau esamos nenustotų veikti, šiemet kviečiame trasos lankytojus prisidėti bent simboline parama,” – sako Rita Norvaišaitė.
Daugiau apie gamtos lobių trasas: http://gamtoje.org/veiklos-gamtoje/lobiai
Kažkaip skeptiškai žiūrėjau į naująją iniciatyvą – Prezidentūroje atsidariusį Valstybės pažinimo centrą, bet kol neaplankai, labai reikšti nuomonės nesinori. Kadangi darbo dienomis ten įleidžiamos tik ekskursijos, tik dabar radome laiko savaitgalį apsilankyti ten, kaip pavieniai lankytojai.
MODERNUMAS
Įėjimas priešais Krašto apsaugos ministeriją – patikrina apsauga ir tu jau viduje. Apsilankymas muziejuje nemokamas, bet reikia turėti asmens dokumentą. Daiktus paliekame rakinamose spintelėse, pasižymime ir gauname planšetinius kompiuterius su neįprastais medžio-veltinio dėklais.
Tereikia planšetės kamerą nukreipti į šalia eksponatų esantį ženkliuką ir… ekrane atsiranda informacija apie objektą, kurią galima skaityti arba klausyti. Kai kur pasirodo 3D modeliai – žmonės ar kiti daiktai. Rauna stogą, kaip modernu!
Taip pat čia gausu vaizdo įrašų, veikia projektoriai, kur pats gali keisti skaidres, viską gali paliesti, atidaryti, atverti…
GAUSUMAS
Ekspozicijos suskirstyta temomis „Laisvė pažinti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė susitarti“ ir kitas. Atvirai pasakius, pirmą kartą sudėtinga suprasti kas prie ko. Paklausus nuo ko rekomenduoja pradėti apsilankymą, darbuotojai gūžtelėjo pečiais, kad galime tai daryti, kaip tik norisi. Ekspozicijos tarpusavyje susijusios tiek, kad viskas apie Lietuvą, valstybę, pilietiškumą, politinę istoriją. Iš tiesų, nesvarbu nuo kur pradėti.
Prie kiekvieno stendo galima pravesti pamoką moksleiviams. Gal net dvi. Suprantu, kad maniškės, kurių mokykla netoliese, ten lankysis ir lankysis, nes ten tiek daug informacijos, kad turbūt nė dešimties apsilankymų neužtektų ją įsisavinti, o ir į kiekvieną faktą gali kalbėti kitaip priklausomai nuo amžiaus grupės ir pokalbio temos.
Kiekviena ekspozicija pateikta skirtingai – vienur išdėstyti faktai, kitur pasiūloma planšetėje spręsti testą, kitur atsakęs į klausimus darai savo pilietiškumo diagramą spalvota gumyte… Nesu buvusi muziejuje, kur taip įvairiai ir įdomiai viskas būtų pateikta.
PILIETIŠKUMAS
Tiek vaikai, tiek ir mes, suaugę, išėjome pakylėti ir įkvėpti. Gauni tokią gerą injekciją pilietiškumo, patriotiškumo, kad užteks ilgam. Norisi būti, dalyvauti, balsuoti, reikšti savo nuomonę, reikštis. Supranti, kad juk tu pats ir esi ta Lietuva ir tik tavo dalyvavimas joje lems ateitį.
Kūrėme savo herbus, skaitėme įvairių Lietuvos šnektas, aiškinomės mes priklausome mažumoms ar daugumai…
Centre taip pat organizuojami ir edukaciniai renginiai, kuriuose būtinai apsilankysiu.
Vieta: Nacionalinis lankytojų centras, Antakalnio g. 25 d.
Laikas: gegužės 9 d., pirmadienis, nuo 8 val.
Vilniuje yra tokia įstaiga, kaip Nacionalinis lankytojų centras, kurio tikslas – suteikti žinių apie saugomas teritorijas. Ekspozicija „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“ padeda suprasti ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė. Svarbu, kad lankytojai susidomėtų nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomomis rūšimis, kraštovaizdžio ypatumais, kad norėtų patys atrasti mūsų krašto gamtos lobius.
Saugomų teritorijų Nacionalinis lankytojų centras įsikūrė Antakalnyje, viename iš Sapiegų rūmų komplekso pastatų. Gerokai apgriuvęs pastatas, statytas XIX a. pabaigoje, buvo prikeltas naujam gyvenimui, jame įrengta įdomi ekspozicija. Visi darbai buvo vykdomi pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.
Ekspozicija – ne tik įdomi turiniu, bet ir stebinanti vizualiais sprendimais. Įėjęs lankytojas pasijus tarsi gamtos apsuptyje: žolynai, paukščiai, žiogai aplinkui, o užvertus galvą – debesys. Gali įsivaizduoti, kad esi pievoje ar miške… Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų…
Atvirų durų dienos metu būsime supažindinti su nacionaliniais ir regioniniais parkais, rezervatais bei galimybėmis atrasti, pažinti, mokytis, ilsėtis, iškylauti, keliauti…
Atvyk, susiplanuok savo kelionės maršrutą, juk netrukus – savaitgalis ar atostogos!
Nacionalinio lankytojų centro ekspozicijoje interaktyviai pateikta informacija įtrauks į virtualią kelionę ir sužadins nenumaldomą norą visa tai patirti tikrovėje.
Kai saulelė vėl atkopdama budina svietą, savaitgaliais norisi griebti vaikus, iškylų krepšius ir traukti ieškoti gamtos. Vingio parke daugiau erkių, nei tylos ar ramybės, todėl labai patogu apsilankyti pažintiniuose takuose. Dažnai jie pritaikyti ir su vežimu pravažiuoti, ir dviračiais praminti. O jeigu esate ne piko metu, tai ir vietelę jaukiam piknikui rasite.
Vieta: keletas kilometrų 108 keliu (link Kernavės) už Dūkštų
Neilgas, bet papuoštas daugybe ąžuolinių skulptūrų. Visas takas eina mediniu takeliu. Yra vietos piknikams. Tiesa, šis takas labai populiarus, todėl nemažai žmonių.
Vieta: važiuojant iš Vilniaus, prieš Trakus sukite į dešinę – Lentvario kryptimi. Pavažiavus kilometrą bus posūkis į kairę, rodyklė į taką. Po poros kilometrų posūkis į dešinę žvyrkeliu.
Vienas mano mėgstamiausių – yra ir medinių takelių per pelkes, ir miško takelių. Sunkiau pravažiuojamas dviračiais ar vežimėliais, bet įmanoma. Labai gražiai ir gausiai žydi žibuoklės.
Vieta: neprivažiavus Vievio sukti į dešinę link Rykantų ir važiuoti tiesiai keletą kilometrų. Takas prasideda nuo Joteliūnų. Labai patogu važiuoti traukiniu iš Vilniaus.
Dviratininkų rojus – smagus takas dienos išvykai. Patogu, kad gali atvažiuoti su traukiniu, ir su juo grįžti. Jeigu norisi daugiau – važiuokite paskui link Trakų. Kalniukų nedaug, miško keliukai tvarkingi, yra vietų kur piknikauti. Kelis šimtus metrų teks pavažiuoti plentu.
Pamenu tik įkalnes ir nuokalnes – labai gražus pažintinis takas, bet ištvermingesniems. Vaizdai nepakartojami, laiptelių turbūt tūkstančiai. Netinka su vežimėliais ir mažais vaikais (nebent jie nešioklėje).
Vieta: pačiame Vilniuje, geriausia pradėti nuo Šilo gatvės, Saulės slėnio
Kai nesinori kur nors vykti, atraskite iš naujo Vilnių. Smagus takas, kur rasite ir senovinius įtvirtinimus, ir šikšnosparnių buveines. Tiesa, nemažai kalnelių, bet dviračiais juos įveiksite lengvai.
Vieta: greitkeliu link Kauno pravažiavus Didžiulio ežerą sukite link Stirnių. Už jų dar porą kilometrą į Saidžius.
Trumpas takas ir nors nepritaikytas vežimėliams, maži vaikai tikrai praeis jį patys. Čia yra piliakalnis, kur dažnai vyksta įvairios pagoniškos apeigos.
Vieta: važiuokite link Naujosios Vilnios ir vidurkely bus nuoroda į dešinę.
Dar vienas visai šalia Vilniaus esantis takas. Gražu žiūrėti ir stovint ant atodangos, ir žvelgiant į ją iš apačios. Taip pat praeisite palivarką (dvaro administracinius-ūkinius pastatus), seną patrankų liejyklą, Belmone galėsite sustoti kavos.
Vieta: Patogiausia važiuoti tiesiai pro Pilaitę 5212 keliu, o paskui pasukti į Šilėnus. Takas yra kitoje pusėje negu Saidės pažintinis takas.
Oficiali jo atidarymo data – balandis, bet veikia jis jau ilgiau. Rašoma, jog įveikiamas tiek pėsčiomis, tiek dviračiu ir tik viena įkalnė pradžioje gali sukelti sunkumų. Šiame take ne tik gamtos objektai, bet ir kultūrinio paveldo pėdsakai: už piliakalnio rasite senovinę gyvenvietę.
Norite ypatingų įspūdžių? Išklyskite iš takelių ir išbandykite savo jėgas bandydami patys orientuotis. Jeigu teisingai eisite, rasite ir trikamienę pušį, ir dvaro koplyčios liekanas.
Skamba kraupoka, bet iš tiesų tai labai originali idėja ir VDU botanikos sodo Kaune darbuotojų iniciatyva. Ant keturių kojelių stovi lyg narvas, bet jis visas prikrautas silikatinių plytų, šakelių ir rąstų su išgręžtomis skylėmis. Kam visa tai? Vabalams! Tokioje aplinkoje jie ten mielai leidžia laiką – ropoja, deda kiaušinėlius, ieško maisto. O lankytojai gali juos apžiūrėti iš labai arti.
„Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Apie kitų apie vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai. Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su jų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.“, rašoma pristatyme.
KAS GYVENA VABALŲ VIEŠBUTYJE?
Pavieniui gyvenančios bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai. Kartais įsikuria pelės ar net ežiukai.
Vabzdžiai sudaro net 90 proc. pasaulio gyvūnų rūšių! Šiandien aprašytadaugiau kaip 1 000 000 vabzdžių rūšių. Entomologų nuomone, tikėtina, kad Žemėje yra per aštuonis milijonus skirtingų vabzdžių rūšių.
Vabalų viešbutį lankykite VDU Botanikos sode Kaune, Aleksote, Ž. E. Žilibero gatvė 6.
Mes ten užsukame tiek žiemą, tiek vasarą, nes visad randame kažką įdomaus.
Žinau, kad dviračio šiame sąraše neišrasiu ir daugiau kavinių, kuriose būtų smagu visai šeimai, neišdygs 🙂 Jeigu su pirmagime uoliai lankiausi kavinėse teigdama, kad vaikas manęs nestabdo, dabar jeigu nėra galimybės kur palikti savo trečios metinukės, geriau jau valgysiu namie. Nes mėgaujimasis šaltu maistu lakstant paskui vaiką už baro, į virtuvę ir jo pervystymas tualete pasiguldžius ant kelių man jau ne laimėjimas „aš įrodžiau, kad galiu“, bet tiesiog savęs kankinimas.
Kavinės išdėliotos abėcėline tvarka. Tos, kurios laiko save friendly vaikams vien dėl to, kad turi ikėjinę maitinimo kėdutę – į sąrašą nepapuolė 🙂
Jauki picerija su tikra krosnimi, vegetariškomis ir labai gardžiomis picomis! Geriausia tame, kad paskutinė salė skirta tik vaikams ir tėvams, kurie pasiryžę valgyti atsisėdę ant grindų ir be batų.
Pilies g. ispaniško maisto restoranas patiks gurmanams ir ieškantiems aukštos kokybės, nepriekaištingo aptarnavimo bei išskirtinių pasiūlymų. Žinoma, visa tai, galima gauti už šiek tiek aukštesnę, nei vidutinę kainą. Šaunu, kad tokio lygio restoranas skiria dėmesio ir šeimoms su vaikais – viduje įrengti žaidimų aparatai paaugliams, lėlių nameliai mažiesiems, o terasoje – besisukanti karuselė. Labai gražu!
Blyninių yra ne viena, bet paminėsiu dvi – tai Aušros vartų gatvėje ir Laisvės prospekte esančios. Senamiestyje blyninė jaukesnė, bet užsiėmimų vaikams – daug mažiau. Laisvės pr. įrengta visa vaikų žaidimų aikštelė, todėl čia daug smagiau. Ir blynus valgo turbūt visi vaikai.
PAPILDYTA: Komentaruose sulaukiau žinių, kad traukinių stotyje esančioje blyninėje laukia labai žavus traukinukas!
Nors didelių žaidimų aikštelių čia nėra, bet visi vaikai nori į „Jurgis ir drakonas“ 🙂 Nesu aplankiusi visų trijų kavinių, bet Pylimo g. ir Šiaurės miestelyje kampeliai vaikams yra.
Neįtikėtinai smagi vieta, atsidariusi Vingio parke PRIEŠAIS estradą link Čiurlionio g. viaduko. Smagu tai, kad atšventę vasaros sezoną, jie pasiruošė ir žiemai – įsirengė jaukų židinį, atsirado stalo žaidimų ir nedidelis kampelis vaikams su virtuvėle. Kai buvo sniego, siūlė net nusileisti rogutėmis nuo kalno. Ypatingai smagu ten jaukiais sekmadienio rytais…
Jie anksčiau vadinosi Kibin Inn ir mes ten eidavome kiekvieną sekmadienį, kol ilgam atsivalgėme kibinų. Tiesa, nuo to laiko vaikų kampelis visai sumažėjo (anksčiau buvo net atitverta teritorija su nameliu), bet vaikai mielai valgo kibinus su varške, užsigeria natūraliu vištienos sultiniu. Desertų kainos šiek tiek kandžiojasi, bet ko nepadarysi dėl natūralumo…
Senamiestyje, Šv.Mikalojaus g.7 įsikūrė jaukus ir stilingas Vaflių baras, kuriame smaližiai ras burbulinių vaflių, o norintys rimčiau užkąsti – vaflių su sūresniais pagardais. Ypač tinkama vieta jaukiems šeimos pusryčiams, nes meniu rasite ir sveikuoliškų koktelių, košių, omleto, varškėtukų ir kitų gardumynų. Taip tai vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galite paragauti žymiuosius „Liege“ vaflius, kurių tešla atvežama tiesiai iš
žymiausių Belgijos gamintojų.
Tobula kavinė su vaikais… vasarą. Žvėryne įsikūrusi „Veranda“ turi aptvertą ir originaliai įrengtą žaidimų aikštelę, kuri pritaikyta ir pypliukams (su metro aukščio čiuožyne) ir didesniems, kurie gali leistis lynu. Tiesa, vasaros vakarui net ir paprastą dieną būtina rezervuoti staliuką.
Atvirai pasakius vieną kartą tai buvo puiki vieta su vaikais ir daug užsiėmimų jiems, kitą kartą neradome nė vieno traukinuko. Bet komentaruose Vapiano tikina, kad jų atsargos nuolat papildomos – ŠAUNUOLIAI. Be to, garantuotai, vaikams makaronai tikrai patiks ir ten galima gauti net žvėrelių formų picų!
Šiaurės miestelyje duris atvėrę Vaflių namai siūlo ne tik įvairių skonių vaflių, bet ir kepinių be gluteno. Smagu ir tai, kad šioje kavinėje įrengta nemenka erdvė vaikams, tad kol lauksite patiekalų – jei tikrai turės kuo užsiimti. Tiesa, aišktelė įdomiausia patiems mažiausiams.
Kadangi sulaukiau komentarų, pridėsiu, kad taip, yra ir tinklinių kavinių, kurios turi erdvę vaikams. Pavyzdžiui:
„Charlie Kids“ -VCUP įsikūrusi kavinė net ir vietos pabėgioti turi;
„Forto“ restoranas Ulonu g. turi virtuvelę, staliuką ir supynes mažiesiems;
