Nors šiuo metu Kauno miesto muziejaus skyriai yra uždaryti lankytojams, muziejininkų kuriamas turinys nuo šiol yra patogiai prieinamas virtualioje erdvėje. Kauno miesto muziejus pristato turinio platformą „Virtualus muziejus“ (virtualus.kaunomuziejus.lt), kurioje kviečia pažinti miesto istoriją ir kultūrą, atrasti muziejaus eksponatus ar įsitraukti į edukacinę veiklą neišeinant iš namų.
„Virtualus muziejus“ leis vienoje vietoje rasti įtraukiančius vaizdo, garso ar teksto pasakojimus, 3D eksponatus ir turus, archyvų fotogalerijas, virtualias parodas bei edukacinius užsiėmimus, paskaitų, renginių įrašus ir kt.
Užklupusios pandemijos metu Kauno miesto muziejus virtualų turinį kūrė kartu su vietos kūrėjais, kūrybinių industrijų atstovais-profesionalais, taikydamas inovatyvius informacinių technologijų naudojimu pagrįstus sprendimus.
Virtualaus turinio platforma bus pildoma šiuo laikotarpiu rengtu ir visiškai nauju turiniu.
„Pandemijos metu atsiradę apribojimai nepristabdė Kauno miesto muziejaus veiklų, o tik paskatino veikti – mąstyti apie galimybes perkelti veiklas į virtualią erdvę ir būdus, kaip tai padaryti. Taip gimė idėja sukurti virtualaus turinio platformą, kurioje lankytojai galėtų patogiai rasti ir atrasti jiems įdomią informaciją apie miestą. Svarbu, kad muziejaus komanda mąstė apie itin skirtingas auditorijas, tad numatoma formatų įvairovė, kuri, tikime, sudomins kiekvieną“, – teigia Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
„Virtualiu muziejumi“ siekiama didinti Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą bei pasiekiamumą – suteikti galimybę apsilankyti muziejuje, kuris atviras visada ir visiems. „Virtualus muziejus“ ne tik užtikrina sistemingą muziejaus sukurto turinio sklaidą, bet ir yra pritaikytas žmonėms su regėjimo negalia bei sutrikimais.
Tinklapis virtualus.kaunomuziejus.lt yra projekto „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ dalis, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Dėl karantino kultūros įstaigoms užvėrus duris, Lietuvos muziejai siūlo ekspozicijas aplankyti virtualiai. Neišėjęs iš namų šiandien gali nemokamai susipažinti su 25-ių muziejų ir Vilniaus pilių teritorijos saugomais turtais.
Nuo Lietuvos nacionalinio dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos aviacijos iki Laikrodžių, Šilutės Hugo Šojaus, Medininkų pilies muziejų – kiekvienas atras sau įdomaus kultūros paveldo visuose šalies regionuose ir išgirs netikėčiausių pasakojimų apie krašto istoriją.
Unikalios dviračių, lėktuvų, senovinių ginklų kolekcijos, įspūdingos XVI–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicijos, pavogto ir grąžinto trečiojo pagal svorį gintaro luito Europoje 3D modelis, vienas vertingiausių XV–XVII a. auksinių monetų ir brangiųjų metalų dirbinių lobių, gražiausia išlikusi dvaro sodyba – buvusi kunigaikščių Oginskių rezidencija, paties poeto, vertėjo, profesoriaus Tomo Venclovos vedamas turas po vaikystės namus – visa tai ir dar daugiau muziejai kviečia pamatyti neišėjus iš namų.
Į virtualią kelionę gali vykti ir pats, ir kviesti bičiulius iš viso pasaulio – nauji muziejų virtualūs turai parengti lietuvių ir anglų kalbomis. Tai yra puiki priemonė norintiems susiplanuoti keliones po Lietuvą ir pamatyti šalį kitu kampu. Virtualius turus lydi ir įspūdingi vietovių vaizdai iš paukščio skrydžio.
Muziejai ypač tikisi mokytojų, dėstytojų, mokinių ir studentų dėmesio. Profesionalių gidų vedami virtualūs turai sėkmingai gali būti pasitelkti nuotolinėms pamokoms ir neformaliam mokymuisi.
Virtualių turų kūrimas – sudėtinė didžiulio 2018–2021 m. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) įgyvendinamo, iš ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamo Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų kūrimo projekto „Virtualus muziejus“ dalis. Virtualius turus LNDM sukurti padėjo paslaugų teikėjai UAB „Lantelis“, UAB „INRE“ ir UAB „Pasaulio spalvos“.
Tikiuosi, kad visi esate sveiki ir dar gerai prisimenate mūsų susitikimus Kalėdų rezidencijoje Anykščiuose. Pasiilgau Jūsų! Labai laukiu akimirkos, kada vėl Jus pamatysiu.Nors mano dirbtuvėse dabar pats darbymetis – nykštukai pakuoja dovanas ir ruošia roges tolimai kelionei, bet aš radau laisvą minutę ir gurkšnodamas gardžią kakavą rašau Jums šį laišką.
Labai džiaugiuosi, kad vėl galėsiu sugrįžti į Anykščius ir taip man mielą Kalėdų rezidenciją Istorijų dvarelyje! Išduosiu paslaptį – Anykščiai šiais metais juspasitiks ypatinga atmosfera, intriguojančia ramybe ir kūrybiniais atradimais. Įsivaizduojate – mieste bus galima pasijusti lyg paslaptingame gamtos prieglobstyje?!
Laukiu nesulaukiu gruodžio 5 dienos, kada mes garsiai paskelbsime Anykščių – Kalėdų rezidencijos atidarymą ir įžiebsime miesto pagrindinę eglę! O štai paslapties kaip ir ką Jūs pamatysite per Kalėdų rezidencijos atidarymą dar neatskleisiu. Apie tai pranešiu kitame savo laiške…
Artėja magiškas Šventų Kalėdų laukimo laikas. Aš tikiuosi, kad Jūsų visų sulauksiuįprastoje vietoje savo rezidencijoje – Istorijų dvarelyje Paupio gatvėje. Esu pasiruošęs priimti Jus šiltai ir jaukiai ☺
Pamenu kiekvieną Jūsų pernai duotą pažadą atlikti gausybę gerų darbų ir tikiu, kad juos visus išpildėte. Šių metų Kalėdų laukimas kiek kitoks, todėl primenu, kad dabar pats svarbiausias darbas yra saugoti savo ir kitų sveikatą.
Aš, kaip ir jūs, nekantriai laukiu žiemos švenčių, kuomet po kojomis girgžda purus sniegas, languose žiba jaukios švieselės, namai prisipildo meduolių kvapo, o širdyje taip šilta ir ramu– juk artėja Kalėdos!
Verkių regioninis parkas pristato naują lankytiną objektą – Senųjų kaimų pažintinį taką. Keliaudami šiuo taku aplankysite senuosius Vilniaus priemieščio kaimus: Turniškes, Staviškes, Kremplius, Naujuosius Verkius ir Verkių Riešę. Be to, žygiuodami šiuo 10 kilometrų taku praeisite ir pro tarpukariu pradėtą, bet nebaigtą statyti Vilniaus hidroelektrinės vietą. Turniškių hidroelektrinė – nebaigta 1938 m. pradėta statyti Neries hidroelektrinė (HE) Vilniuje, Turniškėse, sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. HE suplanavo tuometinė Vilniaus kraštą valdžiusi lenkų valdžia. Statybos sustojo prasidėjus karui bei valdžių kaitai.
Numatytoji tako pradžia yra Krempliuose, tačiau jį galite pradėti eiti nuo Jums patogios vietos, pagal laikrodžio rodyklę.
Visas takas yra sužymėtas rodyklėmis. Pasiklysti taip pat neleis ir žemėlapis, kurį galite parsisiųsti į savo telefoną. Take rasite stendus-obeliskus su pagrindine informacija apie lankomus objektus.
Takas yra žiedinis ir skirtas eiti pėščiomis. Jis driekiasi siaurais miško takeliais, kalvotu Verkių regioninio parko reljefu.
Anykščiai – mažas, bet gerai žinomas kraštas visoje Lietuvoje, turtingas savo gamta ir lankytinais objektais. Turbūt žinote, kad per šį miestą savo vandenis neša ilgiausia Lietuvos teritorija tekanti upė, kad pas mus ir aukščiausia bažnyčia, ir vienintelis lajų takas Pabaltijo šalyse, čia daugybė įžymiausių muziejų ir visko dar daugiau. Keliaudami į Anykščius visi aplanko TOP lankytinas vietas, bet ar jūs matėte paslaptingas/neatrastas Anykščių vietas ir skulptūras? Šios vietos mažiau žinomos, bet ne ką prastesnės už labiausiai lankomus objektus. Kai kurių nėra pastebėję ir nematę net patys akyliausi anykštėnai. Šie objektai yra miesto centre, atvirose erdvėse.
Šalia bažnyčios – įkurtas Vyskupo skveras, dedikuotas Antanui Baranauskui. Ryškiausias simbolis – paminklas. Bet ar matėte ten keturis plieninius skydus ant kurių iškaltos eilutės iš aštuoniolikmečio A. Baranausko sudarytų elgesio taisyklių, kurių jis laikėsi Rumšiškėse, kai mokėsi raštininko specialybės, kurių stengsis laikytis visą likusį gyvenimą?
Vyskupo skveras
Dar Vyskupo skvere rasite ir “Kalbų alėją” – paskaitykite pasisveikinimus skirtingomis kalbomis.
Kalbų alėja
Upės pakrantėje įrengtas pažintinis takas darniai įsiliejo į esamą kultūrinę pažintinę infrastruktūrą, apjungdamas skirtingus kultūrinius ir turistinius objektus į vientisą maršrutą. Pakrantė pritaikyta tiek aktyviam, tiek pasyviam poilsiui. Keliaudami pažintiniu taku galėsite įvertinti kraštovaizdžio grožį, pajausti miesto alsavimą.
Nuo Vyskupo skvero link upės
Patiltėje surasite skulptūras “Suvalgytos žuvys”. Jos pastatytos vykdant projektą „Skulptūrų takas“, kurio tikslas yra paminėti Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, bei pagerinti Anykščių įvaizdį, padidinti miesto patrauklumą turistams. Šios skulptūras panašios į gigantiškų žuvų trofėjų kolekciją ir turi simbolinę prasmę. Tai tarsi priekaištas žvejams, kurie vis stengiasi iš Šventosios ištraukti kuo didesnį laimikį. Jos primena, kad reikia tausoti gamtą. Projekto rengėjai norėtų, kad mūsų gamta ateities kartoms išliktų gyva, ne tik prieš tris šimtus metų K. Donelaičio aprašyta poemoje „Metai“.
„Važiuoju į Anykščius / Nežinau ko / Bet man labai reikia“.
Šalia Šventosios upės – paminklas Antanui Vienuoliui-Žukauskui. Tai vienas žymiausių Anykščių krašto rašytojų, puikių legendų, romanų, apysakų, apsakymų, atsiminimų ir dramų autorius. A. Vienuolis savo kūryboje pasiekė didelio meistriškumo, vaizdavimo ir stiliaus raiškumo. Čia atsiveria nuostabi Anykščių panorama, tad prisėdę ant suoliuko, galėsite pailsėti, pasigrožėti Šventąja upe bei Šv. Mato bažnyčia, pabūti su savo mintimis.
Anykščiai turi nuostabų parką. Pasivaikščioję po jį, rasite mūsų miesto simbolį. Ar žinote, kas tai? Ogi „Nykštys“ (sakoma, kad palietus jį – pildosi svajonės). Kyla klausimas „kodėl nykštys“? „Nes niekur nėra taip gera ir gražu, kaip Anykščiuose“, – taip pasakytų žymiausias praėjusio amžiaus Anykščių įvaizdžio kūrėjas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.
Nykščio skulptūra.
Nykštys užkoduotas ir Anykščių miesto varde, daug gražių legendų sklando apie mūsų miesto vardo kilmę. Vienos pasakoja graudžią bajoro Nykščio ir jo žmonos meilę, kitos – apie skaudžiai užgautą nykštį… O anykštėnai džiaugiasi gražiu vardu ir kad gali pakelti nykštį už Anykščius. Beje, „Nykščio“ piešinį rasite ant vieno iš pastatų sienos šalia miesto parko.
Visi žino žymią legendą apie velnią ir Puntuką, bet ar žinote kas buvo didžiausias kaltininkas šioje legendoje?
Anykščių apylinkėse yra didžiulis akmuo, vardu Puntukas. Legenda pasakoja apie velnio užmačias juo užstatyti Anykščių bažnyčios duris. O buvo taip: Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio ir tai jiems labai nepatiko. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlęs ant pečių ir nešęs link bažnyčios. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, o akmuo nukrito. Išsigando velnias, nudūmė, o akmuo taip ir liko lauke. Iki šių dienų Puntuko akmuo, ant kurios įsispaudusi kūliaraišos žymė, ilsisi Anykščių šilelyje.
Kaltininko – gaidžio atvaizdas pavaizduotas ant vieno pastato sienos miesto centre.
Visoje Lietuvoje kuriant miestelių gėrovę yra labai svarbus žydų indėlis. Prieš karą, kas antras Anykščių gyventojas, buvo žydas. Sutariama, kad būtent jų bendruomenė po Pirmojo pasaulinio karo per dešimtmetį prikėlė Anykščius naujam gyvenimui, tačiau Antrasis pasaulinis karas ir Holokaustas visoje Lietuvoje, taip pat ir Anykščiuose, negrįžtamai sugriovė žydų gyvenimus. Šiandien jų istoriją mūsų mieste galima tik numanyti iš keleto gatvių ir išlikusių nedidelių medinių namelių. Senamiestyje, dešinėje ties penkiaaukščiu, slepiasi keturkampis pastatas su ilgu kaminu – tai viena iš išlikusių Anykščių sinagogų. Kamino senajame plane nebuvo, buvo tik arkiniai langai ir durys, kurių pėdsakus, gerai įsižiūrėjus, dar galima surasti. Vyrų maldos salė – pirmajame, moterų – antrajame aukšte, du įėjimai iš skirtingų pusių. Kaminas atsirado po karo, kuomet čia buvo įrengta kepykla, langai užmūryti ir iškirsti naujai, o antro aukšto nebeliko visai. Dabar pastatas priklauso privačiam asmeniui – Anykščių žydų palikuoniui ir stovi užkaltais langais laukdamas „geresnių laikų“.
Sinagoga
Visai neseniai fasadą papuošė Amžinojo žydo simbolis. Jis sukurtas iš bronzos ir inkrustuotas į sieną. Amžinasis žydas – amžinoms klajonėms pasmerkto žmogaus simbolis.
Antano Baranausko aikštėje – unikalus ir akį traukiantis paminklas “Laisvė”. Idėjos pradininkai ir rėmėjai, norėjo kad Laisvės paminklas susietų visų amžių ir visų kartų lietuvius, kurie čia gyveno ir dirbo. Buvo siekiama sukurti tokį Laisvės paminklą, kuris simbolizuotų tautos laisvę, nepriklausomybę ir vienybę. Šį lietuvių tautos siekį skulptorius Vladas Vildžūnas pavaizdavo ir kaip iš pelenų atgimstantį Feniksą ir kaip niekad sparnų nesuglaudžiantį Laisvės ir Didybės angelą.
Daug įdomybių galima surasti mūsų mieste. Jas kuria žmonės, mylintys mūsų miestą, besididžiuojantys, kad yra anykštėnai. Atvykite, aplankykite, Anykščiai Jūsų laukia.
Visą šį maršrutą galite rasti walk 15 programėlėje.
Ar esate kada buvę Angelų muziejuje, kur gyvena angelai ir sergi jūsų sapnus? O ar teko pažinti vieną seniausių amatų – žvakių gamybą? Ar žinote, kas yra „Molio vonios“? Ar esate pajautę magišką nusiteikimą arbatos ceremonijoje rudenio tyloje arba atpalaiduojantį grojančių Tibeto dubenų masažą? Jeigu ne, tuomet kviečiame į Anykščius patirti nepakartojamą, atpalaiduojantį, kupiną pojūčių nuotykį!
Edukacinis užsiėmimas „Sapnų Angelas“
Ar kas nors naktimis saugo tavo sapnus? O norėtum? Tuomet keliauk į Angelų muziejų, išmok pynimo paslapčių ir iš veltinio bei įvairiaspalvių karoliukų ir virvelių susikurk Sapnų Sergėtoją, kuris naktimis saugos tavo sapnus.
„Amatų kalnelio“ šeimininkė Renata atveria vartelius į savo dirbtuvėlę visiems, norintiems iš arčiau susipažinti su seniausiu pasaulio amatu – keramika. Jaukiose dirbtuvėlėse nulipdysite sau ką nors mielo ir gražaus. Kaip pati šeimininkė sako: „Į savo kūrybą sudedu viską, ką matau pro langą – miško siūbavimą, paukščių giesmes, almančio šaltinio aidą. Ir visada visada įdedu dalelę Savęs.“
Čia atrasite viską, ko reikia jaukiam savaitgaliui: kūrybą, atsipalaidavimą ir draugystę!
Edukacinės programos metu išbandysite sausąją žvakių gaminimo techniką – iš bičių korių pagaminsite unikalią žvakę ir papuošite ją dekoracijomis, surinktomis tiesiai iš gamtos. Šis užsiėmimas suteiks unikalią galimybę prisiliesti prie lietuviško medžio: pajusti medžio šilumą, skleidžiamą energiją, užuosti kvapus. Taip pat kiekvienas dalyvis sukurs savo žvakei medžio padėkliuką, papuoš tautiniais ar gamtos motyvais. Piešiant išgirsite, koks tai medis, kiek jam metų, kodėl atsirado jūsų rankose. Būsite apgaubti tikros miško dvasios, atpalaiduosite savo mintis ir pasinersite į meno, gamtos pasaulį.
Arbatos ceremonija – tai grįžimas į save, prie intuityvaus buvimo. O kur geriau skleidžiasi mūsų intuicija, jei ne gamtoje? Pasak anykštėno, žolininko Ramūno Daugelavičiaus, arbatos ritualas –laimės . Stebėdami, klausydami, uosdami, ragaudami ir liesdami užmezgame sąmoningą ir darnų ryšį su gamta. Patirsite arbatžolių ir vaistažolių terapinį poveikį, sužinosite, kuo skiriasi iškilmingas arbatos gėrimas nuo kasdieniško gėrimo. Būtent arbatos ceremonijoje persipina viskas, ko reikia šiuolaikiniam skubančiam žmogui: dvasinė ramybė, sveikata, kultūra.
Kaina suaugusiems – 6 Eus asm., mokiniams – 6 Eur/asm., vaikams iki 4 metų – nemokamai, 4-7 m.- 4 EUR. Minimali suma programai 60 eur
Grojančių Tibeto dubenų masažas
Prieblanda, šiluma, vanduo, kvapai, žolynai, aliejai, grojančių Tibeto dubenų garsai – viskas, ko reikia jūsų prigimčiai pažadinti. Skambančių Tibeto dubenų masažas atpalaiduoja, jo metu kūnas prisotinamas garsų, teigiamų emocijų, šilumos, o protas, jausmai, fizinis kūnas giliai atsipalaiduoja. Kas gali labiau nuteikti optimizmui žvarbiais rudenio vakarais? Būtinai užsukite sušildyti savo kūnaą ir mintis!
Istorijų dvarelis: edukacinė erdvė vaikams ir šeimoms
Kviečiame atrasti platų Istorijų dvarelio interaktyvių edukacinių paslaugų spektrą vaikams, šeimoms, suaugusiesiems bei pedagogams. Edukacinėse erdvėse rengiami kūrybiniai užsiėmimai, nuotaikingos dirbtuvės, susitikimai, parodos.
Ar žinai kokia dvarelio istorija? O kam skirtas sukilėlių rūsys? Antstolių telefonas? Kur slepiasi mitais apipintas Okuličiūtės vaiduoklis, ten… Slepiasi jūsų užduotis! Tik teisingai atsakęs įmins Istorijų dvarelio paslaptį. Ir tai tik viena iš daugelio Istorijų dvarelio paslapčių, žadinančių smalsumą ir norą pažinti.
„Oho!“ – ar dažnai taip pasakote pirmą kartą lankydamiesi nepažįstamame mieste? Šiauliuose tai ištarti galėsite bent 5 kartus. Štai kodėl:
„Centų kambarys“ Paminklą buvusiai valiutai litui galima aplankyti Šiaulių universiteto bibliotekoje. Ten įkurtas „Centų kambarys“. Visai erdvei išklijuoti panaudota 157 tūks. 130 monetų, kurių bendra vertė – 3463 litai 69 centai (1003.15 Eur). Jau užsukę į biblioteką pavartykite ir didžiausią Lietuvoje knygą. Būtent tame kambaryje yra patys brangiausi tapetai įvairiomis prasmėmis – atminties, istorijos ir finansine.
Paminklas mokytojui „Pirmoji diena“ – paminklas ne vien šviesuoliui, pedagogui, publicistui, visuomenės veikėjui, vadovėlių mokykloms autoriui Jonui Murkai, bet, apskritai, bene pirmasis paminklas Mokytojui Lietuvoje. Tai gražus mecenatorystės pavyzdys. Skulptūros pagrindas – knyga, simbolizuojanti žinių šaltinį, iš kurio išauga medis. Jo viršuje įsikūręs juodas rutulys simbolizuoja tamsą, pro kurią besiskverbiantys spinduliai mena šviesą, ardančią tamsą. Švietėjiška šviesa sklinda į šešias pasaulio šalis.
Patranka Baltuosiuose rūmuose Prie įėjimo į Šiaulių Baltuosius rūmus, Venclauskių namus, lankytojus pasitinka patrankos pabūklas. Tai XVII-XVIII a. švedų patrankos vamzdis, 1935 m. atvežtas į Šiaulius iš likviduoto Klaipėdos uosto muziejaus. Patranka greičiausiai buvo naudota Septynerių metų kare (1756–1763), bet to patvirtinti ar paneigti istorikai negali. Patranka pagaminta iš plieno, jos ilgis – 138 cm. Patranka prie Venclauskių namų stovi jau daugiau nei 50 metų, todėl yra tapusi savotišku namų simboliu. Šiaulių miesto gyventojai Venclauskių namus kartais vadina rūmais prie patrankos.
Batų medis
Miesto bulvare auga medis, ant kurio šakų vis daugėja batų porų. Geriausiai jos matomos, kai medis numeta lapus. Tačiau net vasarą įdomu paskaičiuoti, kiek ir kokių batų ten primėtyta. Kaip jie ten atsirado? Riedlentėmis, riedučiais, BMX dviračiais važinėjantys paaugliai po sezono ten, ant šakų, sumeta savo avalynę.
Sunkiausia ir didžiausia knyga
Tokios tikrai nepaskaitysite lovoje prieš miegą, mat Viliaus Purono kūrinys sveria net 113,669 kg, knyga yra 1,25 m aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio. Joje istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, prielaidos, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis. Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais. Leidinį rasite Šiaulių universiteto bibliotekoje.
Šiaulių universiteto Botanikos sodas kasmet lankytojams pasiūlo įvairių naujovių. Pavasarį sumeistrauta karieta buvo apsodinta įvairiais moliūgais. O dabar, rudenį, užaugus moliūgams, karieta tikrai atrodo kaip iš pasakos.
Botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas pasakojo, kad ši karieta ne tik išvaizdi, bet ir labai praktiška. „Ant karietos stogo įmontuoti saulės kolektoriai, kurie gamina energiją ir sodo lankytojai gali čia įkrauti savo mobiliuosius įrenginius“, – pasakojo direktorius. jis taip pat pridūrė, kad „karieta“ yra mobilios įkrovimo ir elektros energijos stotelės prototipas. Mobilios stotelės pagrindinė funkcija yra įkrauti gyventojų mobilius įrenginius, paspirtukus ar tiekti elektros energiją nedideliam prekybos taškui vasaros metu. Idėja buvo finansuota Šiaulių miesto savivaldybės pagal INOSTART projektų programą 2019m. Idėjos autoriai ir vykdytojai Šiaulių universiteto dėstytojas dr. Dainius Balbonas, studentas Valentas Jankauskas beiIĮ savininkas Andrius Piguliavičius.
Išbandykite karietą ir jūs – užsukite į Šiaulių universiteto Botanikos sodą. Juk kartais norisi pasijusti kaip pasakoje. Ir nereikia bijoti, kad išmušus 12, karieta išnyks ir liks tik moliūgai.
Botanikos sode ne tik karieta, bet ir rudenį žydinčių augalų ekspozicijos, augalų mainytuvės.
Liepos 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Geologijos muziejus atveria duris lankytojams ir kviečia aplankyti laikiną parodą „Vilniaus mamuto pėdsakais“.
Pasak organizatorių, pirmomis parodos savaitėmis dar bus galima išvysti ir įspūdingo dydžio mamuto Gošos iš Anžu skeletą.
Tai – antras kartas, kai VU Geologijos muziejuje bus galima pamatyti visą šio išnykusio gyvūno skeletą. Jis rastas Kotelno saloje – didžiausioje Anžu salų grupės saloje Naujojo Sibiro salyne, Jakutijoje (Rusija). Tai labiausiai į šiaurę nutolęs žinomas mamuto skeleto radinys. Skeletas rastas 2003 m. rugpjūčio mėnesio ekspedicijos metu. Nustatyta, kad jis gyveno apytikriai prieš 45 000 metų. Būdamas gyvas šis mamutas svėrė apie 7 tonas.
Kiti parodos eksponatai yra nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje, kurioje lankytojai gali pamatyti mamuto durklo bei danties fosilines liekanas, rastas Antakalnyje, netoli legendinės Vilniaus mamuto 1957-ųjų metų vasaros radimvietės.
Parodoje pamatysite visiškai išsilaikiusius, dydžiu identiškus Vilniaus mamuto „nešiotiems“ durklus, mamutų kaukolių pjūvius, „skalpuotą“ mamuto durklą.
„Mamutas Goša daugeliu parametrų beveik identiškas Vilniaus mamutui. Todėl šioje parodoje Vilniaus mamutas trumpam „atgyja“, sugrįžta į Vilnių, nukelia lankytojus į „Mamutų gadynę“. Gido pasakojime išgirsite daug informacijos apie mamutus, jų gyvenimo aplinką, Vilniaus mamuto istoriją, mamutų fosilinius radinius“, – žada parodos organizatorė dr. Eugenija Rudnickaitė.
VU Geologijos muziejaus paroda yra Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Neakivaizdinis Vilnius: Paskui mamutą“ dalis.
Jau daugiau nei metus sklandė kalbos apie Karo technikos muziejaus atidarymą Kaune. Nuo liepos pradžios duris atvėręs muziejus – dabar, turbūt, labiausiai lankomas Kauno objektas, apie kurio veiklą nerasite jokios reklamos ar detalesnės informacijos internete. Karo technikos ekspozicija įkurta Kauno tvirtovės VI forte (Baršausko g. 101, Kaunas). Savaitgaliais į ekskursijas susirenka po 240 lankytojų ir dar tiek pat lieka neįleistų. Todėl, esant galimybei, apsilankymą planuokite darbo dieną ir pasiskambinkite telefonu dėl detalių +370 66007135.
Forto teritorijoje suformuotos aikštelės, kur po atviru dangumi eksponuojama Lietuvos kariuomenės naudota karinė technika. Tai laivų pabūklai, radiolokatoriai, įvairūs sunkvežimiai, tankai ir tanketės, lėktuvai, inžinerinė technika, karo lauko ligoninės automobilis – iš viso virš 150 eksponatų. Įdomiausiai, kad į kai kuriuos jų galima įlipti – pasėdėti už tanketės vairo ar pasijusti ryšininku.
Tiesa, vienas net iš labai toli matomas eksponatas – ant forto pylimo užkeltas lėktuvas Su-7 niekada nebuvo naudotas Lietuvos kariuomenėje. Lėktuvas 1985 metais iš Afganistano atgabentas į Zoknius remontui, tačiau buvo nuspręsta jo neberemontuoti. Iš lėktuvo korpuso padarytas sovietinis paminklas, 2006 metais nukeltas, o pernai perduotas muziejui.
Į ekspoziciją patekti galima tik su grupe, nes teritorija dar nėra saugi – VI fortas nėra pilnai išvalytas nuo po žeme esančių sprogmenų, todėl po teritoriją vaikščioti galima tik su ekskursijos vadovu.
Greičiausiai be ekskursijos vadovo ir net nebūtų buvę taip įdomu. Dabar ekskursijas vedantis Darius yra buvęs kariškis ir gali papasakoti apie kiekvieną eksponatą ne tik jo istoriją, bet ir pasidalinti prisiminimais, kaip pats su šia technika važinėjo.
Ekskursijos vedamos antradieniais-sekmadieniais 10:00, 11:30, 13:00, 14:30. Registracija nevykdoma. Į ekskursija rekomenduojama atvykti 20 min iki jos pradžios.
Bilietų kaina: suaugusiems – 4,00 EUR, moksleiviams, studentams, senjorams – 2,00 EUR, šeimos bilietas (1-2 suaugusieji + 1 ir daugiau vaikų iki 18 m.) – 9 EUR
Daugiau informacijos: https://www.vdkaromuziejus.lt
