Trečiadienį Užutrakio dvaro sodyboje lankytojams atveriamas Istorinių parkų pažinimo centras – neseniai restauruotame buvusios spirito varyklos pastate įrengta interaktyvi ekspozicija, pasakojanti apie istorinį Trakų peizažą bei žymiojo kraštovaizdžio architekto, botaniko Edouard’o Francois Andre (1840-1911) kūrybą.
Kai daugiau nei prieš septynis šimtmečius Lietuvos didieji kunigaikščiai kartu su savo tauta ir svetingai priimtais svetimšaliais įkūrė valstybingumo lopšiu tapusius Trakus, svarbiausia šios kūrybos sąjungininke buvo gamta – ledynų kadaise suformuotas ežerynas su daugybe salų ir salelių, sunkiai prieinamos pelkės ir miškais apaugusios kalvos padėjo žmogui susikurti saugius namus. Todėl raktas į Trakų pažinimą – gebėjimas atpažinti ir įvertinti kultūros ir gamtos paveldo pusiausvyrą, kuri lemia šios vietos išskirtinumą. Tai, kas daugeliui šiandien Trakuose atrodo įprasta ir pastovu, – trapi tobulybė, supinta iš tamsiausių ežerų paslapčių, saulės ar mėnulio šviesoje banguojančių laukų, miškų tylos ir garsų, tragiškų žmonių bei tautų likimų, prisiminimų apie sugriautas šventoves ir pritilusios Mergelės Marijos maldos už visą Lietuvą, kurios aidą sugėrė Vytauto Didžiojo įkurtos bažnyčios erdvė, sakoma pranešime.
Taip pat ši ekspozicija pakvies pažvelgti į Trakus ir kaip į meno kūrinį – taip, kaip kadaise žvelgė grafai Tiškevičiai ir jų į Užutrakį pasikviestas prancūzų peizažo meistras, prisimenant La Belle Époque pamoką apie vis dar įmanomą žmogaus ir gamtos sugyvenimo harmoniją. Kiek dėmesingesnis žvilgsnis į E. F. Andre parkus pasaulyje padės naujai suvokti ir Lietuvos turimą turtą – jo aranžuotus parkus Palangoje, Lentvaryje, Trakų Vokėje ir Užutrakyje.
Iki liepos 3 dienos Istorinių parkų pažinimo centras iš anksto užsiregistravusias centras@seniejitrakai.lt iki 15 lankytojų grupes priims nemokamai. Nuo liepos 7 d. pažinimo centro lankymas kainuos 1 eurą (lengvatinis bilietas – 0,5 euro).
Tikriausiai nei vienas neįsivaizduojame vasaros be dviračio: to laisvės ir nuotykių pojūčio! Viskas – žaliuojantys miškai, miesto peizažai, kultūra, žmonės – atgyja, kai lėtai miname dviračio pedalus.
Anykščių turizmo ir informacijos centras dalijasi gražiausiais dviračių maršrutais šiame regione. Atraskite Šventosios upės pažintinius sveikatingumo takus ir mėgstamiausius kampelius, gausius kultūros ir gamtos objektų.
Kairysis Šventosios upės pažintinis sveikatingumo takas
Jei esate apsistoję pačiame mieste, savo kelionę dviračiais pradėkite nuo Šv. Mato bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės. Kopdami į 79 metrų aukščio bokštą pasijausite tarsi princai ir princesės, jus užburs neogotikos stiliaus grožis, vitražų šviesa bei iš bokšto atsiverianti miesto panorama.
Nusileidę žemyn prie Šventosios upės galite pasirinkti dvi skirtingas kryptis: iki Medžių lajų tako arba iki Arklio muziejaus. Bendras Kairiojo Šventosios dviračių ir pėsčiųjų tako ilgis 14,4 km, todėl norėdami aplankyti visus šalia tako įsikūrusius objektus, jums gali prireikti net ir dviejų dienų.
Jei pasirinkote vykti iki Medžių lajų tako, pasiruoškite vėjavaikiškiems nuotykiams, maudynėms bei klajonėms po žaliuojantį Anykščių šilelį. Sekite Šventosios upės vingiu, pravažiuosite nuostabiai jaukų šeimos kempingą „Po žvaigždėm“. Čia laukiami visi: ir ramaus, ir aktyvaus poilsio mylėtojų su palapinėmis ar kemperiais.
Anykščių šilelis
Toliau keliaukime į Dainuvos nuotykių slėnį. Nepatingėkite ir išbandykite save laipiodami nuo medžio ant medžio bei skrydį per Šventąją. O gal norite suprasti ką jaučia paukštis, skrisdamas žemyn? Nuotykių slėnio supynės „Big swing“ leis patirti svaiginantį paukščio skrydžio jausmą. Čia pat galite stabtelti iškylai ar paplaukioti upėje, o gal tiesiog pailsėti poilsiui skirtose erdvėse.
Metas nerti giliau į vasara kvepiantį mišką, pilną gyvybės, garsų ir kvapų. Kvapais vilios ir šalia Anykščių šilelio įsikūręs restoranas „Miške“, būtinai prisėskite suvalgyti neįprastų skonių naminių ledų. Likusi maršruto dalis driekiasi pačiame Anykščių šilelyje, tad galėsite grožėtis žaliuojančiais pušynais ir pievomis.
Tiesa, nepralėkite pro šalį ir pakeliui aplankykite Šlavės slėnyje esančią atodangą. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio nuosėdos. Pasisėmę miško ramybės, keliaukime pasižvalgyti po Anykščių šilelį iš aukštai, nuo Medžių lajų tako apžvalgos bokšto. Čia pat pūpso legendomis apipintas Puntuko akmuo bei naujas kabantis Lynų tiltas, nuo kurio atsiveria ir pats Medžių lajų takas.
Toliau tęskite savo kelionę į Anykščių šilelio pažintinį basų kojų taką, tai puikus spa jūsų pėdoms: akmenukų masažas, kankorėžių kutenimas, smėlio švelnumas, vandens vėsa bei užburiantis Anykščių šilelio grožis – viskas, ko reikia jūsų gerai savijautai. Šiais metais čia įkurtas ir Išnykusių skulptūrų parkas, kuris stebina ne tik medžio skulptūrų didumu, bet ir tikroviškumu.
Jeigu nusprendėte pasirinkti kitą kryptį, Arklio muziejaus link, stabtelėkite Basi Basi restorane: puikus maistas, kerintis Šventosios upės vaizdas, muzika – viskas, ko reikia nuostabiai vasaros popietei. Visai šalia laipteliais pakilkite į neseniai atsidariusį Istorijų dvarelį, edukacinę erdvę visai šeimai. Ši vieta ypatinga, nes viską ne tik galima, bet ir būtina paliesti.
Keliaujame toliau medine tako atkarpa, tai romantiškiausia tako dalis su mediniais tilteliais, plūduriuojančiomis valtimis, laukine augmenija. Galbūt pasiseks ir privažiavę geležinį tiltą per Šventąją išvysite pūškuojantį Siauruką.
Šioje atkarpoje gausu maudynėms skirtų vietų, tad visada galite stabtelėti ir atsigaivinti. Pasiekę tako pabaigą, aplankykite rašytojo Jono Biliūno memorialinę sodybą. Čia pati vieta, namas, daiktai pasakoja J. Biliūno giminės gyvenimo ir kūrybos istoriją.
Štai ir atvykome – Arklio muziejus su savo etnografinėmis sodybomis, amatų kambarėliais, žaidimų aikštelėmis ir žinoma, nuostabiausiais šios vietos gyventojais – žirgais. Netoliese įsikūrę žirgynai „Vilartas“ bei „Mikadoras“ laukia visų, norinčių patirti magišką kelionę miško takais bei pasimaudyti kartu su žirgais.
Dešinysis Šventosios upės pažintinis sveikatingumo takas
Naujai įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas su terasomis, poilsio aikštelėmis nusidriekęs nuo Šventosios upės užtvankos iki pėsčiųjų tilto (Birutės g.). Važiuodami šiuo taku stabtelėkite pasidairyti apžvalgos aikštelėje, iš čia kaip ant delno atsiveria žaliuojantys Anykščiai.
Apžvalgos aikštelė
Privažiavę pėsčiųjų tiltą, akį patrauks po tiltu kabančios supynės. Šioje vietoje takas susijungia su tiltu, toliau galite keliauti per tiltą ir pasiekti kairiojo upės kranto dviračių taką arba savo žygį dviračiais tęsti toliau miško taku. Šis takas neasfaltuotas, čia dviračiams teks nemažas išbandymas,bet mėgstantiems važiuoti ekstremaliau puikiai tiks. Šioje pusėje jūsų taip pat laukia atradimai – Puntuko brolis bei Karalienės liūnas.
Pasirodęs pasakojimas apie porą, kuri nusprendė aplankyti kuo daugiau kabančių tiltų Lietuvoje sugundė ir mus su draugų šeimomis leistis į kelią. Tiesa, visos vasaros tam skirti nesinorėjo, todėl nusprendėme pasirinkti vieną regioną ir ten apžiūrėti įdomesnius kabančius tiltus. Visų apžiūrėti, manau, neįmanoma, nes jų tiek daug…!
Maršrutas tikrai vykęs ir pavykęs, todėl dalijuosi – drąsiai jį keiskite pagal save, o jei atrasite ką įdomaus, pasidalinkite!
Josvainių kabantis tiltas 10:00
Kompanija nemenka ir iš įvairių Lietuvos vietų, todėl pirma stotelė netoli Lietuvos centro – Josvainiuose. Ten išlikęs labai senas kabantis tiltas susidedantis iš dviejų dalių, kurias viduryje jungia apgriuvę senoviniai mūrai.
Tiltą gyventojai taisosi patys, o jis vedė į netoliese esantį malūną. Dabar jis kabo gyventojų patogumui. Tikrai išskirtinės, sakyčiau, netradicinės, išvaizdos tiltas per Šušvę.
Nutiko taip, kad kompanija prie tilto atvažiavo iš skirtingų upės pusių, bet tai pasirodė ne bėda, o smagi pramoga, nes šalia tilto brasta per kurią pervažiavo ne tik džipai keturiais varomais ratais, bet ir drąsios vairuotojos genamas golfiukas. Norintys gali ir pasipliuškenti, tik dugnas labai akmenuotas.
2. Ugionių-Verėduvaitės kabantis tiltas
Į jį patekti patogiau iš Verėduvaitės pusės, nes tereiks nusileisti nuo kalno, o jei bandysite pasiekti per Ugionis – klamposite kilometriuką per pievas.
Tiltas tvarkingas, smagiai besiūbuojantis, toks „tradicinis“ per Dubysa, kuri labai sekli ir tinkama malonioms maudynėms.
Įdomu buvo tai, jog nusileidimas nuo kalno išdėliotas armuotais blokais, o miške matėsi lyg fortas, lyg įtvirtinimas. Gaila, bet jokios informacijos apie tai daugiau neradau. Gal žinote ką?
3. Lyduvėnų kabantis tiltas
Pirma, nuklydome į baidarių prieplauką ir paaiškėjo, jog tiltas yra kitoje didžiojo Lyduvėnų geležinkelio tilto pusėje. Teko įvažiuoti į patį kaimelį, pasistatę automobilius išėjome ieškoti kabančio tilto. Per kažkokius laukus, palei tvoras, siauru takeliu jį priėjome ir… Tai turbūt kontrastingiausias mano matytas reginys – milžiniškas tiltas monstras viršuje ir mažytis, apleistas tilteliukas per tą pačią Dubysą, kuri toje vietoje labiau primena melioracijos griovį. Matosi, jog aptvėrus geležinkelio tiltą, kad čia nebūtų vaikščiojančių, gyventojams šis tiltelis tapo nebereikalingas.
Labai smagus objektas į kolekciją, nudžiuginęs savo mažumu.
Pietūs – 13 val.
Ramiu tempu apžiūrėję tiltus skyrėme laiko pietums, kuriuos iš anksto rezervavome garsiuosiuose “Viduklės koldūnuose”. Šiek tiek teko pagrįžti, bet kadangi kiti kelionės tikslai kitoje autostrados pusėje, tai beveik tai tapo ir pakeliui.
Maistas tikrai labai skanus – koldūniukai mažyčiai, valgomi arbatiniu šaukšteliu. Vaikai valgė su varške, jie buvo, kaip sakoma „be skonio“, kad kiekvienas galėtų juos sau pasitiekti kaip nori – saldžiai arba sūriai. Koldūnai su kiauliena buvo ne per sūrūs, be svogūnų, o gruzdinti – išvis pasaka! Koldūnų kainos 4-5 Eur už porciją.
Ekstremalus nusileidimas 🙂
4. Rekstukų-Lengvenių kabantis tiltas
Jį radome atsitiktinai, įvedę į Google maps paiešką „Kabantis tiltas prie Tauragės“. Patiko paveiksliukas ir tikrai nenusivylėme. Tai jau iš tų ekstremalių kabančių tiltų, kur lentą tai yra, tai sulūžusi ir eiti tikrai baisoka. Na, o kai kam tai labai smagu.
Papildomas džiugesys aplankė šalia radus apleista Molotovo linijos bunkerį po kurį galima palaipioti.
Dalijuosi Plus kodu, kurį įvedę google maps rasite tiltą – 76XQ+RR (tik raides veskite didžiąsias, kaip parašyta).
5. Kabantis tiltas per Jūrą 2
Pagramančio regioninis parkas giriasi kabančių tiltų gausybę – nenuostabu, nes Jūra vinguriuoja ir gyventojams reikėjo pasukti galvą, kaip pasiekti kitą krantą. Ringius ir Gudlaukį jungiantis kabantis tiltas pasiekiamas labai lengvai ir patogiai. Čia net išpjauta pieva automobiliams pasistatyti!
Na, ir pats tiltas, visiškas tiltų feraris – gražutis, lygutis, su visomis lentutėmis. Tiesa, tik trosai tepaluoti, bet gal nuo karščio. Šituo tiltu drąsiai pereis net didžiausias aukščio bijotojas.
Šalia pravažiuodami pamatysite maudyklas, jei turite laiko – atsigaivinkite.
Kabantis tiltas per Jūrą 3
Šalia Alijošiškių (koks pavadinimas!!!) ieškojome žemėlapiuose pažymėto dar vieno Pagramančio parkui priklausančio tilto, bet įvažiavus į gyventojo kiemą sužinojome, jog jis nugriuvęs. Netrukdykite žmogaus 🙂
6. Kabantis tiltas per Jūrą 4
Na, ir paskutinis mūsų sąraše buvęs tiltas tame pačiame parke Mišučiuose. Iki jo teko ilgiausiai paėjėti, nes pamačius statų kalną nekilo noras rizikuoti.
Tiltas sulaukė entuziastų šūksnių vos jį pamačius – norint ant jo užlipti teko pasinaudoti lyg kopėčiomis, o paties tilto konstrukciją žadą atims bent kiek nusimanančiam apie inžineriją. Siūbuojantis linguojantis neseniai, matosi, remontuotas tiltas didelio pasitikėjimo nekelia. Smagu pereiti kartą, du, bet tikrai ne kasdien.
7. Kabantis tiltas Indijoje
Su šiuo istorija įdomiausia – manėme, kad su tiltais jau baigta, bet pakeliui sumanėme prasukti pro Indiją. Juk ne kasdien proga apsilankyti Indijoje, kai ji vos keli kilometrai nuo pagrindinio kelio. Atvažiavę Indijos neradome, bet radome Indijos piliakalnį. Nusprendėme nusileisti pasižiūrėti kas kaip (aikštelė ant stataus kalniuko, kuriuo važiuoti, rašoma, pavojinga) ir atvažiavę radome Indijos kabantį tiltą per Sermą.
Oi, šitas vertas tiltų Oskaro, nes buvo tik iš vienos lentos! Žodžiu, vyšnia ant torto kelionės pabaigai.
17 val. užsukome į Šilalę ledų ir lėkėme į nakvynės vietą – 18 val. buvome Varniuose prie Lūksto ežero „Lukstas Rest Park“ poilsiavietėje, kurioje ir vyksta „Bliuzo naktys“. Joje yra ir 2/4 namukai, bei 20 vietų (du miegamieji) pirtis. Pats tas dideliai kompanijai!
Šią vasarą Pakruojo dvaras atverčia naują V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ puslapį, kuris jus nukels į gėlėtą ir magišką pasaulį – šekspyriškos fantazijos kupiną sapną 2020! Jame dvaras pražysta milijonais gėlių žiedų, kiekviena jo kertelė pasakoja savo istoriją, o gėlė – savo spalvingą ir kvapnų gyvenimą.
Būdami gėlėčiausios vietos Lietuvoje po atviru dangumi dalimi grožėsitės milijonais žiedų, atskleisite meilės eliksyro gamybos paslaptis, dvaro gyvenimo subtilybes. Jūsų lauks dar daugiau nei praeitais metais gėlių ir skirtingų jų rūšių, praeitų metų kūrinių naujame amplua ir visiškai naujų, dar neregėtų mistinių gėlių skulptūrų, dvariškų užsiėmimų ir meninių sprendimų. Kiekvienas grožėdamasis magišku XIX a. pasauliu su Antikos laikų elegancijos prieskoniu galės išgirsti, ką kalba gėlės, praeiti širdžių alėja, Kupidonui palietus – išlaisvinti savo jausmus ir atrasti savo mylimiausios gėlės žiedą.
Šiais metais festivalio metu, ypač savaitgaliais, atvykusiuosius stebins ir džiugins Šiaulių ir Penevėžio teatrų aktoriai, kurie įkūnys spalvingus V. Šekspyro pjesės personažus. Lankytojai patys patirs ir nuotaikingai išgyvens komedijos situacijas, kurias šiemet režisuos žymus ispanų gatvės teatro, cirko ir operos režisierius Adrianas Schvarzsteinas.
Vasarvidžio nakties sapnas 2020 Pakruojo dvare – vieta, kur skleidžiasi gėlių magija.
TRUMPAI APIE FESTIVALIO PROGRAMĄ:
Festivalis vyks kiekvieną dieną visą vasarą.
Atvykę dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio turėsite galimybę ne tik mėgautis gėlių kompozicijomis, skulptūromis ir instaliacijomis, bet ir išvysti netikėtus pjesės personažus-animatorius, kurie džiugins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Taip pat bus atviri restoranai, dvaro rūmai, lauko erdvės atsipūsti, savo dirbtuvėse lankytojų lauks dvaro amatininkai (vėlėja, bitininkė, parfumerė, siuvėja, keramikė), įspūdingai netikėta “neįprastybių” erdvė, bravoras, spirito varykla, dvaro gyvūnija (žirgai, plėšriųjų paukščių kampelis ir kt.).
Savaitgaliais. Žinoma, vos tik savaitgalis, dvare dar ryškiau ima žydėti gėlės, garsiau skambėti muzika ir ima vertis “Vasarvidžio nakties sapno” magija – su spalvingais ir kerinčiais pjesės personažais, jų įtraukiančiais pasirodymais, kurių dalimi taps ir lankytojai. Visas dvaras kaip and delno – išvysti, patirti, atrasti tą XIX a. dvaro gėlių magiją.
BIRŽELIO 20 DIENĄ IR KITUS SAVAITGALIUS FESTIVALIO METU JŪS ESATE DVARE KVIEČIAMI IR LAUKIAMI:
pasivaikščioti po gėlėtą dvaro parką ir teritoriją, kur išvysite įspūdingo dydžio ir grožio vasaros gėlių festivalio “Vasarvidžio nakties sapnas 2020” skulptūras, kompozicijas, žydinčias menines instaliacijas;
festivalio metu leistis į neįprastas patirtis: atsidurti peilio mėtytojo taikinyje ar akimirką patapti V. Šekspyro teatro aktoriumi, paragauti norų eliksyro ar išbandyti laimę sėkmės rate… Tai – galimybė jums pasiklysti tarp gėlių ir teatro pasaulio, kur fantazija susimaišo su realybe. Šiemet festivalio teatrinę dalį ruošia, režisuoja žymus ispanų gatvės teatro, cirko ir operos režisierius Adrianas Schvarzsteinas drauge su kūrybiškiausiais Šiaulių ir Panevėžio dramos teatrų aktoriais.
pasigrožėti bene trimis dešimtimis gėlių kompozicijų konkurso “Žiedų valdovai 2020” metu sukurtų originalių kompozicijų.
14 val. nuo dvaro secnos pasiklausyti įdomios paskaitos apie senuosius lietuvių gėlių darželius. Paskaitą pavadinimu “Senieji Lietuvos gėlių darželiai” skaitys lektorė, etnobiologė Gražina Žumbakienė. (Paskaitų temos ir pranešėjos kiekvieną šeštadienį kinta).
16 val. nepraleisti ir antros dienos paskaitos apie lietuviškas vaistažoles. Paskaitą pavadinimu “Lietuviškos vaistažolės: jų rinkimas, džiovinimas” skaitys lektorė, žymi farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė (Paskaitų temos ir pranešėjos kiekvieną šeštadienį kinta).
užsukti į elegantiškuosius dvaro rūmus, su Baronaite atskleisti jų valdovų paslaptis (papildomas mokestis);
užeiti į dvaro Alaus bravorą ir spirito varyklą, kur gimsta unikalūs skoniai;
apsilankyti pas kruopščiąsias dvaro amatininkes: vilnos vėlėją, keramikę, bitininkę;
užsukti į dvaro siuvėjos dirbtuves, pasigrožėti kuriamais ir jau sukurtais dvariškais kostiumais;
atskleisti kvapų istorijos paslaptis pas parfumerę;
užeiti į „curiosity” (neįprastybių) kambarį, kur išvysite, tai, ko dar nebuvote regėję;
jaukiai atsipūsti, išgerti kavos ar pasimėgauti desertu Aptiekoje ar Baltojoje pokylių salėje;
pamatyti, kaip dvaro motoristas remontuos ir savo Technikos dirbtuvėse demonstruos pažangiuosius dvaro technikos stebuklus, senovinius automobilius;
išvysti nuostabų plėšriųjų egzotinių paukščių kampelį;
pasivažinėti keturvietėje karietoje po dvarą (papildomas mokestis);
aplankyti dvaro ūkį, kur gyvena žirgai, avys, ožkos, triušiai, asiliukas – didis džiaugsmas mažiesiems!
išsinuomoti valtį ar dviratį dvaro apžiūrai kitu kampu – plaukiant Kruojos upe (dėl nuomos kreiptis į Malūnininko namo viešbučio administraciją);
ir tai dar tikrai ne viskas, ką jūs dvare galite išvysti, patirti, atrasti!
FESTIVALIO BILIETŲ KAINOS:
SAVAITGALIAIS: suaugusiems – 16 Eur/asm. Moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 12 Eur/asm. Vaikams iki 7 metų nemokamai. ŠIOKIADIENIAIS (nuo pirmadienio iki penktadienio, supaprastinta dienos programa): suaugusiems – 10 Eur/asm. Moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems – 8 Eur/asm. Vaikams iki 7 metų – nemokamai.
Gerai, gal pramoga ne visai orientuotą į šeimas su vaikais, bet tikrai tinka ir joms. Paragauti įdomiausių skonių šaltibarščių įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose esančiose kavinėse gali tapti puikia pramoga ir išvykų tikslu.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pristato šalčiausią sezono naujieną – netradicinių šaltibarščių žemėlapį „Šaltibarščių potvynis“.
Ar žinojote, jog šaltibarščiai pirmąkart paminėti daugiau nei prieš 300 metų, vadinti mėgstamiausia lietuvių sriuba, kurios būtina paragauti, kadaise gardinti vėžių uodegėlėmis, žvėriena arba žuvimi. O LDK didikai svečius po tolimos kelionės sutikdavo būtent su šaltibarščių lėkšte! Šaltibarščių istorija tebetęsiama ir dabar. Keliaujant po Lietuvos regionus galima paragauti ne tik tradicinių, bet ir išskirtinių šaltibarščių – su aviečių alumi, mėsa, sūriu, ledais ar net šaltibarščių torto bei šaltibarščių salotų.
Daugiau informacijos: https://www.lithuania.travel/lt/news/lietuvoje-saltibarsciu-potvynis
Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Kristina Duseikaitė kviečia susipažinti su Kurtuvėnų regioninio parko lankytinais objektais, išbandyti jų siūlomus pažintinius takus. „Taip pat kviečiame į besiplečiančius Naisius, kuriuose veiklos ras tiek didelis, tiek mažas. Mažiesiems labai patiks Dargaičių mini zoo, bei veislinių paukščių ir naminių gyvūnų ZOO „Raiba plunksna“ – pasiūlymais dalijosi Šiaulių rajono turizmo informacijos centro direktorė.
Akmenės kraštas siūlo atrasti Ventos regioninį parką. „Tai išskirtinė vieta savo geologine sandara bei nuostabiu kraštovaizdžiu. Tik Ventos regioninio parko teritorijoje galima pamatyti milijonus metų menančias juros periodo išlikusias uolienas bei paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. O Ventos regioninio parko lankytojų centre įrengtoje ekspozicijų salėje galima daugiau sužinoti apie gamtos ir kultūros paveldo objektus, tai pat susipažinti su iškiliausiomis krašto asmenybėmis, kurios gyveno ir kūrė parko teritorijoje“ , – trumpai regioninį parką pristatė Akmenės rajono savivaldybės Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus turizmo vadybininkė Brigita Nemčiauskaitė.
Joniškio kraštas – sklidinas gamtos išteklių. Pasak Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininko Simono Mykolaičio, be daugumai lietuvių žinomo Mūšos tyrelio pažintinio tako siūloma pabuvoti ypatingą aurą turinčiame Žagarės miestelyje, išbandyti vandens pramogas prie Žagarės ozo, kuriuo pasigrožėti galima ir čia įrengtu pažintiniu taku. „Mums ypač svarbus čia klestėjusios žiemgalių genties paveldas, todėl visus norinčius pažinti paskutiniųjų Europos pagonių pasaulėžiūrą kviečiame į asmenines ekskursijas po krašto šventvietes. Joniškio miestą puošia didingoji Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, o visai greta jos rasite ir Lietuviams mažiau žinomos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gimtąjį namą su jo languose įrengta vieša fotografijų paroda. Joniškis be vienintelio Lietuvoje Krepšinio muziejaus gali nustebinti ir savo industrinėmis panoramomis, miestelyje esančia erdvia poilsio zona, kurioje pamatysite Lietuvoje retėjančias natūralias pievas, rasite uogų ar arbatžolių. Mėgstantys žygiuoti ar važiuoti dviračių gali rinktis Camino Lituano maršrutą, kuris estafetę iš Camino Latvia perima būtent Žagarėje. Šis 2 dienų maršrutas šiuo metu yra bene populiariausias“, – sakė turizmo vadybininkas.
Automobilių servisas „Melga“ kviečia saugiai keliauti ir pažinti Lietuvą automobiliu. Išsirinkite ką aplankyti iš siūlomų 70 VIETŲ IR MARŠRUTŲ 7 Lietuvos miestuose ir aplink juos.
Aplankykite ir pasižymėkitebent 5-iose iš 70 siūlomų lankytinų vietų bet kuriame mieste ir jo apylinkėse (būdami prie lankytinų vietų pasižymėkite savo išmaniuoju telefonu).
Aplankius 5-ias vietas gausite prizo kodą. Registruokite jį ir dalyvaukite žaidime 100 € MELGA dovanų kuponui laimėti. Laimėtojai bus renkami visą vasarą kiekvieną savaitę.
Aukštaitijos regioninis parkas kviečia keliauti po šį regioną ir laimėti skyrdį oro balionu dviems, o kiekvieno žaidėjo, aplankiusio 25 rekomenduojamas vietas laukia ežerų krašo suvenyras.
Kaip žaisti?
– Iki rugsėjo 30 dienos APLANKYKITE 25 rekomenduojamas lankytinas vietas
– PASIŽYMĖKITE jose savo išmaniuoju telefonu
– Aplankę visas 25 vietas gautą prizo kodą IŠKEISKITE Į PRIZĄ Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos ar Zarasų turizmo informacijos centruose
– REGISTRUOKITE prizo kodą pagrindinio prizo lošimui
– Spalio 1 dieną sužinokite, ar Jūs LAIMĖJOTE skrydį ORO BALIONU DVIEMS!
Anykščiuose šeimų su vaikais laukia dar vienas labai įdomus lankytinas objektas – Istorijų dvarelis.
Atgaivintas, restauruotas ir moderniai įrengtas dvarelis pasirengęs sutikti ne tik dvasių ir vaiduoklių gaudytojus, bet ir visus, kuriems įdomi kūrybiška istorija. Pasakojimai čia virs apčiuopiamais kūriniais, kuriuos galima liesti. Netikėtu kampu atrasite žinomus istorijos faktus, reikšmingas smulkmenas, detales ir iš jų sudėliosite savą ano laikmečio versiją. Atradimai, nuotykiai, didžioji legendų knyga, praeities personažai, į kuriuos galėsite persikūnyti.
Tai edukacinė erdvė Anykščiuose, skirta visiems vaikams ir ne vaikams, mėgstantiems istorijas ir paslaptis. Ši vieta atsirado iš didelio noro puoselėti kūrybiškumą, ugdyti meilę istorijai, istorijoms ir knygoms.
Pačius smalsiausius ir nekantriausius gegužės 29 dieną nuo 13 iki 17 val. kviečiame į atvirų durų dieną, o nuo gegužės 30 dienos darbo laikas pirmad.-penktad. 11-18 val, šeštadienį 11-19 val, o sekmadienį 11-18 val.
