Paatviraukime mamos, kad tikrai yra knygų, kurias stengiamės padėti į aukštesnę lentyną, paslėpti tarp storesnių knygų, nes tiesiog neįdomu skaityti. Taip, vaikams gal istorija ir patinka, bet pačioms jau plaukeliai ant rankų pasišiaušia, kai reik skaityt septynioliktą kartą. Bet yra knygų, kurias gali taip kas vakarą varyt ir varyt… Tai visa „Trolių Mumių“ serija arba kaip aš vadinu – troliųmumiada.
Turime ne vieną knygą apie Trolius Mumius ir patikėkite, dovanodami knygelę apie Snusmumriką, Muminuką, Mažylę Miu ir kitus Trolių Mumių slėnio gyventojus – NIEKADA neprašausite. Jos ne tik įdomios, bet ir išleistos itin gražiai.
Naujausia šios serijos knyga – „Muminukas ir Vandenyno daina“, kurioje visa kompanija išplaukia į paslaptingą salą ieškoti gėrybių į savo prisiminimų skrynią. Pati idėja, mėgautis dainuojančiomis kriauklėmis ar pamestomis sagomis, labai gera paskata vaikus paskatinti branginti smulkmenas. O labiausiai mane ir vaikus pakerėjo štai tokie personažai – hatifnatai.
Vidurinėlės Eleonoros simpatijas pelnė tikri jūrų arkliukai. Pagalvojau, kad įdomu būtų išvysti tokias jūrų karves…
Žinoma, kaip ir kiekvienoje šioje istorijoje jie patiria daug nuotykių, atranda kažką naujo ir laimingi grįžta į namus. Ir net jeigu galvojame, kad šios knygos turi ugdyti mūsų vaikus, skatinti skleistis jų kūrybiškumą, iš tiesų jos moko mus – tėvus. Ar sutikote kada nors supratingesnius gimdytojus nei Mumis tėtis ir Mumė mama? Jie vaikui leidžia plaukti vandenynu ieškoti kriauklės, parsivesti namo keisčiausių draugų ir drąsiai atrasti pasaulį.
