Nėra vaiko užaugusio be nuostabių Kęstučio Kasparavičiaus knygų, kurių iliustracijos gniaužia kvapą. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka iki lapkričio 11 d. kviečia apsilankyti Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijų parodoje „Dirigentas su teptuku”. Paroda surengta Tarptautinė konferencija „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“. Konferenciją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, vykdydami Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Skaitymo skatinimo programą. Tarptautinė konferencija ir kiti renginiai vyks spalio 9–10 d. Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų Konferencijų salėje ir Nacionalinėje bibliotekoje.

Kęstutis Kasparavičius (g. 1954) yra vienas ryškiausių Lietuvos dailininkų, kuriančių vaikų knygos srityje. Jis gerai atpažįstamas pagal skaidrias, akvarelės technika lietas iliustracijas – sukūrė daugiau nei 60 knygų iliustracijų įvairioms Lietuvos ir pasaulio leidykloms, jo knygos išverstos į 28 užsienio kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, danų, graikų, ispanų, katalonų, portugalų, italų, olandų, suomių, latvių, estų, rusų, lenkų, ukrainiečių, kroatų, slovakų, vengrų, bulgarų, rumunų, kinų, japonų, korėjiečių, turkų, hebrajų, tajų.

Dailininko kūrybą galime drąsiai skirti į tris laikotarpius – ankstyvąją, brandžiąją ir vėlyvąją kūrybą. K. Kasparavičius savo kūrybinį kelią pradėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Ankstyvoji jo kūryba išsiskyrė beveik monochromine, tik niuansuota koloristika, grafiniu štrichu, menininkas savo kūriniuose naudojo plunksnelę, grafinius piešinius kūrė paspalvindamas akvarele. Brandžiojoje dailininko K. Kasparavičiaus kūryboje išryškėjo dvi stilistinės kryptys: iliustracijos su nonsenso estetika ir realistinis vaizdavimas. Jo klasikos kūrinių iliustracijos sujungia abu šiuos stilistinius bruožus. Gyvas nonsenso estetikos naudojimas kūryboje tapo vienu iš pagrindinių dailininko kūrybos bruožų. Akvarele sukurtos iliustracijos pasižymi lakia vaizduotės galia, humoru, puikia technika. Gyvūnų vaizdavimas tapo viena iš mėgstamų ir dailininkui puikiai pavykstančių knygos herojų įvaizdinimo formų. Jis geba sukurti savitus herojų charakterius, gyvūnams suteikti žmogiškųjų savybių, iki smulkmenų surežisuoti situacijas ir iliustracijų kompozicijas – jo teptukui paklūsta visi veikėjai, prikaustantys žiūrovų žvilgsnį. Vėlyvąją K. Kasparavičiaus kūrybą siūloma skaičiuoti nuo 2003 m., kai dailininkas savo iliustracijoms sukūrė pirmąjį literatūrinį tekstą. Taivano leidyklos „Grimm Press“ atstovams pasiūlius parašyti savo iliustracijoms tekstą, K. Kasparavičius atrado savyje ir rašytojo talentą. Nuo tada dailininkas jau yra sukūręs 20 iliustruotų autorinių knygų vaikams. Tai trumpos absurdo ir nonsenso elementais paįvairintos istorijos apie kasdienę mus supančią aplinką, pasakojimai apie egzotišką ir tolimą pasaulį, pasakos apie sodus, sapnus ir kitką.

K. Kasparavičius už kūrybą pelnė daugybę premijų ir apdovanojimų. Iliustracijos ne kartą įvertintos Knygos meno konkursuose (1985, 1986, 1987, 1990, 2005, 2006, 2013, 2014), trylika kartų buvo atrinktos į Bolonijos vaikų knygų mugės iliustracijų parodą. K. Kasparavičius – vienintelis Lietuvos atstovas, nominuojamas aukščiausiam tarptautiniam vaikų literatūros ir knygos meno apdovanojimui – H. Ch. Anderseno medaliui (dailininkų kategorijoje 2008, 2010, 2018, 2020), vienuolika kartų pristatytas prestižinei Astridos Lindgren atminimo premijai (The Astrid Lindgren Memorial Aword), už kūrybą vaikams apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija (2008), jam įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos Aukso ženklelis (2010), paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018).

Tekstą parodai parengė dailėtyrininkė Jolita Liškevičienė.

Paroda veiks Nacionalinės bibliotekos atrijuje, V a. Įėjimas laisvas.