main

KnygosTitulinis 

Edukologė paaiškino, kodėl reikia vaikams skaityti ir eiles

2020-10-04 — by Goda Leo — 0

IMG_20201004_144710-960x1280.jpg

Ne paslaptis, kad šis tinklaraštis yra tik pomėgis, o iš tiesų darbuojuosi žurnaliste naujienų portaluose, kur tenka pakalbinti labai daug įdomių žmonių. Ir paėmus į rankas naują Violetos Palčinskaitės knygą „Ką padarė šokių salė“ (leidykla „Tyto alba“) įvyko trumpas sujungimas, nes susijungė keletas per pastaruosius mėnesius patirtų pokalbių.

Su edukologe dr. Austėja Landsbergiene kalbėjomės apie vaikų raštingumą. Ji, šiuo metu vykdo tokį tyrimą darželiuose, kur skatina vaikus kuo giliau panirti į raštą, žodį, skaitymą, supratimą. Viena iš to tyrimo sudedamųjų dalių – dažnas skaitymas vaikams. Mažiausiai, triskart per dieną: ryte, vaikams paprašius ir prieš pietų miegą. Tai, kad skaityti vaikams reikia, žino visi, bet niekad nesusimąstome tiksliai ką skaityti. Dažniausiai, tai būna pasakos, istorijos, bet iš tiesų, dažnai skaitant reikia vaikus supažindinti su skirtingais tekstais. Taip vaikai patiria, kad rašytinis žodis galli nešti pačią įvairiausią informaciją – nuo mylimos pasakos iki siurblio instrukcijos, nuo patiekalų meniu iki gražiausiai skambančių eilėraščių.

Ištrauka iš “Ką padarė šokių salė”

Dar vienas patyrimas, kad eilėraščiai tampa madingi buvo pokalbis su rašytoja Evelina Daciūte. Ji šiuo metu pristato net dvi savo eilėraščių knygas – vieną vaikams, kitą suaugusiems. Ir ji įsitikinusi, kad eilėraščiai dabar išgyvena atgimimą, juos tėvai noriai skaito ir patys, ir juos skaito vaikams. Cituoti eilėmis net darosi madinga!

Joms abiems visiškai pritariu. Pamenu, kaip vaikystėje eilėraščius man skaitydavo mama, kaip juos mokydavomės mintinai ir peržvelgusi savo dukrų knygų lentynas suprantu, kad jiems vietos visai mažai. Na, tiksliau, jų ten visai ir nėra. Todėl labai džiaugiuosi, kad ėmiausi užpildyti šią spragą.

„Ką padarė šokių salė“ skamba šokio ritmu. Tai valsas su žodžiais. V.Palčinskaitės eilėraščiai užburia, šokdina, neša mus įvairiausių šokių ritmu. Knygoje 26 eilėraščiai, kuriuose pasakojama istorija apie šokių salę ir jos šokėjus, kuo visa tai baigiasi – sužinosit tik pradėję, nes sustoti skaityti sunku. Ir, man rodos, jau eilėmis kalbu…

Ar žinojote, kad Violeta eilėraščius pradėjo spausdinti sulaukusi penkiolikos? Pirmąjį rinkinį išleido pirmame kurse!

Na, ir uoga ant šio eilėraščių torto yra Marijos Smirnovaitės piešiniai, kurie šoka kartu su eilėraščiu, sukasi, lekia, sviedžia ir banguoja knygos puslapiuose.

Knygą rasite knygynuose arba https://www.tytoalba.lt/ka-padare-sokiu-sale

Ištrauka iš knygos “Ką padarė šokių salė”

KnygosTitulinis 

Dainuojančios raidės: abėcėlės mokytis dar linksmiau

2020-10-04 — by Goda Leo — 0

abc-960x540.png

Jau ne kartą minėjau, kad namuose auganti trečioji pagrandukė mažai mokyta. Kažkaip… išsikvėpėm 🙂 Pirmoji raides jungti jau gerai pradėjo turbūt ketverių sulaukusi, o šioji, be mėnesio šešiametė, dar sunkiai ir raides dėlioja. Laisvai ir kūrybiškai sielai tai tiesiog per nuobodu. Ir radau sprendimą! Nauja leidyklos “Tyto Alba” knyga “Skambanti ABC”, kurioje raidės dainuoja!

Viskas labai paprastai veikia – reikia atsisiųsti programėlę, ją atsidarius telefono kamerą nukreipti į raidę ir šioji ne tik iššoka, bet ir Sigutės Trimakaitės sukurtas bei atliekamas gražiausias melodijas ar keisčiausius garsus skleidžia. Kiekviena raidė skirtingu charakteriu išsiskiria. O kol vaikas pirštais į raides baksnoja, kitame lape gražiausias Antano A.Jonyno eilėraštis su daugybe tų raidžių guli. Juo ne tik pasimėgauti galima, bet ir suskaičiuoti – kiek tų R, Ė ar kitų raidžių yra.

Dar viena interakcija – knygoje raides galima rašyti. Tai ne koks peckiojimas, o rimta užduotis, kurią siūlo vaikams knygos sudarytojai.

Menišais, jaukiais Linos Eitmantytės-Valužienės piešiniais iliustruota knyga tiks ieškantiems kažko tikro, be sintetinių spalvų ar animacinių herojų. Suskamba ne tik Sigutės balsas, bet ir pieštinio pasaulio dalyviai į rankas paima įvairiausius instrumentus – gandras skambina gitara, triušis pučia trimitą, vilkas viršelyje griežia violančele. Tokią gera skaityti, dovanoti ir net išaugus laikyti vaikiškų knygų lentynose.

O jei namuose yra grojančių ar dainuojančių – raidžių melodijos natomis išrašytos. Gali kiekvienas pats išbandyti, kaip jam ta raidė skamba. O gal įmanoma sukurti savo muziką kiekvienai raidei?