main

BlogasKnygosTitulinis 

Ruošiamės pirmai klasei: trys svarbiausios kompetencijos, kurių prireiks jūsų vaikui

2021-08-20 — by Goda Leo0

IMG_6166-960x1280.jpg

Šį rudenį manęs trečią kartą laukia pirma klasė. Jau ir mažiausioji pagrandukė Olivija „sės“ 12 metų į suolą, bet sulig kiekvienu kartu aš vis mažiau suku galvą, ar ji pažįsta visas raides, iki kelių gali garsiai suskaičiuoti ir kokius skaitmenis geba parašyti. Suprantu, kad iš tiesų, svarbiausios kompetencijos yra ne šios išvardintos, bet visai kitos, tad dalinuosi savo prioritetais.

Kūrybingumas

Dažnai kartoju, kad kūrybiškumas man yra nr. 1 savybė, kurią noriu puoselėti tiek dukrose, tiek savyje. Man rodos, kad kūrybiškam žmogui viskas daug paprasčiau – į kiekvieną gyvenimo iššūkį gali žvelgti ne tiesmukai „ką daryti?“, o įvairiapusiškai „kaip įdomiau tai išspręsti?“.

Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad likimas suvedė mus su Valdorfo pedagogika, kuri ne tik kad „neužmušė Olivijos kūrybiškumo nurodymais „visi lipdome gėlytes iš mėlynos ir žalios spalvos“, bet jį dar labiau užaugino. Spėju, kad ji dabar turbūt ir dykumoje rastų priemonių savo darbeliams, po vandeniu išgirstų skambančią melodiją, spręsdama matematikos uždavinius sukurtų istoriją.

Kūrybiškumą galima lavinti įvairiausiomis priemonėmis – tai ne tik darbelių ar eksperimentų darymas namuose, bet vaiko akiračio plėtimas teatre, kelionėse, parodose ar knygose ir dar daugybėje kitų dalykų.

Dėmesingumas

Dar vienas sėkmės banginių yra gebėjimas susikaupti – dėmesingumas. Garantuoju, kad atidžiam, galinčiam išklausyti mokytojos skirtą užduotį ir gebančiam ją atlikti iki galo, viskas sekasi daug lengviau.

Kaip jau minėjau, mūsų namuose kūrybingumo netrūksta, o su dėmesio suvaldymu turime bėdų. Kartais juokauju, kad kažkokį lengvą dėmesio sutrikimą turiu ir aš, nes man sunku susikaupti ilgiau nei 15-kai minučių. Todėl dabar su Olivija abi mokomės nusiraminti ir susikoncentruoti į tai, ką darome čia ir dabar.

Mūsų šios vasaros atradimas – leidinys„Dėmesingumas. Kaip išmokti susikaupti“ ir pratybų uždaviniai „Dėmesingumo link. Veiklos knyga“ iš serijos „Smagioji edukacija“ (leidykla „Šviesa“). Jose vaikų psichologė ir psichoterapeutė Chiara Piroddi sukūrė žaidimus ir pratimus, kurie padeda išmokti sulaikyti dėmesį. Pagrindinė knygelė nėra grožinė istorija, o daugybės praktinių mankštų, lavinančių būtent dėmesingumą rinkinys – kiekviename puslapyje po naują idėją, kaip nusiraminti, kaip įgalinti vaizduotę ar suteikti sau saugumo jausmą.

Prie kiekvieno pratimo aprašoma, kokiu gyvenimo momentu jis labiausiai padės. Pavyzdžiui, norint susikaupti, kartais verta įkišti ranką tiesiog sau į kišenę, kur visad užčiuopsi kokį nors daiktą. „Atsistok, užsimerk ir įkvėpk. Ištiesk dešinę ranką ir įkišk ją į dešinę kišenę. Ką tavo ranka užčiuopia? KVĖPUOK. Neskubėdamas nupasakok, ką jauti.“

Labai patiko užduotis šeimai, kuri stiprina savigarbą. Tereikia ryte per pusryčius visiems kartu pasiėmus po kelis popieriaus lapelius parašyti (ar nupiešti) kažką, skirtą kiekvienam šeimos nariui ir išdalinti tuos lapelius, kad jie galėtų įsidėti į kišenę. Dieną, kai pritrūks jėgų, jie (ir tu) perskaitysite šį lapelį.

Veiklos knyga pirmiausia mane sužavėjo savo estetika. Ji, kaip ir pratimų knyga, švelnių, pastelinių spalvų, o joje pavaizduotų vaikų veidai puikiai atspindi įvairias emocijas. Olivija labiausiai susižavėjo daugybe lipdukų, o aš jai skaičiau tekstus prie užduotėlių. Pavyzdžiui, man labai patikęs prie labirinto: „Kas ateis pirmas? Atskleisime tau paslaptį. VISIŠKAI NESVARBU. Tikrasis laimėtojas yra tas žmogus, kuris džiaugėsi visa kelione.“

Savarankiškumas

Šiuolaikiniai tėvai dažnai kaltinami buvimu „tėvais malūnsparniais“ (angl. helicopter parents), kurie rūpinasi kiekvienu vaiko žingsniu. Ar pavalgei? Ar pasiėmei sąsiuvinį, parkerį, sportbačius? Ar nepamirši padaryti to ir ano? Manau, kad gebėjimas būti savarankišku vaikui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikrą „stuburą“ – jis žino, kad pats yra atsakingas už tą sąsiuvinį, sportbačius, o jei nepavalgys, liks alkanas.

Neseniai kalbėjau su intuityvaus valgymo specialiste – pasirodo, tėvai tiek dažnai vaikams kemša maistą, siūlo dar kąsnelį, kol vaikai pamiršta alkio jausmą. Tiesiog nežino, ką tai reiškia, nes jie niekad nesijaučia alkani – tuoj mama pasiūlys obuoliuką, močiutė suteps sumuštinuką.

Manau, kad panašiai yra ir su savarankiškumu. Jei visada rūpinsimės viskuo už vaikus, jie tiesiog nemokės pajusti pasekmių. O kas būna, kai pamiršti reikalingą sąsiuvinį? O kaip eiti į kūno kultūros pamoką be sportbačių?

Savarankiškumas man nereiškia, kad vaikai turi individualiai pasirūpinti savo poreikiais – ne, nereikia jų palikti likimo valiai. Savarankiški vaikai patys nusprendžia, suvalgys vieną ar du kotletus, suole sėdės su Emilija ar Simu, namų darbus padarys mokykloje ar prieš miegą.

Kokios dar, jūsų nuomone, kompetencijos svarbios būsimiems pirmokams?

 

BlogasTitulinis 

3xMama: kas aš esu – tigrė motina ar tik šių dienų realistė?

2020-10-06 — by Goda Leo0

mergos-960x540.png

Kai aplinkiniai išgirsta, kiek papildomų veiklų turi mano dukros, dažnai būna dvejopos reakcijos – vieni kraupsta, nes vargšai vaikeliai neturi laisvo laiko, o kiti žvelgia su pavydu – oho, čia tai „lygis!

Juokinga tai, kad anksčiau veiklos buvo lygiavertės vaikų gimimui: pirmagimė būrelius lankė sulaukusi pusmečio, o štai pagrandukė yra ugdoma pagal Valdorfo sistemą, kur iki septynerių papildomi užsiėmimai net nerekomenduojami. Dabar, pasakyčiau, kad veiklos tapo adekvačios vaikų poreikiams.

Vyresnės dukros lavina muzikinius įgūdžius, jauniausioji šoka, visos trys skautauja, vyresnėlė sportuoja, o vidurinioji keliaus į Kauną, kur mokysis gabių vaikų programoje. Veiklos keičiasi pagal poreikį, bet pagrindas toks.

Žinoma, dar yra papildomos veiklos, kuriomis rūpinamės mes, jų tėvai. Nemanau, kad pavalgęs ir apsirengęs yra užtektinai, už ką atsakingi gimdytojai. Visi žino, kad niekas nežino, kokių įgūdžių reikės ateityje. Ir mes jų to neišmokysime, bet galime tam pakloti pagrindą. Ką stengiamės ugdyti papildomai?

Leidyklos „Šviesa“ leidiniai papildomam ugdymui

IT

Karantinas tik parodė, kad įgūdžių dirbant kompiuteriu reikia kuo geresnių ir įgaunamų ne penktoje ar aštuntoje klasėje, o dabar. Todėl namuose dukras skatiname dirbti kompiuteriu. Kai nežino kokio nors atsakymo, nemoka išsiversti žodžio – siūlome pirmiausiai paieškoti informacijos plačiuose internetiniuose vandenyse. Žinoma, vėliau aptariame rezultatus, patiksliname.

Prisidėjo ir mokytojos skiriamos užduotys „EDUKA klasė“ platformoje – pradėjusios vos su vienu pirštu klaidžioti po klaviatūrą, dukros jau neblogai pradeda spausdinti!

Antra, valstybinėse mokyklose informatika prasideda tik penktoje klasėje, todėl papildomam ugdymui namuose pasitelkėme leidyklos „Šviesa“ leidinį „Informatikos užduotys“ pradinukams. Jame supažindinama su programavimu, elektroniniu laiškų rašymu ir net saugiu naudojimusi internetu. Papildomai vaikai atlieka elektronines užduotis šia tema „EDUKA klasėje“.

Vyresnioji šeštokė kartu su vyru papildomai turi asmeninį projektą – mokosi programavimo pagrindų su „Arduino. Tiesa, nežinau kam labiau jis patinka – vyrui ar jai 🙂

Laiko planavimas

Šiemet taip pat dukras pradėjome mokyti naudotis „Google Calendar“ kalendoriumi. Pirma, nusibodo amžini klausimai – o kada man į smuiką? Kada prasideda choras? Kelintą turiu būti pas trenerę?

Kiekviena mato savo ir bendrą šeimos kalendorių, pačios gali planuoti laiką, nes žino, kiek užtruks nuvykti nuo taško A iki taško B. Mes gyvename centre, automobilio neturime, todėl vaikai patys rūpinasi savo kelionėmis ar paspirtukais, ar viešuoju transportu.

Į laiko planavimą įtraukiami net ir šeimos projektai, susirinkimai, išvykos. Mažėja klausimų, o ką veiksime savaitgalį ir juos keičia – gal galėčiau aš nakvoti pas draugę penktadienį, nes mačiau, jog neturime bendrų planų.

Kūrybiškumas

Čia vienas iš mano „must“ dalykų, kuriuos privalo ugdytis kiekvienas žmogus, tiek didelis, tiek mažas. Jau seniai įrodyta, kad kūrybiškumas nėra tik talentas, kurį turi tik tam tikri žmonės. Jo kupini visi vaikai, kol sistema visus suvienodina į patogius darbuotojus. Tai va, mano tikslas yra tą kūrybiškumą kaip nors puoselėti, saugoti ir gal šiek tiek užauginti.

Kas savaitę ar dvi veduosi dukras maitinti mūsų vidinių kūrėjų (jei nežinote kas tai, paskaitykite Julia Cameron knygas). Tam puikiai tinka galerijų parodos, kuriose visuomet stengiuosi patekti į edukacijas, ekskursijas ir pasiklausyti tikrų ekspertų. Taip pat vaikiški spektakliai, koncertai. Net paprasčiausias rudeninių lapų ar kaštonų rinkimas gali būti kūrybiškai naudingas, jei į šį procesą įsitrauksite ir jūs ir tikslingai maitinsite kūrėjus.

Anksčiau darydavome daug darbelių, bet dabar užsiimame mažiau. Dar vienas iš mano kūrybiškumo uždegimo variklių yra skaitymas. Tai vienintelis dalykas, kuris yra privalomas ir neturiu pateisinimų, kodėl vaikai galėtų neskaityti. Tą paskatinti stengiuosi panaudodama ir leidyklos „Šviesa“ papildomo mokymosi leidinius, kaip „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“, kurių pagalba dukros mokosi ne tik perskaityti, bet ir analizuoti tai, ką skaitė, pačios sukurti savo istorijas, taip pat skaityti skatina „Smagiosios edukacijos“ leidiniai.

„Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ (Leidykla „Šviesa“)

Prie kūrybiškumo ugdymo priskirčiau ir mūsų didžiulę meilę stalo žaidimams. Smagu, kad pradėjusios žaisti ketverių-penkerių, jos dabar gali žaisti suaugusiems skirtus žaidimus su mumis, o mums nereikia apsimetinėti, kad vaikiški žaidimai yra įdomūs. A, tiesa, vyras dar šachmatais su jomis žaidžia, o kad nesigautų labai mėgėjiškai, tai turime leidyklos „Šviesa“ knygas „Šachmatai“ į kurių rinkinį įeina ir mokomasis, ir pratybų sąsiuviniai.

Norėčiau tikėti, kad nesu tigrė mama, kuriai svarbiausia vien tai, ko vaikai pasieks ateityje, kokius postus užims ir atlyginimus gaus. Tačiau manau, kad visapusiškas išsilavinimas labai svarbus ir ne tik tai, ko mokoma mokykloje, bet ir kokių žinių įgyjama namuose, nes mūsų švietimo sistema, ne visada geba pilnai atliepti vaikų poreikius. Kaip išlaikyti balansą? Ir kam teikti pirmumą? Manyčiau, svarbiausia – santykis su vaiku. Kiekvienas vaikas individualus ir vienas geriau mokysis kartu vaikščiodamas parke ir skaičiuodamas antis, o kitas mieliau tai nupieš ar išspręs matematikos lygtyse. Tad tiesiog linkiu sau ir visiems – geriau pažinti savo vaikus.

BlogasTitulinis 

3xmama: mokausi mokyti mokytis

2020-09-23 — by Goda Leo0

sviesa-960x540.png

Pavadinimas primena kalambūrą, bet iš tiesų, realybė tokia. Ne tik karantinas, bet ir tendencijos rodo, kad vaikų mokytojais vis labiau tampame ir mes, tėvai. Bet ar esame tam pasiruošę?

Rugsėjis turbūt yra pats sunkiausias mėnuo visiems tėvams. Jam šiek tiek nusileidžia gruodis, kai reikia aplankyti visus šventinius koncertus ir pasirūpinti dovanėlėmis septyniolikai pedagogų, ir mokslo metų pabaiga, kurią šiemet „išgelbėjo” karantinas. Bet nors rugsėjis sudėtingas, varginantis ir kupinas įtampos, jis man patinka – jis kvepia ne tik naujais sąsiuviniais, bet ir naujomis pradžiomis, iššūkiais, lūkesčiais. Rugsėjį vaikai prisiekinėja, kad va šį būrelį, mama, tai jau tikrai tikrai lankysiu, nemesiu, mylėsiu. Rugsėjį vaikai dar pasiruošia kuprinę iš vakaro. Rugsėjį absoliučiai viskas, kas randasi maisto dėžutėje, yra neapsakomai skanu. Užmiršta rutina, įkvepiančios naujovės ir viltingas žvilgsnis į rytojų – na, jau šiemet, viskas bus geriau.

Viena iš šių metų mūsų naujų pradžių – vidurinėlės pakeista mokykla. Neišsiplečiant – karantinas dar labiau sustiprino buvusios trūkumus. Ir tai vertinu kaip privalumą, nes kitu, atveju visus ketverius metus mergina būtų ne tik nieko neišmokusi, bet praradusi bet kokią motyvaciją mokytis, žingeidumą ir azartą žinioms. Viena iš priežasčių, kodėl pas tobulą mokytoją (ėjome tik pas rekomenduotą pačią nuostabiausią ir pan.) gavosi netobulas rezultatas – jos vienpusiškas žinių pateikimas. Gaila, bet Lietuvoje jau taip yra, kad daugybė vyresnio amžiaus pedagogų „prašoko“ informacinių technologijų pamokas ir užmiršta pasiūlyti vaikams informacijos paieškoti internete ar spręsti užduotis EDUKA platformoje. Taip pat, jie mieliau renkasi uždavinius „Marytė turėjo du obuolius ir davė vieną Petriukui“, nei pagalvoja, kokias šiuolaikiškų mokymo priemones (kad ir spausdintines, kurių dabar apstu!) galima pasitelkti.

Leidinys „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“

Kasdien kartojama, kad niekas nežino, kokių kompetencijų reikės šiuolaikiniams vaikams. Neseniai vyrui juokavau, kad mano senelis, kuriam dabar 94-eri, įgijo tik pradinį išsilavinimą ir žiūrint iš dabartinės perspektyvos, jei dar jis ir mokėtų naudotis google, viso to pilnai užtektų. Vaikai dažnai mokomi, kaip aš vadinu „plokščiai“ – vienpusiškai, pagal vieną sistemą, vienoje platformoje. Jie turi mokėti nardyti! Jiems reikia gylio! Jiems nereikia pateikti informacijos – jie turi ją mokėti susirasti ir adaptuoti sau. Ir nekalbu tik apie internetą ar paieškos sistemas! Dažnam šiuolaikiniam vaikui trūksta paprasčiausio žingeidumo – noro sužinoti daugiau, nei pasakė mokytoja. Padaryti užduotį tokią ir tokią – check. Paskaityti tą ir aną – check. Atsinešti kažką – check. O jei aš daryčiau daugiau? Žinočiau daugiau? Pasidomėčiau giliau?

Dažnai pamirštame, kad kiekvienas vaikas yra individualus – turi savo intelektą ir jam informacija skirtingai „virškinama“. Kalbinio intelekto vaikas geriausiai informaciją gaus perskaitęs ją, o štai erdvinio intelekto vaikui geriau pamatyti paveikslėlius, per vizualumą perteiktą informaciją. Švietimo sistemos nepakeisime, bet mūsų, tėvų, užduotis papildyti ir palengvinti mokymosi procesą atrandant būdą, kuris jūsų vaikui lengviausiai padeda įsiminti informaciją.

Todėl liūdna tiesa – mes, tėvai, taip pat esame atsakingi už vaiko mokymąsi ir turime išmokti jį mokyti mokytis. Todėl esu tikra motina tigrė ir namuose dirbame ne tik, ką liepė mokytojai, bet stengiamės pagilinti žinias. Labiau pasakyčiau, stengiuosi duoti to gylio, kurio dėl laiko trūkumo nesugeba suteikti mokykloje. Šių mokslo metų pradžiai įsigijome užduočių knygų iš leidyklos „Šviesa“. Vidurinėlei Eleonorai – „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“, kurioje mokoma ne gramatikos, bet giliau žvelgiama į kūrinį, jo dalis, skirtingus kūrinių tipus. Ji labai mėgsta skaityti ir, manau, kad skaitymas taptų gilesnis, reikia mėgautis paties teksto sandara, sakiniais, o ne tik sužinoti, kas įvyko. Šeštokei Smiltei padedame pasigilinti į finansinį raštingumą, nes to niekas nemoko ir tai yra neapsakomai svarbu! Aš net dabar neįveikiu šeimos biudžeto, todėl labai noriu, kad bent mano vaikas nebūtų toks finansiškai beraštis, kaip aš. Priešmokyklinukę Oliviją sudominti yra pakankamai sunku, raides dėlioja, skiemenis jungia, bet jai viskas yra neapsakomai nuobodu. Valdorfo pedagogikos grupėje besimokanti penkiametė tiesiog yra laisvės ir lauko vaikas 😀 Kad jau su raidėm nesiseka, tikiuosi padės „Matematika. Smagios užduotys“.

Nereikia persistengti ir kankinti tuos vaikus kasdien, bet bent pusvalandis per savaitę kažko netikėto, neįprasto mokykloje tikrai dukroms patinka, ir, jei dar kartu sėdi, sprendi, tai tampa ir puikiu laiko praleidimu! Kaip prie vaikų mokymosi prisidedate jūs?

Leidyklos „Šviesa“ leidiniai papildomam ugdymui

BlogasTitulinis 

Mokslo metai (ne)baigti: gal verta svarstyti apie „homeschooling’ą“?

2020-05-24 — by Goda Leo0

IMG_20200524_185903-960x668.jpg

Du mėnesius tėvai dirbo mokytojų asistentais, o sunkesniais atvejais – net ir pačiais mokytojais. Besibaigiant mokslo metams oficialiai patvirtinama – namuose mokyti vaikus patiems tėvams su pedagogų priežiūra nuo rugsėjo 1 yra legalu. Tad sudėjus abu šiuos faktus kyla minčių – gal nuotolinis mokymasis buvo puiki praktika tiems, kurie svarstė arba visai net negalvojo apie „homeschooling’ą“?

Mūsų namuose – beveik priešmokyklinukė, antrokė ir penktokė. Savo kailiu patyrėme tris skirtingas ugdymo įstaigas, tad jaučiuosi šiokia tokia jų eksperte ir galiu pasidalinti savo įspūdžiais bei lūkesčiais.

Mažiausiajai Olivijai nevyko visiškai niekas – Valdorfo ugdymo sistemoje maži vaikai ir ekranai nedraugauja, tad gavome keletą auklėtojų laiškų su pasakomis, dainelėmis, užduotėlių, kurias galėjome atlikti patys, be kompiuterių. Toliau, kiek pavyko suderinti su viso etato darbais, sukomės patys. Kaip juokiuosi, viena ranka karpiau vienaragius, kita rašiau tekstus.

Vidurinėlė Eleonora kasdien turėjo po vieną pamoką per ZOOM platformą, o visą kitą laiką dirbo savarankiškai. Vyriausiai Smiltei vyko visos pamokos per TEAMS’us.

Man smagu, kad mokytojai pagaliau pakėlė akis nuo pratybų bei sąsiuvinių ir suprato, jog internetas – neišsemiamas lobynas užduočių. Galiu pasakyti, kad užduotis pateiktas per „Eduka“ platformą merginos sprendė daug mieliau, dažniau ir net atidžiau, nes skaitmeninėje platformoja lengviau suplanuoti savo darbą, pasirinkti individualų tempą. Autonomija ir nepriklausomybė motyvuoja kiekvieną vaiką. Be to, pasitelkiant jau įvaldytas tradicijas ir visus šiuos modernius dalykus, vyresnėlės rezultatai pagerėjo. Ji sako, kad tai labai aiški sistema – atsidarai „Eduka Klasę“, ten kiekvienas mokytojas kiekvienai klasei konkrečiai sudėjęs uždavinius, matai ką turi atlikti ir iki kada, gali pasiremti vadovėliu.

Šis mišrus nuotolinis mokymasis per porą mėnesių visos Lietuvos moksleivių kompiuterinį raštingumą pakėlė turbūt 1000 kartų. Taip puikiai kompiuteriu naudotis  spausdinti, prisijungti prie norimos programos, rasti informaciją – ir net elgesio kultūros internete vaikai išmoksta turbūt dešimtoje klasėje. O čia, bac viens du ir visi raštingi.

Mišrus mokymasis karantino metu paskatino įgyti ir kitokių įgūdžių – atsirado daugiau noro mokytis namuose. Anksčiau uždarius klasės duris apie jokias papildomas užduotis nebuvo jokių minčių, bet dabar, besibaigiant mokslo metams, svarstau juos toliau tęsti namuose. Žinoma, mažesnėmis apimtimis tiek laiko, tiek turinio prasme, bet nesustoti.

Tyrimai rodo, jeigu vaikai paatostogauja daugiau nei 8 savaites jiems grįžti į tą žinių tašką, kuriame baigė prieš atostogas prireikia mėnesio. MĖNESIO! Tai realiai visas rugsėjis „ištaškomas“ prisiminti, ką žinojo birželio pradžioje. O jeigu, pasvajokime, kartą ar du per savaitę vaikai skirtų po valandėlę pakartoti (tik pakartoti!) informaciją, kuri būtų pateikta smagiai ir įdomiai?

Toks mano planas ir yra – vasarą šiek tiek pažaisti „homeschooling’ą“ ir neleisti atsirasti tokioms atminties spragoms. Ką čia spragoms, tiesiog juodosioms skylėms!

Leidykla „Šviesa“ jau seniai žingsniuoja ne koja kojon su mokytojais, bet, sakyčiau, vienu kitu žingsniu priekyje. Todėl prieš persikeliant vasaroti į gamtą atsargas papildžiau leidiniais, kurie neleis pamiršti jau žinomos informacijos ir tuo pačiu bus smagios užduočių knygelės lietingoms dienoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

Olivija jau labai nori pati skaityti knygeles, bet niekaip dar tos raidės nesilipdo kartu – bandysim po truputį įveikti jas su „Šviesa“ siūlomais leidiniais „Skaitymo ir rašymo knyga“ bei „Rankos lavinimo užduotys 6 metų vaikams“. Atrodo, kas yra tas raides dėlioti, bet ekspertų parengti leidiniai kažkaip leidžia vaikui tuos garsus išgirsti, suprasti ir tada sujungti, daug lengviau. Vedžiojimo pratimai padės ne tik lavinti smulkiąją motoriką, tikslumą reikalingą rašymui, bet net moko susikaupimo, atidumo ko reikės mokykloje.

Eleonorai išmoktą informaciją primins „Taisyklių atmintinė“ – tai lietuvių kalbos ir matematikos taisyklių rinkinys, kuriame jos ne „sausai“ parašomos, bet labai vaizdžiai, per žaidimus, asociacijas paaiškinamos. Pavyzdžiui, nupieštas šlapias šuo ir paaiškinama, kas yra daiktavardis, kas būdvardis.

Dar kitus išsirinktus leidinius „Įdomioji matematika. STEM užduotys“ ir „Įdomieji gamtos mokslai. STEM užduotys“ pavadinčiau protingomis užduočių knygelėmis. Tai spalvingi, įtraukiantys ir taip vaikui net nepajutus, kad čia jis mokosi, žinių suteikiantys galvosūkiai, žaidimai, viktorinos, labirintai. Kiekvienoje knygelėje po 40 užduočių, tai kaip tik per savaitę po porą padarant, užteks visai vasarai ir nenuvargins vaiko.

Smiltė labai mėgsta įvairius „Pasidaryk pats“ tipo darbelius, tad jai vasarą neatsipalaiduoti padės leidinys „STEAM eksperimentai“. Knygoje 52 skirtingi įvairaus tipo žingsnis po žingsnio gausiai iliustruoti eksperimentai. Jie suskirstyti pagrindinėmis STEAM temomis, tad vaikai sužino ir kaip robotą pasigaminti, ir kaip vitražą sukurti.

 

 

 

 

 

 

 

Stipriai viliuosi, kad atėjusiais mokslo metais mokytojai irgi nepamirš per karantiną išmoktų pamokų – mišrus nuotolinis mokymas gali tapti mišriu mokymu. Tikiu, kad balansas tarp kontaktinių pamokų, tradicinių ir virtualių užduočių padėtų labiau išlaikyti mokinių susidomėjimą, plačiau ir iš skirtingų pusių išaiškinti pamokos esmę.

KnygosTitulinis 

Užduočių knygelės vyresnėliams (8+)

2019-07-08 — by Goda Leo0

IMG_20190708_172814-960x720.jpg

Praėjusią savaitę pasakojau apie užduočių knygeles pradinukams, kurios yra ne tik smagios, bet ir naudingos. Dabar norėčiau pristatyti mūsų vasaros atradimą šaltoms dienoms – leidyklos „Šviesa” išleistas užduočių knygeles „Iššūkis: žodžiai ir skaičiai”, „Iššūkis: jaunojo mago eksperimentai”, „ Iššūkis: optinės apgaulės” (šita nerealiausia man asmeniškai), „Iššūkis: kitu kampu”.

Tai vyresniems nei 8 metai vaikams skirtos teminės užduočių knygelės su aprašymais, eksperimentais ir pratimais. Labiausiai masina labai teisingai parinktos temos: magija, iliuzija, apgaulės… Pasirodo, žongliruoti galima ne tik kamuoliais, bet ir skaičiais ar net bananais, o kiekvienas pratimas detaliai išnagrinėjamas.

Visas šias užduotis sukūrė smegenų mankštos specialistas Dr. Gareth Moore. Knygelės pabaigoje – detalūs iliustruoti atsakymai:

„Iššūkis: jaunojo mago eksperimentai” kaip jau galima suprasti iš pavadinimo sukasi apie magiją ir triukus. Knygoje vaikai ne tik turės išspręsti magiškas užduotis, bet ir sužinos, kaip atlikti kokį nors magišką triuką:supjaustyti nesupjaustytą bananą, pamatyti trečią pirštą, atlikti triukus kortomis ir pan.

„Iššūkis: optinės apgaulės” – knyga pilna įvairiausių paveikslėlių, pavyzdžių, kaip pasidaryti patiems įvairiausias ir keisčiausiai mūsų smegenis veikiančias optines iliuzijas, kaip keičiasi dydžiai, spalvos, juda nejudeantys objektais. Kaip tik viešėdama Prancūzijoje varčiau tokią knygą ir pagalvojau, kad turėtų būti labai smagu paskaityti, bet prancūziškai skaitau prastai, tad laiminga, kad atsirado tokia užduočių knygelė.

„Iššūkis: žodžiai ir skaičiai” privers pasukti galvą skaičiuojant ir ieškant atsakymų su raidėmis. Sakyčiau, ši knygelė pati sudėtingiausia ir rimčiausia, labiausiai primenanti pratybų sąsiuvinius.

„Iššūkis: kitu kampu” patiks mėgstantiems galvosūkius, nes čia daugiau reikia pagalvoti, išnarplioti galvosūkius ar, pavyzdžiui, atspėti daiktą iš vieno jo fragmento.

Labai palaikau „Šviesa” iniciatyvą pasiūlyti vaikams kitokio tipo užduočių knygelių, kuriose reikia ne lipinti lipdukus, spalvinti, spręsti kryžiažodžius ar sudoku, bet sužinoti kažką naujo. Labai rekomenduoju nemėgstantiems skaityti vaikams – užduotys tokios įtraukiančios, kad vaikas noromis nenoromis turės perskaityti ir sužinoti kas kaip 🙂

Kaina – 8, 59 Eur viena. Įsigyti galima knygynuose arba internetu:

KnygosTitulinis 

Užduočių knygelės pradinukams

2019-07-02 — by Goda Leo0

Nemėgstu aš tų lipdukinių knygelių su kompu nupieštais paveiskliukais – užklijuok lipduką, nuspalvok paveiksliuką. Na, kokia nauda vaikui? Išmoks piešti tarp ribų? Lipduką prilipdyti į būtent reikiamą vietą? O kur vieta fantazijai? Edukacijai?

Leidykla „Šviesa” prieš vasarą, kad vaikai nepamirštų mokslo skonio pristatė keturias „Smagiosios edukacijos” serijos užduočių knygeles parengtas pagal pagrindines STEM sistemos temas: „Gamtos mokslai”, „Matematika”, „Technologijos”, „Inžinierija”.

Kiekviena jų kupina ne tik įdomių užduočių, galvosūkių, bet jos papildytos ir įdomia informacija. Kažkaip labai smagiai susipina pasakojimai apie tai, kaip kas veikia, vyksta iki užduoties, ką padaryti. Na, pavyzdžiui technologijų mokančioje knygelėje pasakojama, kaip veikia skalbimo mašina, o vėliau vaikai turi surasti kojinių poras. „Inžinierija” užduočių knygelėje paaiškinus, kaip veikia parašiutai ir pavyksta jais sklęsti ore, vėliau juos galima nuspalvinti. Ir taip su kiekviena tema.

Smagu ir tai, kad užduotys labai smagios, netradicinės ir įdomios, beveik kiekvieną kartą vaikui sukeliančios klausimą – tai kaip čia spręsti, ką daryti?

Pagalvojau, kad tokios knygelė yra pats geriausias užsiėmimas vasarai – vaikai neatitrūksta, šiek tiek „pakrutina” smegenis, sužino kažką naujo ir prasmingai praleidžia laiką. Kvadratinio formato knygeles labai patogu pasiimti į kelionę, laukiant lėktuvo ar tiesiog lietingą dieną nuobodžiaujant namuose.

Keturias skirtingas užduočių knygeles rasite knygynuose arba:

  1. https://www.sviesa.lt/leidiniai/matematika-ateities-i-rad-jams-stem99
  2. https://www.sviesa.lt/leidiniai/technologijos-ateities-i-rad-jams-stem99
  3. https://www.sviesa.lt/leidiniai/in-inerija-ateities-i-rad-jams-stem99
  4. https://www.sviesa.lt/leidiniai/gamtos-mokslai-ateities-i-rad-jams-stem99

KnygosTitulinis 

Smagiausia užduočių knygelė – gramatikos pratybos

2019-01-04 — by Goda Leo0

IMG_20190104_124824-960x720.jpg

Aš tikrai baisi mama ir vaikus galite gąsdinti pasakojimais apie mane, bet vietoj to, kad pradžiuginčiau dukras spalvingomis užduočių knygelėmis, per atostogas pakišau gramatikos pratybas 😀

Būkim atviri, mintis atėjo ne atsitiktinai, nes ketvirtokė Smiltė ruošiasi pradinių klasių įskaitoms (t.y. standartizuotam testui) ir skaityti nėra jos mėgstamiausias užsiėmimas. O aš esu tikra – kas daug skaito, tas mažai klaidų daro. Išvada po patikrinimo – bandomąjį lietuvių kalbos testą išlaikė pagrindiniu lygiu (spėju, kad čia koks šešetas). Kalėdų atostogos pats tinkamiausias laikas prisiminti ir pasivyti, taip į namus atkeliavo nauji „Šviesa” išleisti „Gramatikos pratimai” įvairioms klasėms.

Pirmokei Eleonorai su lietuvių kalba net per gerai ir nuobodulys graužia (klasėje 28 vaikai, tai mokytojos dėmesys “atatatinkamas”), tad „Gramatikos pratimai” lyg smagiausia užduočių knygelė. Nejuokauju, šiuolaikinės pratybos tokios ir yra – reikia ir pakarpyti, ir lipdukus suklijuoti, ir paspalvinti. Ko daugiau ir norėti?

 

I klasės užduotys
IV klasės gramatikos pratimai

Nesu mokytoja, todėl man sunku lyginti kurie pratimai geresni, kuriuos reikėtų rinktis mokykloje, bet šias knygutes merginos sprendžia su entuziazmu. Privalumas – tekstai pratybose panaudoti įdomūs, eilėraščiai nenusibodę. Dar vienas mano pastebėjimas – labai tinkamas pratybų formatas, nes yra mokyklinio sąsiuvinio dydžio. Mokyklose sprendžia tas dideles pratybas, tai visi kampai baisūs, ne į visas kuprines telpa.

Kiekvienai klasei skirtų pratybų seriją sudaro 3 knygutės, vienos knygelės kaina apie 3,2 Eur.

P.S. Įdomumo dėlei, parodysiu, kaip atrodo merginų rašomasis stalas 😂 🤣

KnygosTitulinis 

Kas yra pats mieliausias padaras pasaulyje? Maumas Šliumpis Pumpis!

2018-11-18 — by Goda Leo0

IMG_20181118_150730-960x1280.jpg

Turiu tris skaitytojų amžiaus grupes namuose – paveikslėliai vis dar valdo keturmetę Oliviją, pradedančioji skaitovė (skaito išties nerealiai gerai) pirmokė Eleonora ir rimtesnė skaitytoja dešimtmetė Smiltė.

Gavusi dovanų „Baltų lankų” išleistą Susan Kreller „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas”, galvojau nudžiuginti mažiausią. Knyga didelė, su juokingais smagiais paveikslėliais ir nedaug teksto – juk tai rojus mažiausiems. Nepatikėsite, dėl to, kad vakarais skaityčiau būtent šią knygą labiausiai prašo didžiosios (ar net pati didžiausia).

Man itin patinka, kai vienoje knygoje yra net keletas istorijų. Nes kitaip bac, ima ir baigiasi tik įsivažiavus. Šliumpio Pumpio knygoje taip ir yra – istorijų net šešios. Kiekviena skirtinga, kiekviena būtent apie tai, ką mes patiriame patys.

Šliumpis Pumpis pasakoja savo kasdienybę: kaip jis vėluoja, kaip tvarkosi, švenčia gimtadienį. O istorija apie auksinį kirminą tapo mūsų šeimos kultiniu juokeliu. Žinote, kai išgirstate melodiją ir visą dieną ji jūsų galvoje? (mane pastaruosius metus turbūt yra užvaldžiusi ta dainelė „dvi minutės ryte, dvi minutės vakare…”) Tai va, pasirodo jūsų galvoje gyvena ausinis kirminas, kuris tą dainą ir dainuoja. Būtent ne dainą, o kirminą reik išvyti 😀

Išvada paprasta: nemoralizuojančios, (auto)ironiškos istorijos vaikus tiesiog vilioja ir nesvarbu, kad jiems dešimt, o knygutė skirta penkiamečiams. Tas paprastumas, jokių apsimetinėjimų ir vaizdavimų KAŽKO, įtikina ir paperka vaikus. Ir ne tik juos, bet ir tėvus. Gera skaityti, juoktis.

Tiesa, ar žinote, kad vaikų knygučių skaitymas dėl skaitymo (perskaičiau, užverčiau knygutę ir labanakt?) nieko neduoda? Skaitant reikia kalbėtis (galima vidury istorijos, galima po visko) – o kas jeigu? Kas jeigu tu būtum maumas? Kas jeigu tu visur vėluotum (o gal ir vėluoji?)? Kas jeigu… Klauskite ir neieškokite teisingų atsakymų, nes jie visi vienodai geri.

Knygą „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas” rasite daugelyje knygynų ar internetu http://www.baltoslankos.lt/knygos/literatura-vaikams/sliumpis-pumpis-velyvasis-maumas

Žinoma, apie knygą geriausiai jums gali papasakoti vaikiškų knygų ekspertė Eleonora.

KnygosTitulinis 

Matematika linksmai – nauja knyga vaikams apie skaičius

2018-09-20 — by Goda Leo0

IMG_20180919_172109-960x1280.jpg

Matematika nuobodu? Matematika reikia iškalti? Su jumis visiškai nesutinka „Daugiau nei piratė. Skaičių pasakos” skaitytojai! Leidyklos „Šviesa” išleista, Ievos Kilienės, Linos Matiukaitės parašyta ir Eidvilės Viktorijos Buožytės iliustruota knyga žavi savo paprastumu, forma, gražiai plėtojama mintimi ir svarbiausia – neįkyriu didaktiniu turiniu. Garantuoju, kad po jos vaikai nuo penkerių tikrai išmoks palyginti skaičius iki dešimties ir apskritai supras, kas yra daugiau ir mažiau.

Knygelės fabula labai paprasta – į miestelį atplaukia pikta (o kartais labai draugiška) piratė, kurią pribloškia žinia, kad skaičių miestelio gyventojai, skaičiukai nuo 0 iki 9, nemoka lyginti kas yra daugiau ir mažiau. Tad paėmus juos įkaitais, skaičiukai turi išmokti lyginti. Knygą sudaro įžanga ir skyriai, kuriuose du skaičiukai, atlikdami vienas ar kitas piratės užduotis, lygina kas yra daugiau ir mažiau.

Keista, nors palyginti moka dvi vyresnėlės (6 ir 10 m.), bet knyga jas įtraukė! Lyginti mokėsi mūsų šeimos pagrandukė, trimetė Olivija.

Man labiausiai patiko tai, kad kiekvienas skaičiukas turi išplėtotą charakterį, savo būdo savybes ir kalbėjimo manierą. Šarmo pridėjo ir šmaikšti švepla (o gal užsieninį akcentą turinti?) musė. Žodžiu, buvo malonu skaityti, o klausytojoms – įdomu girdėti. Ai, dar pridėčiau pagyrimą apie labai smagias iliustracijas, kuriose galima atrasti daug smulkmenėlių. Juk žinote, kaip patinka vaikams tyrinėti 🙂

Tai yra antra „Skaičių pasakų” serijos knyga. Pirmoji „Jei mėnulis būtų nulis“ sulaukė didžiulės sėkmės, antroji – taip pat nenuvylė, tad telieka laukti tęsinio. O savo rekomendacinį žodį tarė ir „Šeimos gidas” vaikiškų knygų apžvalgininkė Eleonora.