Pirmasis 2020 metų susitikimas vyks mums neįprastoje vietoje! Kaip ir kiekvienais metais Naujus metus atidarome eisena. Visi rinksimės prie Kauno pilies ir judėsime aplink stadioną link rotušės, ten padarysime bendrą nuotrauką ir keliausime atgal prie Kauno pilies, kur šuneliai galės pažaisti, o šeimininkai pabendrauti. Vėluojantys gali orientuotis žemėlapiu ir pažymėta trasa kuria eisime (nuotrauka prikabinta).
Eisenos metu VISI šunys privalės būti pririšti.
Visiems būtina perskaityti pagrindines Kauno šunų taisykles tam jog išvengti problemų sau ar kitam augintiniui. (Jas rasite ant renginio sienos) https://www.facebook.com/events/486410382008065/
KAS VYKSTA EISENOS/SUSITIKIMO METU?
Tik kai organizatoriai duos leidimą šuneliai turės laisvą laiką bėgiojimams, žaidimams ar pamokoms.
Viso susitikimo metu šeimininkai bendrauja tarpusavyje bei PRIVALO prižiūrėti savo šunelį ir “nepaleisti iš akių”.
Fotografuojame augintinius ir jų išdaigas.
KADA VYKS ŠIS SUSITIKIMAS ?
⌚2020 m. Sausio 12d. (Sekmadienį) 14.00 val.
Tradicija tapęs renginys „Parodyk augintiniui eglutę” jau ketvirtą kartą kviečia visus, kurie yra neabejingi beglobių gyvūnų likimams, sudalyvauti rengiamoje akcijoje. Nuo 2016 metų šios akcijos dėka prieglaudų gyvūnams buvo paaukota daugiau nei 25000 maisto porcijų.
Renginys vyks gruodžio 14 dieną, šeštadienį, 12-15 val., Vilniaus Katedros aikštėje. Akcijos organizatoriai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” ir UAB „Mars Lietuva” kvies visus vilniečius ir miesto svečius kartu su savo keturkojais draugais apsilankyti gyvūnų gerovės organizacijų palapinių miestelyje ir nusifotografuoti prie kalėdinės instaliacijos. Šventės metu svečiai bus vaišinami karšta arbata, o jų augintiniai dovanų gaus skanėstą.
Renginio metu padarytos nuotraukos bus naudojamos vaizdo įrašui, kuris socialiniame tinkle „Facebook” rinks patiktukus. 1 patiktukas = 1 maisto porcija beglobiui gyvūnui. Kaip ir kiekvienais metais surinktą maisto porcijų skaičių prieglaudoms dovanos UAB „Mars Lietuva”. Šios iniciatyvos dėka kiekvienas atėjęs į renginį ar paspaudęs ,,patinka” prisidės prie papildomų maisto porcijų beglobiams gyvūnams.
Į šventę atvykę augintinių šeimininkai turės puikią galimybę susipažinti su gyvūnų gerovės organizacijų veikla, pabendrauti su skirtingų prieglaudų atstovais. Šiais metais renginyje bus galima sutikti aštuonias prie akcijos prisijungusias organizacijas – „Felium Domus”, „SOS gyvūnai”, „Klajūnas”, „Lesė”, „Dogspotas”, „Beglobis”, „Stebuklingi draugai LT”, „Miško trobelė”.
Kiekvienais metais akcija pritraukia vis didesnį visuomenės susidomėjimą, todėl ir beglobiams gyvūnams dovanojamų maisto porcijų skaičius sparčiai auga. 2018 metais buvo pasiektas didžiausias skaičius – paaukotos net 12075 maisto porcijos. Šiemet organizatoriai tikisi sulaukti dar didesnio susidomėjimo, nes tik bendrais darbais galima pasiekti tiek daug.
Labdaros akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ siekia šviesti visuomenę apie beglobių keturkojų situaciją Lietuvoje bei atsakingą požiūrį į gyvūnų įsigijimą ir jų priežiūrą. Gyvūnas – ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas.
Įstrigo kažkadais skaitytas kinologės Živilės Čepulienės straipsnis apie didelių veislių šunis, kuriame ji pasakoja, kad daug mieliau savo veislyne veisiamus vokiečių aviganius atiduoda žmonėms, gyvenantiems butuose nei tiems, kurie turi didžiulį namą su dar didesniu kiemu. Visą straipsnį galite rasti čia, o aš tik paminėsiu pagrindines jos tezes – bute laikomą šunį šeimininkai tikrai vedžios, socializuos, o štai name auginantys pasidžiaugs mažuliuku žaisliuku, o vėliau jis greičiausiai savo dienas leis voljere. Uždarytas. Ir be žmonių.
Skaitydama apie didžiuosius pudelius labiausiai ir pasidžiaugiau, kad ši veislė ypatinga tuo, kad ji prisitaiko prie šeimininko. Jei jis maratonų bėgikas, šuo visad bėgs šalia ir bus laimingas. Jei jį augina IT specialistas, jis visą dieną šildys jam kojas, o vakare primins, kad reikia pajudėti ne tik keturkojui, bet ir dvikojui padarui.
Taip mes ir auginame savąjį pudelį Grehemą – kartais jis praleidžia visą dieną šeimos Vyrui po kojomis (šis dirba namuose), kartais aš veduosi jį ofisą, kur jį praniurko dešimtys rankų. Kiekvieną rytą susitinkame su dviem geriausiais draugais – šelčiu Eliu ir dalmantine Zeta, kuomet šunys gauna proga išsilakstyti ir išsikrauti. Savaitgalius dažniausiai leidžiame gamtoje, tad laisvė kojoms – garantuota.
Nors mūsiškiui dar virš metų, pakeitėme ne vieną pavadėlį – vieną sukramtė, kitas sulūžo pats, trečias nepatogus rankai. Šiais laikais pavadėlių šunims pasirinkimas toks, kad sąvoka, jog tai virvė vesti šunį, praranda prasmę.
Vidury dienos Grehemą į lauką veda 11-metė Smiltė, tad labai džiaugiausi atradusi, jog yra amortizuojantys pavadėliai. Kartais iš džiaugsmo ką nors pamatęs, šuo staigiai timpteli, tad gali ne tik lengvai pargriauti vaiką, bet net ir suaugusiam išnarinti petį (masažistas patvirtino, kad anaiptol tai nėra reta trauma). Amortizuojantys pavadėliai viduryje turi itin tamprią gumą, kuri įsitempdama absorbuoja smūgį ir galų gale tave patį paruošia, kad reikia tvirčiau laikyti ranką.
Dar vienas metų atradimas – „Ezydog” amortizuojantis pavadėlis, kuris rišasi per juosmenį. Susidėvėjus paskutiniam rymojome prie „Pet24” parduotuvėje esančių pavadėlių lentynų (patikėkite, pasirinkimas yra WOW) ir svarstėme, ką dar išbandyti, kas būtų patogu visai šeimai. Jei būsite šioje parduotuvėje „Ogmios mieste”, tai linkiu sutikti Rasą, kuri yra pati nerealiausia specialistė įvairiausiais šunų klausimais nuo maisto iki priežiūros, tad su ja aiškinomės, kokie mūsų lūkesčiai: patogu vesti įprastu būdu, saugus vedžioti vaikams, tinkamas bėgioti ar važinėti paspirtuku ir, žinoma, gražus. Ji pasiūlė „Ezydog Zero Shock Road Runner” pavadėlį bėgiojantiems su amortizuojamąja apsaugine sistema šunims ir galiu pasidžiaugti, kad kasdien net vedžioti šunį tapo smagiau su šiuo pavadėliu!
Vyras džiaugiasi jo patogia plačia ir minkšta rankena. Tiek aš, tiek vaikai – galimybe užsisegti pavadėlį per juosmenį. Šiaip tingumas darosi dabar baisus, nes brausyti telefone dabar galiu vėl abiem rankomis ir žinutės lekia su mažesniu klaidų skaičiumi. O iš tiesų, tai vedant šunį mieste ir einant su keturmete ir septynmete, kurios abi mirtinai nori duoti tau ranką, tas rankų atlaisvėjimas yra kažkas tokio!
Ta liemens sagtis reguliuojasi, tad tinka ir ant mano vasarą suapvalėjusio (kalti šonkauliukai!) stoto, tiek ant mažosios kaulelių. Prie pat užsegimo du kabliukai – vienas pasikabinti skanukų dėkliuką ir maišelių laikiklį. Antra dar protingesnė – atsegus šunį gali ilgąją pavadėlio persimesti sau per petį ir užsisegti, kad nekabėtų, netrukdytų.
Viduryje jo – specialus guminis laikiklis, kad galėtum prie savęs šunėką prisitraukti, o prie pat užsegimo vadinama „traffic” rankena, kur šunį sulaikai visai prie savęs, kad į gatvę neįpultų.
O šiaip man smagiausia pati spalva ir pavadėlio storumas – toks tvirtas, platus.
Kaip mano kolegė, auginanti didžiulį šveicarų aviganį ir taip pat vedžiojanti pavadėliu susegamu per juosmenį sakė: „Žiūriu aš į tuos žmones, kurie nešasi pavadėlį rankose ir galvoju, kokie jie durniai, kam taip vargsta…” Žinoma, kiekvienas renkasi pagal savo šunį, veislę, pomėgius įpročius ir net piniginę, bet išbandyti tikrai verta.
Praėjusią vasarą netekome vieno augintinio ir visos šeimos reikalavimu skubiai rinkomės kitą. Internete peržiūrėjome ir perskaitėme tikriausiai apie visas šunų veisles. Apsistojome ties karališkais (dar kitaip – standartiniais arba didžiaisiais) pudeliais nes jie protingi, lengvai dresuojami, dideli, bet lengvi. Taip pat pudeliai, nors ir labai gauruoti, turi vieną labai gerą savybę – jie visiškai nesišeria. Ir tai tiesa, nes namie nė vieno skraidžiojančio plaukelio.Tačiau ilgas plaukas nešukuojamas taip susivelia, kad šuo tampa tikru „dredu”. Taip dabar mumsir nutiko …
Kad tokiam susivėlusiam šunėkui nebūtų vasarą karšta ir nešustų kailis, rekomenduojama kas du mėnesiai jį trumpiau nukirpti. Atostogaudami šį terminą kiek praleidome ir jau trijų mėnesių kudlas kirpome visai susivėlusias į “kilimą”.
Šuns „išnara”
Šį kartą lankėmės „Pet24“ kirpykloje, kur kirpėja Urtė nukirpo mūsų šuniuką ir daugiau papasakojo apie pudelių plaukų priežiūrą bei kirpimą.
Pudelio kailis yra tikra vilna (net paplaukiojus ežere, vidinio sluoksnio nesušlampa!), todėl kuo dažniau nuskutamas šuo – tuo jam geriau. Jei šuo gyvena visiškoje laisvėje nešukuojamas, kaip kad mūsų namuose, nes visi myli, bet šukuoti tingi, tai jį reikėtų kirpti bent jau kas du mėnesius. Nes ir šuniui mažiau streso ir jį lengviau kirpti, mažesnė rizika įkirpti.
Susiformavęs įvaizdis, kad visi pudeliai yra kerpami tokiomis įmantriomis šukuosenomis su „bumbulais ir skiauterėmis“. Tačiau tai tik parodinis kirpimas. Tokią šukuoseną reikia prižiūrėti – kas savaitę kirpti, šukuoti, plauti. Naminiamšuniukui tokios priežiūros nereikia. Pudelį mūsų šeima ir įsimylėjo būtent tokį be „pribambasų”, trumpai lygiai kirptą ir turbūt kiekvieną vakarą parke sulaukiame klausimų apie veislę, o sužinoję, kad čia TAS pudelis, visi labai nustemba.
Urtė atskleidė, kad dabar pudelius madingiausia kirpti „meškiuku“. Bet ši šukuosena taip pat reikalauja priežiūros, todėl po pirmo karto šeimininkai dažnai jau antrą kartą jį kerpa trumpiau.
„Žmonės įsigyja šunį, bet dažnai nepagalvoja apiejo priežiūra. Kad būtų paprasčiau ir lengviau,šuniukai kerpami trumpiau“, – sako „Pet24“ kirpėja Urtė.
Tarp kirpimų, šuniuką dar reikėtų atvesti į kirpyklą higienai. Nes po mėnesio jau pradeda kristi ant akių plaukai- juos taip pat reikia pakirpti. O ir patį šunį reikia išmaudyti, sušukuoti, sutvarkyti nagus, ausis. Ir šuo įpranta prie kirpimo.
Keli patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį:
Norint apkirpti šuniuką reikėtų susiplanuoti tai iš anksto. Nes tik atšilus orams ir atvedus jį į kirpyklą, išgirsite, jog vietos yra tik po mėnesio.
Žiemą paliekamas ilgesnis plaukas, nes gali peršalti. Tačiau jei šuo nešioja rūbelius jį reikia kirpti trumpiau, nes po rūbais kailis susivelia.
Namuose šuniuko nelaikykite su antkakliu ar petnešomis nes po juo kailis labai veliasi.
„Pet24“ kirpykloje kerpami ne tik šunys, bet ir katinai, triušiai, jūrų kiaulytės. Gaila, neturim nė vieno šių gyvių, nes labai norėčiau sudalyvauti pvz. jūrų kiaulytės kirpimo procese 🙂
Užsirašyti pas nuostabiąją auksarankę ir gyvūnų mylėtoją Urtę galite +37067980934, ji dirba „Ogmios miestas” (Lakūnų g. 24, įėjimas iš Lakūnų g.) „Pet24″ parduotuvėje esančioje kirpykloje.
Jau šį šeštadienį, nuo 11 val. sostinėje miestiečius ir miesto svečius džiugins alternatyvų Lietuvoje neturintis šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia uodega”.
Pernai pirmą kartą Lietuvoje organizuotas ir didelio susidomėjimo sulaukęs pramoginis renginys „Šlapia uodega”, šiemet ir vėl suburs nuotykių ištroškusius šunis bei jų šeimininkus. Profesionalios šunų šuolių į vandenį varžybos yra labai populiarios kitose pasaulio šalyse, ypač Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Australijoje.
Turnyro organizatorių teigimu, po pernai pirmą kartą Lietuvoje vykusio turnyro, susidomėjimas galimybe jame sudalyvauti pastebimai išaugo. „ Šiemet surengtame dalyvių atrankos konkurse užsiregistravo daugiau nei šimtas savo augintinių jėgas norinčių išbandyti šeimininkų”, – sakė viena iš renginio organizatorių „Pet24” parduotuvių tinklo marketingo specialistė Evelina Leškytė.
Dalyvių registracija baigta, bet žiūrovų – itin laukiami.
Turnyro metu augintiniai bus suskirstyti į dvi kategorijas pagal kūno sudėjimą – maži ir vidutiniai bei dideli. Anot organizatorių, šiemet turnyre aktyviai panoro dalyvauti įvairių veislių ir dydžių šunys.
Šuoliams į vandenį bus paruoštas baseinas, į kurį šokdami šunys, stengsis parodyti žiūrovams įspūdingiausius savo šuolius. Turnyrui teisėjaus Lietuvos kinologijos centro vadovė, sporto ir aktyvaus laisvalaikio su šunimi entuziastė bei daugkartinė įvairių sporto rungčių su šunimi prizininkė ir nugalėtoja Monika Venytė.
Alternatyvų Lietuvoje neturintis renginys vyks jau šį šeštadienį birželio 15 d. 11 val. Vilniuje, prie prekybos ir laisvalaikio centro „Ogmios miestas”.
Kai į rankas pakliuvo knyga „Kai aš užaugsiu…”, Saulius pirmiausiai pervertė visus lapus, o po to dar kartą ir TIK tada leido skaityti. Teksto nedaug, gražūs šuniukai – mažoji susižavėjusi šūkavo „au au” ir plojo katučių.
Klasėje mokytoja tiesiog paklausė kuo vaikai nori būti užaugę ir kodėl? Ir visi rinkosi profesijas, bet jų tiek daug! Ką gi pasirinkti? Kai vienas herojus pasako, jog bus Supermenu, mano vaikis pareiškė, kad bus Batmenu arba geriausiu pasaulyje futbolininku, kad Lietuva laimėtų pasaulio čempionatą! Net nežinau kuri mintis sunkiau įveikiama! Bet diskutuoti kuo norėtųsibūti visai smagu. Knyga labiau skirta 3-4 metų vaikams arba tiems, kurie jau skaito savarankiškai ir norisi nedaug teksto.
Knygą rasite debesuganyklos.lt 4,99€ „Kai aš užaugsiu…” Quentin Grèban. Knyga pasaulyje išleista net 19-ka kalbų!
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.
Renginys „Šlapia Uodega” – skirtas suburti visus aktyvius šunų mylėtojus, norinčius išbandyti savo augintinių jėgas šuolių į vandenį turnyre. Ši sporto šaka yra populiari visame pasaulyje, ypač Jungtinės Amerikos Valstijose, Australijoje, Austrijoje bei Vokietijoje.
Turnyro organizatorių teigimu, mintis surengti tokio pobūdžio varžybas, skirtas keturkojams, kilo natūraliai. „Domimės įvairiomis naujovėmis visame pasaulyje. Jau kurį laiką socialiniuose tinkluose stebėjome smagius vaizdo įrašus, kuriuose augintiniai šokinėja į vandenį. Ėmėme domėtis plačiau – paaiškėjo, kad užsienyje vyksta net šios smagios pramogos turnyrai. Taigi nusprendėme tai perkelti ir į Lietuvą”, – sakė viena iš renginio organizatorių „Pet24” marketingo specialistė Evelina Leškytė.
Šiuo metu į šunų šuolių į vandenį turnyrą užsiregistravo beveik pusšimtis dalyvių. Varžybų metu augintiniai bus suskirstyti į dvi kategorijas pagal kūno sudėjimą – maži ir vidutiniai bei dideli. Anot organizatorių, itin aktyviai turnyre dalyvauti žada augintojai su dideliais šunimis.
Šuoliams į vandenį bus paruoštas baseinas, į kurį šokdami šunys, stengsis įveikti kuo tolesnį atstumą. Turnyrui teisėjaus kinologė Eglė Tamulytė-Nenortienė, Lietuvai medalius skinanti įvairiuose kinologų čempionatuose visame pasaulyje.
Toks renginys Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą. Renginys vyks šeštadienį birželio 16 d. 11 val. Vilniuje „Ogmios mieste” Verkių g. 29.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, Senelis Kalėda ragina dovanoti atsakingai ir nepamiršti, kad gyvoji dovana, pasibaigus šventiniam šurmuliui, gali tapti nenumatyta našta. Kartu su Vilniaus gyvūnų globos namais Senelis kviečia gerai apgalvoti dovanų pasirinkimą ir dalinasi patarimais, kaip išsirinkti geriausią augintinį.
„Kiekvienas, rašantis laiškus Seneliui Kalėdai, nuoširdžiai tikisi gauti išsvajotą dovaną. Neretai ja tampa ir šuniukai, kačiukai ar kiti gyvūnai, ypač pradžiuginantys Šv. Kalėdų rytą. Tačiau nurimus šventiniam laikotarpiui neretai nutinka taip, kad gyvoji dovana tampa rimta pareiga, su kuria ne kiekvienas apdovanotasis susidoroja… Skaudu, kad tokiais atvejais gyvūnai tiesiog išmetami į gatvę ar paliekami gyvūnų prieglaudose,“ – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarė Agnė Stasiūnienė.
Veterinarė pastebi, kad prieš šventes susidomėjimas beglobiais gyvūnais išauga. Štai pernai prieš Šv. Kalėdas iš Vilniaus gyvūnų globos namų pas naujus globėjus iškeliavo 26 šuniukai, kai paprastai per mėnesį vidutiniškai iškeliauja 12, tačiau šventinei nuotaikai atslūgus, į prieglauda pasipildė 30 gyvūnų. „Dirbame jau ne vienerius metus ir pastebime, kad kažkam padovanotas gyvūnas neretai sugrįžta pas mus atgal. Gyvūnams kiekvienas aplinkos pasikeitimas sukelia daug streso, todėl kalbamės su būsimais globėjais, ir jei sužinome, kad jie gyvūnėlį planuoja dovanoti – mandagiai, bet tvirtai atsisakome tai daryti. Jei žmogus nori augintinio sau, kviečiame užsukti pačiam, pabendrauti su juo ir pažiūrėti, ar mezgasi šiltas kontaktas,“ – sako A. Stasiūnienė.
„Suteikti namus beglobiui gyvūnui – puiki idėja, suteiksianti džiaugsmo ne vienerius metus“, – šypteli Senelis Kalėda, ir pataria, kaip neapsirikti renkantis naują šeimos narį. Anot jo, pirmiausia reikia apsispręsti kokio gyvūno – katės ar šuns, žiurkėno, o gal vėžliuko – norite. „Įvertinkite ir savo galimybes tinkamai rūpintis naujuoju šeimos nariu: juk jam reikės priežiūros ne vienerius metus, o taip pat dresūros, kokybiško maisto, profilaktinių vizitų pas veterinarijos gydytoją, ligos atveju – ir gydymo. Ar atostogų metu planuosite keliauti kartu? O gal esate numatę, kas, jums išvykus, pasirūpins keturkoju šeimos nariu?“, – sako Senelis Kalėda.
Mažas šuniukas į šeimą atkeliauja lyg neapšlifuotas deimantas. Koks jis bus užaugęs, priklauso nuo šeimininkų skirto laiko. „Gyvūnas visada turi žinoti taisykles, kuriomis vadovaujasi visa šeima. Jos turi būti įdiegtos augant, pirmiausia žaidimų forma, vėliau ir – per dresūrą“, – pastebi A. Stasiūnienė. Gyvūnų globos specialistė pataria augantiems mažyliams parūpinti žaislų, kurie padėtų jiems nenuobodžiauti ir užkirstų kelią nemaloniems siurprizams – sukramtytiems batams, suplėšytoms pagalvėlėms ir kita.
Jei nusprendėte, globoti jau suaugusį ir tam tikrą patirtį sukaupusį gyvūną, kviečiame užsukti į prieglaudas, čia savojo žmogaus laukia labai daug benamių gyvūnų. „Būtinai pasidalinkite savo lūkesčiais ir įsiklausykite į darbuotojų pasiūlymus, nes jie geriausiai žino prieglaudoje gyvenančių gyvūnų charakterius. Nedarykite skubotų sprendimų, įvertinkite savo galimybes, nusimatant ne savaitei, o bent dešimtmečiui į priekį ir dovanokite atsakingai“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų atstovė A. Stasiūnienė.
Taip pat svarbu įvertinti ir gyvūno sveikatos būklę. Sveiko kačiuko ar šuniuko kailis turėtų būti žvilgantis, oda nepleiskanota, ausys švarios, o akys – neparaudusios ir be pūlingų išskyrų. Jeigu pilvukas išsipūtęs – tikėtina, gyvūnas turi kirminų. Jeigu turite abejonių dėl gyvūno sveikatos būklės, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, jis tikrai patars, kaip turėti sveiką ir laimingą keturkojį draugą.
Ar esate pastebėję, jeigu perkame vaikui žaislą, tai dažnai renkamės skirtą vyresniems? Logika tokia, kad batukus ir drabužius įsigijame šiek tiek „ant išaugimo“, tai žaisliukų irgi norisi ilgesniam laikui… O gal vaikas ims ir išmoks kažko daugiau, taps supratingesnis. Anot psichologoų, tai labai didelė klaida, nes vaikas ne tik neišmoksta, bet nesusitvarkydamas su žaislu, dar ir kvailesniu pasijunta. Jam tokiu žaislu žaisti neįdomu, jis nesuprantą ką daryti, o tėvų baksnojimas pirštu „o tu pabandyk“, nepadeda.
Bet yra tokių universalių žaislų, kurie „groja“ ilgą laiką. Tiesa, tokių pasirinkimas nedidelis. Iš asmeninės patirties galėčiau išskirti du: LEGO kaladėles ir šunį 🙂 Nė vienas nenusibosta ir su jais žaisti sugeba visi.
Pusantrų Olivija puikiai dresiruoja mūsų prancūzų buldogą Rodeną. O kai šis jau visai nuo jos pasislepia, tuomet kimba į LEGO DUPLO. Per tiek metų ir su tiek vaikų jų prisikaupė nemaža dėžė, todėl labai smagu statyti ir improvizuoti.
O neseniai gavome dovanų neseniai pasirodžiusį rinkinį su arkliukais ir Olivija nepaleidžia iš rankų žirgo ir… jo raudonos gūnios. Kadangi pačiai neišeina, tai neša man „aprengti“ arkliuką, o tada iškart jį nurengia. Psichologai teigia, kad atliekant pirmuosius pakeitimus (nuima, išardo, numeta) vaikas ugdo savo kūrybiškumą. Jis sužino, kad gali kažką pakeisti. Ir tai iškart matosi!
Rinkinyje taip pat yra šepetys arkliukams, kuriuo šukuojama ir mama, ir šuo.
Taip pat neseniai paaiškėjo, kad žaislinis laistytuvėlis, skirtas arkliukams įpilti vandens, puikiai funkcionuoja, todėl pasitaikius progai laisto, geria, pila, semia… 🙂
Na, o pačios ėdžios taip pat papildomos koše ar kitais skanėstais, nes arkliukai irgi nori!
Kitas mūsų pamėgtas rinkinys – „Savana“ su žirafa ir liūtu. Labai stengiuosi, kad namuose būtų ir „berniukiškų“, ir „mergaitiškų“ žaislų, nes manau, kad visi žaislai yra skirti visiems vaikams, tik jie juos pasirenka pagal savo pomėgius. Todėl nesistebiu, kad mašinėlė greitai tapo Olivijos (ir net keturmetės Eleonoros) favorite. Ji skiriasi nuo anksčiau rinkiniuose esančias – tokia didesnė, platesnė, labai smagiai rieda.
Su liūtu mokomės riaumoti, o žirafa pelnė simpanijas, nes judina savo ilgą kaklą. Ta proga išmokėme Oliviją kur yra ir jos kaklas 🙂
Esu šventai įsitikinusi, jei namuose būtų tik šie du universalūs žaislai (oh, kaip būtų gera), jų tikrai užtektų ir naujų žaidimų skaičius nesumažėtų, o tik padaugėtų.
Pirmą kartą išgirdau apie tokią sporto šaką, kaip canicross’ingas ir negaliu nepasidalinti. Įsivaizduoju, kad tai būtų įdomu ir vaikams, ir suaugusiems.
Gegužės 14-tą dieną, šeštadienį, Gailiūnų miškuose, visai šalia Vilniaus, vyks pirmos Lietuvoje bėgimo su šunimis varžybos, kuriose dalyviai galės rinktis bėgti 4,5 km ar 10 km ilgio trasas. Taip pat bus parengta ir 1 km ilgio trasa, skirta vaikams iki 14 metų.
Populiarėjant bėgimui Lietuvoje vis dažniau galima išvysti žmones bėgiojančius su augintiniais, o varžybų, kuriose bėgikai galėtų dalyvauti kartu su savo šunimis, Lietuvoje kol kas vyksta labai nedaug.
Canicross bėgime puikiai pasirodo ir dalyvauja visų dydžių ir veislių šunys – nuo vokiečių dogo iki biglio. Šis sportas – puikus būdas praleisti laiką su šuniu bendraminčių apsuptyje nesvarbu pirmą ar dešimtą kartą startuojate su šuniu! Galima dalyvauti su bet kokios veislės šuniu ar mišrūnams. Puikiai bėga ne tik haskiai!
Bėgikams bėgti rekomenduotina su spec. diržu, amortizuojančiu trosu ir petnešomis ar pakinktais šuniui (tačiau galima dalyvauti ir su paprastu, ne automatiniu (Flex) pavadžiu, bėgimo metu jį laikant rankose).
Kategorijos:
DCW4,5- bėgimas su šuniu, moterys, trumpa trasa
DCM4,5- bėgimas su šuniu, vyrai, trumpa trasa
DCW10 – bėgimas su šuniu, moterys, ilga trasa
DCM10 – bėgimas su šuniu, vyrai, ilga trasa
DCC – bėgimas su šuniu, vaikai
Išankstinė registracija į varžybas internetu užpildant registracijos anketą vyksta iki 2016 m. gegužės 11 d. imtinai. Net jei ir pasibaigė laikas – užklauskite organizatorių Paulius Stravinskas – stravinskas.p@gmail.com, +370 686 80403 ar Viktorija Tomaševičienė – canicrosslt@gmail.com, +370 68513544.
