Lietuvišką komiksą „Mergaitė su šautuvu“ (autorius Marius Marcinkevičius, iliustracijos Lina Itagaki) prieš porą metų pamačiau vaikų knygų mugėje ir leidėjų (leidykla „Misteris Pinkmanas“) įspėta, kad tiražas jau į pabaigą, čiupau. Ir tikrai nepasigailėjau. Knygos įspūdžiais esu pasidalinusi čia https://www.seimosgidas.lt/mergaite-su-sautuvu-komiksuose-iamzinta-tikra-istorija-apie-partizanus/,nes ji tikrai patiko ne tik vaikams, bet ir man. Dar kartą pasikartosiu, kad taip šviesiai ir jautriai papasakoti tokią juodą ir tragišką istoriją yra tikras menas. Knygą įtraukčiau į pradinukams (ir ne tik) privalomų sąrašą, kad apie siaubingą mūsų tautos laikotarpį sužinotų ne iš sausų knygą ar minėjimų, bet iš labai informatyvaus komikso.
Stalo žaidimas „Mergaitė su šautuvu“
Nuo šiol nereiks net ir skaityti – „Mergaitė su šautuvu“ pasirodė stalo žaidimo pavidalu! Leidykla „Terra Publica“, kuriai dabar didžiusia pagarba už gausų lietuviškų ar lietuviškai verstų žaidimų pasiūlą, išleido to paties pavadinimo komandinį stalo žaidimą. Ne tik vadinasi, bet ir tema ir išvaizda žaidimo yra visiškai, kaip ir komikso. Nenuostabu, nes dizainui panaudoti tos pačios Linos Itagaki piešiniai.
Na, o kaip pats žaidimas? Pirmiausia, jis išskirtinis lietuviškų žaidimų rinkoje dėl savo mechanikos – tai yra vadinamas kooperatyvinio tipo arba lietuviškiau „bendradarbiavimo“ žaidimas, kuriame visi žaidėjai žaidžia prieš žaidimą (sistemą).
Žaidimo tikslas labai paprastas – įsijauskite į partizano vaidmenį ir sugalvoti geriausią būdą nugalėti priešą, įvykdyti gautą misiją ir nepapulti stribams į akis. Žaidimą sudaro lenta su dideliais langeliais, kurie žymi skirtingas erdves. Tai bunkeris, geležinkelis, senelio dirbtuvės ir kt. vietos. Tie, kurie skaitė knygą, tikrai jas atpažins. Judėdami su savo figūrėle jomis galima susirinkti išteklių, kurie reikalingi išspręsti misiją.
Bėda, kad tomis pačiomis vietomis juda ir stribai, kurių vaikščiojimo kryptį atsitiktine tvarka išsitrauki kiekvieno ėjimo pabaigoje, tad turi, kaip tikras partizanas, visad saugot savo (ir ne tik) užnugarį.
Stalo žaidimas „Mergaitė su šautuvu“
Taip pat yra įvairių papildomų kortų, kurios suteikia atsargų. Labai gražu, kad būtent tos atsargų kortos yra labai gražiai įvardintos, kaip „mamos blynai“ – sužaidus šia kortele „kiekvieną kartą įėjęs į kooperatyvą gali iškeisti bet kokius du resursus į kitus du resursus“.
Stalo žaidimas „Mergaitė su šautuvu“
Žaidimas skirtas 2–5 žaidėjams.
Žaidėjų amžius – nuo 10 metų.
Žaidimo trukmė – 45 min.
Būsiu atvira, stalo žaidimų šeimoje žaidžiame labai daug, tad ir kartelė labai aukštai iškelta. Nustebino puiki šio žaidimo mechanika, paprastumas, bet neprimityvumas. Tai puikus žaidimas žaidžiant suaugusiems ir vaikams kartu, nes suteikia ne tik puikią progą dar vienai pilietiškumo pamokai (žinoma, ne didaktinei, o pokalbiui žaidžiant), bet ir galimybę visai šeimai lygiavertiškai žaisti ir susivienyti prieš priešą, išmokti bendradarbiauti ir dalintis, skaičiuoti ir palaikyti kitus.
Visi tėvai žino, kaip sunku rasti stalo žaidimą, kurį būtų galima lygiavertiškai žaisti su vaikais – žaidžiant apsimetinėti vaikais nesinori, o vaikams pavyti tėvus nėra paprasta. Tai kaskart labai džiaugiuosi radus tokius sprendimus, o šįkart – tai į namus atkeliavusį kortų žaidimą „Chicken Farm“ (leidykla „Terra Publica“). Nedidelė dėžutė, patraukli kaina, nedaug elementų, paprastos taisyklės ir loginių sprendimų reikalaujantys sprendimai.
Žaidimas skirtas nuo 10 metų amžiaus
Žaidimą gali žaisti 2-7 žaidėjai
Vieno žaidimo trukmė – apie 30 min.
Žaidimą sudaro 72 kortos, kurios yra šešių spalvų (viščiukų, vištų, gaidžių, vištinės, lesyklų ir juodos – lapės, vilko ir vanago), kurios dar ir tarpusavyje yra skirtingos. Žaidimo eiga – paimti kortelę kai jų trūksta arba padėti kortelę ant stalo siekiant gauti taškų. Žaidimo tikslas – gauti kuo daugiau taškų. O kap tai padaryti?
Ant stalo kortos dedamos į menamą 5×5, 6×6 arba 7×7 lentą, kuri prasideda nuo keturių kortų. Tada šalia „derinamos“ kitos kortos. Taškai yra nurodyti dedamos kortos kampe, bet papildomi taškai – jos viduryje. Pavyzdžiui, padėjus raudoną kortą, kurios viduryje parodyta, kad taškas gaunamas už žalias, reiškia, kad papildomas taškas atiteks jei raudona korta kraštu ar kampu prisilies prie žalios kortos. Kai kurios kortos liečiasi visais kampais ir kraštais, kitos – ne visais, bet gali „paliesti“ visas eilėje ar stulpelyje esančias reikalingos spalvos kortas. Kartais reikia, kad dedama kortelė liestųsi su visu rinkiniu kitų spalvų kortų ir tik dedamuoju momentu, jei ji liečia jas, gauna tuos papildomus taškus už rinkinį. Spėju, nežaidžiant skamba labai sudėtingai, bet užtenka vieno roundo ir viskas paiškėja.
Todėl ir sakau, kad kortų žaidimas „Chicken Farm“ nėra primityvus – tikrai reikia ne tik pagalvoti, o gal net ir pastrateguoti, ką dabar padėti, kad kitą kartą galėtum padėti dar geresnę kortelę. Aišku, jei niekas neužima tavo numatytos vietos, nes per ėjimą gali padėti tik vieną kortelę. Padėjus kortelę iškart skaičiuojami taškai. Žaidimas baigiasi, kai pasirinkto dydžio lentoje nelieka laisvų vietų.
Sakyčiau, tai puikus žaidimas važiuojant atostogauti, nes užims visai nedaug – tiesiog kaladę kortų. Taškus tikrai sugalvosite kaip skaičiuoti ir be specialios lentelės. Žaidimas lavina matematikos, logikos ir strategijos įgūdžius. Žaidžiasi lengvai, greitai, yra smagus, konkurencingas.
Kokia jo geriausia dalis? Angliškas žaidimo pavadinimas suklaidino ir vos nepražiopsojau, kad jį kūrė lietuvis, jau patyręs stalo žaidimų kūrėjas Tadas Kastanauskas. Pagal išvardintų draugų kiekį, suprantu, kad sužaista ne viena testinė versija. Sveikinam!
Vėl ilgėja tamsūs vakarai, daugiau laiko namuose ir daugiau galimybių tą laiką praleisti prasmingai su šeima. Kadangi „Šeimos gidas“ auga su šeima, tai natūralu, kad ir veiklos auga su vaikais. Žaislus vaikų kambario lentynose išstumia knygos, kūrybiniai užsiėmimai ir stalo žaidimai. Tai apie pastaruosius planuoju kalbėti daugiau, dažniau ir garsiau. Pradėkim!
„Chameleonas“
Žaidėjų amžius +12
Žaidėjų skaičius 3-8
Žaidimo trukmė 15 min
Pirma, pasiginčyčiau dėl žaidėjų amžiaus – šį žaidimą tikrai gali žaisti ir jaunesni. Aišku, jei suaugęs šio žaidimo taisykles perpras per penkias minutes, vaikui reikės dešimties ar penkiolikos, bet pabandyti verta. Antra, tai labai labai gražus žaidimas. Gražus nuo ryškiaspalvės dėžutės iki sukomplektuoto dėžutės vidaus. Net nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau tokį apgalvotą praktiškai ir vizualiai apipavidalintą dėžutės vidų.
Tai apie ką žaidimas? „Chameleonas“ – blefavimo žaidimas, kur turi dvi misijas: arba išsiaiškinti, kas yra chameleonas, o jei juo esi – kuo geriau tai nuslėpti.
Pirmiausiai, visi žaidėjai išsidalina kodų korteles – ridenant du kauliukus kodų lentelėje sužinote koordinates, koks yra žaidimo slaptas žodis. Pvz. vienas kauliukas yra 6, kitas 3, tai kodų lentelėje rezultatas galėtų būti C4. Pagal tai ištrauktoje temų kortelėje sužinai žodį, kurį reikės apibūdinti. Paprasta? Tik svarbus „bet“ – vienas žaidėjas vietoje kodų kortelės gauna kortelę su užrašu „Tu esi chameleonas“. Jis lygiai kaip visi mąsliai skaičiuoja apsimesdamas, kad irgi žino slaptą žodį.
Dabar prasideda antras etapas – po minutėlės galvojimo visi turi iš eilės greitai nestabdydami apibūdinti slaptąjį žodį. Labai svarbu tai padaryti ne tiesmukiškai, o aptakiai. Visi pasako po vieną apibūdinimą, o tada garsiai bandoma spėti, kas yra chameleonas, kurio apibūdinimas buvo „ne į temą“ ar per daug nekonkretus. Žaidėjas, už kurį balsuoja daugiausiai kitų žaidėjų, turi parodyti savo kortelę. Jei jis ne chameleonas, apkaltinote ne tą ir tikrasis chameleonas pabėgo. Jei vis dėl jis chameleonas, jis dar turi progą pasprukti – bandydamas spėti pagal jūsų pateiktus apibūdinimus, koks buvo slaptas žodis. Jei atspės – pabėgs, jei ne, bus sučiuptas.
Kaip skaičiuojami taškai? Jei chameleonas nesučiuptas – juo buvęs žaidėjas gauna 2 taškus. Jei sučiuptas ir pabėgo – vieną. Jei pagautas ir neatspėjo žodžio – visi kiti žaidėjai gauna po du taškus. žaidima iki penkių taškų.
Mes šį žaidimą pirmiausiai išbandėme tryse ir nors pati žaidimo mechanika labai smagi, labai jautėsi per mažas žaidėjų skaičius. Labai greitai paaiškėja, kuris yra chameleonas, o be to, žaidžiant tryse chameleonas turi teisę spėti dukart žodį. Jis daug smagiau žaidžiasi didesnėje kompanijoje nei trys žmonės – tada ir chameleonui lengviau pasislėpti, ir daug daugiau išmonės reikia apibūdinant slaptą žodį. Žinoma, reikėtų įvertinti ir žaidėjų pajėgumus – jei bent vienas apibūdint gyvūną „ilgakaklis“, tai chameleonas iškart supras, kad kalbate apie kortelėje pažymėtą žirafą.
Slaptų žodžių kortelės sužymėtos tematiškai „pasakos“, „gyvūnai“, „maistas“, „miestai“ ir taip toliau – iš viso yra 20 dvipusių kortelių, kuriose kiekvienoje yra po 16 slaptų žodžių. Tai reiškia, kad žaidimas ilgai nepasikartos, kas dažnai nutinka ir žaidėjų laukia begalės variacijų.
Bendras įspūdis labai geras – taisyklės paprastos, greitai perprantamos, bet nėra primityvios. Pati žaidimo mechanika nauja, todėl įdomu žaisti. Kadangi žodį reikia apibūdinti ne tiesiogiai, žaidimo metu ir kūrybiškumas „įsijungia“. Smagu tai, kad šis žaidimas smagiai žaidžiasi su vaikais, bet tuo pačiu jis tiks ir tik suaugusių draugų kompanijoje.
Pats žaidimas yra nominuotas ne vienuose rinkimuose, kaip geriausias vakarėlių žaidimas, o 2017 metais Jungtinėje karalystėje vykusioje parodoje „UK Game Expo“ ir laimėjęs apdovanojimą, kaip geriausias vakarėlių žaidimas.
Mūsų seneliai nekalbėjo apie meilę, dėkingumą ar mokėjimą atsiprašyti. Mūsų tėvai stengėsi išgyventi laukinius 90-uosius ir ne tik nekalbėjo, bet apskritai laiko vaikams turėjo daug mažiau. Ir taip vieną dieną, patys tapę tėvais suprantame, kad niekas tam mūsų neparuošė – kalbu ne apie gimdymo pratimus ar naujagimio priežiūrą, bet santykį su vaikais. Aišku, daug paprasčiau aprėkti, pastatyti į kampą ar ką nors uždrausti, nei įsiklausyti, išgirsti ir atliepti. Pirmasis variantas trunka minutę dvi, antruoju – teks ne tik skirti daugiau laiko, bet ir pačiam išmokti atsiverti, įsileisti.
Tokią ilgą įžangą norėjosi parašyti išbandžius terapinį kortų žaidimą visai šeimai „Pasitikiu savimi“ (leidėjas EQhub.lt). Jau esame bandę giliau pasikalbėti skatinančias pokalbių korteles, bet šįkart nustebino formatas. Tai žaidimas, panašus į populiarųjį „Uno“, kuris taip patinka vaikams, tik šįkart užduotis ne tik spalvą/skaičių pataikyti padėti, bet ir į klausimą atsakyti. Klausimai iš vienos pusės – labai paprasti, tinkantys bet kokio amžiaus žaidėjams, bet tuo pačiu „kabinantys“ giliau, verčiantys pamąstyti ir įsigilinti į save.
Žaidėme visa šeima kartu su 8, 11 ir 14 metų dukromis, tai pradžioje krizenusios („noriu burtų lazdelės“ ir pan.), paskui jau prie atsakymų užtrukdavo ilgiau, o jų pačių paieška buvo lyg maža šeimos diskusija. Net šeimos tėčiui padėjo ieškoti atsakymų, kada jis paskutinį kartą suklydo ir kaip ištaisė („vakar mus bulinai, bet mama pasakė ir nustojai“).
Žaidimo taisyklės labai lengvos – yra specialios kortelės, kaip praleisti ėjimą, apsimainyti kortomis, paimti papildomų kortelių, o visa kita, klausimai. Žaidėjų skaičius nuo 2-8, o žaidimo trukmė priklausys, kaip plačiai atsakinėsite į klausimus. „Pasitikiu savimi“ ne tik šeimos žaidimas. Jis puikiai tinka klasei, kolektyvui, draugų būriui, dienos centrui, užklasinei veiklai ir terapijai. Tai būdas prakalbinti ir pačiam prabilti.
Jei nesinori žaisti, galima tiesiog išsitraukti kortelę su klausimu ir vakarieniaujant kiekvienas iš eilės gali į jį atsakyti, galite padiskutuoti ar pasiūlyti atsakymą apie kitą asmenį. Erdvės kūrybai yra tikrai daug. Vaikams augant, įžengiant į paauglystę, jaučiu, kad tik kalbėjimas, atvirumas, išklausymas gali būti tas saitas, kurie laikys mus kartu. Patikėkite, ir man nėra lengva būti atvirai, savo vaikams pasakoti apie savo jausmus, bet rezultatas atperka šiuos iššūkius. Norėtųsi, kad galėtume užauginti naują kartą žmonių, kurie bus atviri, mokės išsakyti savo lūkesčius, sustabdyti kitą, kai jis jų atžvilgiu elgsis nekorektiškai, siekti savo svajonių ir jausti pasitenkinimą savo gyvenimu.
Dar viena priemonė atkeliavusi iš eqhub.lt (jie pardavinėja rinkinius, tad puiki proga sutaupyti) – dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštis. Iš tiesų, pirkau jį sau, bet baigėsi tuo, kad užsinorėjo vyresnėlė. Laikykit „čiurikus“, kad pildytų – jo nauda tikiu 110 proc. Žodžiu, šis dienoraštis tai dešimties savaičių vadovas – tai pratimų, užduočių ir net minčių rinkinys, kuris veda mus į mūsų pačių gilumą, padeda susirinkti save po dalelę, susivokti kas mes ir kur einame.
Pirma, pagarba leidėjams – tai nerealiai gražiai išleistas dienoraštis. Storas, kietu švelniu viršeliu, ant kokybiško popieriaus atspausdintas su spalvota spauda. Juokauju, kad net gaila rašyti, toks gražus 🙂 Dienoraščio, kaip ir terapinio kortų žaidimo, autorė Aurelija Pultinevičienė rašo, kad dėmesingumo ir savirefleksijos praktikos (t.y. tos, kurios įrašytos dienoraštyje) gali palengvinti beveik visas psichologines kančias. Patikėkite, kiek jų turi paaugliai! Šios praktikos padeda įžvelgti tai, kas mums sukelia kančią bei siūlo veiksmingus būdus ją palengvinti.
Dienoraštį reikėtų pildyti ryte ir vakare – tereikės prie pusryčių stalo arba prieš miegą parašyti keletą sakinių „kaip jaučiuosi“, „ką norėčiau prisiminti apie šią dieną“, „kas suteikė džiaugsmo“. Yra mini testai, kurie padės įvertinti kasdieninius dalykus „ar aš šiandien juokiausi“, „kiek miegojau“. Taip pat įsivertinti savo savijautą balais nuo 1 iki 5 – pirmosiomis dienomis ar savaitėmis tai nebus lengva, nes mes nesame išmokę sustoti ir įvertiti, kiek šiandien jautėme nusivylimo, paniekos, nuobodžiai, laimingai, mylinčiai, bet tam ir yra praktikos, kad tobulintume pastabumą, dėmesingumą ne tik aplinkiniams, bet SAU.
Besibaigiant dienoraščio pildymui – laukia savaitės pokyčių refleksijos bei papildomos savaitinės užduotys, kurios yra skirtos dar gilesniam savęs pažinimui. Ten kūrėjai kviečia nerti į savo vertybių pažinimą, ugdyti valią ir naujus įpročius, pažindintis su savo protu ir jo išdaigomis, mokytis nepaklusti jam bei atsikratyti lipnių minčių, kūrybiškai svajoti apie norimus pokyčius savo gyvenime.
Be šių pagrindinių ir papildomų užduočių, dienoraštyje yra vietos kūrybai – reikės spalvinti mandalas, čia autorė įdėjo ir žinutes – platesnius aprašymus įvairiomis temomis nuo faktų apie savirefleksiją iki minčių apie vartotojiškumą. Man labai patiko užrašytos dienos mintys, kurios suteikia kasdieninės motyvacijos, pavyzdžiui, „Rinkis žmones, kurie renkasi tave“, „Kiekviena tavo pergalė verta pripažinimo. Net ir mažiausia“. Taip pat dienoraštyje rasi kodą, kurį nuskanavus, išgirsite lietuviškai įgarsintą meditaciją.
Žinau, nebus lengva dešimt savaičių nuosekliai pildyti šį dienoraštį, bet tikiu jo galia. Norint pasiekti pokyčių, teks įdėti pastangų, todėl labai tikiuosi, kad mano dukra bus užsispyrusi ir pildys šį dienoraštį. Nelįsiu ir tikrai nešniukštinėsiu, kaip jai sekasi, bet būtinai paklausiu jos ne tik standartinio „kaip sekėsi mokykloje?“, bet ir kokie jausmai ją užplūdo gavus kontrolinio rezultatus, kokiomis nuotaikomis vedama ji šiandien bendravo su draugėmis. Pradžia pokalbiui bus, nesvarbu, jis bus trumpas ar ilgas, bet jis bus apie mus.
Dar viena priemonė emocinio intelekto lavinimui – emocijų pažinimo ir nusiraminimo kampelis, kuris puikiai tinka tiek namuose, tiek grupėse dirbant su darželinukais ir pradinukais. Kampelį sudaro didelis plakatas ir emocijų kortelės – tereikia užklijuoti paveiksliuką, kaip tą dieną jautiesi, įvardinti nusiraminimo būdai. Kortelės yra su paveiksliukais, tai šis kampelis jau pritaikytas dvimečiams. Kurti šias priemones padėjo Všį „Augu kartu“ vadovė Paulina Kuraitienė, kad emocijų korteles ir plakatas būtų lengviau nuskaityti ir hiperaktyviems, autistiškiems bei kitų spec. poreikių vaikams.
Visus šiuos emocinio intelekto įrankius rasite www.EQhub.lt, priemones rekomenduoja edukologai, pedagogai ir psichologai. Tiek terapinis kortų žaidimas, tiek dienoraštis gali būti puiki ir PRASMINGA dovana, o mes visa tai išbandę galime tik patvirtinti.
Karantinas + ruduo = vakarai su stalo žaidimais! Kadangi merginos vis auga, tad galime pagaliau išsitraukti ir ne visai vaikiškus žaidimus. Tiesa, “Mathable” yra labai paprastas savo taisyklėmis, bet žaisti jį rekomenduoju tik pramogus bent didžiąją dalį daugybos lentelės.
Jei žinote populiarius raidžių žaidimus “Kriss Kross” arba “Scramble” – “Mathable” yra jų pusbrolis su skaičiais. Tiesa, pusbrolis tolimas, nes jei anksčiau minėtuose dažnai kyla ginčų “yra toks žodis ar ne”, su skaičiais ginčytis sunku ir yra, kaip yra 🙂
Žaidimą sudaro lenta su pažymėtais matematiniais simboliais bei specialiais papildomų taškų laukeliais, šalia surašyti visi žaidime dalyvaujantys skaičiai ir jų kiekis. Kuo mažesnis skaičius – tuo jis dažniau pasikartoja. Didesni skaičių rinkinyje būna tik po kartą. Žaidime yra 108 kortelės su skaičiais nuo 1 iki … 60-ties. A, dar taisyklės, bet jų galite neskaityti, jei perskaitysite šį tekstą 🙂
Žaidimo eiga
Pradedam! Žaisti gali nuo 2 iki 4 žaidėjų. Kiekvienas iš maišelio ar užverstų skaičių krūvelės išsitraukia po 7 skaičių korteles ir pasideda jas pas save taip, kad niekas nematytų. Pirmas žaidėjas pirmame ėjime PRIVALO panaudoti skaičius, esančius žaidimo lentos centre. Kartą ar du, nesvarbu, bet tai privalo būti pirmas ėjimas. Kiti žaidėjai to daryti neprivalo, nebent nori.
Kaip naudojami skaičiai? Imi du šalia esančius skaičius ir juos: sudedi, daugini, dalini, atimi ir šalia jų TURI PADĖTI kortelę su rezultatu. Nesvarbu, skaičiai yra vertikaliai ar horizontaliai, bet jie turi liestis viena kraštine (netinka tik kampu). Keletas pvz.:
3×4=12
Kitas dalykas – specialūs mėlyni laukeliai su simboliais. Ant jų gali padėti tik tokį rezultatą, kuris gaunasi atlikus tokį veiksmą, kuris yra parodys mėlyname langelyje su šalia esančiais skačiais. Gavosi? Valio! Tuomet gali pasiimti papildomą skaičiaus kortelę iš krūvelės.
3+6=9 ir gaunate papildomą kortelę, jei norisi.2 kart 3 yra 6. Gaunate papildomą kortelę (jei norite)
Kiekvienas žaidėjas, kai ateina jo ėjimas, deda tiek kortelių su skaičiais, kiek jam norisi ir gaunasi. Kai išsenka aruodai, perleidžia ėjimą kitam žaidėjui. Jei neturi ką dėti – gali pasikeisti VISAS arba tas, kurias nori skaičių korteles į naujas iš užverstų krūvelės.
Tiesa, jei įterpiate skaičių jau tarp kitų ant lentos esančių krūvelių, nereikia jo, kaip kryžiažodžio raidės derinti, kad tiktų prie visų lygčių. Užtenka, tik vienos.
Na, o dabar svarbiausia dalis – taškų skaičiavimas. Jis čia neįtikėtinai paprastas – gauni tiek taškų, kiek parodyta kiekvienoje tavo ant lentos padėtoje kortelėje. Padėjai 8? Gauni 8 taškus. 15? tai 15 į tavo sąskaitą. O jei nusišypsojo sėkmė ir atsakymą padėjai ant x2 kortelės taškai dauginasi du kartus!
5×6=30 ir gaunate dvigubai, 60 taškų.
Dar viena išlyga – jei sudėjote visas pas save turėtas korteles, gaunate papildomus 50 taškų tąkart.
Žaidimas baigiasi, kai panaudojamos visos skaičių kortelės. Laimi… taip, tas kuris surinko daug taškų.
Verdiktas
Tai labai paprastas žaidimas, kurio taisykles lengvai išaiškinsite ir močiutei, ir kaimynui, ir penktokui. Pirmi ėjimai žaidžiasi pakankamai lengvai ir greitai, nes variantų, kur dėti korteles nėra daug, bet tai yra laikina – vėliau tų variacijų skaičius išauga į tokį, kur pusvalandį žiūri į lentą ir galvoji ką čia dar padėti. Tad patarčiau turėti laikmatį ir nustatyti galvojimo laiką iki keletos minučių.
Antra, negali planuoti ėjimų į priekį. Rodos, matai šiltą vietelę kur įtaisysi savo skaičių ir jos ėjimas iki tavęs nebelieka, nes užima kas nors kitas. Iš kitos pusės tol, kol kiti dėlioja gali plepėti su kitais žaidėjais, o tai irgi svarbi socialinė misija.
Žaidimas nesikartos, nes skaičių kombinacijų yra daugybė. Tiesa, žaidžiantys ilgesnį laiką greičiau ir lengviau įkanda, kur kokį skaičių dėti ir net sugalvoja strategijas, kurios neštų papildomus taškus. Žodžiu, tik praktika!
Na ir dar papildoma vertė – pradinukai ar net vyresni vaikai (o gal kai kurie tėvai) turi puikią progą prisiminti ir išmokti geriau daugybos lentelę. Na, o vyresnio amžiaus – tai puiki profilaktinė priemonė nuo Alzhaimerio.
Kur pirkti? Būna “Senukuose”, knygynuose, pasidairykite ir “Vinted” ar “Skelbiu.lt”, kur žmonės perleidžia nusibodusius žaidimus. Kaina – apie 15 Eur.
