Planuodama kelionę į Slovakiją sukau galvą – kur apsistoti važiuojant atgal. Į Varšuvą nebesinori, bet 12 val. kelionės su trimis vaikais irgi neįsivaizdavau. Taip benaršydama atradau miestą Lenkijos viduryje – Lodzę. Tai vienas didžiausių pramoninių miestų šioje šalyje, garsėjantis manufaktūra, pigiais barais, kuriuos pamėgo varšuviečiai ir… įspūdingu mokslo ir technologijų centru EC1.
Netoli miesto centro (15 min pėstute) stūkso XX a. pradžioje pastatyta komercinė šiluminė elektrinė. Ji miestui elektrą tiekė net iki 2000-ųjų, o tada užsidarė. Lenkai pastatą nusprendė išsaugoti – gavo turbūt milijardines investicijas iš Europos Sąjungos ir kitų fondų ir renovavo viską nuo plytos iki smulkiausio varžtelio. O tuomet visą pastatą prifarširavo įvairiausių technikos ir mokslo stebuklų. 2016 m. mokslo centras atvėrė duris ir tyliai džiaugiasi. Kodėl tyliai? Nes reklamos nematyt, lankytojų irgi labai jau pavieniai, užtat centras tai ohoho!
Kopernikui tyliai tūnoti kamputyje prieš EC1. Jeigu Varšuvoje prie kai kurių eksponatų nebuvo angliškų užrašų, tai čia visi surašyti net ir brailio raštu. Jeigu sostinėje jau pamatysi laiko pėdsakus (ar net neveikiančius) aparatus, tai čia patys naujausi lazeriai, prie KIEKVIENO, net smulkiausio, yra milžiniški liečiami kompiuteriai, kuriuos informacija pateikiama ir angliškai, pilni paaiškinimų, mokomųjų žaidimų, video medžiagos ir visa ko. Čia veikia nanolaboratorija, gali išbandyti rašymą lazeriu, realiai pamatyti, kaip iš tiesų atrodo žvaigždės, o jei norisi autentikos – pakūrenti šiluminę elektrinę!
Eh, tokio centro dar nesu mačiusi, o galimybė visame centre vaikščioti kartu su dar max 30 žmonių, išvis yra kosmosas.
Tiesa, ir tai dar ne viskas, ten pat veikia ir planetariumas su iMax ekranu, elektrinėje įsikūrusi ir kino studija bei kultūros centras.
Įėjimas į centrą šeimai kainavo apie 20 Eur. Dar papildomai planetariumo bilietai po 5 Eur.
Esame mokslo centrų gerbėjai – dėl gero mokslo centro, galime net ir kelionę susiorganizuoti ir daugelį Europoje esančių jau aplankėme. Tik va artimiausias Kopernikas liko nelankytas, todėl susiplanavus kelionę į Slovakiją, stabtelėjimas Varšuvoje atrodė itin logiškas.
KAS TAI YRA?
Tai didžiulis dviejų aukštų pastatas, kuriame su mokslu supažindinama ne sausai, bet praktiškai – jis kimšte prikimštas įvairiausių įtaisų, kurie „bandau-darau“ principu perduoda įvairius fizikinius, gamtos ar chemijos reiškinius. Taip pat čia rasite ir planetariumą, kuriame vyksta įvairios vizualios paskaitos astronomijos tema. Įdomu ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Kiekviena salė suskirstyta tematiškai – todėl užtikę tamsų kampą, galite spėti, kad tai jau spalvų ir šviesos eksperimentai ir tikrai, rasite 10-15 įtaisų, kurie jums paaiškins apie spalvų spektrą, galėsite išbandyti patys jų derinius, sužinosite apie šviesą.
KĄ BŪTINA ŽINOTI PRIEŠ ATVYKSTANT?
Kopernike tikrai labai labai daug žmonių, todėl rekomenduojama prieš apsilankymą įsigyti bilietą internetu. Kuris ne šiaip paprastas, bet valandinis – gali ateiti pusvalandžiu prieš iki numatyto laiko arba 15 min po. Lankymo trukmė neribojama.
Kainos: suaugusiems savaitgalį 33 zlotai (7,5 Eur), vaikams – 22 zlotai (5 Eur). Iki 2 m. nemokamai. Į planetariumą, 3D kino teatrą, koncertus – atskiri bilietai.
Šalia centro yra gatvės, kur galite pasistatyti automobilius radę vietą (o savaitgaliais ir nemokamai) ir didžiulė automobilių aikštelė, kuri mokama 5 zlotais visuomet ir TIK grynaisiais. Mokslas toliau už centro durų nepažengė.
LAIKINOS EKSPOZICIJOS
Viena salė pirmame aukšte skirta laikinoms ekspozicijoms. Pasakojo, kad prieš metus ten buvo paskendusio laivo maketai ir galimybė tikrai jame apsilankyti, o šįkart buvo pažintinė paroda apie seksą vaikams nuo 13-kos metų. Gaila, bet mūsų kompanijos vaikai nė vienas nesiekia tokio amžiaus.
LABORATORIJOS
Dar čia yra laboratorijos, kurioje vyksta įvairūs eksperimentai, bet… tik lenkiškai kalbantiems vaikams. Suprantu, kad jų 40 milijonų, bet kažkaip gailu pasidarė. A, informacijoje radau, kad yra ir angliškai, bet nesako, kada vyksta 🙂
Taip pat vykta ir “workšopai”, mokslo pasirodymai, elektros iškrovos šou, bet jų tiek daug, kad nesuvardinsi ir dažniausiai eini eini, žiūri – o, vyksta, einam!
Tiesa, į visa tai reikia papildomų bilietų ir kartais galioja amžiaus cenzas. Pavyzdžiui, mums besilankant vykusi „Saldžioji laboratorija” priėmė lenkiškai kalbančius vaikus nuo 9 metų ir kainavo 9 zlotus (2 Eur).
MAŽIAUSIEMS
Iki 5 metų yra atskira salė „Buzzzz!” patiems mažiausiems, įsikūrusi pirmame aukšte. Į ją įėjimas nemokamas, bet pirma, reikia tik atėjus į centrą (ir jau patikrinus bilietus) info centre pasiimti nemokamus bilietus tam tikram laikui, antra – ten išbūti galėsite tik valandą.
Ši erdvė man ypač patiko, nes nepaisant to, kad ten buvo vos vaikštančių pypliukų, tai ne žaidimo aikštelė, bet rimta ekspozicija. Vaikai gali bandyti atskirti įvairius kvapus, garsus, paviršius, išmokti šešėlio teatro figūrų, vandenyje statyti užtvankas, plukdyti burbuliukus ir, žinoma, nučiuožti čiuožyne.
APIBENDRINIMAS
Nevardinu detaliai ką matėm, kaip ir kas veikia. Vaikams, kas įdomiausia, begalinį įspūdį padarė galimybė važiuoti invalido vežimėliu: padaryta mini situacija su slenksčiais, durimis ir pan., o tau tenka pajusti, kaip išties gyvena vaikščioti negalintys žmonės.
Kiek skirti laiko? Tiek, kiek galite ir turite jėgų. Aš po penkių valandų buvau išsekusi, bet vaikai dar būtų ėję ir ėję.
Pavalgyti rekomenduoju prieš (yra valgykla su pusėtinu sveriamu (100 gr – 5 zl) maistu), parodoje antrame yra kavinė, kur gausite sumuštinį, sulčių ar ledų, o iš balkono, kur pridėta staliukų su kėdėmis atsipūsti ar papiknikauti savo atsineštu maistu, matosi puikus vaizdas į upę.
Ar važiuočiau dar? Taip, bet po kokių trejų metų, kuomet merginos paaugs ir jau bus įdomus kiti ir kitaip dalykai.
