Biografija… turbūt daugeliui išgirdus šį žodį mintyse praskrieja didžiuliai sausi knygų tomai, kuriuose smulkiai aprašomas žinomo žmogaus gyvenimas. Pasirodo, biografija gali būti net ir labai įdomi, bet viskas priklauso nuo jos pateikimo būdo. Leidykla “Šviesa” pristato dvi paaugliams (bet tikrai įdomias net suaugusiems) skirtas biografines knygas apie garsiausią mokslininką Albertą Einšteiną ir žinomiausią dramaturgą, poetą Viljamą Šekspyrą “Einšteino biografija” (autorius Brian Clegg) ir “Šekspyro biografija” (autorė Viv Croot) .
Formatas
Tai nedidelio formato, apie A5 knygutės minkštais viršeliais, labiau primenančios užrašinę, nei “rimtą” knygą, puikiai telpančios nedidelę rankinę ar nesudarančios daug svorio kuprinėje. Paaugliams jos neatrodys storos ir neįkandamos 🙂
Turinys
Biografiją galima papasakoti labai nuobodžiai arba, šiuo atveju, pateikti kaip komiksą, kuriame išdėstyta 50 faktų apie konkretų žmogų. Daugybė trumpų įdomių dalykų, papildytų, rodos, net nesusijusia informacija, kuri tik praplatina skaitytojo akiratį. Pavyzdžiui, pasakojant apie pavogtas A.Einšteino smegenis, papildoma faktais, kiek apskritai sveria tiek žmogaus, tiek gyvūno smegenys. Pasakojant apie V.Šekspyrą supažindama net su tų laikų naujuoju pasauliu ar Londono teatrų žemėlapiu, o kur dar istoriniai faktai apie tą laikmetį, padedantys susidaryti bendrą vaizdą, kas tuo metu vyko.
Kiekviena tema užima vos 1-2 puslapius, jų nereikia skaityti nuosekliai – galima knygas atsiversti bet kurioje vietoje. Tekstai trumpi, sudėlioti į skirtingų spalvų išnašas, surašyti įvairiais šriftais, paryškinimais. Žodžiu, atrodo lyg būtų viena iš tų nevykėlio knygų, kur daugiau žaidimų su tekstu, nei paties teksto tik šiuo atveju, šias knygas skaitant turinys augina bendrą intelektą.
Iliustracijos
Patys biografijų viršeliai verti atskiro dėmesio – kontrastingi, blizgūs su žymių žmonių siluetais, kurie papildyti įdomia detale. Pavyzdžiui, V.Šekspyras pavaizduotas su auksiniu auskaru, kaip ir puošdavosi tų laikų poetai. A.Einšneino kontūras sidabro spalvos, nes sprogus atominei bombai buvo atrastas sidabriškas metalas, kuris pavadintas einšteiniu.
Pačioje knygoje su iliustracijomis žaidžiama, kaip ir su tekstu. Puslapiai skirtingų spalvų, su daug schemų ir paveikslėlių. Pavyzdžiui, nagrinėjant V.Šekspyro tragedijose pavaizduotas mirtis vizualiai suskaičiuoti visi lavonai net su paaišinimais, kaip jie mirė.
Apibendrinant, sakyčiau, kad šios knygos turėtų būti privaloma literatūra lietuvių kalbos pamokose nagrinėjant V.Šekspyro kūrybą ar fizikoje A.Einšteino darbus, nes jos padės vaikams suvokti bendrą kontekstą, supažindins su to meto kultūra, pasauliu ir daugelį svarbiausių faktų pristatys vizualiai, glaustai ir tikrai nenuobodžiai. Tiesa, leidiniai rekomenduojami 9 klasei, bet jas įdomu skaityti tiek skaitantiems pradinukams, tiek suaugusiems!
Visi taip laukia TOS vasaros, bet kai ji ateina, paaiškėja, kad kai visas laikas tavo – vaikams kartais sunku ir sugalvoti, ką dar nuveikti? Nuobodulys ima ir tada, kai tėvai dirba, o tenka tupėt namuose, per atostogas pliaupia lietus arba jūrą pasiekti prireikia keturių valandų. Dalinamės keletu veiklų idėjų, kuo užsiimti, kai vaikai nuobodžiauja kelyje arba namuose ir pasigirsta ilgesingas: „ar galiu pažaisti telefonu?..“
1. Mano valstybė
Kaip atrodytų tobula šalis, kurioje norėtumėte gyventi? Puikus žaidimas, lavinantis fantaziją, kurį galima žaisti tiesiog kalbantis automobilyje arba savo svajones išlieti popieriuje. Kokia bus vėliava? Kas ir koks bus valdovas? Kaip vadinsis sostinė? Kokio griežtumo bus įstatymai? Kaip būtų baudžiama už išgerto pieno pakelio palikimą šaldytuve? 🙂
2. Maisto ruoša
Jei atvirai, nesutikau vaikų, kuriems nepatiktų gaminti. Užtat tėvų, kuriems tai kelia didžiulį galvos skausmą – daugybė. 🙂 Tad pirmiausia, prieš gamindami nusistatykite taisykles – virtuvė turi būti sutvarkyta, produktai padėti į vietą, o vaikai gamins tiksliai pagal receptą. Dabar yra daugybė jų pritaikytų vaikams ar pradedantiesiems kulinarams, kur procesas parodytas žingsnis po žingsnio.
Leiskite vaikams gaminti keksiukus, užsišaldyti naminių ledų ar susitrinti vaisinį kokteilį. Vienas iš smagiausių mano vaikystės prisiminimų, kai dar būdamos pradinukės su geriausia drauge virėme aguoninius saldainius. Piene (ar grietinėlėje) sumaišėm kalną cukraus ir kalną aguonų, ir virdamos maišėm maišėm (tada atrodė, kad visą dieną, bet turbūt kokią valandą), kol viskas sutirštėjo, supilstėm į formą, sustingdėm šaldytuve ir paskui supjausčiusios valgėme savimi besididžiuodamos. Rekomenduoju išbandyti!
3. Kneipo takas
Basakojų takai Lietuvoje išpopuliarėjo žaibo greičiu – dabar jų yra daugybėje miestų, bet nereikia toli keliauti, nes tokį galima pasidaryti ir patiems namuose, pas senelius kaime ar net atostogų sodyboje.
Vienas iš paprasčiausių būdų – ant žemės guldyti senas medines kopėčias ir tarp skersinių įdėti įvairiausių skirtingų dalykų: priberti smėlio, kankorėžių, akmenukų, šieno, šapelių ir pan. Kneipo tako esmė – kojomis patirti įvairiausius pojūčius. Tai itin gerai veikia kraujotaką, emocinę sveikatą, o pabaigoje paruoškite žolelių vonelę mankštos nuvargintoms pėdoms.
4. Smagioji edukacija
Šiuolaikiniai vaikai mokosi žaisdami, tad tik užklupus nuoboduliui namuose ar kelionėje aš traukiu sunkiąją artileriją – „Smagiosios edukacijos‟ serijos knygeles (leidykla „Šviesa“). Užduočių leidinių yra kalnų kalnai, bet man baisu dėl jų nekokybės – svarbu tik lipdukus teisingai suklijuoti ir tai jau vadinama edukaciniais leidiniais.
Leidykla „Šviesa“ yra pagrindinė vadovėlių leidėja Lietuvoje, todėl ir jų užduočių knygelės vaikams yra gerai apgalvotos, įvairiapusiškos ir labai naudingos.
Kadangi namie turime būsimą pirmokę, šios vasaros atradimas yra du „Smagiosios edukacijos‟ leidiniai: „Šerlokas Bonas sudėties ir atimties detektyvas“ ir „Šerlokas Bonas daugybos lentelės detektyvas“ (pastaroji labiau patinka vyresnėlei trečiokei).
Šiuose leidiniuose reikia spręsti aritmetikos detektyvus, kurie apipinti paslaptinga istorija, bet, aišku, dukras labiausiai sužavėjo prie jų pridėta speciali lupa (vadinama „akis“), kuri parodo užšifruotus atsakymus knygoje. Tad kaip ir minėjau – mokymasis tampa žaidimu ir visai nepabosta, todėl ir serijos pavadinimas „Smagioji edukacija‟ yra labai taiklus.
5. „Duolingo“
Na, o jei nuo ekranų atitraukti vaikų nepavyksta, siūlau bent jau naudingą jų panaudojimą. Mano vyresnėlė linksminasi su korėjiečių hieroglifais, o vidurinioji su tėčiu kartu mokosi italų kalbos. Aišku, besimokydamos nežinomos kalbos, jos dar tobulina ir anglų kalbos žinias, nes programėlė yra angliška.
Suprantu, kad jos neprabils laisvai korėjietiškai ar itališkai, bet bendram išprusimui, akiračio plėtimui, „Duolingo“ puikiai tinka. Šią programėlę galima įsijungti ir keliaujant – tuomet visa kompanija gali pabandyti paspėlioti žodžius ar išmokti tarti vieną kitą frazę.
6. Knygos
Dar vienas nuobodulio priešas yra… knygos! Eh, galbūt linguojate galva – tik tiems, kurie mėgsta skaityti, bet aš tikiu, kad visi vaikai mėgsta knygas, tik svarbu rasti jiems tinkančias. Taip, vieni jaučia malonumą versdami šimtąjį smulkiai prirašytą nuotykių knygos puslapį, o kiti mieliau renkasi trumpus komiksus. Laikausi nuomonės, kad geriau tegu skaito bet ką, negu visai neskaito. Po truputį apetitas skaitymui augs ir skonis lavinsis.
Knygos gali būti ne tik smagios, bet ir lavinančios. Mes šią vasarą į keliones pasiimame knygeles-komiksus apie Lietuvos istoriją, tad skaitymas yra ir smagus (nes juk komiksas), ir naudingas! Skaitant „Žygimantas Augustas ir valdovo sostas“ merginos sužinojo, kas yra slaptaraštis ir kaip jį rašyti. Dabar bando siuntinėti viena kitai užšifruotas žinutes, kurių nesuprantame mes. 🙂
6–9 metų vaikams skirtame leidinyje „Gediminas ir Vilniaus įkūrimo legenda“ kupina ne tik informacijos, nes pagrindiniai herojai vaikai persikelia laiku ir kartu su kunigaikščiu kuria būsimą Lietuvos sostinę, bet dar spręsdami užduotis sužino įdomybių apie senovę: ką valgė kunigaikščiai, kokiais ginklais medžiojo XIV amžiuje ir pan.
Į slaptą misiją vaikai kviečiami knygelėje „Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai“, kurioje keliaudami kartu knygnešių keliais mažieji skaitytojai pajunta, kokia svarbi ir pavojinga buvo ši misija. Dukroms labiausiai įstrigo vienas slaptas knygų gabenimo būdas, o apie jį sužinosite perskaitę knygelę.
Būtent šie „Smagiosios edukacijos‟ leidiniai yra kietais viršeliais, patogaus formato ir, kaip minėjau, tekstas užrašytas komikso principu, tad puikiai tinka ir pradedantiems skaityti pradinukams.
Knygeles ir edukacinius leidinius rasite www.knyguklubas.lt/smagioji-edukacija, tad nei kelionės, nei lietingi atostogų vakarai ar ilgi giminės susitikimai nebus nuobodūs.
7. Leidyba
Pasiūlykite vaikams išleisti šeimos, atostogų, giminės laikraštį, žurnalą ar knygą. Jei turite artėjančią progą (senelių jubiliejus, giminės sambūris), galima juose aprašyti giminės „pletkus“, nupiešti šeimos medį, o naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis – lengvai tiražuoti. Vyresnėliai galėtų ne ranka, o kompiuteriu sumaketuoti leidinį.
Nedideles knygeles (sulankstomos iš A4 lapo štai taip) susikurti galima ir keliaujant – jose aprašyti, kur keliaujate, ką atradote, sukurti savo siaubo istoriją ar detektyvą apie dingusią sesę. Žodžiu, paskatinkite ir vaikai jau patys sugalvos.
P.S. SPALVINGI KILIMAI
Na, ir neatsispyriau pasidalinti dar viena vėliau nei straipsnio pavadinimas idėja, kurią galima paprastai įgyvendinti ten, kur yra asfalto ar plytelių – kreidiniais dažais išpiešti vaikų kilimai. Atrodo itin gražiai, vaikams juos labai patinka paišyti, o nusibodos – užteks vandens šlangos. Papuoškite takus, terasas ar kiemus tokiais spalvingais kilimais!
Kai aplinkiniai išgirsta, kiek papildomų veiklų turi mano dukros, dažnai būna dvejopos reakcijos – vieni kraupsta, nes vargšai vaikeliai neturi laisvo laiko, o kiti žvelgia su pavydu – oho, čia tai „lygis“!
Juokinga tai, kad anksčiau veiklos buvo lygiavertės vaikų gimimui: pirmagimė būrelius lankė sulaukusi pusmečio, o štai pagrandukė yra ugdoma pagal Valdorfo sistemą, kur iki septynerių papildomi užsiėmimai net nerekomenduojami. Dabar, pasakyčiau, kad veiklos tapo adekvačios vaikų poreikiams.
Vyresnės dukros lavina muzikinius įgūdžius, jauniausioji šoka, visos trys skautauja, vyresnėlė sportuoja, o vidurinioji keliaus į Kauną, kur mokysis gabių vaikų programoje. Veiklos keičiasi pagal poreikį, bet pagrindas toks.
Žinoma, dar yra papildomos veiklos, kuriomis rūpinamės mes, jų tėvai. Nemanau, kad pavalgęs ir apsirengęs yra užtektinai, už ką atsakingi gimdytojai. Visi žino, kad niekas nežino, kokių įgūdžių reikės ateityje. Ir mes jų to neišmokysime, bet galime tam pakloti pagrindą. Ką stengiamės ugdyti papildomai?
Leidyklos „Šviesa“ leidiniai papildomam ugdymui
IT
Karantinas tik parodė, kad įgūdžių dirbant kompiuteriu reikia kuo geresnių ir įgaunamų ne penktoje ar aštuntoje klasėje, o dabar. Todėl namuose dukras skatiname dirbti kompiuteriu. Kai nežino kokio nors atsakymo, nemoka išsiversti žodžio – siūlome pirmiausiai paieškoti informacijos plačiuose internetiniuose vandenyse. Žinoma, vėliau aptariame rezultatus, patiksliname.
Prisidėjo ir mokytojos skiriamos užduotys „EDUKA klasė“ platformoje – pradėjusios vos su vienu pirštu klaidžioti po klaviatūrą, dukros jau neblogai pradeda spausdinti!
Antra, valstybinėse mokyklose informatika prasideda tik penktoje klasėje, todėl papildomam ugdymui namuose pasitelkėme leidyklos „Šviesa“ leidinį „Informatikos užduotys“ pradinukams. Jame supažindinama su programavimu, elektroniniu laiškų rašymu ir net saugiu naudojimusi internetu. Papildomai vaikai atlieka elektronines užduotis šia tema „EDUKA klasėje“.
Vyresnioji šeštokė kartu su vyru papildomai turi asmeninį projektą – mokosi programavimo pagrindų su „Arduino“. Tiesa, nežinau kam labiau jis patinka – vyrui ar jai 🙂
Laiko planavimas
Šiemet taip pat dukras pradėjome mokyti naudotis „Google Calendar“ kalendoriumi. Pirma, nusibodo amžini klausimai – o kada man į smuiką? Kada prasideda choras? Kelintą turiu būti pas trenerę?
Kiekviena mato savo ir bendrą šeimos kalendorių, pačios gali planuoti laiką, nes žino, kiek užtruks nuvykti nuo taško A iki taško B. Mes gyvename centre, automobilio neturime, todėl vaikai patys rūpinasi savo kelionėmis ar paspirtukais, ar viešuoju transportu.
Į laiko planavimą įtraukiami net ir šeimos projektai, susirinkimai, išvykos. Mažėja klausimų, o ką veiksime savaitgalį ir juos keičia – gal galėčiau aš nakvoti pas draugę penktadienį, nes mačiau, jog neturime bendrų planų.
Kūrybiškumas
Čia vienas iš mano „must“ dalykų, kuriuos privalo ugdytis kiekvienas žmogus, tiek didelis, tiek mažas. Jau seniai įrodyta, kad kūrybiškumas nėra tik talentas, kurį turi tik tam tikri žmonės. Jo kupini visi vaikai, kol sistema visus suvienodina į patogius darbuotojus. Tai va, mano tikslas yra tą kūrybiškumą kaip nors puoselėti, saugoti ir gal šiek tiek užauginti.
Kas savaitę ar dvi veduosi dukras maitinti mūsų vidinių kūrėjų (jei nežinote kas tai, paskaitykite Julia Cameron knygas). Tam puikiai tinka galerijų parodos, kuriose visuomet stengiuosi patekti į edukacijas, ekskursijas ir pasiklausyti tikrų ekspertų. Taip pat vaikiški spektakliai, koncertai. Net paprasčiausias rudeninių lapų ar kaštonų rinkimas gali būti kūrybiškai naudingas, jei į šį procesą įsitrauksite ir jūs ir tikslingai maitinsite kūrėjus.
Anksčiau darydavome daug darbelių, bet dabar užsiimame mažiau. Dar vienas iš mano kūrybiškumo uždegimo variklių yra skaitymas. Tai vienintelis dalykas, kuris yra privalomas ir neturiu pateisinimų, kodėl vaikai galėtų neskaityti. Tą paskatinti stengiuosi panaudodama ir leidyklos „Šviesa“ papildomo mokymosi leidinius, kaip „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“, kurių pagalba dukros mokosi ne tik perskaityti, bet ir analizuoti tai, ką skaitė, pačios sukurti savo istorijas, taip pat skaityti skatina „Smagiosios edukacijos“ leidiniai.
„Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ (Leidykla „Šviesa“)
Prie kūrybiškumo ugdymo priskirčiau ir mūsų didžiulę meilę stalo žaidimams. Smagu, kad pradėjusios žaisti ketverių-penkerių, jos dabar gali žaisti suaugusiems skirtus žaidimus su mumis, o mums nereikia apsimetinėti, kad vaikiški žaidimai yra įdomūs. A, tiesa, vyras dar šachmatais su jomis žaidžia, o kad nesigautų labai mėgėjiškai, tai turime leidyklos „Šviesa“ knygas „Šachmatai“ į kurių rinkinį įeina ir mokomasis, ir pratybų sąsiuviniai.
Norėčiau tikėti, kad nesu tigrė mama, kuriai svarbiausia vien tai, ko vaikai pasieks ateityje, kokius postus užims ir atlyginimus gaus. Tačiau manau, kad visapusiškas išsilavinimas labai svarbus ir ne tik tai, ko mokoma mokykloje, bet ir kokių žinių įgyjama namuose, nes mūsų švietimo sistema, ne visada geba pilnai atliepti vaikų poreikius. Kaip išlaikyti balansą? Ir kam teikti pirmumą? Manyčiau, svarbiausia – santykis su vaiku. Kiekvienas vaikas individualus ir vienas geriau mokysis kartu vaikščiodamas parke ir skaičiuodamas antis, o kitas mieliau tai nupieš ar išspręs matematikos lygtyse. Tad tiesiog linkiu sau ir visiems – geriau pažinti savo vaikus.
