„Meilė – toks reiškinys, kai kūnas nueina pagaugais, – paaiškino Šurum Burum.
– O kas tie pagaugai? – vėl paklausė Pypas, mat jau iš to žodžio skambesio akivaizdu, kad tai dar vienas praktinis dalykas.
– O pagaugai yra mokslinė mįslė savaime, – atsakė Šurum Burum. – Jų esmę apibrėžti sunkiau nei Baigto Kriukio.
– Aišku, – tarė Pypas. – O kūnas tais pagaugais eidamas nenukrenta?
– Pasitaiko visaip, – atsakė Šurum Burum. – Matyt, tai priklauso nuo pagaugų sudėties. Jei šlapi ir slidūs – galima ir nukristi.“
„Pypas ir jo nutikimai“ – vienos dalies spektaklis paaugliams ir suaugusiems pagal to paties pavadinimo nonsenso stiliaus Aido Jurašiaus knygą, kurį kuria literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ suburta profesionalių teatro kūrėjų komanda.
Iš nosies paspaudimo atsiradęs pagrindinis istorijos herojus Pypas, norėdamas suprasti save ir savo vietą pasaulyje, pasiima Savus sumetimus ir leidžiasi į Tiriamąjį žygį. Kelionė Vingiais pilna neįprastų veikėjų ištiktukų ir jaustukų vardais bei netikėtų siužeto vingių ir posūkių. Žygiuodamas Pypas įsivelia į absurdiškas situacijas ir susiduria su filosofinėmis (ir ne tik) problemomis. Bandydamas viską savaip suprasti ir išspręsti, Pypas drauge ieško atsakymų ir į jam rūpimus klausimus.
Rašytojas Aidas Jurašius savo knygoje „Pypas ir jo nutikimai“ drąsiai ardo įprastus loginius ryšius, žaidžia dviprasmybėmis, kalba ir jos formomis, laviruoja tarp absurdo ir filosofijos ir rašydamas knygą apie knygos rašymą nejučia kalba ir apie sudėtingą, bet labai ypatingą ir bene svarbiausią žmogaus gyvenimo etapą – paauglystę.
„Mane sužavėjo siurrealus knygos stilius, čia išnyksta riba tarp realybės ir fantazijos, tokia savo forma kūrinys nesiūlo jokių atsakymų, tačiau netiesiogiai kelia svarbius ir reikalingus klausimus,“ – sako spektaklio režisierė Sigita Pikturnaitė. „Kurdama spektaklį taip pat leidau sau labai drąsiai eksperimentuoti ir laužyti bet kokias taisykles, jungti skirtingas teatro formas, viską gausiai papildant vizualinio teatro kalba.“
Režisierė: Sigita Pikturnaitė
Dramaturgas: Aidas Jurašius
Kompozitorius: Artūras Murauskas
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Dalia Kiaupaitė
Šviesų dailininkas: Valdas Latonas
Vaidina: Indrė Vėlyvytė, Balys Ivanauskas, Vytautas Rašimas
Rekomenduojama savų sumetimų turintiems asmenims nuo 12 metų. Spektaklio trukmė – 80 min.
Vasario 27d. 15.00 val. Menų spaustuvėje “Stalo teatro” kūrėjai kviečia šeimas su vaikais į teatrinę instaliaciją “Muilo opera: Burbuliuko meilė” pagal Ievos Babilaitės knygą “Dusia, oras ir vanduo”
Įsivaizduokite, jog dabar Tolima ateitis ir nėra jokių ežerų, gėlių ir paukščių. Viskas tik instaliacija. Ją jums pristatys du ateities žmonės. Parodys nuo ko prasidėjo gyvybė, lotyniškai padainuos apie mišką, metų laikus, skruzdėlyną, grybieną, vorus ir banginį. Pademonstruos saulėlydį, vandenyną, koralus. Pamatysite priežastis, kodėl viskas dabar yra kitaip, tik laboratorijoje, kodėl neturime ežerų ir gėlių, kodėl bites dirbtinės, kodėl Dusia serga. Ir ką daryti, kaip susigrąžinti gamtą?
Žmogus taip ištobulėjo, kad gali susikurti bet ką: įmantriausius rūbus, dirbtinius burbulus, tik negali sukurti gyvybės. Žmogus pamiršo, jog jis yra gamtos dalis. Tačiau patekus į laboratoriją sugrįžta DNR atmintis, užfiksuota ląstelėse. Troškimas ją atkurti niekur nedingsta. Iš kur mes? Žiūrovai turi galimybę pabūti dusia, bite, skruzdėle, bet taip išgyvena gamtos naikinimo procesą.
Vasario 19 dieną, 13 val. rankų šešėlių teatras “Budrugana Lietuva” kviečia į interaktyvų spektaklį “Mikė Pūkuotukas ir KITI”, kuris vyks Menų spaustuvėje.
Tai interaktyvus spektaklis pradinių klasių amžiaus vaikams pagal A.A. Milne knygos „Pūkuotuko pasaulis“ ištraukas. Spektaklio autorės kvies mažuosius žiūrovus atrasti rankų šešėlių teatro pasaulį bei pakeliauti po paslaptingąją Šimtamylę girią. Joje, kartu su Mike Pūkuotuku bei jo draugais, vaikai pasiners į netikėtus nuotykius, padės įveikti iškilusius iššūkius ir kartu švęs draugystės dovaną.
„Kai tik tave pamačiau, iš karto supratau, kad mūsų laukia nuotykiai.“ – Mikė Pūkuotukas
Režisierė ir dramaturgė: Miglė Remeikaitė
Scenografė Rūta Žinienė
Kompozitorė Toma Čepaitė
Šviesų dailė Pijus Vasiliauskas
Aktorės Eglė Agota Matulytė ir Adelina Skalandytė
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
BILIETAI NEKEIČIAMI IR NEGRĄŽINAMI (išskyrus COVID 19, susirgus ar izoliuojantis, bilietus galima grąžinti arba keisti jų datą, tam reikia pateikti NVSC pažymą)
Vasario 13 d. 14 val. “Budrugana Lietuva” kviečia į spektaklį “Obuolių pasakos”, kuris vyks Menų spaustuvėje.
Tai žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius, net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai, ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje niekas niekada nesibaigia,tik keičia savo formą.
Teatras “Atviras ratas” šeštadienį, vasario 12 dieną 14 val. “Menų spaustuvėje” kviečia į muzikinis spektaklį – improvizaciją ne tik vaikams pagal Salomėjos Nėries eilėraštį “Senelės pasaka”.
„Apšerkšniję mūsų žiemos,
Balta balta, kur dairais,
Ilgas pasakas mažiemus…“
Nėries eilėraštis „Senelės pasaka“ daugeliui primena vaikystę ir tikėjimą paprastais stebuklais. Pirmasis „Atviro rato“ spektaklis vaikams sukurtas būtent šio eilėraščio pagrindu. Muzikinis spektaklis–improvizacija skirtas ir patiems mažiausiems žiūrovams, ir jų tėveliams. Tai spektaklis, kuriame, atgiję žinomų pasakų personažai – Žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų, atvirai ir žaismingai pasakoja savo neįtikėtinas istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys – kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti, kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi…
Aktorių, vaikų ir jų tėvelių fantazijos dėka muzikinis spektaklis-improvizacija ne tik vaikams „Senelės pasaka“ tampa vartais į paslaptingą bei nuotaikingą pasakos pasaulį. Užkrečiančios dainelės bei įsimintina spektaklio režisieriaus Aido Giniočio melodija, parašyta eilėraščiui „Senelės pasaka“, tikrai neleis niekam sėdėti ramiai sudėjus rankų… Tai spektaklis ne tik žiūrėjimui, bet aktyviam dalyvavimui… „Senelės pasaka“ kviečia visus nebijoti kurti bei žaisti kartu.
2007 m. spektaklio kūrybinė grupė pelnė Nacionalinį teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią metų spektaklį vaikams.
Vasario 13d. 18.00 val. Menų spaustuvėje Vilniuje (Šiltadaržio g. 6) bus rodomas Stalo teatro spektaklis „Rhesanium“, kuris pastatytasLiudviko Rėzos biografijos motyvais.
Lapkričio 14 d. Menų spaustuvėje (Studija II) įvyko pirmoji šio sezono „Stalo teatro“ premjera – spektaklis „Rhesanium“ (trukmė 80 min), skirtas jaunimui nuo šešiolikos metų.
Spektaklio režisierė – Saulė Degutytė,
aktorius – Saulius Čėpla,
kompozitorė – Snieguolė Dikčiūtė,
dramaturgė – Sandra Bernotaitė,
dailininkė – Renata Valčik,
šviesų dailininkas – Tadas Juozapaitis,
muziką atliks – Snieguolė Dikčiūtė/Saulė Degutytė.
Prūsų lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776–1840) – vienas pamatinių mūsų kultūros istorijos veikėjų: dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikystė – itin sudėtinga: būdamas dvejų metų neteko motinos, o šešerių – tėvo. Iš pradžių jį priglaudė kaimynas žvejas, vėliau – Rasytės pašto viršininkas, galiausiai – tolimas giminaitis precentorius. Šis našlaitis, nesukūręs savo šeimos, užaugo be galo atjaučiantis ir besąlygiškai rūpinosi kitais: be jo pastangų šiandien galbūt nežinotume Donelaičio, būtų prarasta ir daugybė lietuvių liaudies dainų… Negana to, L. Rėza testamentu paliko turtą savo vardu pavadinto studentų bendrabučio įsteigimui ir išlaikymui – šis bendrabutis vadinosi Rhesanium.
Pasak spektaklio režisierės Saulės Degutytės: „Šiuo spektakliu kalbame apie tai, kad žmonės, kurie vaikystėje kažko neteko, kuriems kažko trūko, dažnai turi polinkį veržtis pirmyn. Tokia žmogaus prigimtis – ieškoti išeities, siekti kažko tuomet, kai tau to kažko trūksta… Be to, tokiu atveju tau lengviau atjaust ir kitus. Juk apie tai ir kalba „Rhezanium“ – L. Rėzos įkurtas bendrabutis. Jis puikiai suprato ir užjautė tuos, kurie nori mokytis, bet stokoja tam pinigų. Kurdami šį spektaklį kalbinome įvairius be tėvų augusius žmones, ieškojome bendrų taškų…“ Kaip „Stalo teatrui“ ir būdinga, „Rhesanium“ sukurtas objektų teatro principu. Pasak aktoriaus Sauliaus Čėplos „Visi šiame spektaklyje esame daugiafunkciai. Man vienam tenka vaidinti ir mamą, ir tėtį, ir vaiką, ir profesorių… O daiktai taip pat turi po kelis vaidmenis…“ Vieninteliam spektaklio aktoriui talkina kompozitorė ir atlikėja Snieguolė Dikčiūtė, kuri, būdama scenoje, gyvojo garso akordais įveda dar vieną pasakojimo sluoksnį. Spektaklyje, kartu su dramaturge Sandra Bernotaite, iš detalių kuriami L. Rėzos laikmetį ir aplinką atstovaujantys kitų veikėjų portretai. Pasigirsta filosofo Immanuelio Kanto „Grynojo proto kritikos“ ištraukos, Donelaičio „Metų“ pamokslavimas geros valios žmonėms, iš Pašto keliu važiavusios karietos pabirę laiškai ima šnekėti, ir paaiškėja, kad „praeities šalies“ žmonės ne tik gyvi, bet ir ieško, ir pataria, ir laukia…
Jautriausia pasakojimo linija sruvena iš mirusios motinos į našlaičiu likusio vaiko širdelę. Gyventi be gimdytojų yra nelengva ir kartais net šiurpu, tačiau pasaulis jaunojo Liudviko neapleido ir nenuskriaudė. Radęs savo vietą jame, tapęs dvasininku, jis nepamiršta atsidėkoti, palikdamas po savęs šviesą. „Tikėk, dirbk dorai aukštesniam gėriui“, – užrašyta ant jo kapo. Pagrindinio spektaklio veikėjo L. Rėzos poetiškumas pateisina pasirinktas menines priemones – kalbėjimą užuominomis, metaforiškumą, lyriškumą. Iš kūrėjų meninės nuojautos gimę vaizdiniai leis prisiliesti prie Liudviko Rėzos gyvenimo ir atrasti tai, kas galėjo netyčia pasimesti tarp faktų ir žinių. Spektaklio rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba
